2019-08-21 Nr. AB-16842-3-62-3-00588-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Ž. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. T., dėl administracinio akto dalies panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2019-08-21 Nr. AB-16842-3-62-3-00588-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja V. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus 2017 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 67-6-37 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjos prašymo išnagrinėjimo Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 25.9 punkto atžvilgiu.
Full text
Administracinė byla Nr. A-488-261/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00588-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 41.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Ž. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. T., dėl administracinio akto dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėja V. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus 2017 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 67-6-37 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjos prašymo išnagrinėjimo Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 25.9 punkto atžvilgiu.
2. Pareiškėja nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje patenkino pareiškėjos skundą iš dalies: panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus sprendimo Nr. 67-6-108 dalį dėl Sanitarijos kontrolės pažeidimų adresu (duomenys neskelbtini), nenustatymo bei dėl skundo nenagrinėjimo Gyvūnų laikymo taisyklių Kauno mieste 25.9 punkto atžvilgiu ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti 2016 m. balandžio 26 d. pareiškėjos prašymą aukščiau nurodyta apimtimi.
3. Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas 2017 m. kovo 13 d. patikrino vietą adresu (duomenys neskelbtini), kurioje trečiasis suinteresuotas asmuo laiko balandžius, ar nėra sanitarijos reikalavimų pažeidimų, ir ar laikomasi Gyvūnų laikymo Kauno mieste 25.9 punkto reikalavimų bei 2017 m. kovo 16 d. raštu informavo pareiškėją, kad sanitarijos taisyklių pažeidimų nenustatyta ir Gyvūnų laikymo Kauno mieste 25.9 punkto reikalavimai nepažeisti. Pareiškėja nesutinka su atsakovo priimto sprendimo dalimi, kuri priimta dėl Gyvūnų laikymo Kauno mieste 25.9 punkto taikymo ginčo atveju.
Skundžiamoje akto dalyje konstatuota, kad R. T. balandžius įveisė iki Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. T-622 (nauja redakcija nuo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. T-595), todėl reikalavimas gauti pareiškėjos sutikimą laikyti balandžius nėra taikytinas, R. T. taikyti administracinę atsakomybę nėra pagrindo, nes patikrinimo metu rasti tik 57 balandžiai, t. y. jų skaičius nuo Kauno apygardos teismo 2011 metų sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-857-254/2011 nėra padidėjęs. Skundžiamame rašte nurodyta, kad R.
T. patvirtino, jog laiko tik 57 balandžius, kuriuos jam leido laikyti teismai, kadangi juos įveisė iki reikalavimo turėti kaimynų sutikimą įsigaliojimo ir neturi tikslo balandžių būrio didinti ar plėsti, tačiau tai neatitinka tikrovės, kadangi Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pareiškėjos prašymu patikrino ir 2015 m. balandžio 30 d. rašte nustatė, kad R. T. laikė 56 vnt. įvairaus amžiaus balandžių, įveistus nuo 2007 iki 2014 metų. 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo metu R. T. teiginys, kad jis laiko 57 balandžius įveistus iki 2009 metų, nepaneigia aukščiau paminėtame Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašte nustatytų faktų (balandžių skaičiaus ir įveisimo laiko) ir vertintinas kaip bandymas išvengti atsakomybės. 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo metu suskaičiuoti 57 laikomi balandžiai.
Kadangi yra pakankamai įrodymų, kad jie įveisti (įgyti) po 2009 m. lapkričio 5 d., todėl turi būti laikomi nauju balandžių būriu, kuriam laikyti būtinas raštiškas kaimynų sutikimas, t. y. R. T. turi būti taikomi Gyvūnų laikymo Kauno mieste 25.9 punkto reikalavimai. Todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl pareiškėjos 2016 m. balandžio 26 d. prašymo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo Gyvūnų laikymo Kauno mieste 25.9 punkto atžvilgiu yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina dėl to, jog pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrindimą.
4. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2016 m. balandžio 29 d. kreipėsi su prašymu į Kauno miesto savivaldybę dėl gretimoje namų valdos dalyje (duomenys neskelbtini), laikomų balandžių, kurie teršia pareiškėjos namo stogą, palanges ir kieme džiūstančius skalbinius, nuo ryto iki vakaro kelia triukšmą, dėl tvyrančios smarvės negali atidaryti langų, dėl ko pareiškėja išsakė jaučiantis įkalinta savo namuose bei kitų klausimų. Pareiškėja 2016 m. balandžio 26 d. prašyme nurodė, jog R. T. balandžius laiko pažeisdamas Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-2094 (toliau – ir Gyvūnų laikymo taisyklės), 25.9. punktą.
6. Atsakovas teigė, kad 2017 m. kovo 13 d., vykdant aukščiau nurodytą Kauno apygardos administracinio teismo sprendime numatytą įpareigojimą Administracijai, Administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus Sanitarijos poskyrio darbuotojai kartu su Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiaisiais veterinarijos gydytojais inspektoriais apsilankė adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatė, jog balandinė išvalyta, tvarkinga, antisanitarinių sąlygų nenustatyta, jauniklių nerasta, kitų balandžių amžiaus nustatyti neįmanoma. Suskaičiavus balandžius balandinėje rasti 57 suaugę balandžiai, jauniklių ar balandžių kiaušinių nerasta. Apie 2017 m. kovo 13 d. atliktą patikrinimą pareiškėja buvo informuota 2017 m. kovo 16 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus raštu Nr. 67-6-37. Atkreipė dėmesį, kad, kaip pareiškėjai ir buvo paaiškinta, ginčas dėl R. T. laikomų balandžių ir dėl galimai pažeistų pareiškėjos teisių buvo išspręstas teismo sprendimais (Kauno miesto apylinkės teismo civ. byloje Nr. 2-10625-774/2010, Kauno apygardos teismo apeliacinėje byloje Nr. 2A-857-254/2011). Esant tokioms aplinkybėms, traukti R. T. administracinėn atsakomybėn dėl minėto taisyklių punkto nesilaikymo nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, jog Administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A-1489 Gyvūnų laikymo taisyklių 25.9 punktas pakeistas, jame nurodoma, jog „balandžiai gali būti laikomi tik savininko nuosavoje valdoje tam tikslui pritaikytose patalpose. Draudžiama balandžius laikyti gyvenamųjų namų palėpėse, rūsiuose, balkonuose, gyvenamosiose patalpose.“. Vadinasi, įsigaliojus Gyvūnų laikymo taisyklių pakeitimams, nuo 2017 m. balandžio 19 d. laikant balandžius tam pritaikytoje patalpoje, kaimyninių valdų savininkų raštiškas sutikimas nereikalingas.
II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu pareiškėjos V. Ž. skundą atmetė.
8. Teismas iš skundžiamo sprendimo dalies nustatė, kad atsakovas konstatavo, jog R. T. laiko 57 suaugusius balandžius (jauniklių ir balandžių kiaušinių nerasta), dėl kurių laikymo yra pasisakyta teismų sprendimais, balandžių padidėjimo fakto nenustatyta, todėl traukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn nėra teisinio pagrindo.
9. Teismas, įvertinęs skundžiamo rašto dalies turinį, sutiko su pareiškėjos argumentais, jog konkrečiu atveju buvo atliktas formalus pareiškėjos nurodytų aplinkybių tikrinimas, išvada dėl Sanitarijos kontrolės pažeidimų ginčo valdoje nenustatymo bei dėl Gyvūnų laikymo taisyklių Kauno mieste 25.9 punkto atžvilgiu nenagrinėjimo buvo padaryta neatlikus objektyviais faktais pagrįsto tyrimo, nesiimant visų reikalingų priemonių ir būdų, kuriuos atsakovui suteikia teisės aktai (Kauno miesto savivaldybės sanitarinės kontrolės taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. T-441, 10.1 punktas, numatantis, jog sanitarijos inspekcijos vyriausiasis inspektorius, jo pavaduotojas ir inspektoriai, vykdydami sanitarinę kontrolę Savivaldybės teritorijoje privalo prisistatyti, pateikiant pažymėjimą, nurodyti patikrinimo priežastį, apžiūrėti vietą, prireikus – organizuoti būtinus laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus) pareiškėjos skunde nurodytoms aplinkybėms dėl R. T. laikomų balandžių sudėties (amžiaus) objektyviai ištirti ir faktams nustatyti, todėl ginčijamo rašto dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, ir paneigia atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus, jog Sanitarijos inspekcijos darbuotojai nėra specialistai – ornitologai, turintys specialųjį išsilavinimą ir specialių žinių apie paukščių nustatymo amžių ar kitus paukščių skiriamuosius bruožus.
10. Teismas konstatavo, kad minėta išvada nėra pagrįsta teisės aktų normomis, t. y. sprendimas nėra tinkamai nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad konkrečiu atveju atsakovas neatliko įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytų veiksmų pareiškėjos skundo aplinkybių ištyrimui, pateikė išvadą, kurios teisėtumas nepagrįstas faktiniu ir teisiniu pareiškėjos skunde išdėstytų aplinkybių vertinimu, todėl buvo pažeistas VAĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas objektyvumo principas, 8 straipsnio nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus. Neatlikus objektyvaus ir išsamaus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimo, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą jį ginčijama apimtimi panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių teismų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).
11. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 25.9. punktas buvo pakeistas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A-1489, ir išdėstytas taip: „25.9. Balandžiai gali būti laikomi tik savininko nuosavoje valdoje tam tikslui pritaikytose patalpose. Draudžiama balandžius laikyti gyvenamųjų namų palėpėse, rūsiuose, balkonuose, gyvenamosiose patalpose“, sprendė, jog neliko nei teisinio (panaikintas reikalavimas gauti raštišką kaimyninės valdos savininko (pareiškėjos) sutikimą laikyti balandžius), nei faktinio (taisyklės nenumatė ir nenumato reikalavimo gauti sutikimą dėl kiekvieno individualaus balandžio, o minėtų teismų sprendimai draudžia tik didinti balandžių skaičių) pagrindo panaikinti ginčijamo Sprendimo dalį, kuria konstatuotas Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-2094, pažeidimų nebuvimas, kadangi minėto akto panaikinimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukurs.
III. 12. Pareiškėja V. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
13. Pareiškėja teigia, kad teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju atsakovas neatliko įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytų veiksmų mano skundo aplinkybių ištyrimui, pateikė išvadą, kurios teisėtumas nepagrįstas faktiniu ir teisiniu pareiškėjos skunde išdėstytu aplinkybių vertinimu. Tačiau sprendė, kad pareiškėjai skundžiamo Sprendimo dalies panaikinimas teisinių pasekmių nesukurs. Pareiškėja nesutinka su tokia teismo išvada, taip pat išvada, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-857-254/2011, bei Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10625-774/2010 draudžia tik didinti balandžių skaičių ir nenustatė jokių kitų aplinkybių. Nors teismai tiesiogiai nepasisakė, tačiau yra aišku, kad be pareiškėjos raštiško sutikimo R. T. gavo teisę laikyti tik balandžius, įveistus iki 2009 m. lapkričio 5 d., nedidindamas turimo balandžių skaičiaus ir nekeisdamas jų sudėties į įveistus po 2009 m. lapkričio 5 d. Pareiškėjos nuomone, susiklosčiusi situacija neatitinka lygiateisiškumo prieš įstatymą principo.
14. Pareiškėja vertina, kad skundžiamo Sprendimo dalies panaikinimas sukurtų jai teisines pasekmes, nes priverstų savivaldybės pareigūnus pateikti motyvuotą išvadą, ar laikomas balandžių būrys yra įveistas iki 2009 m. lapkričio 5 d., ar R. T. laiko naują balandžių būrį, kurio laikymui jau taikomos nuo 2009 m. lapkričio 5 d. galiojantys reikalavimai ir taisyklės. Pažymi, kad R. T. nėra valdos, kurioje laiko balandžius, bendraturtis (jo sutuoktinė yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturtė).
15. Pareiškėja pažymi, kad ji niekada R. T. nedavė sutikimo savo valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikyti balandžius, tačiau savivaldybės pareigūnai, atlikdami patikrinimą, net nebandė svarstyti šių klausimų, kad jų išsprendimas tikrai sukeltų teisines pasekmes pareiškėjai ir trečiajam asmeniui. Šiuos teiginius patvirtina Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. posėdžio garso įrašas.
16. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.
17. Atsakovas pažymi, kad jo Sveikatos apsaugos skyriaus Sanitarijos poskyrio darbuotojai kartu su Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiaisiais veterinarijos gydytojais inspektoriais 2017 m. kovo 13 d. apsilankė adresu (duomenys neskelbtini) ir dalyvaujant L. E., nustatė, jog balandinė išvalyta, tvarkinga, antisanitarinių sąlygų nenustatyta, jauniklių nerasta, kitų balandžių amžiaus nustatyti neįmanoma. Suskaičiavus balandžius balandinėje rasti 57 suaugę balandžiai, jauniklių ar balandžių kiaušinių nerasta.
Taip pat pabrėžia, kad ginčas dėl R. T. laikomų balandžių ir dėl galimai pažeistų pareiškėjos teisių buvo išspręstas teismo sprendimais. Kauno apygardos teismas byloje Nr. 2A-857-254/2011 aiškiai pasisakė dėl Gyvūnų laikymo taisyklių 24.9 punkto (kuris iš esmės atitinka pareiškėjos skunde nurodomą dabar galiojančių Gyvūnų laikymo taisyklių 25.9 punktą) taikymo R. T., t. y. konstatavo, kad byloje nustatyta ir ieškovės nėra ginčijama, jog atsakovas balandžius įveisė dar iki Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. T-622, todėl reikalavimas gauti ieškovės sutikimą jam nėra taikytinas.
Šioje nutartyje taip pat nurodyta, jog paukščių didinimas be pareiškėjos sutikimo gali būti viena iš aplinkybių ateityje spręsti dėl jos teisių pažeidimo bei R. T. piktnaudžiavimo teise. Tačiau, kaip nustatyta, jog R. T. laiko 57 suaugusius balandžius, kuriuos, jo teigimu, jis įveisė dar iki reikalavimo turėti kaimynų sutikimą įsigaliojimo, t. y. iki 2009 m. lapkričio 5 d. Pažymi, jog Gyvūnų laikymo taisyklių 24.9 punktu, o taip pat vėliau galiojusių Gyvūnų laikymo taisyklių 25.9 punktu, nėra nustatyta pareiga gauti kaimyninių valdų savininkų sutikimą kiekvieną kartą išsiritus naujam balandžiui, šis teisės aktas nereglamentuoja ir balandžių skaičiaus apskaitos, nei jos vykdymo kontrolės. Pažymi ir tai, kad atsakovo Sanitarijos inspekcijos darbuotojai nėra specialistai – ornitologai, turintys specialųjį išsilavinimą ir specialių žinių apie paukščių nustatymo amžių ar kitus paukščių skiriamuosius bruožus, be to, nagrinėtoje civilinėje byloje specialistas paaiškino, kad jeigu balandis yra vyresnis nei 1 metų, jo amžiaus nustatyti neįmanoma.
