dea3da74-8739-4ab7-a6d2-58d70877a5fb · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpaskirti teismo eismo įvykio ekspertizÄ, pavedant jÄ atlikti Lietuvos teismo ekspertizÄs centro Å iaulių skyriaus eismo įvykių ekspertams (Vilniaus g. 267, Å iauliai), ir užduoti tokius klausimus: kokie eismo įvykio medžiagoje užfiksuoti automobilio âLand Rover Range Roverâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai patvirtina buvus automobilio âLand Rover Range Roverâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkimÄ Ä¯ tilto atramÄ ; kokie eismo įvykio medžiagoje užfiksuoti pÄdsakai ant tilto atramos įrodo buvus automobilio âLand Rover Range Roverâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkimui į tilto atramÄ ; ar galÄjo automobilis âLand Rover Range Roverâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsirasti upÄje tokioje padÄtyje be kontakto su tilto atrama;
Legislator headnote
AI generateddea3da74-8739-4ab7-a6d2-58d70877a5fb · Å iaulių apygardos teismas: TodÄl apeliantui visiÅ¡kai natÅ«ralu ir įtikima, kad jis neturÄjo galimybÄs paskambinti policijai, pats Äjo ieÅ¡koti pagalbos, nes buvimas lauke žemoje temperatÅ«roje Å¡lapiais rÅ«bais pavojingas sveikatai, o gal net ir gyvybei. Mano, kad dÄl to, jog paaiÅ¡kinime po įvykio, kurį suraÅ¡Ä policijos pareigÅ«nas, o jis tik pasiraÅ¡Ä, nenurodytos detalÄs, negalima jo parodymų teisme laikyti neteisingais. Taip pat nurodo, kad jis neslÄpÄ Ä¯vykio pÄdsakų, automobilį paliko įvykio vietoje, todÄl niekas nepasikeitÄ ir įvykio tyrimo kokybÄ nenukentÄjo, nes ne jis pats paskambino policijai, o policijos pareigÅ«nai atsitiktinai pamatÄ Ä¯vykio vietÄ .
Full text
                                                                          AdministracinÄ byla Nr. ATP-149-300/2013                          Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00690-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.; (S) 45.4.3.; 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 28 d.         Šiauliai             Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Vidmantas MylÄ teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal G.
J. apeliacinį skundÄ dÄl JoniÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimo administracinio teisÄs pažeidimo byloje, kuriuo G. J. nubaustas:pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso (toliau â ATPK) 123 straipsnio 5 dalį â 80,00 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties litų) bauda;pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį â 2000,00 Lt (dviejų tÅ«kstanÄių litų) bauda su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu 2 (dvejiems) metams;pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį â 120,00 (vieno Å¡imto dvideÅ¡imties litų) bauda; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį â 3000,00 Lt (trijų tÅ«kstanÄių litų) bauda su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos griežtesne nuobauda apimant Å¡velnesnes nuobaudas ir G.
J. skirta galutinÄ nuobauda â 3000,00 Lt (trijų tÅ«kstanÄių litų) bauda su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu 3 (trejiems) metams.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ , n u s t a t Ä :            G. J. nubaustas už tai, kad 2012 m. spalio 28 d., apie 8 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) gatvÄje, vairuodamas nedraustÄ transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu transporto priemonÄ â A.
P. vardu registruotÄ automobilį âLand Rover Range Roverâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvaldÄ automobilio, kliudÄ tilto atramÄ , nulauÅ¾Ä tilto sargÅ¡ulį, apgadino tilto turÄklÄ , taip (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybÄs administracijai padarydamas 297,66 Lt turtinÄ Å¾alÄ , ir nuvažiavo nuo kelio į upÄ, bÅ«damas susijÄs su eismo įvykiu, nepraneÅ¡Ä apie jį policijos pareigÅ«nams ir po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį, tuo pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 232, 233, 234, 238 punktų reikalavimus.
  Apeliaciniu skundu G. J. prašo:
1) paskirti teismo eismo įvykio ekspertizÄ, pavedant jÄ atlikti Lietuvos teismo ekspertizÄs centro Å iaulių skyriaus eismo įvykių ekspertams (Vilniaus g. 267, Å iauliai), ir užduoti tokius klausimus: kokie eismo įvykio medžiagoje užfiksuoti automobilio âLand Rover Range Roverâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai patvirtina buvus automobilio âLand Rover Range Roverâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkimÄ Ä¯ tilto atramÄ ; kokie eismo įvykio medžiagoje užfiksuoti pÄdsakai ant tilto atramos įrodo buvus automobilio âLand Rover Range Roverâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkimui į tilto atramÄ ; ar galÄjo automobilis âLand Rover Range Roverâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsirasti upÄje tokioje padÄtyje be kontakto su tilto atrama;
2) panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimo dalį dÄl G. J. nubaudimo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ nutraukti.     Skunde nurodo, kad apylinkÄs teismo nutarimas nepagrįstas ir neteisÄtas, todÄl turi bÅ«ti panaikintas. Apeliantas pripažįsta, jog 2012 m. spalio 28 d., apie 12 val. vairuodamas automobilį âLand Rover Range Roverâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldÄ, nuvažiavo nuo kelio ir įvažiavÄs į upÄ apsivertÄ, ir, kiek pats prisimena, tilto atramos nekliudÄ, be to, apie įvykį nepraneÅ¡Ä policijai, nes neturÄjo objektyvios galimybÄs, po įvykio alkoholio sÄ moningai nevartojo â alkoholio į karÅ¡tÄ arbatÄ jam įpylÄ Å¾mogus, pas kurį jis prisitrenkÄs, suÅ¡lapÄs ir suÅ¡alÄs kreipÄsi pagalbos, ir jis nejautÄ, kad arbatoje yra alkoholio.
Nurodo, jog bylos medžiagoje nÄra jokių aiÅ¡kių ir matomų duomenų, patvirtinanÄių tilto atramos apgadinimÄ ir jo ryšį su upÄje apvirtusiu automobiliu, dÄl to administracine tvarka nubaustam asmeniui neaiÅ¡ku, ar atrama nulaužta, nulenkta, ar prie jos ar ant jos yra kokių nors pÄdsakų (automobilio vÄžių, dažų, stiklo Å¡ukių ir pan.). Taip pat nurodo, kad jam kyla klausimas, kodÄl nei schemoje, nei nuotraukose nebuvo tinkamai užfiksuotos automobilio vÄžÄs, ant objektų esantys dažai, nepaimti jų pavyzdžiai, net pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose neužsiminta apie tokius požymius, nors duodami parodymus teisme pareigÅ«nai tai nurodÄ.
Mano, kad, jei jo automobilis nulauÅ¾Ä gelžbetoninį stulpÄ ir metalinius tilto turÄklus, neabejotinai turÄjo bÅ«ti ryÅ¡kÅ«s ir charakteringi sugadinimai ant automobilio, taÄiau, pasak apelianto, medžiagoje esantis automobilio sugadinimų apraÅ¡ymas ir fotonuotraukos tokio kontakto nepatvirtina. Administracine tvarka nubausto asmens nuomone, itin ydinga teisingumo principui prieÅ¡taraujanti praktika, kai policijos pareigÅ«nai tinkamai įvykio vietoje neužfiksuoja eismo įvykio pÄdsakų, o po to jų buvimÄ Ä¯rodinÄja savo parodymais.
Teigia, jog įvykio vieta ir automobilio padÄtis leidžia sprÄsti, kad automobilis nebÅ«tų galÄjÄs atsirasti tokioje padÄtyje, kokia užfiksuota, jei bÅ«tų kliudÄs tilto atramÄ , jis kelio posÅ«kyje nuo kelio nuvažiavo nekliudydamas tilto atramos ir vertÄsi per automobilio priekį. Nurodo, kad teismo atsisakymas skirti eismo įvykio ekspertizÄ prieÅ¡tarauja ATPK 257 straipsnyje įtvirtintoms nuostatoms, todÄl, apelianto įsitikinimu, siekiant iÅ¡samiai iÅ¡tirti bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad visiÅ¡kai nemotyvuotai pirmosios instancijos teismas atmetÄ praÅ¡ymÄ skirti ekspertizÄ, eismo įvykio ekspertizÄ skirtina apeliacinÄje instancijoje.
Pažymi, kad skundžiamu teismo nutarimu jis buvo pripažintas kaltu dÄl to, kad âkliudÄ tilto atramÄ , nulauÅ¾Ä tilto sargÅ¡ulį, apgadino tilto turÄklÄ , taip (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybÄs administracijai padarydamas 297,66 Lt turtinÄ Å¾alÄ â, taigi teigia, kad jam inkriminuotos visiÅ¡kai naujos pažeidimo pasekmÄs, nei buvo nurodytos administracinio teisÄs pažeidimo protokole, o apie tokį jam inkriminuoto pažeidimo aplinkybių pakeitimÄ jis informuotas nebuvo, dÄl to, apelianto manymu, teismas iÅ¡plÄtÄ pažeidimo ribas ir taip pažeidÄ jo teisÄ Å¾inoti, kuo jis yra kaltinamas ir pasirengti gynybai.
DÄl nepraneÅ¡imo apie eismo įvykį, nurodo, kad teisme sprendime nurodyti motyvai rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , nes jie pagrįsti subjektyvia nuomone, o ne įvykio faktinių aplinkybių vertinimu. Teigia, kad byloje neginÄijamai patvirtinta, kad jis, jo automobiliui apsivertus upÄje, atsidÅ«rÄ vandenyje, taigi suÅ¡lapo rÅ«bai, spalio mÄnesio pabaigoje vandens ir oro temperatÅ«ra gana žema. Aplinkybei, kad mobiliojo ryÅ¡io telefonas, patekÄs į vandenį, gali nustoti veikti, taip pat nereiktų papildomo įrodinÄjimo.
TodÄl apeliantui visiÅ¡kai natÅ«ralu ir įtikima, kad jis neturÄjo galimybÄs paskambinti policijai, pats Äjo ieÅ¡koti pagalbos, nes buvimas lauke žemoje temperatÅ«roje Å¡lapiais rÅ«bais pavojingas sveikatai, o gal net ir gyvybei. Mano, kad dÄl to, jog paaiÅ¡kinime po įvykio, kurį suraÅ¡Ä policijos pareigÅ«nas, o jis tik pasiraÅ¡Ä, nenurodytos detalÄs, negalima jo parodymų teisme laikyti neteisingais. Taip pat nurodo, kad jis neslÄpÄ Ä¯vykio pÄdsakų, automobilį paliko įvykio vietoje, todÄl niekas nepasikeitÄ ir įvykio tyrimo kokybÄ nenukentÄjo, nes ne jis pats paskambino policijai, o policijos pareigÅ«nai atsitiktinai pamatÄ Ä¯vykio vietÄ .
Apelianto teigimu, G. K. ir A. M. teismui aiÅ¡kiai ir nuosekliai nurodÄ visas aplinkybes, o teismo motyvai nesiremti A. M. parodymais yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Nurodo, kad jis policijai nepraneÅ¡Ä, taÄiau jo veiksmų negalima vertinti kaip pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes jis automobilį paliko įvykio vietoje, o pats tik ieÅ¡kojo pagalbos sau, neturÄdamas ketinimų pasislÄpti ar iÅ¡vengti atsakomybÄs. DÄl to mano, kad skundžiamame nutarime teismas neįrodÄ G. J. tyÄios nuslÄpti eismo įvykio, todÄl nepagrįstai nubaudÄ už Å¡io pažeidimo padarymÄ .
DÄl alkoholio vartojimo po eismo įvykio nurodo, kad atsakomybÄ pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį jam galima tik tuo atveju, jei bÅ«tų neginÄijamai nustatyta, kad įvykÄs eismo įvykis yra tos kategorijos, apie kurį reikia praneÅ¡ti policijai ir kurį reikia tirti, t. y. pirmiausia turi bÅ«ti įrodyta jo kaltÄ dÄl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Teigia, kad skundžiamame nutarime teismo iÅ¡dÄstyti motyvai neįrodo, kad jis sÄ moningai vartojo alkoholį. Remdamasis iÅ¡dÄstytomis aplinkybÄmis, daro iÅ¡vadÄ , kad JoniÅ¡kio rajono apylinkÄs teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įvykio aplinkybes iÅ¡tyrÄ neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai, įvertino neobjektyviai, Å¡aliÅ¡kai, todÄl administracinio teisÄs pažeidimo bylos teisena Å¡ioje dalyje nutrauktina.
  Atsiliepimu į G. J. apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau â Å iaulių AVPK) JoniÅ¡kio rajono policijos komisariatas (toliau â JoniÅ¡kio rajono PK) praÅ¡o G. J. skundo netenkinti ir palikti galioti jam paskirtÄ nuobaudÄ .Apeliacinis skundas netenkintinas. Administracine tvarka nubaustas asmuo G. J., apeliaciniu skundu nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ esmÄs ginÄija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitiktį faktinÄms bylos aplinkybÄms â apeliantas nesutinka su apylinkÄs teismo iÅ¡vadomis dÄl jo, liudytojų â G.
K. ir A. M. parodymų įvertinimo, kritikuoja policijos pareigÅ«nų parodymus, duomenų, patvirtinanÄių tilto atramos apgadinimÄ , buvimÄ . Taigi, iÅ¡ apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliantas savaip interpretuoja byloje esanÄius duomenis ir siÅ«lo besÄ lygiÅ¡kai jais remtis priimant sprendimÄ . Jau savaime toks apelianto siÅ«lymas prieÅ¡tarauja įrodinÄjimo turiniui, nes suponuoja prioriteto teikimÄ vienai įrodymų grupei kitų atžvilgiu. Å ios aplinkybÄs ir apeliacinio skundo turinys rodo, kad G.
J. tik jam palankų įrodymų vertinimÄ laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkÄs teismas iÅ¡tyrÄ visumÄ byloje surinktų įrodymų ir padarÄ teisingas iÅ¡vadas dÄl jų, todÄl pagrįstai apeliantÄ pripažino kaltu ir nubaudÄ pagal jam inkriminuotus pažeidimus.  ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisÄs pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisÄs pažeidimas, ar jo nÄra, ar dÄl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti.
Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, Å¡ie duomenys nustatomi tokiomis priemonÄmis: administracinio teisÄs pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentÄjusio ir patraukto administracinÄn atsakomybÄn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paÄmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ atkreipÄs teismų dÄmesį į tai, kad nagrinÄjant administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ bÅ«tina iÅ¡tirti ir įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.
Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisÄs pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (Å¡iuo atveju apylinkÄs teismas), nagrinÄdamas administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisÄs pažeidimas, ar administracinio teisÄs pažeidimo protokole nurodytas pažeidÄju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinÄn atsakomybÄn, ar yra atsakomybÄ lengvinanÄių ar sunkinanÄių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti.
Å ių aplinkybių nustatymui nagrinÄjant administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).  ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisÄs pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu. IÅ¡ paminÄtos teisÄs normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi â vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas â tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinÄjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010).
  ApeliacinÄs instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminÄtas normas, patikrino byloje esanÄius įrodymus ir daro iÅ¡vadÄ , kad nÄra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog bylos medžiagoje nÄra jokių duomenų, patvirtinanÄių tilto atramos apgadinimÄ ir jo ryšį su upÄje apvirtusiu automobiliu, kad teismo sprendime nurodyti motyvai rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , nes jie pagrįsti subjektyvia nuomone, o ne įvykio faktinių aplinkybių vertinimu, jog G. K. ir A. M. teismui aiÅ¡kiai ir nuosekliai nurodÄ visas aplinkybes, o teismo motyvai dÄl nesirÄmimo A.
M. parodymais yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl pažeidimų sudÄties ir administracinÄn atsakomybÄn traukiamo asmens kaltÄs turinio, vadovavosi byloje esanÄia raÅ¡ytine medžiaga, apklausÄ administracinÄn atsakomybÄn patrauktÄ asmenį ir liudytojus, kurių parodymus iÅ¡analizavo kitų byloje esanÄių įrodymų kontekste.
DÄl to, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinį skundÄ nagrinÄjantis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esanÄius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priÄmÄ teisingÄ procesinį sprendimÄ , kad G. J. padarÄ jam inkriminuotus ir jo ginÄijamus administracinius teisÄs pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
  NagrinÄjamos bylos kontekste pastebÄtina, kad kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracine tvarka nubaustasis, gali teismui teikti pasiÅ«lymus dÄl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dÄl iÅ¡vadų, padarytų vertinant įrodymus. TaÄiau jam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dÄl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, apeliacinÄs instancijos teismui nenustaÄius pagrindo abejoti apylinkÄs teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujanÄios įstatymui.
Taigi, nors G. J. neigia savo kaltÄ padarius 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, ir apeliaciniame skunde nurodo, kad vairuodamas automobilį jo nesuvaldÄ, nuvažiavo nuo kelio ir, įvažiavÄs į upÄ apsivertÄ, ir kiek pats prisimena, tilto atramos nekliudÄ, ir teigia, jog apie įvykį nepraneÅ¡Ä policijai, nes neturÄjo objektyvios galimybÄs, po įvykio alkoholio sÄ moningai nevartojo, taÄiau iÅ¡analizavÄs administracinio teisÄs pažeidimo bylos medžiagÄ , apeliacinÄs instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje esanÄių įrodymų pakanka padaryti iÅ¡vadoms dÄl G.
J. kaltÄs padarius aptariamus pažeidimus.  Tai, kad G. J. kaltas dÄl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo, įrodo liudytojo A. S. teismo posÄdžio metu duoti parodymai, kai jis paaiÅ¡kino, jog įvykio vietoje buvusi moteris, vardu G., pasakÄ, kad upÄje esantis automobilis yra jos draugo mamos, o draugas, jį vairavÄs, yra suÅ¡alÄs namuose. Taip pat parodÄ, kad apžiÅ«rÄjus įvykio vietÄ matÄ, kad automobilio vÄžÄs vedÄ iki tilto atramos, po to dingo, pastebÄjo, kad kliudyta tilto atrama, sulenkta armatÅ«ra, ant armatÅ«ros matÄsi tokios pat spalvos dažai, kaip ir automobilis, tilto atramos apgadinimai buvo Å¡vieži; liudytojo R.
Å . paaiÅ¡kinimai, duoti apylinkÄs teismo posÄdžio metu, kur jis nurodÄ matÄs įvykio vietoje, kad buvo kliudyta tilto cementinÄ atrama ir nulaužtas metalinis turÄklas, matÄ, kad vÄžÄs ir tilto apgadinimai Å¡vieži, ant atramos buvo likÄ tamsių dažų nuo automobilio; liudytojo A. R. teismo duoti parodymai, kai jis paaiÅ¡kino, jog apžiÅ«rÄjus įvykio vietÄ matÄ, kad automobilis nulauÅ¾Ä tilto atramÄ ir nuvirto į upÄ. Ant betoninÄs atramos dar matÄ automobilio dažus.
Jis fotografavo įvykio vietÄ , o Ž. B. kalbÄjo su įvykio vietoje buvusia moterimi. MatÄ iÅ¡ vÄžių, kad važiuota ir atsitrenkta į tilto atramÄ . Ä®vykio vietoje buvusi moteris nurodÄ, kad automobilį vairavo jos draugas, pasakÄ pavardÄ, nurodÄ, kad automobilį vairavÄs asmuo pas draugÄ , persirenginÄja, sakÄ, kad jai skambino G. J.. Nuvykus į nurodytus namus, rado G. J., pastarasis pripažino vairavÄs visureigį; liudytojo Ž. B. parodymai, kai jis nurodÄ, kad su A. R. nuvykÄs į įvykio vietÄ ten rado kolegų ekipaÅ¾Ä ir moterį, kuri paaiÅ¡kino, jog grįžÄs į namus vyras pasakÄ, jog automobilis upÄje.
Ä®vykio vietoje matÄ vÄžes iki tilto atramos, atrama buvo sugadinta, ant betoninių atramos dalių matÄ tokios pat spalvos, kaip automobilis, dažus. MatÄsi, kad apgadinimai padaryti Å¡viežiai. Moteris parodÄ namÄ , kuriame rado jau bebaigiantį persirengti G. J., pastarasis paaiÅ¡kino, kad alkoholį vartojo po įvykio, nes buvo suÅ¡alÄs ir iÅ¡sigandÄs. G. J. paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡Ä jis iÅ¡ jo žodžių, po to paaiÅ¡kinimÄ G. J. perskaitÄ, pastarasis pastabų neturÄjo ir pasiraÅ¡Ä; liudytojo V.
B. parodymai, kai jis paaiÅ¡kino, kad vyko į įvykio vietÄ apžiÅ«rÄti eismo įvykio metu sugadintÄ tiltÄ per (duomenys neskelbtini) upÄ, nuvykÄ su bendradarbiu pamatÄ, kad nulaužtas tilto sargÅ¡ulis ir sugadintas metalinis turÄklas. Sugadinimai buvo nufotografuoti, matÄsi, kad Å¡vieži, buvo automobilio vÄžÄs. 2011 m. buvo atlikta minÄto tilto rekonstrukcija, tiltas buvo tvarkingas, buvo paskaiÄiuota padaryta žala dÄl tilto apgadinimo, jÄ sudaro 297,66 Lt; asmens blaivumo testas, iÅ¡ kurio matyti, kad 2012 m. spalio 28 d. 13 val. 50 min.
G. J. nustatytas 0,48 prom. girtumas (3 b. l.); 2012-10-28 autoavarijos vietos schema, kurioje pažymÄta smÅ«gio į tilto atramÄ vieta ir automobilio âLand Rover Range Roverâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (10 b. l.); fotonuotraukos, kuriuose užfiksuotas automobilio âLand Rover Range Roverâ, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdas automobiliui esant upÄje ir automobilį iÅ¡traukus iÅ¡ upÄs (13, 41â42 b. l.); fotonuotrauka, kurioje užfiksuoti eismo įvykio metu padaryti tilto per (duomenys neskelbtini) upÄ sugadinimai: nulaužtas sargÅ¡ulis ir sugadintas metalinis tilto turÄklas (43 b. l.).
Taigi Å¡iais bylos duomenimis, visų pirma, nustatyta tai, kad automobilio vÄžÄs vedÄ iki tilto atramos, po to, automobiliui kliudžius tilto atramÄ , automobilis vertÄsi į upÄ, buvo sulenkta armatÅ«ra, ant armatÅ«ros matÄsi tokios pat spalvos dažai, kaip ir automobilis, tilto atramos apgadinimai buvo Å¡vieži, iÅ¡ ko kyla, kad bÅ«tent G. J., nesuvaldÄ automobilio, kliudÄ tilto atramÄ , nulauÅ¾Ä tilto sargÅ¡ulį, apgadino tilto turÄklÄ , taip (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybÄs administracijai padarydamas 297,66 Lt turtinÄ Å¾alÄ .
Antra, nors apeliantas skunde ir nurodo, kad apie įvykį nepraneÅ¡Ä policijai, nes neturÄjo objektyvios galimybÄs, po įvykio alkoholio sÄ moningai nevartojo â alkoholio į karÅ¡tÄ arbatÄ jam įpylÄ Å¾mogus, pas kurį jis prisitrenkÄs, suÅ¡lapÄs ir suÅ¡alÄs, kreipÄsi pagalbos, ir jis nejautÄ, kad arbatoje yra alkoholio, taÄiau ir tai, kad G. J., bÅ«damas susijÄs su eismo įvykiu, nepraneÅ¡Ä apie jį policijos pareigÅ«nams ir po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį, be anksÄiau iÅ¡dÄstytų duomenų paneigia ir pirminis, tÄ paÄiÄ dienÄ , netrukus po įvykio duotas paties G.
J. paaiÅ¡kinimas, kuriame jis nurodÄ, kad nepraneÅ¡Ä apie eismo įvykį policijai, nes dÄl streso apie tai nepagalvojo bei pripažino po eismo įvykio vartojÄs alkoholį, nes norÄjo suÅ¡ilti, nurodÄ iÅ¡gÄrÄs apie dvi stiklines 6 proc. stiprumo alaus. Ir nors apeliaciniame skunde bandoma įtikinti, kad policijos pareigÅ«nų parodymai yra nenuoseklÅ«s, o jo paaiÅ¡kinimas, neatitinkantis tikrovÄs, taÄiau apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nÄra jokio pagrindo juos tokiais laikyti.
Policijos pareigÅ«nų A. R. (47 b. l.) ir Ž. B. (47â48 b. l.) paaiÅ¡kinimai nuoseklÅ«s, esminÄmis detalÄmis sutampa, tarpusavyje vienas kitam neprieÅ¡tarauja, atitinka suraÅ¡ytus tarnybinius praneÅ¡imus (5, 6â7 b. l.), be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys â fotonuotraukos (13, 41â42, 43 b. l.), avarijos vietos schema (10 b. l.); pažyma dÄl padarytos žalos (25 b. l.). PrieÅ¡ingai nei apelianto (29â30 b. l.) ir jam artimų asmenų, jo sugyventinÄs G. K. (58â59 b. l.) ir liudytojo A.
M. (57 b. l.) parodymai, kurie pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip Å¡aliÅ¡ki. TodÄl apygardos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie asmeniÅ¡kai pažįsta apeliantÄ , gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar dÄl kitų priežasÄių siekia jį melagingai apkalbÄti, nÄra, be to, to nenurodÄ ir apeliantas. Taigi jiems be jokios priežasties apkaltinti G.
J. tariamai nesamo administracinio teisÄs pažeidimo padarymu nebÅ«tų jokio pagrindo bei logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, juo labiau, kad tam tikras pareigÅ«nų nurodytas aplinkybes, kaip minÄta, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Vertindamas apelianto ir liudytojų G. K. (58â59 b. l.), A. M. (57 b. l.) parodymus, apeliacinÄs instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dÄmesį į tokių parodymų prigimtį. G. J., kaip atsakomybÄn traukiamas asmuo, gali sÄ moningai duoti melagingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai jam bus taikomos kokios nors sankcijos, kitaip nei nukentÄjusiajam ar liudytojui.
Vertinant liudytojų G. K. ir A. M. parodymus, bÅ«tina kreipti dÄmesį į galimÄ subjektyvių ar objektyvių faktorių įtakÄ jų parodymams. Å ioje teisinÄje situacijoje atkreipiamas dÄmesys ne tik į prieÅ¡taringus aptariamų liudytojų parodymus, bet ir Å¡ių liudytojų santykius su apeliantu â G. K. apelianto sugyventinÄ, o A. M. â jo pažįstamas. DÄl to, kas paminÄta, apygardos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, liudytojų G. K. ir A. M. parodymus nelaiko objektyviais ir sprendžia, kad remtis jais kaip teisingais, besÄ lygiÅ¡kai patvirtinanÄiais G.
J. versijÄ , nÄra pagrindo. Atkreiptinas dÄmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymÄta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.
Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkriÄio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nubaustojo asmens apeliaciniame skunde nÄra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikÄtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginÄijamÄ nutarimÄ , apeliacinÄs instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisÄs taikymu, todÄl pritaria žemesnÄs instancijos teismo sprendimo motyvams.
  Atsakant į apelianto skunde nurodytus praÅ¡ymus ir teiginius, kurie susijÄ su nubaustojo asmens praÅ¡oma skirti teismo eismo įvykio ekspertize, pažymÄtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali bÅ«ti begalinis. Ä®rodymų turi bÅ«ti surenkama ir iÅ¡tiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms iÅ¡vadoms padaryti. NagrinÄjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų pakanka iÅ¡vadai dÄl G. J. kaltÄs padarius jam inkriminuotus pažeidimus, todÄl papildomų, apelianto praÅ¡omų duomenų rinkimas, bÅ«tų perteklinis.
Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkÄs teismas, nagrinÄjÄs Å¡iÄ administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ , turÄjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galÄtų padaryti iÅ¡vadÄ , kad administracinÄn atsakomybÄn traukiamas asmuo yra kaltas.  DÄl to apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad JoniÅ¡kio rajono apylinkÄs teismas priimdamas 2013 m. vasario 4 d. nutarimÄ G. J. administracinio teisÄs pažeidimo byloje, tinkamai pritaikÄ materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normas, tinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus ir priÄmÄ teisÄtÄ , ir pagrįstÄ nutarimÄ , todÄl naikinti šį teismo nutarimÄ , kaip to praÅ¡o apeliantas, ir administracinÄ bylÄ nutraukti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nÄra teisinio pagrindo.
  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti JoniÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir G. J. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisÄja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. TeisÄjas                                                                 Vidmantas MylÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â