Legislator Case Law & Legislation
dea3da74-8739-4ab7-a6d2-58d70877a5fb AI generated

dea3da74-8739-4ab7-a6d2-58d70877a5fb · Å iaulių apygardos teismas

Case Number dea3da74-8739-4ab7-a6d2-58d70877a5fb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

paskirti teismo eismo įvykio ekspertizę, pavedant jÄ atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Å iaulių skyriaus eismo įvykių ekspertams (Vilniaus g. 267, Å iauliai), ir užduoti tokius klausimus: kokie eismo įvykio medžiagoje užfiksuoti automobilio „Land Rover Range Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai patvirtina buvus automobilio „Land Rover Range Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkimÄ Ä¯ tilto atramÄ ; kokie eismo įvykio medžiagoje užfiksuoti pėdsakai ant tilto atramos įrodo buvus automobilio „Land Rover Range Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkimui į tilto atramÄ ; ar galėjo automobilis „Land Rover Range Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsirasti upėje tokioje padėtyje be kontakto su tilto atrama;

Legislator headnote

AI generated

dea3da74-8739-4ab7-a6d2-58d70877a5fb · Å iaulių apygardos teismas: Todėl apeliantui visiÅ¡kai natÅ«ralu ir įtikima, kad jis neturėjo galimybės paskambinti policijai, pats ėjo ieÅ¡koti pagalbos, nes buvimas lauke žemoje temperatÅ«roje Å¡lapiais rÅ«bais pavojingas sveikatai, o gal net ir gyvybei. Mano, kad dėl to, jog paaiÅ¡kinime po įvykio, kurį surašė policijos pareigÅ«nas, o jis tik pasirašė, nenurodytos detalės, negalima jo parodymų teisme laikyti neteisingais. Taip pat nurodo, kad jis neslėpė įvykio pėdsakų, automobilį paliko įvykio vietoje, todėl niekas nepasikeitė ir įvykio tyrimo kokybė nenukentėjo, nes ne jis pats paskambino policijai, o policijos pareigÅ«nai atsitiktinai pamatė įvykio vietÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                          Administracinė byla Nr. ATP-149-300/2013                          Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00690-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.; (S) 45.4.3.; 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 28 d.         Šiauliai             Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal G.

J. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo G. J. nubaustas:pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalį – 80,00 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties litų) bauda;pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 2000,00 Lt (dviejų tÅ«kstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 120,00 (vieno Å¡imto dvideÅ¡imties litų) bauda; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000,00 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos griežtesne nuobauda apimant Å¡velnesnes nuobaudas ir G.

J. skirta galutinė nuobauda – 3000,00 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :            G. J. nubaustas už tai, kad 2012 m. spalio 28 d., apie 8 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas nedraustÄ transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonę – A.

P. vardu registruotÄ automobilį „Land Rover Range Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvaldė automobilio, kliudė tilto atramÄ , nulaužė tilto sargÅ¡ulį, apgadino tilto turėklÄ , taip (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai padarydamas 297,66 Lt turtinę žalÄ , ir nuvažiavo nuo kelio į upę, bÅ«damas susijęs su eismo įvykiu, nepranešė apie jį policijos pareigÅ«nams ir po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 232, 233, 234, 238 punktų reikalavimus.

  Apeliaciniu skundu G. J. prašo:

1) paskirti teismo eismo įvykio ekspertizę, pavedant jÄ atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Å iaulių skyriaus eismo įvykių ekspertams (Vilniaus g. 267, Å iauliai), ir užduoti tokius klausimus: kokie eismo įvykio medžiagoje užfiksuoti automobilio „Land Rover Range Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai patvirtina buvus automobilio „Land Rover Range Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkimÄ Ä¯ tilto atramÄ ; kokie eismo įvykio medžiagoje užfiksuoti pėdsakai ant tilto atramos įrodo buvus automobilio „Land Rover Range Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkimui į tilto atramÄ ; ar galėjo automobilis „Land Rover Range Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsirasti upėje tokioje padėtyje be kontakto su tilto atrama;

2) panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimo dalį dėl G. J. nubaudimo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.     Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi bÅ«ti panaikintas. Apeliantas pripažįsta, jog 2012 m. spalio 28 d., apie 12 val. vairuodamas automobilį „Land Rover Range Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir įvažiavęs į upę apsivertė, ir, kiek pats prisimena, tilto atramos nekliudė, be to, apie įvykį nepranešė policijai, nes neturėjo objektyvios galimybės, po įvykio alkoholio sÄ moningai nevartojo – alkoholio į karÅ¡tÄ arbatÄ jam įpylė žmogus, pas kurį jis prisitrenkęs, suÅ¡lapęs ir suÅ¡alęs kreipėsi pagalbos, ir jis nejautė, kad arbatoje yra alkoholio.

Nurodo, jog bylos medžiagoje nėra jokių aiÅ¡kių ir matomų duomenų, patvirtinančių tilto atramos apgadinimÄ ir jo ryšį su upėje apvirtusiu automobiliu, dėl to administracine tvarka nubaustam asmeniui neaiÅ¡ku, ar atrama nulaužta, nulenkta, ar prie jos ar ant jos yra kokių nors pėdsakų (automobilio vėžių, dažų, stiklo Å¡ukių ir pan.). Taip pat nurodo, kad jam kyla klausimas, kodėl nei schemoje, nei nuotraukose nebuvo tinkamai užfiksuotos automobilio vėžės, ant objektų esantys dažai, nepaimti jų pavyzdžiai, net pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose neužsiminta apie tokius požymius, nors duodami parodymus teisme pareigÅ«nai tai nurodė.

Mano, kad, jei jo automobilis nulaužė gelžbetoninį stulpÄ ir metalinius tilto turėklus, neabejotinai turėjo bÅ«ti ryÅ¡kÅ«s ir charakteringi sugadinimai ant automobilio, tačiau, pasak apelianto, medžiagoje esantis automobilio sugadinimų apraÅ¡ymas ir fotonuotraukos tokio kontakto nepatvirtina. Administracine tvarka nubausto asmens nuomone, itin ydinga teisingumo principui prieÅ¡taraujanti praktika, kai policijos pareigÅ«nai tinkamai įvykio vietoje neužfiksuoja eismo įvykio pėdsakų, o po to jų buvimÄ Ä¯rodinėja savo parodymais.

Teigia, jog įvykio vieta ir automobilio padėtis leidžia spręsti, kad automobilis nebÅ«tų galėjęs atsirasti tokioje padėtyje, kokia užfiksuota, jei bÅ«tų kliudęs tilto atramÄ , jis kelio posÅ«kyje nuo kelio nuvažiavo nekliudydamas tilto atramos ir vertėsi per automobilio priekį. Nurodo, kad teismo atsisakymas skirti eismo įvykio ekspertizę prieÅ¡tarauja ATPK 257 straipsnyje įtvirtintoms nuostatoms, todėl, apelianto įsitikinimu, siekiant iÅ¡samiai iÅ¡tirti bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad visiÅ¡kai nemotyvuotai pirmosios instancijos teismas atmetė praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę, eismo įvykio ekspertizė skirtina apeliacinėje instancijoje.

Pažymi, kad skundžiamu teismo nutarimu jis buvo pripažintas kaltu dėl to, kad „kliudė tilto atramÄ , nulaužė tilto sargÅ¡ulį, apgadino tilto turėklÄ , taip (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai padarydamas 297,66 Lt turtinę žalÄ â€œ, taigi teigia, kad jam inkriminuotos visiÅ¡kai naujos pažeidimo pasekmės, nei buvo nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, o apie tokį jam inkriminuoto pažeidimo aplinkybių pakeitimÄ jis informuotas nebuvo, dėl to, apelianto manymu, teismas iÅ¡plėtė pažeidimo ribas ir taip pažeidė jo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir pasirengti gynybai.

Dėl nepraneÅ¡imo apie eismo įvykį, nurodo, kad teisme sprendime nurodyti motyvai rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , nes jie pagrįsti subjektyvia nuomone, o ne įvykio faktinių aplinkybių vertinimu. Teigia, kad byloje neginčijamai patvirtinta, kad jis, jo automobiliui apsivertus upėje, atsidÅ«rė vandenyje, taigi suÅ¡lapo rÅ«bai, spalio mėnesio pabaigoje vandens ir oro temperatÅ«ra gana žema. Aplinkybei, kad mobiliojo ryÅ¡io telefonas, patekęs į vandenį, gali nustoti veikti, taip pat nereiktų papildomo įrodinėjimo.

Todėl apeliantui visiÅ¡kai natÅ«ralu ir įtikima, kad jis neturėjo galimybės paskambinti policijai, pats ėjo ieÅ¡koti pagalbos, nes buvimas lauke žemoje temperatÅ«roje Å¡lapiais rÅ«bais pavojingas sveikatai, o gal net ir gyvybei. Mano, kad dėl to, jog paaiÅ¡kinime po įvykio, kurį surašė policijos pareigÅ«nas, o jis tik pasirašė, nenurodytos detalės, negalima jo parodymų teisme laikyti neteisingais. Taip pat nurodo, kad jis neslėpė įvykio pėdsakų, automobilį paliko įvykio vietoje, todėl niekas nepasikeitė ir įvykio tyrimo kokybė nenukentėjo, nes ne jis pats paskambino policijai, o policijos pareigÅ«nai atsitiktinai pamatė įvykio vietÄ .

Apelianto teigimu, G. K. ir A. M. teismui aiÅ¡kiai ir nuosekliai nurodė visas aplinkybes, o teismo motyvai nesiremti A. M. parodymais yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Nurodo, kad jis policijai nepranešė, tačiau jo veiksmų negalima vertinti kaip pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes jis automobilį paliko įvykio vietoje, o pats tik ieÅ¡kojo pagalbos sau, neturėdamas ketinimų pasislėpti ar iÅ¡vengti atsakomybės. Dėl to mano, kad skundžiamame nutarime teismas neįrodė G. J. tyčios nuslėpti eismo įvykio, todėl nepagrįstai nubaudė už Å¡io pažeidimo padarymÄ .

Dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio nurodo, kad atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį jam galima tik tuo atveju, jei bÅ«tų neginčijamai nustatyta, kad įvykęs eismo įvykis yra tos kategorijos, apie kurį reikia praneÅ¡ti policijai ir kurį reikia tirti, t. y. pirmiausia turi bÅ«ti įrodyta jo kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Teigia, kad skundžiamame nutarime teismo iÅ¡dėstyti motyvai neįrodo, kad jis sÄ moningai vartojo alkoholį. Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įvykio aplinkybes iÅ¡tyrė neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai, įvertino neobjektyviai, Å¡aliÅ¡kai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Å¡ioje dalyje nutrauktina.

  Atsiliepimu į G. J. apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Å iaulių AVPK) JoniÅ¡kio rajono policijos komisariatas (toliau – JoniÅ¡kio rajono PK) praÅ¡o G. J. skundo netenkinti ir palikti galioti jam paskirtÄ nuobaudÄ .Apeliacinis skundas netenkintinas. Administracine tvarka nubaustas asmuo G. J., apeliaciniu skundu nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms – apeliantas nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vadomis dėl jo, liudytojų – G.

K. ir A. M. parodymų įvertinimo, kritikuoja policijos pareigÅ«nų parodymus, duomenų, patvirtinančių tilto atramos apgadinimÄ , buvimÄ . Taigi, iÅ¡ apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliantas savaip interpretuoja byloje esančius duomenis ir siÅ«lo besÄ lygiÅ¡kai jais remtis priimant sprendimÄ . Jau savaime toks apelianto siÅ«lymas prieÅ¡tarauja įrodinėjimo turiniui, nes suponuoja prioriteto teikimÄ vienai įrodymų grupei kitų atžvilgiu. Å ios aplinkybės ir apeliacinio skundo turinys rodo, kad G.

J. tik jam palankų įrodymų vertinimÄ laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡tyrė visumÄ byloje surinktų įrodymų ir padarė teisingas iÅ¡vadas dėl jų, todėl pagrįstai apeliantÄ pripažino kaltu ir nubaudė pagal jam inkriminuotus pažeidimus.  ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, Å¡ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ bÅ«tina iÅ¡tirti ir įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (Å¡iuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).  ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ paminėtos teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010).

  Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tilto atramos apgadinimÄ ir jo ryšį su upėje apvirtusiu automobiliu, kad teismo sprendime nurodyti motyvai rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , nes jie pagrįsti subjektyvia nuomone, o ne įvykio faktinių aplinkybių vertinimu, jog G. K. ir A. M. teismui aiÅ¡kiai ir nuosekliai nurodė visas aplinkybes, o teismo motyvai dėl nesirėmimo A.

M. parodymais yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pažeidimų sudėties ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės turinio, vadovavosi byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį ir liudytojus, kurių parodymus iÅ¡analizavo kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kad G. J. padarė jam inkriminuotus ir jo ginčijamus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

  Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracine tvarka nubaustasis, gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, padarytų vertinant įrodymus. Tačiau jam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Taigi, nors G. J. neigia savo kaltę padarius 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, ir apeliaciniame skunde nurodo, kad vairuodamas automobilį jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir, įvažiavęs į upę apsivertė, ir kiek pats prisimena, tilto atramos nekliudė, ir teigia, jog apie įvykį nepranešė policijai, nes neturėjo objektyvios galimybės, po įvykio alkoholio sÄ moningai nevartojo, tačiau iÅ¡analizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje esančių įrodymų pakanka padaryti iÅ¡vadoms dėl G.

J. kaltės padarius aptariamus pažeidimus.  Tai, kad G. J. kaltas dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo, įrodo liudytojo A. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis paaiÅ¡kino, jog įvykio vietoje buvusi moteris, vardu G., pasakė, kad upėje esantis automobilis yra jos draugo mamos, o draugas, jį vairavęs, yra suÅ¡alęs namuose. Taip pat parodė, kad apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ matė, kad automobilio vėžės vedė iki tilto atramos, po to dingo, pastebėjo, kad kliudyta tilto atrama, sulenkta armatÅ«ra, ant armatÅ«ros matėsi tokios pat spalvos dažai, kaip ir automobilis, tilto atramos apgadinimai buvo Å¡vieži; liudytojo R.

Å . paaiÅ¡kinimai, duoti apylinkės teismo posėdžio metu, kur jis nurodė matęs įvykio vietoje, kad buvo kliudyta tilto cementinė atrama ir nulaužtas metalinis turėklas, matė, kad vėžės ir tilto apgadinimai Å¡vieži, ant atramos buvo likę tamsių dažų nuo automobilio; liudytojo A. R. teismo duoti parodymai, kai jis paaiÅ¡kino, jog apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ matė, kad automobilis nulaužė tilto atramÄ ir nuvirto į upę. Ant betoninės atramos dar matė automobilio dažus.

Jis fotografavo įvykio vietÄ , o Ž. B. kalbėjo su įvykio vietoje buvusia moterimi. Matė iÅ¡ vėžių, kad važiuota ir atsitrenkta į tilto atramÄ . Ä®vykio vietoje buvusi moteris nurodė, kad automobilį vairavo jos draugas, pasakė pavardę, nurodė, kad automobilį vairavęs asmuo pas draugÄ , persirenginėja, sakė, kad jai skambino G. J.. Nuvykus į nurodytus namus, rado G. J., pastarasis pripažino vairavęs visureigį; liudytojo Ž. B. parodymai, kai jis nurodė, kad su A. R. nuvykęs į įvykio vietÄ ten rado kolegų ekipaÅ¾Ä ir moterį, kuri paaiÅ¡kino, jog grįžęs į namus vyras pasakė, jog automobilis upėje.

Ä®vykio vietoje matė vėžes iki tilto atramos, atrama buvo sugadinta, ant betoninių atramos dalių matė tokios pat spalvos, kaip automobilis, dažus. Matėsi, kad apgadinimai padaryti Å¡viežiai. Moteris parodė namÄ , kuriame rado jau bebaigiantį persirengti G. J., pastarasis paaiÅ¡kino, kad alkoholį vartojo po įvykio, nes buvo suÅ¡alęs ir iÅ¡sigandęs. G. J. paaiÅ¡kinimÄ rašė jis iÅ¡ jo žodžių, po to paaiÅ¡kinimÄ G. J. perskaitė, pastarasis pastabų neturėjo ir pasirašė; liudytojo V.

B. parodymai, kai jis paaiÅ¡kino, kad vyko į įvykio vietÄ apžiÅ«rėti eismo įvykio metu sugadintÄ tiltÄ per (duomenys neskelbtini) upę, nuvykę su bendradarbiu pamatė, kad nulaužtas tilto sargÅ¡ulis ir sugadintas metalinis turėklas. Sugadinimai buvo nufotografuoti, matėsi, kad Å¡vieži, buvo automobilio vėžės. 2011 m. buvo atlikta minėto tilto rekonstrukcija, tiltas buvo tvarkingas, buvo paskaičiuota padaryta žala dėl tilto apgadinimo, jÄ sudaro 297,66 Lt; asmens blaivumo testas, iÅ¡ kurio matyti, kad 2012 m. spalio 28 d. 13 val. 50 min.

G. J. nustatytas 0,48 prom. girtumas (3 b. l.); 2012-10-28 autoavarijos vietos schema, kurioje pažymėta smÅ«gio į tilto atramÄ vieta ir automobilio „Land Rover Range Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (10 b. l.); fotonuotraukos, kuriuose užfiksuotas automobilio „Land Rover Range Rover“, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdas automobiliui esant upėje ir automobilį iÅ¡traukus iÅ¡ upės (13, 41–42 b. l.); fotonuotrauka, kurioje užfiksuoti eismo įvykio metu padaryti tilto per (duomenys neskelbtini) upę sugadinimai: nulaužtas sargÅ¡ulis ir sugadintas metalinis tilto turėklas (43 b. l.).

Taigi Å¡iais bylos duomenimis, visų pirma, nustatyta tai, kad automobilio vėžės vedė iki tilto atramos, po to, automobiliui kliudžius tilto atramÄ , automobilis vertėsi į upę, buvo sulenkta armatÅ«ra, ant armatÅ«ros matėsi tokios pat spalvos dažai, kaip ir automobilis, tilto atramos apgadinimai buvo Å¡vieži, iÅ¡ ko kyla, kad bÅ«tent G. J., nesuvaldė automobilio, kliudė tilto atramÄ , nulaužė tilto sargÅ¡ulį, apgadino tilto turėklÄ , taip (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai padarydamas 297,66 Lt turtinę žalÄ .

Antra, nors apeliantas skunde ir nurodo, kad apie įvykį nepranešė policijai, nes neturėjo objektyvios galimybės, po įvykio alkoholio sÄ moningai nevartojo – alkoholio į karÅ¡tÄ arbatÄ jam įpylė žmogus, pas kurį jis prisitrenkęs, suÅ¡lapęs ir suÅ¡alęs, kreipėsi pagalbos, ir jis nejautė, kad arbatoje yra alkoholio, tačiau ir tai, kad G. J., bÅ«damas susijęs su eismo įvykiu, nepranešė apie jį policijos pareigÅ«nams ir po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį, be anksčiau iÅ¡dėstytų duomenų paneigia ir pirminis, tÄ pačiÄ dienÄ , netrukus po įvykio duotas paties G.

J. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad nepranešė apie eismo įvykį policijai, nes dėl streso apie tai nepagalvojo bei pripažino po eismo įvykio vartojęs alkoholį, nes norėjo sušilti, nurodė išgėręs apie dvi stiklines 6 proc. stiprumo alaus. Ir nors apeliaciniame skunde bandoma įtikinti, kad policijos pareigūnų parodymai yra nenuoseklūs, o jo paaiškinimas, neatitinkantis tikrovės, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo juos tokiais laikyti.

Policijos pareigūnų A. R. (47 b. l.) ir Ž. B. (47–48 b. l.) paaiškinimai nuoseklūs, esminėmis detalėmis sutampa, tarpusavyje vienas kitam neprieštarauja, atitinka surašytus tarnybinius pranešimus (5, 6–7 b. l.), be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – fotonuotraukos (13, 41–42, 43 b. l.), avarijos vietos schema (10 b. l.); pažyma dėl padarytos žalos (25 b. l.). Priešingai nei apelianto (29–30 b. l.) ir jam artimų asmenų, jo sugyventinės G. K. (58–59 b. l.) ir liudytojo A.

M. (57 b. l.) parodymai, kurie pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip Å¡aliÅ¡ki. Todėl apygardos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie asmeniÅ¡kai pažįsta apeliantÄ , gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra, be to, to nenurodė ir apeliantas. Taigi jiems be jokios priežasties apkaltinti G.

J. tariamai nesamo administracinio teisės pažeidimo padarymu nebÅ«tų jokio pagrindo bei logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, juo labiau, kad tam tikras pareigÅ«nų nurodytas aplinkybes, kaip minėta, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Vertindamas apelianto ir liudytojų G. K. (58–59 b. l.), A. M. (57 b. l.) parodymus, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį į tokių parodymų prigimtį. G. J., kaip atsakomybėn traukiamas asmuo, gali sÄ moningai duoti melagingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai jam bus taikomos kokios nors sankcijos, kitaip nei nukentėjusiajam ar liudytojui.

Vertinant liudytojų G. K. ir A. M. parodymus, bÅ«tina kreipti dėmesį į galimÄ subjektyvių ar objektyvių faktorių įtakÄ jų parodymams. Å ioje teisinėje situacijoje atkreipiamas dėmesys ne tik į prieÅ¡taringus aptariamų liudytojų parodymus, bet ir Å¡ių liudytojų santykius su apeliantu – G. K. apelianto sugyventinė, o A. M. – jo pažįstamas. Dėl to, kas paminėta, apygardos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, liudytojų G. K. ir A. M. parodymus nelaiko objektyviais ir sprendžia, kad remtis jais kaip teisingais, besÄ lygiÅ¡kai patvirtinančiais G.

J. versijÄ , nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nubaustojo asmens apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutarimÄ , apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

  Atsakant į apelianto skunde nurodytus prašymus ir teiginius, kurie susiję su nubaustojo asmens prašoma skirti teismo eismo įvykio ekspertize, pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai dėl G. J. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus, todėl papildomų, apelianto prašomų duomenų rinkimas, būtų perteklinis.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs Å¡iÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ , turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas.  Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas priimdamas 2013 m. vasario 4 d. nutarimÄ G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ , ir pagrįstÄ nutarimÄ , todėl naikinti šį teismo nutarimÄ , kaip to praÅ¡o apeliantas, ir administracinę bylÄ nutraukti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir G. J. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                 Vidmantas Mylė                          Â