2017-06-01 Nr. AB-11361-3-63-3-02840-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1971-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02840-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovėms R. U., M. U., J. U. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovių R. U., M. U., J. U. priteisti 620,04 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos (b. l. 3–4).

Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos numato, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms atliekoms tvarkyti. Atsakovės 620,04 Eur vietine rinkliava apmokestintos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Atsiliepime į prašymą (b. l. 52) atsakovė R. U. nurodė, jog 2014 m. birželio 18 d. ji kreipėsi dėl E. U. palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai nėra išduotas. Nurodė, kad pagal įstatymą ji paveldi ¼ E. U. palikimo turto. Prašė ¼ skolos, sudarančios 155,04 Eur, mokėjimą išdėstyti dalimis.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 19 d. sprendimu prašymą patenkino iš dalies: priteisė iš R. U. – 30,59 Eur, iš M. U. – 45,89 Eur, iš J. U. – 45,89 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Kitoje dalyje prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 bei 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-425 bei 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370 ir vėlesni pakeitimai) patvirtintomis Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d, nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010; Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str. 1 d., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Teismas atsižvelgė į Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą, Nuostatų (įsigaliojusių nuo 2009 m. sausio 1 d.) 16, 18 punktus, Nuostatų (aktuali redakcija) 14, 23–34 punktus.

Nors Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog nuo 1992 m. rugsėjo 22 d. nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininku yra E. U., iš Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro 2016 m. birželio 7 d. išduoto liudijimo matyti, jog (duomenys neskelbtini) E. U. mirė. Ten pat pažymėta, kad dėl E. U. palikimo paveldėjimo 2014 m. birželio 18 d. kreipėsi įpėdinės R. U., M. U., J. U., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įformintas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.

Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalis). Pareiga įrodyti, jog yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui.

Iš į bylą pateikto mokėjimo pranešimo matyti, jog reikalavimas apmokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą įpėdiniams pareikštas 2015 m. gruodžio 28 d., t. y. praleidus Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kurio neprašoma atnaujinti. Kadangi Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas reikalavimams įpėdiniams pareikšti yra praleistas, prašymas dalyje dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. birželio 13 d. priteisimo laikytas nepagrįstu, todėl netenkintas.

Atsakovės palikimą priėmė, nes po E. U. mirties – (duomenys neskelbtini), kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl jo palikimo priėmimo. Esant nurodytai aplinkybei laikyta, jog pagal Nuostatų 3 punktą prievolė mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsakovėms atsirado nuo 2014 m. birželio 13 d.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paskirtis – gyvenamoji (butų), todėl atsakoves apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas.

Iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos matyti, jog per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. susidarė 158,99 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas. Kadangi konstatuota, jog prievolė mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsakovėms atsirado nuo 2014 m. birželio 13 d., todėl už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. mokėtina susidariusio įsiskolinimo suma sudaro 122,36 Eur (44,76 Eur + 77,61 Eur).

Duomenų, kad atsakovės nustatyta tvarka būtų kreipęsi dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra.

Teismas rėmėsi Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu.

Kadangi nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. prievolė mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdyta, prašymas dalyje tenkintas ir pareiškėjui priteista 122,36 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma. Atsižvelgiant į atsakovėms tenkančias paveldimo turto dalis iš atsakovės R. U. priteista 30,59 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo suma, iš M. ir J. U. – po 45,89 Eur.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalimi. Nors atsakovė R. U. prašė sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis, sprendimo įvykdymo išdėstymo taikymo būtinumą pagrindžiančių duomenų ir įrodymų nepateikė, todėl prašymas netenkintas ir sprendimo įvykdymas neišdėstytas.