Todėl atsakovo darbuotojai visiškai teisingai nustatė balandžių skaičių, apžiūrėjo ir įvertino jų laikymo sąlygas. Pareiškėja nagrinėjant šią administracinę bylą nepateikė jokių įrodymų, kad R. T. laikomų balandžių skaičius yra didesnis ar kad jis laiko kitokios sudėties balandžių būrį. Taigi atsakovas visiškai sutinka su teismo išvada, kad minėto akto panaikinimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukurs.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus 2017 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 67-6-37 dalies (Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 25.9 punkto taikymo), teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčijamos Sprendimo dalies, kuria konstatuotas Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-2094, pažeidimų nebuvimas, panaikinimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukurs, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Be kita ko, teismas, įvertinęs skundžiamo rašto dalies turinį, sutiko su pareiškėjos argumentais, jog šiuo atveju buvo atliktas formalus pareiškėjos nurodytų aplinkybių tikrinimas ir Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
20. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamo Sprendimo dalies panaikinimas sukurtų jai teisines pasekmes, nes priverstų savivaldybės pareigūnus pateikti motyvuotą išvadą, ar laikomas balandžių būrys yra įveistas iki 2009 m. lapkričio 5 d., ar R. T. laiko naują balandžių būrį, kurio laikymui jau taikomos nuo 2009 m. lapkričio 5 d. galiojantys reikalavimai ir taisyklės.
21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
22. Įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir išdėstytų išsamių motyvų nebekartoja bei pasisako tik dėl reikšmingų šiai bylai pareiškėjos apeliaciniame skunde akcentuojamų aspektų.
23. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; LVAT 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
24. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. balandžio 26 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl balandžių laikymo namų valdoje (duomenys neskelbtini), nurodydama, jog dėl balandžių keliamo triukšmo, taršos, skleidžiamo blogo kvapo pažeidžiamos jos teisės, R. T. balandžius laiko, neturėdamas jos, kaip namų valdos bendrasavininkės, sutikimo, ir pažeidžiant Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 25.9 punktą ir kitus reikalavimus, prašydama patikrinti balandžių laikymo teisėtumą, imtis teisės aktuose nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti namų valdoje (duomenys neskelbtini). Atsakovas skundžiamoje Sprendimo dalyje konstatavo, jog 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo metu adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad R. T. laiko 57 suaugusius balandžius; balandinė išvalyta, tvarkinga, antisanitarinių sąlygų nenustatyta, jauniklių nerasta, kitų balandžių amžiaus nustatyti neįmanoma; suskaičiavus balandžius balandinėje rasti 57 suaugę balandžiai, jauniklių ar balandžių kiaušinių nerasta; balandžių padidėjimo fakto nenustatyta (b. l. 13–14).
25. Gyvūnų laikymo taisyklių, galiojusių patikrinimo ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu, 25.9 punkte nurodyta, kad balandžiai gali būti laikomi tik savininko nuosavoje valdoje tam tikslui pritaikytose patalpose ir tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą, draudžiama juos laikyti gyvenamųjų namų palėpėse, rūsiuose, balkonuose, gyvenamosiose patalpose. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-2094, 25.9. punktas buvo pakeistas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A-1489, ir išdėstytas taip: „25.9. Balandžiai gali būti laikomi tik savininko nuosavoje valdoje tam tikslui pritaikytose patalpose. Draudžiama balandžius laikyti gyvenamųjų namų palėpėse, rūsiuose, balkonuose, gyvenamosiose patalpose“.
26. Atsižvelgiant į tai, kad net įpareigojus atsakovą (dėl pirmosios instancijos teismo konstatuotų procedūrinių pažeidimų priimant Sprendimą) iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą, jau būtų taikoma Gyvūnų laikymo taisyklių aktuali 25.9 punkto redakcija, nenumatanti raštiško pareiškėjos kaip kaimynės sutikimo davimo sąlygos. Pažymėtina, kad 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo metu sanitarijos reikalavimų pažeidimų nustatyta nebuvo. Todėl šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamą atsakovo 2017 m. kovo 16 d. rašto Nr. 67-6-37 dalį, kadangi šio administracinio akto panaikinimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukels (ABTĮ 88 str. 1 p.).
27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Rytis Krasauskas
Gintaras Kryževičius