dea664d077b911e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-748/2012

Teisminio proceso Nr. 4-01-3-01405-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 47.11; 52.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutarties D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 10 d. D. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas perkančiosios organizacijos (Vilniaus pedagoginio universiteto) viešojo pirkimo komisijos (toliau – ir Komisija) nariu, supaprastintų skelbiamų derybų būdu vykdydamas viešąjį pirkimą „Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokomojo korpuso, esančio adresu: Studentų g. 39, renovacijos (rekonstrukcijos) darbų pirkimas“:

1) 2009 m. gruodžio 17 d. posėdyje (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 81586-9) tikrino tiekėjų kvalifikaciją, nagrinėjo tiekėjų pasiūlymus ir priėmė sprendimą atmesti septynių tiekėjų pasiūlymus kaip neatitinkančius pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Komisijos sprendimu uždaroji akcinė bendrovė „Altitudė“ (toliau – ir UAB „Altitudė“) neatitiko pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 4 punkte nustatyto reikalavimo „tiekėjas privalo turėti teisę vykdyti visus statybos darbus, nurodytus pirkimo objekto aprašyme (statinių kategorija – ypatingi statiniai) ir pateikti LR Aplinkos ministerijos ar kitų institucijų teisės aktų nustatyta tvarka išduoto kvalifikacijos atestato (ar kito dokumento) suteikiančio teisę vykdyti visus statybos darbus, nurodytus pirkimo objekto aprašyme, kopiją, nes išduotas tiekėjui atestatas neapima visų pirkimo objekte nurodytų darbų“. Sprendimas atmesti UAB „Altitudė“ pasiūlymą yra neteisėtas, nepagrįstas ir pažeidžia Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-46 patvirtinto Vilniaus pedagoginio universiteto viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Taisyklės) 5.12.2 punkto nuostatas, kad tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 32-38 straipsnių nuostatomis, UAB „Altitudė“ pripučiamos ventiliacijos renovavimui įrengiant rekuperacinę sistemą pasitelkė subrangovą uždarąją akcinę bendrovę „Alvora“ (toliau – ir UAB „Alvora“), atitinkamai buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys subrangovo teisę atlikti numatytus darbus. Tuo tarpu Komisija, kurios nariu buvo D. K., nurodė, kad subrangovo kvalifikacija nebus priimama kaip tiekėjo kvalifikacija. Tai pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatas, suteikiančias teisę tiekėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Tuo tarpu vienintelio būdo – jungtinės veiklos – nurodymas dirbtinai apriboja tiekėjų konkurenciją, jų pasirinkimo laisvę ir galimybę pateikti pasiūlymus;

2) 2009 m. gruodžio 17 d. posėdyje (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 81586-9) nutarė atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Statva“ (toliau – ir UAB „Statva“) ir uždarosios akcinės bendrovės „Vėtruna“ (toliau – ir UAB „Vėtruna“) pasiūlymus, nes juose nurodytas pasiūlymų galiojimo terminas bei pateiktas banko pasiūlymo galiojimo raštas neatitinka nustatyto pirkimo sąlygose. Taisyklių 7.3.4 punkte numatyta, jog „nustačius, kad pirminio pasiūlymo galiojimo terminas yra trumpesnis nei reikalaujama pirkimo dokumentuose, perkančioji organizacija, Komisijos vardu, prašo, jog dalyvis per protingą terminą šiuos trūkumus pašalintų“. Taisyklių 7.4 punkte nustatyta, kad pirminis pasiūlymas besąlygiškai atmetamas, jei tiekėjas nepateikia pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, o pirkimo sąlygų 6.2 punkte nurodyta, kad pasiūlymo galiojimo dokumentas turi galioti ne trumpiau nei galioja pasiūlymas. Atsižvelgiant į Taisyklėse nustatytus pasiūlymų atmetimo pagrindus, į tai, kad tiekėjas pateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, kuris galiojo ne trumpiau nei pasiūlymas, ir tiek pasiūlymo galiojimas, tiek jo užtikrinimas yra susiję, Komisijos, kurios nariu buvo D. K., sprendimas atmesti tiekėjo pasiūlymą, nesuteikiant galimybės ištaisyti šio trūkumo, priimtas nesivadovaujant Taisyklių 7.3.4 punkto nuostatomis, todėl pažeidžia Įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles.

