dea927d0-6b30-4e20-852e-043de2ea9230 · Kauno apygardos teismas

                                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1S-1104-478-2013                                                                           Teismo procesinio sprendimo kategorija:2.3.1.7 (S)   KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 22 d.Kaunas              Laikinai einantis Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas – Algimantas Smolskas, susipažinęs su pareiškėjo (įtariamojo) – G.

A. skundu dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-07-10 nutarties medžiagoje Nr. S-384-926-2013 pagal įtariamojo - G. A. skundÄ dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės n u s t a t ė:              Skunde dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos – AuÅ¡ros Vingilės 2013-07-10 nutarties pareiÅ¡kėjas (įtariamasis) – G. A. reiÅ¡kia nuÅ¡alinimÄ nuo jo skundo nagrinėjimo visam Kauno apygardos teismui (visiems teismo teisėjams) ir praÅ¡o perduoti skundÄ Lietuvos apeliaciniam teismui, kad Å¡is paskirtų skundÄ iÅ¡nagrinėti kitam apygardos teismui.

Pareiškėjas (įtariamasis) nurodo, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas ir jis esantis persekiojamas už tai, kad gynė mažametę buvusios Kauno apygardos teismo teisėjos – N. V. globotinę nuo galimai neteisėto išvežimo iš globėjos namų, todėl Kauno apygardos teismas, kuriame dirbantis ne vienas teisėjas nuo N. V. buvo atsiribojęs, negalintis pareiškėjo (įtariamojo) skundo išnagrinėti objektyviai bei nešališkai ir privalantis nuo jo nagrinėjimo nusišalinti.

             PareiÅ¡kėjo (įtariamojo) praÅ¡ymas tenkintinas. Kauno apygardos teismo teisėjų vardu nusiÅ¡alintina nuo pareiÅ¡kėjo (įtariamojo) – G. A. skundo dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-07-10 nutarties nagrinėjimo. Skundas siųstinas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui arba Å¡io teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti jo perdavimo kitam apygardos teismui klausimÄ .              Teisė į teisminę gynybÄ yra prigimtinė žmogaus teisė.

Ji apima teisę į teisingÄ teismo procesÄ . Procesas bus tinkamas ir teisingas tik tuomet, kai bylÄ iÅ¡nagrinės pagal įstatymÄ Ä¯steigtas nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.) Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos.             Kaip matyti iš skundo nagrinėjimo medžiagos, ikiteisminis tyrimas, kurį pareiškėjas (įtariamasis) – G. A. yra įsitikinęs trunkant pernelyg ilgai, jo atžvilgiu buvo pradėtas dėl įvykių, vykusių prie buvusios Kauno apygardos teismo teisėjos – N. V. namų, kai, pareiškėjo (įtariamojo) nuomone, jis gynęs mažametę N. V. globotinę nuo galimai neteisėto išvežimo iš globėjos namų.

N. V. yra dirbusi Kauno apygardos teisme, ėjusi Å¡io skyriaus Civilinių bylų skyriaus teisėjos pareigas, todėl Kauno apygardos teismo teisėjams ji buvo pažįstama. Nors nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas yra pradėtas pareiÅ¡kėjo (įtariamojo) – G. A., o ne N. V. atžvilgiu, tačiau į pareiÅ¡kėjo argumentus, kad sprendžiant su jo atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu susijusius klausimus, Kauno apygardos teismo teisėjai gali bÅ«ti nevisiÅ¡kai objektyvÅ«s, neÅ¡aliÅ¡ki, įtakos jų nuomonei gali turėti faktas, jog su N. V. jie buvo pažįstami profesinės veiklos srityje, todėl gali turėti susiformavę iÅ¡ankstinę nuomonę, yra tikslinga atsižvelgti.             Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju.

Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154). Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo.

IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (Žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01).             Atsižvelgiant į tai, kad įvykiai, susiję su mažametės N. V. globotinės iÅ¡vežimu iÅ¡ jos namų, kuriuose dalyvavo ir pareiÅ¡kėjas (įtariamasis), visuomenėje yra sukėlę nemaÅ¾Ä rezonansÄ , manytina, kad pareiÅ¡kėjo (įtariamojo) skundo nagrinėjimas Kauno apygardos teisme, kuriame ne vienerius metus yra dirbusi N. V., paÅ¡aliniams stebėtojams, visuomenei gali sukelti abejonių teismo objektyvumu, nulemti su tuo susijusias atitinkamas interpretacijas, kurios stiprintų tiek proceso dalyvių, tiek visuomenės abejones teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.             Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d. numato galimybę perduoti bylÄ iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, jei iÅ¡imtiniais atvejais tai yra bÅ«tina siekiant užtikrinti reikÅ¡mingus teisingumo ar vieÅ¡osios tvarkos interesus.

Nagrinėjamu atveju manytina, kad toks reikÅ¡mingas teisingumo interesas yra iÅ¡sklaidyti bet kokias proceso dalyvių abejones dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, užkirsti keliÄ interpretacijoms, kad nagrinėjant bylÄ Kauno apygardos teisme yra pažeidžiama proceso dalyvių teisė į tinkamÄ teismo procesÄ (due process), kuri inter alia pasireiÅ¡kia ir kaip garantijų, jog bylÄ nagrinės neÅ¡aliÅ¡kas, objektyvus teismas, buvimas             Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d., 2 d. 2 p., laikinai einantis Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a:

             Kauno apygardos teismo teisėjų vardu nusiÅ¡alinti nuo pareiÅ¡kėjo (įtariamojo) – G. A. skundo dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-07-10 nutarties medžiagoje Nr. S-384-926-2013 pagal įtariamojo G. A. skundÄ dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės nagrinėjimo.             MedžiagÄ Nr. 1S-1104-478-2013 su pareiÅ¡kėjo (įtariamojo) – G. A. skundu dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-07-10 nutarties medžiagoje Nr. S-384-926-2013 pagal įtariamojo G.

A. skundÄ dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės siųsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui arba Å¡io teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimÄ dėl skundo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.             Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. L. e. p. teismo pirmininkas                                                                    Algimantas Smolskas