III. Pareiškėjas KRATC apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti pilnai (b. l. 71–73).

Pažymi, kad išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016 konstatavo, kad vietinės rinkliavos administratoriaus siunčiami mokėjimo pranešimai, kuriuose yra aiškiai nurodytas nekilnojamojo turto objektas, išskirta nesumokėta vietinės rinkliavos suma, pripažįstami kaip tinkami, informuojant įpėdinius apie palikėjo skolines prievoles. Nuostatai numato, kad vietinė rinkliava mokėtojams apskaičiuojama už kalendorinius metus ir mokėjimo pranešimai apie apskaičiuotą rinkliavą siunčiami pagal nekilnojamojo turto adresą ar kitą žinomą adresą. 2014 m. rugpjūčio 8 d. ir 2014 m. lapkričio 10 d. ginčo nekilnojamojo turto adresu buvo siunčiami priminimai sumokėti vietinę rinkliavą, kuriuose buvo aiškiai nurodyta E. U. skola, susidariusi iki 2014 m. sausio 1 d., bei rinkliava, mokėtina už 2014 metus. Pareiškėjas mano, kad atsakovės buvo tinkamai informuotos apie turto palikėjo vietinės rinkliavos skolą. Atsakovės neinformavo pareiškėjo apie paveldėtą turtą ir atsiradusią mokestinę pareigą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovių R. U., M. U., J. U. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 19 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš R. U. – 30,59 Eur, iš M. U. – 45,89 Eur, iš J. U. – 45,89 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Teismas nustatė, kad po E. U. mirties (duomenys neskelbtini) atsakovės palikimą priėmė, todėl laikė, kad prievolė mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsakovėms atsirado nuo 2014 m. birželio 13 d. Pareiškėjo prašymą dalyje dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. birželio 13 d. priteisimo laikė nepagrįstu, kadangi reikalavimas apmokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą įpėdiniams pareikštas 2015 m. gruodžio 28 d., t. y. praleidus Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kurio neprašoma atnaujinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo teismo sprendimą panaikinti ir jo prašymą tenkinti visiškai. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d. ir 2014 m. lapkričio 10 d. ginčo nekilnojamojo turto adresu buvo siunčiami priminimai sumokėti vietinę rinkliavą, kuriuose buvo aiškiai nurodyta E. U. skola, susidariusi iki 2014 m. sausio 1 d., bei rinkliava, mokėtina už 2014 metus. Teigė, kad atsakovės buvo tinkamai informuotos apie turto palikėjo vietinės rinkliavos skolą.

Bylos duomenys patvirtina, kad nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininku nuo 1992 m. rugsėjo 22 d. buvo E. U. (b. l. 6). (duomenys neskelbtini) E. U. mirė. Dėl E. U. palikimo paveldėjimo 2014 m. birželio 18 d. kreipėsi įpėdinės R. U., M. U., J. U., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (b. l. 53).

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu), todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas, kurio 92 straipsnis įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Ginčo teisiniams santykiams aktualiu laikotarpiu galiojęs Civilinio kodekso 5.52 straipsnis nustatė, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Svarbu ir tai, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Bylos duomenys patvirtina, kad buvęs buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkas E. U. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į minėtoje 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pateiktus išaiškinimus dėl palikimą priėmusio įpėdinio pareigos vykdyti po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui vietinės rinkliavos dalį už šį butą, susidariusią nuo palikėjo mirties. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į nurodytą E. U. mirties datą, atsakovėms prievolė mokėti vietinę rinkliavą atsirado būtent nuo (duomenys neskelbtini), o ne nuo 2014 m. birželio 13 d., kaip kad klaidingai buvo nurodęs pirmosios instancijos teismas.

Kiek tai susiję su vietinės rinkliavos priteisimu už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki E. U. mirties, pareiškėjas į teismą kreipėsi kaip mirusio E. U., kurio turtą ir įsipareigojimus pagal įstatymą paveldėjo atsakovės, kreditorius.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pažymėjo ir tai, kad kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).

Spręsdama dėl šių nuostatų taikymo ginčo teisiniams santykiams, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas, pirmiausia tenka kreditoriui. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti kai kurie palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai, kurių vienas – „pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams“. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas pirmosios instancijos teismui tiek prašymą, tiek patikslintą prašymą, reiškė reikalavimą R. U., J. U. ir M. U.. Taigi, jam buvo žinoma apie palikimo priėmimo faktą, palikimą priėmusius asmenis, t. y. atsakoves. Nepaisant to, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis įgyvendino Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę ir per šiame straipsnyje nustatytą terminą būtų reiškęs reikalavimą palikimą priėmusiems asmenims, t. y. atsakovėms, taip pat teisme nereiškė prašymo dėl aptariamo termino atnaujinimo (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.). Pažymėtina, kad pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateikti 2014 m. rugpjūčio 8 d. ir 2014 m. lapkričio 10 d. siųsti priminimai sumokėti vietinę rinkliavą (b. l. 74–75) buvo adresuoti E. U..

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl palikėjo galbūt turėtos vietinės rinkliavos nepriemokos (skolos) priteisimo iš palikimą priėmusių atsakovių (paveldėtojų) yra pareikštas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kurio atnaujinti nebuvo prašoma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios pareiškėjo prašymo dalies netenkino.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė