2022-05-17 Nr. BB-3466-1-01-1-23406-2020-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-147-788/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23406-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.10.1; 2.1.2.7; 2.1.2.9; 2.4.2.1;

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžio.

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu A. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė keturiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiškai pridėta prie Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dešimčiai mėnesių ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai mėnesių; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2020 m. gruodžio 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – panaikinta Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalis, kuria buvo subendrintos šiuo ir Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir kuria nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2020 m. gruodžio 4 d., taip pat nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio jos pradėjimo vykdyti dienos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. Č. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu tokiomis aplinkybėmis: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įgijo šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „Blow 38“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais (signaliniais) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir jį neteisėtai, neturėdamas leidimo, nešiojosi (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. birželio 15 d., kai, bėgdamas nuo policijos pareigūnų, ginklą numetė į pievą sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), ten ginklas buvo surastas ir paimtas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnų.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Č. ir jo gynėjas advokatas V. Jaroščenka prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nuosprendį – vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kasatoriai skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis formaliai yra teisingas, tačiau apeliacinio skundo nagrinėjimo metu pasikeitė nuteistojo A. Č. teisinė padėtis, nes 2021 m. liepos 16 d. jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas pasibaigė 2021 m. rugsėjo 30 d., todėl baigiamųjų kalbų metu buvo prašoma taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

2.2. Nagrinėjamu atveju teismas veikė formaliai, nes neatsižvelgė į pasikeitusį nuteistojo statusą. Apeliacinio skundo padavimo metu dar nebuvo galima numatyti, kiek laiko bus nagrinėjamas apeliacinis skundas, kad per tą laiką A. Č. bus paleistas iš pataisos namų ir atliks ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl apeliacinio skundo surašymo metu nebuvo pagrindo prašyti taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pasikeitus nuteistojo teisiniam statusui, apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę ne tik į formalų skundo nagrinėjimą, bei ir į visų aplinkybių išnagrinėjimą.

2.3. Apeliacinės instancijos teismas, formaliai išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir neatsižvelgęs į pasikeitusias aplinkybes – nuteistojo teisinį statusą, pažeidė nuteistojo teisę į teisingą teismą. A. Č., atlikęs bausmę, pradėjo dirbti UAB „G.“, mokėti antstoliams pagal vykdomuosius raštus, nes bausmės atlikimo metu padidėjo įsiskolinimas. A. Č. buvo taikytas lygtinis paleidimas, jis tinkamai vykdė resocializacijos procesą, nebuvo grąžintas atgal į pataisos namus atlikti bausmės, todėl buvo pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, A. Č. turėjo pagrįstų lūkesčių į teisingą teismą, t. y. kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinės visas aplinkybes ir priims sprendimą, atitinkantį faktinę padėtį.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. Č. ir jo gynėjo advokato V. Jaroščenkos kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad nuteistasis A. Č. apeliaciniu skundu prašė tinkamai subendrinti bausmes, tačiau neprašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir bausmės vykdymo atidėti. Šį prašymą nuteistojo gynėjas išsakė tik baigiamųjų kalbų metu, tačiau įstatyme neįtvirtinta galimybė papildyti apeliacinį skundą ar išplėsti jo reikalavimus, todėl proceso dalyvių papildomai išdėstyti prašymai, praplečiantys ar pakeičiantys apeliacinio skundo reikalavimus, neįpareigoja teismo dėl jų pasisakyti. Tai, kad A. Č. buvo paleistas iš pataisos namų ir baigė vykdyti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, neįpareigojo bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio teismo peržengti apeliacinio skundo ribas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. Č. ir jo gynėjo advokato V. Jaroščenkos kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl apeliacinio proceso

5. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo atsisakyti nagrinėti gynybos prašymo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, pagrįstas.

6. Susipažinus su A. Č. 2021 m. gegužės 25 d. apeliaciniu skundu, matyti, kad jis apeliacinės instancijos teismo prašė tinkamai subendrinti jam paskirtas bausmes (2 t., b. l. 144–145). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2021 m. liepos 14 d. A. Č. nedalyvavo, jo gynėjas prašymų neturėjo (2 t., b. l. 162–163), tačiau 2021 m. spalio 6 d. teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu gynėjas prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir A. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes A. Č. 2021 m. spalio 4 d. atliko Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu jam paskirtą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, su kuria buvo bendrinama nagrinėjamoje byloje pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo keturiems mėnesiams bausmė (2 t., b. l. 166). Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje atsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl bausmių bendrinimo, o dėl gynėjo baigiamųjų kalbų metu išsakyto prašymo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nepasisakė, apsiribodamas teiginiu, kad apeliacinio skundo reikalavimuose toks prašymas neišdėstytas, ir nurodydamas, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis (2 t., b. l. 170).

7. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į tai, kad bylą per kuo trumpiausią laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, apima proceso šalių teisę pateikti teismui bet kokius, jų nuomone, reikšmingus bylai argumentus. Kadangi Konvencijos tikslas – garantuoti ne teorines ar iliuzines, o realias ir veiksmingas teises, tai ši teisė gali būti veiksminga tik tuo atveju, jeigu šalių argumentų iš tikrųjų išklausoma, t. y. juos tinkamai išnagrinėja bylą nagrinėjantis teismas (Didžiosios kolegijos 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją, peticijos Nr. 47287/99). Viena motyvuoto sprendimo funkcijų – parodyti šalims, kad jos buvo išklausytos. Taigi teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą motyvuojant sprendimą parodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, be kita ko, įpareigoja teismą tinkamai išnagrinėti jam pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus. Šiai pareigai visada yra taikoma išlyga, kad teismas gali manyti, jog nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra aiškiai nereikšmingi, nepagrįsti, pateikiami piktnaudžiaujant arba yra nepriimtini dėl kitų priežasčių atsižvelgiant į aiškias įstatymo nuostatas ar susiformavusią teismų praktiką dėl analogiško pobūdžio argumentų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-699/2018). Teisė į teisingą (sąžiningą) bylos nagrinėjimą nesuponuoja kaltinamojo teisės į konkretų bylos nagrinėjimo rezultatą arba į tai, kad teismai pritartų tam tikram, jo procesinę poziciją atitinkančiam įrodymų vertinimui. Tačiau ši teisė lemia teismo pareigą tinkamai išnagrinėti jam pateiktus paaiškinimus, argumentus bei įrodymus ir pateikti savo sprendimų motyvus, nors tai negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2014).

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Taigi Konstitucijoje yra įtvirtintas asmens teisės į teisingą teismą principas. Šis principas, be kita ko, reiškia, kad teismas privalo besąlygiškai laikytis konstitucinių principų ir juos įtvirtinančių įstatymų reikalavimų dėl baudžiamojo proceso šalių lygybės įstatymui ir teismui, būti bešališkas ir nepriklausomas. Tai svarbiausios prielaidos, kad teisme būtų visapusiškai, nuodugniai bei objektyviai ištirtos bylos aplinkybės ir nustatyta tiesa bei teisingai pritaikyti baudžiamieji įstatymai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Konstitucinėje jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

9. BPK 320 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos apeliacinės instancijos teismo ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas neturi pareigos nagrinėti visus naujus apelianto pateiktus prašymus dėl bylos baigties ir tokius prašymus pagrindžiančius argumentus, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2011, 2K-422/2014, 2K-176-511/2021), tačiau toks naujų prašymų ir argumentų vertinimas negali būti visiškai formalus ir sukliudyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas laikantis rungimosi principo reiškia, jog kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti (BPK 7 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdžio metu taip pat turi teisę pateikti teismui įvairių prašymų, įskaitant ir susijusius su bylos nagrinėjimo ribomis, pateikti papildomos medžiagos, baigiamosiose kalbose pateikti naujų argumentų, kurie, atsižvelgiant į jų reikšmę ir esmingumą, gali tapti svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu ir priimamam sprendimui įtakos turinčiu veiksniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-422/2014, 2K-162-303/2017). Pagal BPK 293 straipsnyje ir BPK 324 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas nuostatas baigiamųjų kalbų metu bylos nagrinėjimo teisme dalyviai paprastai pateikia savo išvadas dėl įrodymų tyrimo rezultatų, išdėsto teismui savo samprotavimus ir vertinimus apie kaltinimo teisingumą ir pagrįstumą, skirtiną bausmę ir kt. Baigiamųjų kalbų metu išdėstyti argumentai turi reikšmės formuojantis teisėjo vidiniam įsitikinimui, teisingo sprendimo priėmimui, tačiau šių klausimų išsprendimas yra teismo prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-511/2018).

10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinio skundo padavimo metu, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio, vykusio 2021 m. liepos 14 d., metu A. Č. atlikinėjo Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi buvo panaikintas Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, todėl nuo 2020 m. gruodžio 4 d. A. Č. atlikinėjo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę dešimčiai mėnesių (2 t., b. l. 65, 91–92). Atitinkamai, net jei apeliaciniame skunde būtų suformuluotas prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, jis būtų teisiškai nereikšmingas, nes A. Č. tuo metu atlikinėjo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Pasikeitus situacijai, t. y. A. Č. atlikus anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę, gynybai atsirado teisinė galimybė siekti naujai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir gynyba pateikė atitinkamą prašymą teismui.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokioje situacijoje apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis rungimosi ir išsamaus bylos nagrinėjimo principais, turėjo pateikti motyvuotą išvadą dėl gynėjo prašymo pagrįstumo, o ne nurodyti nuosprendyje formalų pagrindą dėl to nepasisakyti. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtos subendrintos bausmės, pakeitė šį nuosprendį atsižvelgdamas būtent į pasikeitusią A. Č. teisinę situaciją, t. y. į tai, kad jis jau buvo atlikęs laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Dėl to buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo ir palikta galioti tik pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo keturiems mėnesiams bausmė. Atsižvelgtina ir į tai, kad gynėjo pateiktas naujas prašymas buvo susijęs su esminiu kaltinamojo teisinei padėčiai įtakos turinčiu klausimu, t. y. atsiradusia galimybe išvengti realaus įkalinimo.

12. Minėtas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio trūkumas taisytinas. Remiantis BPK 376 straipsniu, nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. BPK 367 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kasacijos ribojimai neturi būti aiškinami formaliai ir laikomi savaime kliudančiais kasacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam kasacinę bylą tais teisės klausimais, kurie buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kartu išspręsti ir tuos teisės klausimus, kurie nebuvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas turi įgaliojimus išspręsti tokius papildomus klausimus, jeigu taip galėtų būti palengvinta nuteistojo teisinė padėtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-58-697/2019).

13. Teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti proceso greitumo principą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad šio klausimo išsprendimas galėtų palengvinti nuteistojo teisinę padėtį, BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam A. Č. klausimą išsprendžia priimdama šią kasacinę nutartį.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

14. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, t. y. pirmiausia turi būti nustatytas formalus pagrindas, kuriam esant galima spręsti, ar yra pagrindas svarstyti dėl šio instituto taikymo. BK 253 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra priskiriamas apysunkių kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), A. Č. paskirtas laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, taigi egzistuoja formali bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga.

15. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis), t. y. turi būti nustatytas ir materialusis pagrindas. BK 41 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019, 2K-268-693/2019).

16. Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, turi būti nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, įskaitant tiek teigiamai, tiek neigiamai asmenį charakterizuojančias aplinkybes. Nustatyta, kad A. Č. už 2016 m. rugsėjo 10 d. padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, buvo nuteistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, jam paskiriant laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidedant vieneriems metams; už 2018 m. birželio 19 d. nusikaltimo, nustatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą nuteistas Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir kuri buvo subendrinta su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams (2 t., b. l. 59–60, 63–64). Taigi A. Č. jau anksčiau du kartus buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jis abu kartus pažeidė teismo jam suteiktą pasitikėjimą – nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taigi šios aplinkybės A. Č. charakterizuoja išimtinai neigiamai.

17. Vis dėlto kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad šįkart bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pirma, nagrinėjamoje byloje A. Č. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl buvo pripažinta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir šiuo pagrindu, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu; antra, nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik dveji metai; trečia, atlikęs bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, A. Č. daugiau nenusikalto ir pradėjo dirbti (iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ prieinamų duomenų matyti, kad jis nuo 2021 m. kovo 8 d. dirba UAB „G.“, tai kasatoriai nurodo ir kasaciniame skunde); ketvirta, bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad naujai padarytas nusikaltimas neteisėtai disponuojant dujiniu revolveriu yra atsitiktinio pobūdžio (anksčiau A. Č. buvo nusikaltęs dėl neblaivumo vairuojant transporto priemonę); penkta, iš pateiktų ir byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad A. Č. turi rimtų sveikatos sutrikimų, tarp jų ir dėl patirtos galvos traumos tarnaujant Afganistane; byloje atlikta teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertize A. Č. nustatyta (duomenys neskelbtini), tačiau konstatuota, kad priverčiamosios medicinos priemonės jam nereikalingos (2 t., b. l. 32).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad tuo atveju, jei A. Č. būtų siunčiamas atlikti trumpalaikės (keturiems mėnesiams) laisvės atėmimo bausmės, nutrūktų jo daugiau nei metus besitęsiantys darbo santykiai, jis trumpam laikui būtų izoliuotas nuo visuomenės ir taip būtų pasiektas išimtinai vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. O A. Č. atidėjus bausmės vykdymą, nustatant individualizuotus, A. Č. asmenybę atitinkančius įpareigojimus, bausmės tikslai gali būti pasiekti neardant jo turimų darbinių santykių ir užtikrinant jo elgesio kontrolę probacijos sąlygomis.

19. Atsižvelgiant į paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį (keturi mėnesiai), į praėjusį laikotarpį po nusikaltimo padarymo (beveik dveji metai), laisvės atėmimo bausmės keturiems mėnesiams vykdymas yra atidedamas minimaliam – vienerių metų – terminui. A. Č., atsižvelgiant į tai, kad jis įsidarbino, yra įpareigojamas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra įpareigojamas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5, 10 punktai).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžius.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. Č. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo keturiems mėnesiams bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktais, įpareigoti A. Č. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas

Olegas Fedosiukas