2020-02-12 Nr. AB-5798-3-62-3-00827-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2020-02-12 Nr. AB-5798-3-62-3-00827-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinė byla Nr. A-620-1062/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00827-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2018 m. vasario 18 d. buvo laikomas Marijampolės PN drausmės grupės kameroje Nr. 11 netinkamomis, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kameroje jam nebuvo užtikrinta minimali 5 kv. m gyvenamojo ploto norma, kadangi ankštoje patalpoje buvo laikomi 6 asmenys, be to, dalį kameros ploto užėmė sanitarinis mazgas. Kameros sanitariniame mazge neįrengta lentynėlė, klozetas tupimas, sanitariniai įrenginiai seni ir surūdiję. Sanitariniame mazge turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Dėl minėtų aplinkybių patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pasišlykštėjimą, sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą.
3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas į 203 brigadą (20 būrys) buvo paskirtas nuo 2017 m. birželio 27 d. Nuteistajam buvo paskirta 20 būrio kamera Nr. 11, kurios plotas 23,19 kv. m, joje įrengtos 6 lovos, buvo laikoma iki 6 nuteistųjų, taigi minimali gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta. Akcentavo, kad teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar kitų įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotą. Pažymėjo, kad kameros Nr. 11 sanitariniame mazge yra įrengta lentynėlė asmeniniams daiktams susidėti, o tupimo tualeto įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Pataisos namai nuolat tinkamai prižiūri patalpas ir, esant reikalui, atlieka jų remonto darbus.
5. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nesikreipė į Marijampolės PN administraciją dėl netinkamai įrengto kameros sanitarinio mazgo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras drausmės grupės kameros Nr. 11 patikrinimą atliko 2018 m. kovo 13 d. ir pažeidimų nenustatė. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.
II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo atmetė.
7. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą dėl to, kad jam drausmės grupės (20 būrio) kameroje Nr. 11 nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nustatė, jog pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 27 d. buvo paskirtas į 203 brigados (20 būrys) kamerą Nr. 11, kurios plotas 23,19 kv. m, joje įrengtos 6 lovos, kameroje buvo laikoma iki 6 nuteistųjų, taigi vienam asmeniui teko 3,86 kv. m (23,19/6) ploto. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.2 punkte numatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjas pažymėjo, kad didelę gyvenamosios patalpos dalį užėmė sanitarinis mazgas. Teismas pažymėjo, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Konstatavęs, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo užimamo ploto teismas atmetė kaip nepagrįstus.
8. Teismas pažymėjo, kad Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.5 punktą, sanitarinio mazgo kabinoje, be kita ko, įrengiamas unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 10.4 punktu, pagal kurią drausmės grupės sanitarinio mazgo tualetas gali būti tupimas, padarė išvadą, jog tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
9. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą dėl to, kad mazge nebuvo lentynėlės ir sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, atsižvelgė į tai, jog atsakovo atstovas nurodė, kad kameros sanitariniame mazge lentynėlė tualeto reikmenims laikyti įrengta, be to, tai patvirtina į bylą pateiktos sanitarinio mazgo nuotraukos, iš kurių aiškiai matyti, kad lentyna tualeto reikmenims laikyti sanitariniame mazge yra įrengta, taip pat yra įrengta vandens tiekimo sistema kameros sanitariniame mazge. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas aplinkybių dėl šalto vandens sistemos įrengimo skunde nekonkretizavo, tik deklaratyviai pažymėjo, jog sanitariniame mazge turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo lentynėlės ir šalto vandens tiekimo sistemos įrengimo teismas atmetė kaip nepagrįstus.
10. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą dėl kameros sanitarinių įrenginių būklės (seni ir surūdiję), nurodė, jog tai patvirtina į bylą pateiktos sanitarinio mazgo nuotraukos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes, tačiau duomenų byloje nėra apie tai, jog pareiškėjas rašė skundus dėl kalinimo sąlygų. Teismas pabrėžė, kad nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismas vertino, kad pareiškėjas skundo dalies dėl sanitarinių įrenginių būklės neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl žalos atlyginimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.
11. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais ir sveikatos pablogėjimu, nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas, dėl to buvo baustas drausmine nuobauda, taigi pareiškėjo nurodyti negalavimai ir sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl šių medžiagų poveikio ir abstinencijos po jų vartojimo. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Teismas sprendė, kad jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Teismas sprendė, kad nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
III. 12. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde nesutikdamas su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 11 d. sprendimu, prašo priteisti jam iš atsakovo 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
13. Pareiškėjas nurodo, kad iš byloje pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, jog jokios lentynos tualeto reikmenims laikyti sanitarinio mazgo patalpoje neįrengtos. Kriauklėje yra didelės rūdžių dėmės, klozetas nuo rūdžių taip pat yra visas juodas, todėl tai yra higienos normų pažeidimas, nes Taisyklių 13.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo kabinoje, be kita ko, yra įrengiamas unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad sanitarinio mazgo įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
14. Pareiškėjas pažymi, kad jam nebuvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Pagal teismų praktiką yra atsižvelgiama į plotą, kurį užima baldai ir kiti įrenginiai. Taigi baldų užimamas plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo atstovo padarytus teisės pažeidimus.
15. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
16. Atsakovo atstovas nurodo, kad jis yra pateikęs visus atsiliepimus ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus bei teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Atsakovo atstovo nuomone, Kauno apygardos administracinis teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai patvirtina atsakovo atstovo poziciją šioje byloje, todėl mano, kad teikti kitus tikslinančius ar papildančius duomenis yra netikslinga.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. 17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2018 m. vasario 18 d., neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, jog ginčo laikotarpiu minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui nebuvo pažeista, tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo lentynėlės, šalto vandens tiekimo sistemos įrengimo, dėl kameros sanitarinių įrenginių būklės (seni ir surūdiję), pareiškėjo nurodyti negalavimai ir sveikatos sutrikimai teismas atmetė kaip nepagrįstus,
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl to, kad nebuvo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamųjų patalpų plotą (turi būti atsižvelgiama į plotą, kurį užima baldai ir kiti įrenginiai), teigia, kad jokios lentynos tualeto reikmenims laikyti sanitarinio mazgo patalpoje neįrengtos, mano, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad sanitarinio mazgo įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, be to, kriauklėje yra didelės rūdžių dėmės.
20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
22. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).
23. Teisėjų kolegija, analizuodama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį plotą, turėjo būti atsižvelgiama į baldų ir kito inventoriaus užimamą plotą, akcentuoja, kad vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).
24. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017; 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2242-624/2019).
25. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kameroje buvusių asmenų skaičių (pagal miegamųjų vietų skaičių), pagrįstai konstatavo, kad visą ginčo laikotarpį (nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2018 m. vasario 18 d.) pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 11, ir jam teko 3,86 kv. m ploto (b. l. 17, 32). Taigi reikalavimas dėl minimalios gyvenamojo ploto normos, tenkančios vienam asmeniui, nebuvo pažeistas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. nepažeidžiant Taisyklėse nustatytos vienam asmeniui tenkančios ploto normos. Pareiškėjo argumentai, kad teismas neteisingai neišskaičiavo baldų užimamo ploto apskaičiuojant pareiškėjui tenkantį plotą, yra atmetami kaip nepagrįsti.
26. Dėl pareiškėjo teiginių apie lentynos tualeto reikmenims laikyti sanitarinio mazgo patalpoje neįrengimą, rūdžių dėmes kriauklėje ir klozete bei pareiškėjo vertinimo, kad turi būti įrengtas unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, ne tupimas klozetas, teisėjų kolegija vertina, kad bylos duomenys aktualiu ginčo laikotarpiu paneigia pareiškėjo argumentą, kad sanitariniame mazge nebuvo lentynėlės tualeto reikmenims laikyti (b. l. 29). Todėl minėtas pareiškėjo argumentas, kad lentynėlė yra savadarbė ir ji vėliau nutrūko, vertinamas kritiškai ir kaip paneigtas bylos medžiaga. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovo atstovą dėl naujos lentynėlės įrengimo, todėl šiuo aspektu konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų nėra pagrindo.
27. Dėl nurodytų aplinkybių, dėl neindividualizuotos neturtinės žalos ir nenurodyto priežastinio ryšio tarp surūdijusios kriauklės, klozeto ir tuo padarytos žalos taip pat nėra pakankamo pagrindo vertinti, kad kameroje esantys surūdiję sanitariniai įrenginiai pažeidė pareiškėjo teises taip, kad šiuo aspektu būtų galima konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus ir patį neturtinės žalos faktą. Iš bylos duomenų teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjui kaip laisvės atėmimo vietoje laikomam asmeniui dėl nurodytų jo nusiskundimų nebuvo sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka minėtais aspektais. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tupimo tualeto (unitazo) įrengimas sanitarinio mazgo patalpoje šioje byloje pagrįstai nenustatytas kaip prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams, kadangi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 10.4 punktu, drausmės grupės sanitarinio mazgo tualetas gali būti tupimas.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Marijampolės PN sąlygas pareiškėjo skunde nurodytose ribose, įvertino pateiktus duomenis pareiškėjo sveikatos būklę ir charakteristiką (b. l. 13–16, 18), taigi išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas yra pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų pareiškėjas nepateikė nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde.
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė Skirgailė Žalimienė