Protokole nurodyta, kad D. K., būdamas Komisijos nariu ir balsuodamas už neteisėtų sprendimų priėmimą, pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesivadovavo Taisyklių 7.3.4 punkto nuostatomis, todėl pažeidė Įstatymo 85 straipsnio 2 dalį, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1713 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. vasario 25 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) D. K. už ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 500 Lt bauda.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartimi minėtą Tarnybos Nutarimą paliko nepakeistą. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas konstatavo, kad D. K. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta, todėl jis pagrįstai ir teisėtai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2009 m. liepos 29 d. viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. A-3 pažymėjo, kad tiekėjas, siekiantis sutarties sudarymo kartu su kitais subjektais, turi įrodyti, jog jis galės veiksmingai pasinaudoti trečiųjų asmenų turimais ištekliais ir kvalifikacija, jei kokybinės atrankos kriterijų atitiktis yra įrodinėjama per šiuos trečiuosius asmenis.

Tuo tarpu iš Komisijos posėdžio protokolo ir Vilniaus pedagoginio universiteto rašto matyti, kad UAB „Altitudė“ pasiūlymas atmestas tuo pagrindu, jog šios bendrovės statybos darbų sritys neapima visų darbų, kurie numatyti projekto vykdyme. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė D. K. teiginį, kad UAB „Altitudė“ pasiūlymas buvo atmestas, nes ji nepateikė įrodymų, jog sutarties vykdymui galės pasitelkti kitą ūkio subjektą, ir padarė išvadą, kad D. K., balsuodamas už UAB „Altitudė“ pasiūlymo atmetimą, pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, jog tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kadangi taip buvo apribota tiekėjo konkurencija, jo pasirinkimo laisvė ir galimybė pateikti pasiūlymus.

Be to, įvertinęs Taisyklėse nustatytus pasiūlymo atmetimo pagrindus ir tai, kad tiekėjai pateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, kuris galiojo ne trumpiau nei pasiūlymas, o tiek pasiūlymo galiojimas, tiek jo užtikrinimas yra susiję, teismas padarė išvadą, jog Komisijos sprendimas atmesti UAB „Statva“ ir UAB „Vėtrūna“ pasiūlymus dėl to, kad pasiūlyme nurodytas jo galiojimo terminas bei pateiktas banko pasiūlymo galiojimo raštas neatitinka nustatytų Pirkimo sąlygose, nesuteikiant galimybės tiekėjams ištaisyti šio trūkumo, priimtas nesivadovaujant Taisyklių 7.3.4 punkto nuostatomis.

Pasisakydamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų, teismas pabrėžė, kad Tarnyba 2009 m. gruodžio 17 d. padarytus pažeidimus nustatė 2010 m. birželio 28 d., kai buvo surašyta vertinimo išvada Nr. 4S-2351, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2010 m. gruodžio 10 d., o Tarnybos sprendimu 2010 m. gruodžio 16 d., dar nesuėjus šešių mėnesių terminui nuo pažeidimo nustatymo dienos, administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas, todėl Tarnybos 2011 m. vasario 25 d. Nutarimu administracinė nuobauda D.

K. buvo paskirta nepraleidus ATPK 35 straipsnyje įtvirtintų terminų, kadangi nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos taip pat nebuvo praėję vieneri metai. Teismas atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentą, kad iš Tarnybos sprendimo neaišku, kokiam konkrečiai laikui yra pratęstas nuobaudos skyrimo terminas, nes iš minėto sprendimo turinio darytina išvada, jog terminas buvo pratęstas maksimaliam ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytam laikui – kol sueis vieneri metai nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo 2010 m. birželio 28 d. iki 2011 m. birželio 28 d.

Taip pat atmetė D. K. argumentus, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ATPK 2477 straipsnio, 2591 straipsnio 1 punkto bei 280 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatos, kadangi, sistemiškai aiškinat teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog Tarnybos pavadinimo pakeitimas bei savininko teisių perleidimas (Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1693 pakeistas Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimas, ją pavadinat Viešųjų pirkimų tarnyba, o savininko teises perleidžiant Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai) nepakeitus ATPK nuostatų, savaime neeliminuoja Tarnybos pareigos vykdyti Įstatymo nuostatas.

Pažymėjo, kad iš ginčijamo Tarnybos 2011 m. vasario 25 d. Nutarimo turinio bei jame esančio parašo matyti, jog administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda asmeniui buvo paskirta Tarnybos direktoriaus Ž. P., todėl ATPK 2477 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Tarnybos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę Tarnybos direktorius ir jo pavaduotojas, nebuvo pažeista. Be to, atkreipė dėmesį, jog Tarnybos direktoriaus 2010 m. liepos 19 d.

įsakymu Nr. 106 patvirtintų Tarnybos administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo bei administracinio teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo taisyklių 25 punktas numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjime dalyvauja Teisės taikymo skyriaus vedėjas ir darbuotojas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą. Esant būtinybei, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjime gali dalyvauti vertinimo išvados ar tikrinimo ataskaitos, kurių pagrindu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, rengėjas(-ai), taigi, bylos nagrinėjime dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai A.

J. bei Teisės taikymo skyriaus vedėjai S. V. teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, jokių kitų procesinių teisės normų pažeidimų, susijusių su administracinio teisės pažeidimo nustatymu, kvalifikavimu ir administracinės nuobaudos skyrimu, nenustatė. Pabrėžė, kad rašytiniame paaiškinime, pateiktame Tarnybai nagrinėjant bylą, jokių naujų aplinkybių ir naujų dokumentų, paneigiančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus, asmuo nepateikė, todėl D. K. argumentai, jog buvo pažeistos ATPK 30, 248, 257, 284 ir 286 straipsnių nuostatos, atmestini kaip nepagrįsti.

Nurodė, jog administracinė nuobauda asmeniui buvo paskirta laikantis teisės aktų nuostatų.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. vasario 25 d. nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Mano kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos Nutarimas yra neteisėti bei nepagrįsti. Teigia, jog nagrinėjamu atveju buvo praleistas ATPK 35 straipsnyje įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, be to, buvo pažeistos ATPK 30 straipsnio, 2477 straipsnio, 248 straipsnio, 257 straipsnio, 2591 straipsnio 1 punkto, 280 straipsnio 1 ir 2 punktų, 284 straipsnio bei 286 straipsnio nuostatos.

Taip pat tvirtina, kad asmens veikoje nėra ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, kadangi, vertinat UAB „Altitudė“ pasiūlymą, buvo nustatyta, jog ji neturi teisės vykdyti pripučiamos ventiliacijos renovavimo įrengiant rekuperacinę sistemą darbų ir nepateikė jokiu įrodymu, kad galės remtis UAB „Alvora“ pajėgumais ir tarp ūkio subjektų egzistuoja kokie nors teisinio pobūdžio ryšiai. Pažymi, jog Komisija neturėjo teisės prašyti paaiškinti (patikslinti) savo pasiūlymą pateikiant papildomus įrodymus, kurie pagrįstų tiekėjo galimybę naudotis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kadangi Įstatymas draudžia daryti pakeitimus, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, be to, nors Taisyklių 7.3.4 punktas numatė sąlygą, kada perkančiosios organizacijos Komisija suteikia galimybę tiekėjams pašalinti atitinkamą trūkumą, Komisijos patvirtintose ir paskelbtose pirkimo sąlygose tokia galimybė nebuvo numatyta, o perkančioji organizacija privalo laikytis tų viešojo pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje.

Šis reikalavimas turi būti taikomas ir išlieka net tais atvejais, kai nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta galimybė daryti paskelbtų pirkimo sąlygų išlygas, todėl Komisija pagrįstai atmetė UAB „Statva“ ir UAB „Vėtrūna“ pasiūlymus. Atkreipia dėmesį, kad tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 15 d. sprendimu, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos Įstatymo nuostatos. Taip pat nurodo, kad pati Tarnyba 2011 m. liepos 1 d. parengė naujus dažniausiai užduodamus klausimus-atsakymus, kuriuose išdėstyta Tarnybos pozicija patvirtina, jog nagrinėjamu atveju Komisija pagrįstai atmetė UAB „Altitudė“ pasiūlymą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tarnyba prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį. Mano, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisinga. Teigia, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, teismų praktikai bei norminiams teisės aktams. Taip pat nurodo, kad kiti du Komisijos nariai įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimis yra pripažinti pažeidusiais Įstatymo ir Taisyklių nuostatas, vykdydami nagrinėjamą viešąjį pirkimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju D. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad, būdamas Komisijos nariu ir balsuodamas už neteisėtų sprendimų priėmimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalies ir 85 straipsnio 2 dalies nuostatas bei padarė ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo 500 Lt iki 2 500 Lt.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis numato, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame 2011 m. birželio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4085-798/2011 (b. l. 139-146) pagal ieškovo Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį atsakovams Vilniaus pedagoginiam universitetui ir akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“ dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kurioje, be kita ko, buvo nagrinėjamas klausimas, ar Komisijos sprendimas atmesti UAB „Altitudė“, UAB „Statva“ ir UAB „Vėtrūna“ pasiūlymus priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, konstatavo, jog Komisija pagrįstai, nepažeisdama Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies ir 85 straipsnio 2 dalies nuostatų, atmetė minėtų bendrovių pasiūlymus, nesuteikdama jiems galimybės ištaisyti egzistuojančius trūkumus, kadangi iš Vilniaus pedagoginio universiteto paaiškinimų matyti, kad UAB „Altitudė“ kartu su pasiūlymu išvis nepateikė jokių įrodymų, jog galės remtis UAB „Alvora“ pajėgumais, t. y. kad tarp šių ūkio subjektų egzistavo kokie nors teisinio pobūdžio ryšiai, o iš Komisijos 2009 m. gruodžio 17 d. protokolo matyti, jog UAB „Statva“ ir UAB „Vėtrūna“ pasiūlymuose nurodytas pasiūlymo galiojimo terminas bei banko pasiūlymo galiojimo užtikrinimo raštas neatitiko nustatyto pirkimo sąlygose, tuo tarpu perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus vykdo pagal pasitvirtintas supaprastintų pirkimų taisykles, tačiau kiekvieno konkretaus viešojo pirkimo atveju yra nustatomos to pirkimo sąlygos, pagal kurias ir vykdomos pirkimo procedūros bei priimami atitinkami sprendimai, nes nei Įstatymas, nei pirkimo konkurso sąlygos nenumato galimybės perkančiai organizacijai priimti sprendimus vadovaujantis kitokiais nei konkurso sąlygose nustatytais kriterijais ar reikalavimais.

Analogiškas išvadas padarė ir Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1513/2011 pagal ieškovo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas Tarnybos ieškinys dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Pažymėtina, kad minėtoje įsiteisėjusioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, konstatavo, jog tiekėjai viešojo pirkimo sutartį gali vykdyti patys arba tam pasitelkti su juo susijusius subjektus arba trečiuosius asmenis.

Ši teisė įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos 2004/18/EB „Dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo“ 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vertinant ekonominę ir finansinę padėtį, prireikus, konkrečios sutarties atveju ir kai tai yra tinkama, ūkio subjektas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, nepriklausomai nuo to, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su šiais subjektais. Šiuo atveju ūkio subjektas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį reikalingi ištekliai jam bus prieinami, pateikdamas, pavyzdžiui, tų ūkio subjektų įsipareigojimą jam suteikti būtinus išteklius.

Nurodė, jog minėtos Direktyvos 2004/18/EB nuostatos perkeltos ir į nacionalinę teisę – Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Turėdamas galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami (Įstatymo 32 str. 3 d.). Tokiu atveju tiekėjas, įrodinėdamas perkančiajai organizacijai kitų ūkio subjektų išteklių prieinamumą, turi pateikti, pavyzdžiui, tų ūkio subjektų įsipareigojimą jam suteikti būtinus išteklius.

Šios tiekėjo pareigos įtvirtinimo tikslas – sudaryti sąlygas perkančiajai organizacijai įvykdyti vieną esminių Įstatyme nustatytų priedermių, t. y. išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (Įstatymo 32 str. 1 d.). Atsižvelgęs į tai, pabrėžė, kad būtent perkančiajai organizacijai suteikta diskrecijos teisė įsitikinti, jog tiekėjas galės remtis kito ūkio subjekto pajėgumais per visą sutarties vykdymo laikotarpį. Tai galėtų būti ketinimų protokolai, preliminarios sutartys ir pan., tačiau visais atvejais ne kas kitas, o tik perkančioji organizacija privalo įsitikinti, kad tokie pajėgumai tiekėjui bus prieinami.

Įvertinęs minėtas aplinkybes, nurodė, jog, Vilniaus pedagoginio universiteto teigimu, UAB „Altitudė“ pateiktas UAB „Alvora“ atestatas ir tiekėjo deklaracija nebuvo pakankami įrodymai, kurie galėtų patvirtinti, kad tiekėjas realiai sutarties vykdymo laikotarpiu galės remtis subtiekėjo ištekliais ir pajėgumais, jie bus jam prieinami, o Tarnyba nepateikė šią aplinkybę paneigiančių įrodymų, todėl Komisija, atmesdama UAB „Altitudė“ pasiūlymą, Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė. Be to, atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 85 straipsnio 2 dalis numato, jog perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles.

Tuo tarpu Taisyklių 7.3.4 punkte nėra imperatyviai nurodyta, kad perkančioji organizacija, nustačiusi, jog pirminio pasiūlymo galiojimo terminas yra trumpesnis, nei rekomenduojama pirkimo dokumentuose, būtų privalėjusi suteikti galimybę pašalinti pasiūlymų trūkumus, o pirkimo sąlygose tokia galimybė išvis nebuvo numatyta, todėl Komisija, nustačiusi, kad tiekėjų pasiūlymuose nurodytas pasiūlymo galiojimo terminas bei banko pasiūlymo galiojimo užtikrinimo raštas neatitiko pirkimo sąlygų 5.13 punkte įtvirtintų reikalavimų, pagrįstai, nepažeisdama Įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatų, atmetė UAB „Statva“ ir UAB „Vėtrūna“ pasiūlymus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis keistina, nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. K. atžvilgiu dėl ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, nenustačius jo veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Tai įvertinus, pažymėtina, jog kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šiuo atveju yra teisiškai nebereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pagrįstumo nevertina ir dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. vasario 25 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/59-59 panaikinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. K. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1713 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas