2026-02-18 Nr. AB-3744-3-61-3-01022-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-585-442/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01022-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 33

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė pakeisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. PP-3 „Dėl mažosios bendrijos „EMI group“ (buvusi UAB „Emilektra“) padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir neskirti pareiškėjui piniginės baudos arba skirti minimalią piniginę baudą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimu nuspręsta mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „EMI group“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Emilektra“) (toliau – ir Įmonė) buvusiam dalyviui ir valdymo organo nariui M. P. (t. y. pareiškėjui) skirti 16 530 Eur baudą už Įmonė padarytus Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) reikalavimų pažeidimus. Šiuo atveju ginčo dalyką sudaro Sprendimo dėl piniginės baudos paskyrimo pagrįstumas ir teisėtumas, t. y. skunde keliamas paskirtos poveikio priemonės individualizavimo klausimas ir nesutinkama su paskirtos baudos dydžiu.

2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

2.3. Skiriant poveikio priemonę – baudą, būtina vadovautis Tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtintu Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, kurios nustato baudų, skiriamų pagal Įstatymo 39 straipsnio 1 ir 2 dalių, 40 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, apskaičiavimo tvarką. Aprašo II skyriuje nustatyta, jog baudos dydis apskaičiuojamas nuosekliai iš eilės nuo pirmojo iki penktojo etapo.

2.4. Pareiškėjas sutinka, kad Įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 14 d. išvadoje Nr. 4-1161 „Dėl mažosios bendrijos “Emi group” (iki 2022 m. gruodžio 28 d. buvusios UAB „Emilektra“) veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimams“ (toliau – ir Išvada) tinkamai nustatė bazinį baudos dydį. Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi, už nustatytus Įstatymo pažeidimus buvusiam Įmonės dalyviui ir Įmonės vadovui, t. y. pareiškėjui, taikytina nuo 2 000 iki 1 100 000 Eur bauda, kadangi dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti, todėl bazinis baudos dydis (baudos vidurkis) – 551 000 Eur.

2.5. Aprašo 5.2 papunktyje nustatytas antrasis baudos apskaičiavimo etapas, nustatytos sąlygos apskaičiuotą bazinį baudos dydį didinti arba mažinti. Pažymėtina, kad Įmonė savo noru ėmėsi veiksmų taisyti padėtį ir užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms – Įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymui (toliau – ir AGPRĮ), draudžiančiam iš klientų priimti grynuosius pinigus, jeigu grynųjų pinigų suma yra 5 000 Eur. Nuo tos dienos juridinis asmuo atsiskaitymams iš klientų nepriima grynųjų pinigų, jeigu suma būna lygi 5 000 Eur ar didesnė. Klientai, kurie nori atsiskaityti grynaisiais tokia suma, yra siunčiami į banką, jiems nurodoma daryti bankinius pavedimus. Be to, 2023 metais Įmonėje nebuvo atlikti sandoriai, kada klientai už įsigyjamas transporto priemones atsiskaitė grynaisiais pinigais didesne nei 10 000 Eur suma, todėl Komisija pagrįstai laikė, kad taip organizuojant Įmonės veiklą buvo užkirstas kelias pažeidimų tęstinumui ir neigiamoms pažeidimų pasekmėms atsirasti. Įvertinusi minėtas aplinkybes, Komisija, vadovaudamasi Aprašo 12 punktu, pagrįstai iš bazinio baudos dydžio atėmė maksimalią 70 proc. bazinio baudos dydžio sumą (551 000-385 700) ir pagrįstai gavo 165 300 Eur taikytiną baudos dydį.

2.6. Tačiau, atsižvelgiant į Aprašo 5.3 papunktyje nustatytus kriterijus (trečiasis etapas), nesutiktina su Komisijos vertinimu, jog įvertinus konkretaus nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę balais pagal Aprašo 1 priede nustatytus kriterijus, gautas balas yra 14. Nustatytais pažeidimais (klientų fizinių ir juridinių asmenų tapatybės nustatymo, kliento pažinimo srityje; informacijos saugojimo, informacijos pateikimo Tarnybai srityje; bendradarbiavimo su Tarnyba, mokymų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo (toliau – ir PP/TF) prevencijos srityje; PP/TF prevencijos srities vidaus kontrolės procedūros srityje) buvo pažeisti ne esminiai, o formalūs Įstatymų reikalavimai, pažeidimai iš esmės yra mažareikšmiai – jais nebuvo padaryta žala; pažeidimai padaryti dėl neapdairumo, t. y. nėra tyčios.

2.7. Aprašo priede išdėstytoje Pažeidimų sunkumo ir trukmės vertinimo kriterijų lentelėje (toliau – ir Lentelė) už pažeistus formalius Įstatymo reikalavimus yra nustatytas 1 balas. Kadangi pažeidimas nesudarė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragų, nes nenustatytas nei vienas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, teroristinės veiklos finansavimo ar rėmimo atvejis, todėl, vadovaujantis Lentelėje nustatytais kriterijais, skirtinas 1 balas. Nustatyto pažeidimo mastas Įmonėje (klientų skaičius, vykdomų pirkimo–pardavimo sandorių skaičius) yra vidutinis, todėl, vadovaujantis Lentelėje nustatytais kriterijais, skirtini 2 balai. Įvertinant tai, kad nenustatyta, jog Įmonės veiksmai (neveikimas) lėmė konkretų atvejį, kad nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas, skirtinas 1 balas. Komisijos nustatyti pažeidimai truko daugiau nei vienerius metus, todėl skirtini 5 balai. Įvertinus visus Lentelėje numatytus kriterijus gautas bendras balų skaičius yra 10. Tuo atveju, kai bendras rezultatas pagal Aprašo priede nustatytus kriterijus įvertinamas nuo 9 iki 11 balų, pažeidimas laikomas apysunkiu. Vadovaujantis Aprašo 16.1.3 papunkčiu, už apysunkį pažeidimą pridedama nuo 20 proc. iki 40 proc. bazinio baudos dydžio suma, todėl, atlikus skaičiavimus ir pridėjus 20 proc. bazinio baudos dydžio sumą (110 200), gaunamas 27 500 Eur (165 300+110 200) taikytinas baudos dydis.

2.8. Atsižvelgiant į Aprašo 5.4 papunktyje nustatytus kriterijus (ketvirtasis etapas), pažymėtina, kad dėl pažeidimų nei Įmonė, nei pareiškėjas negavo jokių pajamų ar kitokios turtinės naudos, nepadarė nuostolių ar žalos. Asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, t. y. pareiškėjo, veiksmuose nebuvo tyčios – pažeidimai padaryti dėl neatsargumo (neapdairumo). Pareiškėjas nenorėjo piktybiškai pažeisti teisės aktų reikalavimų, juos ignoruoti ir pan. Įmonė inkriminuotus teisės pažeidimus padarė dėl neatidumo – nežinojo teisės aktų reikalavimų.

2.9. Būtina įvertinti ir asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinį pajėgumą. Šiuo atveju Komisija vertino Įmonės finansinį pajėgumą, tačiau privalėjo vertinti ir pareiškėjo, kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinį pajėgumą. Pareiškėjo turtinė bei finansinė padėtis šiuo metu sudėtinga – jis neturi jokio nekilnojamojo bei registruoto kilnojamojo turto, nedirba. Pareiškėjas susituokęs su I. P., šeima augina du vaikus (I.P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini)), sutuoktinė taip pat šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose. Vienintelės pareiškėjo gaunamos pajamos yra iš MB „Steel consulting“, kurios narys jis yra, tačiau jos itin nedidelės. Akivaizdu, kad pareiškėjo finansinė bei turtinė padėtis yra sudėtinga, paskirta bauda yra ypatingai didelė ir pareiškėjas neturi galimybės ją sumokėti.

2.10. Įmonei ar pareiškėjui anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, pareiškėjas bendradarbiavo su Tarnyba atliekant patikrinimą, pateikė visus reikalaujamus dokumentus, paaiškinimus; kt. Įmonės ūkinė-komercinė veikla pasibaigusi, ji yra likviduota, todėl nenumatomas joks poveikis rinkos stabilumui ir patikimumui.

2.11. Atsižvelgiant į tai (Aprašo 19 p.), jog nustatytos vien subjekto padėtį gerinančios aplinkybės, baudos dydis, gautas atlikus Aprašo 6–16 punktuose nurodytus skaičiavimus, mažintinas 40 proc. bazinio baudos dydžio suma. Todėl, atlikus skaičiavimus, iš gauto baudos dydžio atėmus 40 proc. bazinio baudos dydžio sumą (275 500-220 400), gaunamas 55 100 Eur taikytinas baudos dydis.

2.12. Pagal Aprašo 5.5 papunktį (penktasis etapas) vertintinos ir kitos reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjas pripažino visas esmines įtariamo pažeidimo aplinkybes, Komisija Išvadoje konstatavo, kad iš pareiškėjo veiksmų matyti, jog pažeidimo pripažinimas yra nuoširdus. Taip pat Komisija Išvadoje pažymėjo, jog tokiu atveju iš atlikus skaičiavimus gauto baudos dydžio gali būti atimama maksimali 20 proc. bazinio baudos dydžio suma. Pareiškėjas sutinka su minėtu Komisijos Išvados argumentu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei iš gauto baudos dydžio atėmus tik 10 proc. bazinio baudos dydžio sumos (55 100-55 100), gaunama 0 Eur taikytina bauda.

2.13. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 39straipsnyje nustatyta diskrecija, atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes, netaikyti poveikio priemonių. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinant tai, kad pareiškėjas savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, neigiamų pasekmių / žalos neatsirado, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, Sprendimas keistinas neskiriant pareiškėjui baudos arba skiriant minimalią piniginę baudą. Šiuo atveju formalus įstatymų taikymas nulėmė neteisingą sprendimą. Tarnyba pažeidė teisės aktų reikalavimus, Sprendimo turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, todėl Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Poveikio priemonė – bauda, pareiškėjui buvo paskirta už šiurkščius ir sistemingus pažeidimus. Parenkant baudos dydį, palankiai pareiškėjui buvo įvertintos visos pažeidimo padarymo aplinkybės ir maksimaliai sumažinta skirtina bauda.

3.2. Vadovaudamasi Įstatymo nuostatomis ir Aprašu, Tarnyba įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad Įmonės veikla buvo organizuojama pagal 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusį AGPRĮ. Tarnyba laikydama, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra reikšminga, vadovaudamasi Aprašo 12 punktu, sumažino baudą 70 proc. bazinio baudos dydžio suma. Tarnyba įvertino pareiškėjo veiksmus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios lengvinančios aplinkybės atsiradimas yra atsitiktinio pobūdžio. Jos atsiradimą lėmė ne pareiškėjo sąmoningas noras nutraukti Įmonės daromus Įstatymo pažeidimus ir užkirsti kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, o 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs AGPRĮ. Visgi Komisija lengvinančias aplinkybes vertino pareiškėjo naudai ir šiuo baudos apskaičiavimo etapu baudą sumažino maksimaliu Aprašo 12 punkte nurodytu dydžiu.

3.3. Vertindama nustatytų pažeidimų sunkumą (pobūdį, mastą ir padarinius) ir trukmę, Komisija atsižvelgė į tai, kad Įmonė pažeidė ne tik formalaus pobūdžio, bet ir esminius Įstatymo reikalavimus, pažeidimo pobūdis sudarė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragas, nes Įmonės klientų tapatybės nebuvo tinkamai nustatytos ir patikrintos, taip pat nebuvo įgyvendinamos kitos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės. Pažeidimo mastas (Įmonės dydis, klientų skaičius, vykdomų pirkimo–pardavimo sandorių skaičius) yra vidutinis, patikrinimo laikotarpiu Įmonė turėjo 93 klientus, kurie atsiskaitė grynaisiais pinigais, kurių suma buvo lygi arba viršijo 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, iš jų 85 atvejais tinkamai nenustatinėjo ir netikrino klientų tapatybės. Nenustatyta, kad Įmonės veiksmai (neveikimas) lėmė konkretų atvejį, kai nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas. Dauguma Įstatymo reikalavimų laikymosi trūkumų nustatyti nuo tikrinamojo laikotarpio pradžios, Įstatymo pažeidimai truko daugiau nei vienus metus.

3.4. Vadovaujantis Aprašo 15.4 papunkčiu, vertintina, kad nustatyti pažeidimai yra sunkūs. Įvertinus konkretaus nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę balais pagal Lentelėje nustatytus kriterijus, buvo gautas balas – 14. Vadovaujantis 16.1.4 papunkčiu, už sunkų pažeidimą pridedama nuo 20 iki 40 proc. bazinio baudos dydžio suma, todėl prie taikytinos baudos buvo pridėta 33 proc. bazinio baudos dydžio suma.

3.5. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai negali būti laikomi formaliais ar mažareikšmiais, kadangi dalis paminėtų pažeidimų grupių yra laikomi šiurkščiais Įstatymo pažeidimais. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad buvo padaryti šiurkštūs Įstatymo pažeidimai (Įstatymo 34 str. 1 d. 1, 3 ir 4 p.), taip pat šie pažeidimai buvo daromi sistemiškai (Įstatymo 34 str. 2 d. 2 p.). Formaliais laikytina tik maža dalis nustatytų pažeidimų, t. y. pažeidimai, susiję su informacijos teikimu Tarnybai, bendradarbiavimu su Tarnyba, ir mokymais PP/TF srityje. Todėl Tarnyba, vertindama pažeistas Įstatymo nuostatas, pritaikė tinkamą vertinimo kriterijų, nurodydama, kad buvo pažeisti esminiai Įstatymo reikalavimai.

3.6. Pareiškėjas nepagrįstai susieja du skirtingus vertinimo kriterijus, t. y. pažeidimo pobūdį ir pažeidimo padarinius, nors pirmasis kriterijus yra formalus ir jo konstatavimui nėra būtina nustatyti padarinius. Nagrinėjamu atveju Tarnyba tinkamai nustatė, kad pažeidimo pobūdis sudarė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragas, nes Įmonės klientų tapatybės nebuvo tinkamai nustatytos ir patikrintos, taip pat nebuvo įgyvendinamos kitos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės. Akivaizdu, kad Įmonės klientai galėjo pasinaudoti Įmonės veikloje esančiomis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių spragomis, tačiau tokių atvejų nebuvo nustatyta, ir tai buvo įvertinta vertinant pažeidimo padarinius, o ne pobūdį.

3.7. Trečiuoju baudos apskaičiavimo etapu Komisija tinkamai įvertino Aprašė nustatytus pažeidimo sunkumo ir trukmės vertinimo kriterijus ir nurodė, kad surinktas balas – 14, vadovaudamasi Aprašo 15.4 papunkčiu, pripažino, kad nustatyti pažeidimai yra sunkūs. Vadovaujantis 16.1.4 papunkčiu, už sunkų pažeidimą pridedama 20–40 proc. bazinio baudos dydžio suma. Nagrinėjamu atveju prie taikytinos baudos buvo pridėta 33 proc. bazinio baudos dydžio suma, kuri parinkta objektyviai ir atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Aprašo 15.4 papunkčiu, sunkiu pažeidimu pripažįstama, kai bendras rezultatas pagal Aprašo priede (t. y. Lentelėje) nustatytus kriterijus įvertintas nuo 12 iki 15 balų. Taigi, pažeidimo sunkumą įvertinus 12 balų, turi būti pridedama minimali 20 proc. bazinio baudos dydžio suma, o pažeidimą įvertinus 15 balų, turi būti pridedama maksimali 40 proc. bazinio baudos dydžio suma. Todėl Tarnyba tinkamai įvertino pažeidimo sunkumą ir teisingai padidino baudą 33% bazinio baudos dydžio suma.

3.8. Šiuo atveju dėl pažeidimų Įmonės ar pareiškėjo gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio neįmanoma nustatyti. Iš pažeidimo gautų pajamų ar kitokios turtinės naudos nustatymas galėtų tik pabloginti pareiškėjo padėtį. Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai Įstatymo įpareigotasis subjektas iš pažeidimo gavo naudą, jam taikytinos platesnės skirtinos baudos ribos.

3.9. Vertinant Įmonės ir pareiškėjo kaltę, pažymėtina, jog Įmonė galėjo vykdyti veiklą tik užtikrinusi, kad bus tinkamai įgyvendinti Įstatymo reikalavimai. Tarnyba atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta, jog pažeidimai padaryti tyčia. Tarnyba, vertindama Įmonės finansinį pajėgumą, atsižvelgė į tai, kad 2022 metais bendrosios Įmonės metinės pajamos buvo 9 037 300 Eur, paskirstytinas Įmonės grynasis pelnas – 124 490 Eur. Įmonės kreditorių susirinkimo protokole užfiksuota, kad bankrutuojanti Įmonė turėjo vienintelį kreditorių – pareiškėją, kuriam skola sudarė 7 975 Eur. Tarnyba atsižvelgė ir į tai, kad juridinis asmuo pasibaigė 2023 m. gruodžio 6 d. dėl bankroto, taip pat į tai, kad poveikio priemonė taikoma kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui – fiziniam asmeniui, todėl baudos dydį mažino 30 proc. bazinio baudos dydžio suma.

3.10. Be to, Komisija atsižvelgė į tai, kad Įmonei ar pareiškėjui anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus. Pareiškėjas bendradarbiavo su Tarnyba jai atliekant patikrinimą, todėl Komisija baudos dydį sumažino 10 proc. bazinio baudos dydžio suma. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, pareiškėjo bendradarbiavimas su Tarnyba yra laikytinas Įstatyme nustatytų pareigų vykdymu, todėl neturi būti pervertinamas.

3.11. Tarnyba, vertindama Įmonės nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes rinkos stabilumui ir patikimumui, atsižvelgė į tai, kad Įmonė pasibaigė, todėl rinkos stabilumui ir patikimumui poveikis nenumatomas, taigi taikytina bauda nebuvo mažinama ar didinama.

3.12. Būtent aplinkybė, jog poveikio priemonė taikoma fiziniam, o ne juridiniam asmeniui, ir jos reikšmingumas buvo maksimaliai įvertinta ketvirtuoju baudos apskaičiavimo etapu, kai apskaičiuojant taikytiną baudos dydį, iš baudos dydžio atimama arba prie jo pridedama iki 40 proc. bazinio baudos dydžio suma. Taigi Tarnyba, neperžengdama nustatytų ribų, tinkamai įvertino Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2–4 ir 6 punktuose nurodytų asmens padėtį gerinančių arba asmens padėtį bloginančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą ir ketvirtuoju etapu maksimaliai sumažino taikytinos baudos dydį.

3.13. Vertindama kitas svarbias aplinkybes, Tarnyba atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pripažino visas esmines įtariamo pažeidimo aplinkybes, iš pareiškėjo veiksmų buvo matyti, kad pažeidimo pripažinimas yra nuoširdus. Tarnyba laikė šias aplinkybes pareiškėjo padėtį gerinančiomis aplinkybėmis, todėl penktajame etape baudos dydį mažino maksimalia 20 proc. bazinio baudos dydžio suma.

3.14. Įstatymo 38 straipsnis, nustatantis priežiūros institucijos teisę netaikyti poveikio priemonių, negali būti taikoma, kadangi, priešingai nei nurodo pareiškėjas, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais. Pareiškėjui skirta bauda yra proporcinga nustatytiems teisės aktų pažeidimams.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 28 d. pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas, be kita ko, nustatė, kad:

5.1. Tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdyba 2023 m. rugpjūčio 1 d. pavedimu Nr. 4-6228 „Atlikti planinį MB „Emi Group“ (iki 2022-12-28 UAB „Emilektra“) patikrinimą“ pavedė Tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos Priežiūros skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. A. ir pinigų plovimo prevencijos teisės specialistui E. L. atlikti Įmonės patikrinimą nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. Minėti asmenys 2023 m. rugpjūčio 1 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 4-6228-A.

5.2. Tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos Priežiūros skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. A. 2023 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4-6758 „Dėl MB „Emi Group“ (iki 2022-12-28 UAB „Emilektra“) patikrinimo“ nustatė, kad Įmonė nuo 2017 metų iki patikrinimo dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 1 d., vykdė Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 6 punkte nurodytą ūkinę-komercinę veiklą, pardavinėjo naudotus (ir daužtus po autoįvykių) lengvuosius automobilius, žemės ūkio techniką, vandens transportą, motociklus, atsiskaitymams iš klientų priimdama grynuosius pinigus, kurių suma buvo lygi arba viršijo 10 000 Eur. Buvo padaryta išvada, kad Įmonė nesilaikė Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, 12 dalies, 13 dalies, 15 dalies, 18 dalies, 10 straipsnio 6 dalies 5 ir 6 punktų, 14 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų, 10 dalies, 19 straipsnio 3 ir 10 dalių, 20 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų.

5.3. Tarnyba 2023 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 25-12621 „Dėl informacijos apie patikrinimo išvadas siuntimo ir paaiškinimo dėl jų pateikimo“ informavo Įmonę, kad ji turi pateikti Tarnybai paaiškinimus dėl nustatytų Įstatymo pažeidimų ir atitinkamus dokumentus. Pareiškėjas 2023 m. spalio 6 d. raštu Nr. 0-14597 Tarnybai pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė pripažįstantis nustatytus pažeidimus, tačiau mano, kad jie nesukėlė jokių sunkių padarinių nei valstybei, nei kitiems asmenims; visi privalomi mokesčiai yra sumokėti, jokia finansinė žala nėra padaryta; anksčiau jokių panašių poveikio priemonių jam nebuvo taikyta; visada bendradarbiavo su Tarnyba, jai pateikė visus prašomus ir turimus dokumentus; gailėjosi dėl nustatytų pažeidimų, kurie buvo padaryti ne tyčia, o dėl teisinių žinių stokos. Pažeidimus nulėmė ir Įmonės vykdytos veiklos specifika, t. y. vykdyta naudotų transportų priemonių prekyba gabenant transporto priemones iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir jas parduodant klientams iš kitų šalių, kurių dauguma buvo ne nuolatiniai ir kurie nenorėdavo pildyti anketų, siekiant pažinti klientą. Todėl mano, kad padaryti pažeidimai esminės žalos įstatymų saugomiems interesams nepadarė ir yra mažareikšmiai. Taip pat nurodė, kad jog dėl sudėtingos situacijos rinkoje Įmonėje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, visi dokumentai yra perduoti nemokumo administratoriui UAB „Valeksa“, todėl jokių papildomų dokumentų pateikti neturi galimybės, bei pažymėjo, kad Įmonės patikrinimo metu Tarnybai pateikė visus prašomus dokumentus. Taip pat pareiškėjas prašė netaikyti Įstatyme nustatytų poveikio priemonių.

5.4. Komisija 2024 m. vasario 14 d. Išvadoje, be kita ko, nustatė, kad Įmonė pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, 12 dalies, 13 dalies, 15 dalies, 18 dalies, 10 straipsnio 6 dalies 5 ir 6 punktų, 14 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų, 10 dalies, 19 straipsnio 3 ir 10 dalių, 20 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus bei siūlė už šiuos pažeidimus skirti pareiškėjui 16 530 Eur piniginę baudą.

6. Tarnybos direktorius 2024 m. vasario 19 d. ginčijamu Sprendimu Įmonės buvusiam dalyviui ir valdymo organo nariui – pareiškėjui – paskyrė 16 530 Eur piniginę baudą už Įmonės padarytus Įstatymo pažeidimus.

7. Pasisakydamas dėl skundo argumentų, susijusių su pareiškėjui taikyta poveikio priemone, teismas vadovavosi Įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi (joje nustatyta, kokie pažeidimai laikomi šiurkščiu pažeidimu), Įstatymo 37–38 straipsniais, 40 straipsnio 2 dalimi. Teismas analizavo Apraše nustatytą teisinį reguliavimą, įtvirtinantį veiksmų skiriant baudą eiliškumą ir vertintinus kriterijus.

8. Dėl pareiškėjo argumentų, kuriais tvirtinama, kad buvo pažeisti ne esminiai, o formalūs Įstatymo reikalavimai, kadangi pažeidimai iš esmės yra mažareikšmiai, jais nebuvo padaryta žala, pažeidimai padaryti dėl neapdairumo (nėra tyčios), teismas detalizavo Komisijos Išvadoje nustatytus pažeidimus. Teismas pabrėžė, kad Įstatymo 34 straipsnio 1 dalį Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, 12 dalies, 13 dalies, 15 dalies, 18 dalies, 19 straipsnio 3 ir 10 dalių bei 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimai, priešingai nei teigė pareiškėjas, yra šiurkštūs, todėl negali būti laikomi mažareikšmiais ir/ar formaliais. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-442/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-201-552/2024), teismas nurodė, kad Įstatymas pažeidimo priskyrimą prie šiurkščių sieja su tuo, kokios srities reguliavimas buvo pažeistas (pavyzdžiui, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas), t. y. pagal kurį Įstatymo straipsnį (jo dalį) kvalifikuojamas pažeidimas.

9. Buvo atkreiptas dėmesys, kad Komisija Išvadoje pažymėjo, jog nustatyti pažeidimai yra sistemingi, pažeidimo pobūdis sudarė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragas, tačiau Komisija taip pat Išvadoje įvertino, kad Įmonė užkirto kelią pažeidimų tęstinumui ir neigiamoms pažeidimų pasekmėms atsirasti, todėl vadovaujantis Aprašo 12 punktu, iš bazinio baudos dydžio atėmė maksimalią 70 proc. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog neatsirado realios neigiamos pasekmės, nėra pagrindu visiškai netaikyti poveikio priemonių.

10. Teismas pažymėjo, kad Komisija Išvadoje taip pat atsižvelgė į tai, jog nebuvo nustatyta, kad pažeidimai padaryti tyčia. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakomybė už Įstatymo pažeidimus kyla tiek esant tyčiai, tiek neatsargumui, todėl Tarnyba neturėjo pareigos mažinti baudos dėl to, kad pažeidimas padarytas nesant tyčios. Teismas konstatavo, kad aptarti Įmonės pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais ir / ar formaliais pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, o aplinkybė, kad nebuvo tyčios, nėra pagrindas netaikyti baudos arba ją sumažinti. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė.

11. Pažymėjęs, kad Komisija įvertino tai, jog Įmonė užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms atsirasti, todėl maksimaliai sumažino pareiškėjui taikytiną baudą (iš bazinio baudos dydžio atėmė maksimalią 70 proc. bazinio baudos dydžio sumą), teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog Įmonės pažeidimais niekam nebuvo padaryta žala, negali būti pagrindas atleisti pareiškėją nuo baudos.

12. Kaip neįrodytą teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad dėl pažeidimų nei Įmonė, nei jis pats negavo pajamų ar kitokios turtinės naudos, nepadarė nuostolių ar žalos, kadangi Išvadoje buvo nustatyta, jog šių dydžių neįmanoma nustatyti.

13. Vertindamas pareiškėjo poziciją, kad Komisija turėjo įvertinti jo finansinę padėtį ir galimybę sumokėti paskirtą baudą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Tarnybai nenurodė argumentų apie jo turtinę padėtį, t. y. 2024 m. sausio 26 d. raštu Nr. 0-1300 pranešė, kad 2024 m. vasario 1 d. vyksiančiame Komisijos posėdyje dėl galimo Įmonės Įstatymo pažeidimo ir poveikio priemonės (priemonių) taikymo nedalyvaus, palaikė anksčiau Tarnybai teiktus argumentus dėl pažeidimų ir nenurodė jokių argumentų, susijusių su savo šeimos sunkia finansine padėtimi. Įvertinęs pareiškėjo į bylą pateiktus įrodymus, teismas nurodė, kad iš jų nėra galimybės nustatyti, kokia yra pareiškėjo turtinė padėtis, ir pastebėjo, kad daugiau įrodymų šiuo aspektu pareiškėjas teismui nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo finansinė padėtis yra sunki.

14. Teismas konstatavo, kad Komisija Išvadoje įvertino aplinkybes, jog Įmonei ar pareiškėjui anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, ir kad pareiškėjas bendradarbiavo su Tarnyba ir pan., ir iš atlikus skaičiavimus gauto baudos dydžio atėmė 10 proc. bazinio baudos dydžio sumą (181 830-55 100). Teismo įsitikinimu, Komisija įvertino šias aplinkybes ir sumažino apskaičiuotos baudos dydį, todėl nebuvo pagrindo dar kartą ją mažinti ar iš viso šiuo pagrindu netaikyti pareiškėjui baudos.

15. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Įmonės ūkinė-komercinė veikla pasibaigė, ji yra likviduota, todėl nenumatomas joks poveikis rinkos stabilumui ir patikimumui, teismas pažymėjo, kad nenustačius pareiškėjo nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmių rinkos stabilumui ir patikimumui, nebuvo ir pagrindo nei didinti baudos, nei mažinti. Taigi aplinkybė, kad Įmonės ūkinė-komercinė veikla pasibaigė, ji yra likviduota, todėl nenumatomas joks poveikis rinkos stabilumui ir patikimumui, nebuvo pagrindas mažinti baudą arba išvis jos netaikyti.

16. Įvertinęs Išvados turinį, teismas atkreipė dėmesį, kad nustatant baudos dydį buvo atsižvelgta į šias aplinkybes: 1) atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pvz., Įmonė savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms ir ėmėsi veiksmų taisyti padėtį); 2) nustatytų pažeidimų sunkumą (pobūdį, mastą ir padarinius ir trukmę); 3) į tai, kad pažeidimai nebuvo padaryti tyčia; 4) į Įmonės 2022 metų bendrąsias metines pajamas; 5) į tai, kad Įmonei ar pareiškėjui anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus; 6) į tai, kad Įmonė bendradarbiavo su Tarnyba atliekant patikrinimą.

17. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, kad Sprendime nurodytos, nustatytos ir ištirtos visos faktinės ir teisinės aplinkybės, įvertinti pareiškėjo paaiškinimai ir visi pareiškėjo pateikti dokumentai, Sprendimo dalis, susijusi su baudos skyrimu, išsami ir aiškiai motyvuota, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus. Todėl teismas nenustatė pagrindo panaikinti Sprendimą ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 18. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus dėl skirtinos baudos sumažinimo (neskyrimo), kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, ir akcentuoja, kad:

19.1. Tarnyba ir pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias poveikio priemonių – baudų – skyrimo taisykles.

19.2. Komisija Išvadoje pirmuoju etapu teisingai apskaičiavo bazinį baudos dydį (baudos vidurkis) – 551 000 Eur. Komisija, antruoju etapu apskaičiuodama baudos dydį ir vadovaudamasi Aprašo 12 punktu, visiškai pagrįstai iš bazinio baudos dydžio atėmė maksimalią 70 proc. bazinio baudos dydžio sumą (551 000-385 700) bei pagrįstai gavo 165 300,00 Eur taikytiną baudos dydį.

19.3. Trečiuoju baudos apskaičiavimo etapu įvertinamas konkretaus nustatyto pažeidimo sunkumas (pažeidimo pobūdis, mastas ir padariniai), trukmė ir pagal Aprašo pirmojo ir antrojo skirsnio nuostatas apskaičiuotas baudos dydis yra mažinamas arba didinamas. Apeliantas kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiais, kurie patvirtina Komisijos nuomonę, kad nustatyti pažeidimai yra sunkūs, taip pat nesutinka ir vertinimu, jog įvertinus konkretaus nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę balais pagal Lentelėje nustatytus kriterijus, gautas balas yra 14. Nustatytais pažeidimais (klientų fizinių ir juridinių asmenų tapatybės nustatymo, kliento pažinimo srityje; Informacijos saugojimo, informacijos pateikimo Tarnybai srityje; bendradarbiavimo su Tarnyba, mokymų PP/TF srityje; PP/TF prevencijos srities vidaus kontrolės procedūros srityje) buvo pažeisti ne esminiai, o formalūs Įstatymo reikalavimai, kadangi pažeidimai iš esmės yra mažareikšmiai, t. y. jais nebuvo padaryta žala, pažeidimai padaryti dėl neapdairumo (nėra tyčios).

19.4. Įvertinus visus Lentelėje numatytus kriterijus gautas bendras balų skaičius yra 10 (apysunkis), o pridėjus 20 proc. bazinio baudos dydžio sumą gaunamas 275 500 Eur (165 300+110 200) taikytinas baudos dydis (Aprašo 6.1.3 p.).

19.5. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys, kad ketvirtuoju baudos apskaičiavimo etapu vertinamos Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2–4 ir 6 punktuose nurodytos subjekto padėtį gerinančios arba subjekto padėtį bloginančios aplinkybės ir pagal Aprašo pirmojo–trečiojo skirsnių nuostatas apskaičiuotas baudos dydis yra mažinamas arba didinamas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad dėl nustatytų pažeidimų nei Įmonė, nei pareiškėjas (vadovas ir dalyvis) jokių pajamų ar kitokios turtinės naudos negavo, nepadarė jokių nuostolių ar žalos. Pareiškėjo veiksmuose nebuvo jokios tyčios, t. y. pažeidimai padaryti dėl neatsargumo (neapdairumo), Įmonė inkriminuotus teisės pažeidimus padarė dėl neatidumo, t. y. nežinojo teisės aktų reikalavimų.

19.6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė visų duomenų, susijusių su jo finansine padėtimi. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek Komisija, tiek teismas privalėjo įvertinti pateiktus duomenis – buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo šeiminę padėtį, apie pareiškėjo gaunamas pajamas bei pareiškėjo sutuoktinės nedarbingumą; kt. Be to, pareiškėjas prašė išreikalauti visą būtiną medžiagą. Taip pat neįvertinta, kad Įmonei ir pareiškėjui anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus. Be to, buvęs MB „EMI group“ (iki 2022 m. gruodžio 28 d. buvusi UAB „Emilektra“) vadovas bei mažosios bendrijos narys M. P. bendradarbiavo su Tarnyba jai atliekant patikrinimą, pateikė visus reikalaujamus dokumentus, teikė paaiškinimus ir kt. Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonės likvidavimas neturi jokio įtakos baudos dydžiui, kadangi skiriant baudą ir parenkant jos dydį turi būti įvertintos visos aplinkybės. Akivaizdu, jog įmonę likvidavus nebėra jokio poveikio rinkos stabilumui ir patikimumui, todėl tai yra aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti skiriant baudą.

19.7. Pagal Aprašo 19 punktą atsižvelgiant į tai, kad nustatytos vien subjekto padėtį gerinančios aplinkybės, baudos dydis, gautas atlikus Aprašo 6-16 punktuose numatytus skaičiavimus, mažintinas 40 proc. bazinio baudos dydžio suma. Todėl iš atlikus skaičiavimus gauto baudos dydžio atėmus 40 proc. bazinio baudos dydžio sumą (275 500-220 400), gaunamas 55 100 Eur taikytinas baudos dydis.

19.8. Pareiškėjas pripažino visas esmines įtariamo pažeidimo aplinkybes. Komisija Išvadoje konstatavo, kad iš subjekto veiksmų matyti, jog pažeidimo pripažinimas yra nuoširdus. Taip pat Komisija Išvadoje pažymėjo, jog tokiu atveju iš atlikus skaičiavimus gauto baudos dydžio gali būti atimama maksimali 20 proc. bazinio baudos dydžio suma. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei iš atlikus skaičiavimus gauto baudos dydžio atėmus tik 10 proc. bazinio baudos dydžio sumos (55 100-55 100), gaunamas 0 Eur taikytinas baudos dydis.

19.9. Atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta, jog priežiūros institucija tam tikrais atvejais gali netaikyti poveikio priemonių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias baudų skyrimo taisykles bei tinkamai neįvertino tai, kad pareiškėjas savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, neigiamų pasekmių / žalos neatsirado, be to, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtini teisingumo bei protingumo principai, o formalus įstatymo taikymas nelemia teisingo, nors ir teisėto sprendimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pakeistas Sprendimas ir neskiriama piniginė bauda arba skiriama minimali piniginė bauda.

20. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, kaip buvo apskaičiuota pareiškėjui skirta bauda, ir pabrėžia, kad:

20.1. Priešingai nei nurodo apeliantas, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai negali būti laikomi formaliais ar mažareikšmiais, kadangi dalis skunde paminėtų pažeidimų grupių yra laikomi šiurkščiais Įstatymo pažeidimais. Buvo nustatyta, kad buvo padaryti šiurkštūs įstatymo pažeidimai (Įstatymo 34 str. 1 d. 1, 3 ir 4 p.), taip pat šie pažeidimai buvo daromi sistemiškai (Įstatymo 34 str. 2 d. 2 p.). Formaliais laikytina tik maža dalis nustatytų pažeidimų, todėl Tarnyba, vertindama pažeistas Įstatymo nuostatas, pritaikė tinkamą vertinimo kriterijų, nurodydama, kad buvo pažeisti esminiai Įstatymo reikalavimai.

20.2. Nagrinėjamu atveju Tarnyba tinkamai nustatė, kad pažeidimo pobūdis sudarė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragas, nes Įmonės klientų tapatybės nebuvo tinkamai nustatytos ir patikrintos, taip pat nebuvo įgyvendinamos kitos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės. Akivaizdu, kad Įmonės klientai galėjo pasinaudoti jos veikloje esančiomis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių spragomis, tačiau tokių atvejų nebuvo nustatyta, ir tai buvo įvertinta vertinant pažeidimo padarinius, o ne pobūdį. Todėl Tarnyba, vertindama pažeistas Įstatymo nuostatas, pritaikė tinkamą vertinimo kriterijų, nurodydama, kad buvo pažeisti esminiai Įstatymo reikalavimai.

20.3. Trečiuoju baudos apskaičiavimo etapu Komisija tinkamai įvertino Apraše esančius pažeidimo sunkumo ir trukmės vertinimo kriterijus ir nurodė, kad surinktas balas – 14, o atsižvelgiant į tai, kad pagal Aprašo nuostatas pažeidimas laikytinas sunkiu, Tarnyba teisingai padidino baudą 33 proc. bazinio baudos dydžio suma.

20.4. Vadovaujantis Aprašo 19 punktu, atsižvelgiant į Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2–6 punktuose nurodytų asmens padėtį gerinančių arba asmens padėtį bloginančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą, iš baudos dydžio atimama arba prie jo pridedama iki 40 procentų bazinio baudos dydžio suma.

20.5. Nagrinėjamu atveju dėl pažeidimų Įmonės ar jos vadovo ir dalyvio (t. y. pareiškėjo) gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio neįmanoma nustatyti. Tarnyba atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatytas pažeidimų padarymas tyčia. Taigi kaltės forma buvo įvertinta parenkant apeliantui taikytinos baudos dydį. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad Įmonė 2023 m. gruodžio 6 d. pasibaigė dėl bankroto, taip pat kad poveikio priemonė taikoma kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui – fiziniam asmeniui, todėl baudos dydis sumažintas 30 proc. bazinio baudos dydžio suma. Priešingai nei teigia apeliantas, Tarnyba įvertino, kad Įmonei ar jos vadovui ir vieninteliam akcininkui bei dalyviui anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, pareiškėjas bendradarbiavo su Tarnyba, jai atliekant patikrinimą. Tarnyba laikė, kad ši aplinkybė yra reikšminga, todėl baudos dydį mažino 10 proc. bazinio baudos dydžio suma.

20.6. Be to, Tarnyba, vertindama Įmonės nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes rinkos stabilumui ir patikimumui, atsižvelgė į tai, kad, juridinis asmuo pasibaigė, todėl rinkos stabilumui ir patikimumui poveikis nenumatomas, taigi, taikytina bauda nebuvo mažinama ar didinama. Aplinkybė, kad poveikio priemonė taikoma fiziniam, o ne juridiniam asmeniui, ir jos reikšmingumas buvo maksimaliai įvertinta maksimaliai sumažinant taikytinos baudos dydį.

20.7. Tarnyba aplinkybę, kad pareiškėjas pripašino esmines įtariamo pažeidimo aplinkybes, kad pripažinimas buvo nuoširdus, laikė apelianto padėtį gerinančiomis aplinkybėmis, todėl penktajame etape baudos dydį mažino maksimalia 20 proc. bazinio baudos dydžio suma.

20.8. Taigi Tarnyba įvertino visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes bei, vadovaudamasi Aprašu, paskyrė individualizuotą, proporcingą, veiksmingą ir nuo pažeidimų atgrasančią baudą apeliantui. Kadangi pažeidimai nelaikytini mažareikšmiais, nagrinėjamu atveju netaikytinas Įstatymo 38 straipsnis, taip pat apeliantas nepagrindžia, kaip buvo pažeisti bendrieji teisės ir viešojo administravimo principai.

20.9. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės normas, išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2024 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. PP-3 pareiškėjui paskirtos baudos už Įstatymo pažeidimus dydžio.

22. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra išdėstytos šios nutarties 5 punkte. Ginčo dėl jų nėra.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad jame yra keliamas tik poveikio priemonės individualizavimo klausimas, nesutinkant su Tarnybos paskirtos poveikio priemonės (piniginės baudos) dydžiu.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyta pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių peržengiamos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

25. Pareiškėjui bauda skirta pagal Įstatymo 40 straipsnio 2 dalį (2017 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-568 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d.), kuri nustatė, jog priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos auditorių rūmus, Lietuvos advokatūrą, Lietuvos notarų rūmus ir Lietuvos antstolių rūmus, turi teisę kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, skirti baudą – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė kaip 1 100 000 eurų arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti).

26. Tarnybos Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo padaryti pripažintini šiurkščiais ir sistemingais, o dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti. Todėl, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi (2017 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-568 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d.), už nustatytus Įstatymo pažeidimus buvusiam MB „EMI group“ (iki 2022 m. gruodžio 28 d. buvusios UAB „Emilektra“) dalyviui (mažosios bendrijos nariui bei vieninteliam akcininkui) ir valdymo organo nariui, buvusiam vienasmeniam valdymo organui – įmonės vadovui M. P. taikytina bauda nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų. Baudos vidurkis – 551 000 eurų.

27. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į: 1) nustatytų pažeidimų sunkumą ir trukmę; 2) dėl pažeidimų finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti; 3) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), kaltę ir finansinį pajėgumą; 4) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), padarytus ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat jo bendradarbiavimą su priežiūros institucija; 5) šiame įstatyme nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 6) nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes rinkos stabilumui ir patikimumui; 7) kitas įstatymuose nustatytas arba kitas svarbias aplinkybes (Įstatymo 37 str. 2 d.). Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą (Įstatymo 37 str. 3 d.). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą (Įstatymo 37 str. 4 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas nebendradarbiauja su priežiūros institucija, kliudo atlikti patikrinimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas to, kad priežiūros institucija buvo atkreipusi dėmesį į prižiūrimos finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto pažeidimus ar veiklos trūkumus, ar nevykdo privalomų nurodymų (Įstatymo 37 str. 5 d.).

28. Ginčijamame atsakovo Sprendime detaliai išdėstytos aplinkybės, į kurias atsižvelgus pareiškėjui buvo paskirta būtent tokio dydžio bauda. Tarnyba, skirdama pareiškėjui baudą, atsižvelgė: į lengvinančią aplinkybę (bendrovė savo noru ėmėsi veiksmų taisyti padėtį ir užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms); į nustatytų pažeidimų sunkumą (pobūdį, mastą ir padarinius) bei trukmę; į tai, kad nebuvo nustatytas pažeidimų padarymas tyčia; į tai, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus; į tai, kad pareiškėjas pripažino visas esmines įtariamo pažeidimo aplinkybes.

29. Teisėjų kolegija įvertinusi aplinkybes, kuriomis remiantis Tarnyba pareiškėjui skyrė baudą ir nustatė jos dydį, konstatuoja, jog paskirtoji poveikio priemonė yra pagrįsta bei teisėta. Pareiškėjo padaryti Įstatymo pažeidimai šiurkštūs ir sistemingi, buvo daromi daugiau nei vienus metus, todėl negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, sudarantys pagrindą pareiškėjui netaikyti poveikio priemonių. Nors pareiškėjo įvykdyti Įstatymo pažeidimai yra daugybiniai, tačiau pareiškėjui paskirtos baudos dydis (16 530 Eur) sudaro tik 3 proc. taikytinos baudos vidurkio (551 000 Eur), todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog paskirta bauda ir jos dydis pažeidžia proporcingumo principą ar prieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams. Pareiškėjas nenurodė (ir byloje nenustatyta) teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų lemti Tarnybos Sprendimu paskirtos baudos sumažinimą.

30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išdėstė išsamius argumentus, kuriais remiantis priėjo prie pagrįstos išvados, jog paskirtoji poveikio priemonė yra pagrįsta bei teisėta, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys