dea2bbc7-c2a5-4ccb-932e-6e281dd166be · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1214-790/2019 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00647-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties, kuria tenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Litlita“ ieÅ¡kinį atsakovams R.

B., A. S., V. T., A. B. dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – D. M.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Litlita“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams R. B., A. S., V. T. ir A. B. ir prašė (1) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo pat sudarymo momento 2013 m. liepos 9 d. UAB „Litlita“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį; (2) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais: 2013 m. liepos 9 d.

UAB „Litlita“ akcininko sprendimÄ dėl atsakovės R. B. atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų ir atsakovo V. T. paskyrimo direktoriumi; 2013 m. liepos 9 d. UAB „Litlita“ akcininkų sÄ raÅ¡Ä , 2013 m. rugsėjo 5 d. pakvitavimÄ dėl UAB „Litlita“ daiktų ir dokumentų grÄ Å¾inimo atsakovui V. T., 2013 m. lapkričio 5 d. pakvitavimÄ dėl UAB „Litlita“ daiktų grÄ Å¾inimo atsakovui V. T., 2013 m. lapkričio 20 d. pakvitavimÄ dėl UAB „Litlita“ daiktų grÄ Å¾inimo atsakovui V.

T., (3) ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų R. B., A. S. priteisti 257 119,72 Eur padarytos žalos, neperdavus 2010 m. balanse apskaityto turto; (4) ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų A. B., R. B., A. S. priteisti 218 911,96 Eur padarytos žalos, praradus (nuslėpus) nuo įmonės kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytÄ pinigų likutį; (5) atmetus 3 punkte nurodytÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų R. B. ir A. S. solidariai priteisti 1 106 755,49 Eur padarytos žalos atlyginimÄ ; (6) atmetus 5 punkte nurodytÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų R.

B., ir A. S. solidariai priteisti 1 047 416,16 Eur padarytos žalos atlyginimÄ , kuri yra susijusi su Valstybinės mokesčių inspekcijos konstatuotais mokestiniais pažeidimais; (7) atmetus 6 punkte nurodytÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų R. B., ir A. S. solidariai priteisti 434 452,47 Eur padarytos žalos atlyginimÄ , kuri yra susijusi su Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo metu apskaičiuotomis baudomis ir delspinigiais; (8) ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kinio užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė atsakovo A. B. atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ir/ar nekilnojamÄ jį turtÄ 218 911,96 Eur sumai, nesant ar nepakankant Å¡io turto, areÅ¡tuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sÄ skaitose ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtÄ , iÅ¡skyrus naudojimÄ atsiskaitymui su ieÅ¡kove pagal Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Nurodė, kad atsakovo A. B. nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯monės ir jos kreditorių atžvilgiu ieÅ¡kovė sieja su baudžiamojoje byloje Nr. 1-153-354/2013 priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo atsakovas A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad atsakovo A. B. veiksmų (neveikimo) nesÄ Å¾iningumas pasireiÅ¡kė ir tuo, jog jis nesugebėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai paaiÅ¡kinti ir pagrįsti, kur yra jam priskirtos 218 911,96 Eur UAB „Litlita“ piniginės lėšos.

IeÅ¡kinyje nurodyti atsakovo A. B. veiksmai (neveikimas) ieÅ¡kovės (bendrovės kreditorių) atžvilgiu turi bÅ«ti vertinami kaip nesÄ Å¾iningi, konstatuoti ir teismo procesiniu dokumentu baudžiamojoje byloje, o tai leidžia daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad atsakovas A. B. gali elgtis nesÄ Å¾iningai ir tuo atveju, jeigu teismas patenkins ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, t. y. gali siekti iÅ¡vengti teismo sprendimo realaus įvykdymo. Be to, pagal byloje esančius duomenis, ieÅ¡kinio suma atsakovui laikytina didele.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinė byla pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Litlita“ ieÅ¡kinį atsakovams R. B., A. S., V. T., A. B. dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl žalos atlyginimo sustabdyta iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje dėl UAB „Litlita“ bankroto pripažinimo tyčiniu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi ieÅ¡kovės BUAB „Litlita“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nutarė areÅ¡tuoti atsakovui A.

B. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias jo sÄ skaitose, taip pat pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant pareikÅ¡to reikalavimo ribų – 218 911,96 Eur, uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ bei turto vertės sumažinimÄ , leidžiant iÅ¡ nurodytų lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kove.

5. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. nurodė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes dėl jai atsakovo veiksmais padarytos turtinės žalos, bei konkrečiai suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ , pateikė reikÅ¡mingus įrodymus, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė tikėtinai pagrindė ieÅ¡kinio reikalavimus.

6. Atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones kitų atsakovų R. B. ir A. S. atžvilgiu.

7. Teismas sprendė, kad byloje egzistuoja viešasis interesas, kadangi ieškovė yra bankrutuojantis juridinis asmuo, tad būtina imtis priemonių, kad būtų užtikrintas galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymas, tokiu būdu apsaugant visų įmonės kreditorių interesus. Tarp šalių kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma yra labai didelė ir duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra.

8. Teismas sprendė, kad atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina aplinkybė, jog atsakovas teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Sprendė, kad atsakovas gali perleisti turtÄ kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atsakovas A. B. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. IeÅ¡kinys nėra preliminariai pagrįstas. IeÅ¡kinyje teigiama, kad A. B., bÅ«damas bankrutavusios bendrovės darbuotoju, turi atsakyti pagal ieÅ¡kinio reikalavimus solidariai su atsakovais – buvusiu direktoriumi ir akcininku, tačiau ieÅ¡kinyje nėra nurodytas joks teisinis pagrindas. Vien tik faktas, kad A. B. buvo bendrovės vadybininkas, yra nepakankamas jo solidariai atsakomybei kilti. IeÅ¡kovė nurodo, kad 2011 m. kovo 31 d. buvo 218 911,96 Eur dydžio nepanaudotų lėšų likutis, tačiau avansinės apyskaitos duomenys kinta kiekvienÄ dienÄ , todėl, jei bÅ«tų analizuojami duomenys kitu laikotarpiu, galima rasti iÅ¡laidas patvirtinančių duomenų didesnei sumai, nei iÅ¡ kasos gauta pinigų.

Pažymėjo, kad į bylÄ teikiami kasos iÅ¡laidų orderiai, kurie nėra pasiraÅ¡yti A. B., kaip asmens, kuris neva gavo Å¡ias pinigų sumas, o kasos iÅ¡laidų numeriai rodo, kad jie atrinkti selektyviai. 9.2. Pažymėjo, kad jei atsakovas darbo santykių pabaigos metu bÅ«tų neatsiskaitęs su ieÅ¡kove, bendrovė jau tuo metu bÅ«tų kreipusis dėl žalos atlyginimo. Pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovas nebuvo nei bendrovės savininkas de jure (teisiÅ¡kai), nei de fakto (faktiÅ¡kai).

Vadinasi, neegzistuoja tikimybė, kad jam įmonės savininkas leistų „pasilikti“ 218 000 Eur. 9.3. Akcentavo, kad ieÅ¡kovė, keldama klausimÄ dėl A. B. atsakomybės, remiasi tarpiniu dokumentu – 2012 m. spalio 2 d. Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡tu dėl informacijos pateikimo Nr. (8.18)-D2-7194. Tačiau galutinis sprendimas įformintas 2015 m. sausio 13 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Å iame dokumente konstatuota, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo įvykdytų Å«kinių operacijų turinio.

Vadinasi, avansinės apyskaitos duomenys, kurie grindžiami A. B. nepasiraÅ¡ytais kasos pajamų bei kasos iÅ¡laidų orderiais, negali bÅ«ti laikomi patikimais įrodymais. 9.4. IeÅ¡kovė nepateikė teismui duomenų, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti. Teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje neturi nieko bendro su atsakovo sÄ Å¾iningumu. Atsakovas baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr.1-153-354/2013 puvo patrauktas atsakomybėn už klaidÄ , susijusiÄ su daikto gabenimu per sienÄ metu (kontrabanda) ir tai neturi nieko bendro su jo sÄ Å¾iningumu ar siekiu iÅ¡vengti kokios nors atsakomybės. Akcentavo, kad taip pat nėra objektyviai įmanoma pateikti paaiÅ¡kinimo dėl jam priskirtų 218 911,96 Eur piniginių lėšų, kadangi yra imamas laikotarpis ne nuo avansinės apyskaitos vedimo pradžios, o nuo vidurio. 9.5.

IeÅ¡kinio suma neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

10. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „Litlita“ praÅ¡o skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos pagrindinius nesutikimo su atskiruoju skundu motyvus: 10.1. Pagal atskaitingo asmens vadybininko A. B. avanso apyskaitas ir pagal įformintus kasos iÅ¡laidų orderius, iÅ¡ bendrovės kasos per laikotarpį nuo 2010 m. kovo 18 d. iki 2011 m. kovo 31 d. jam buvo iÅ¡dauota 7 037 800 Lt. Ä® AB banko Snoras Å iaulių filialo bendrovės banko sÄ skaitÄ apmokėjimui „American Auto Inc.“ už įvežtas ir reeksportuotas transporto priemones A.

B. įnešė 5 877 093,56 Lt bei apmokėjimui už prekes ir paslaugas panaudojo 405 477,50 Lt. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pas A. B. liko nepanaudotas 755 859,24 Lt likutis. Laiko, kad minėta suma buvo paslėpta arba prarasta, o vadovas V. T., kuris buvo atsakingas už apskaitos dokumentus, paskirtas fiktyviai. Atsakovas A. B. neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad yra grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovei nepanaudotus 218 911,96 Eur. 10.2. Baudžiamasis įsakymas buvo priimtas bÅ«tent dėl atsakovo veiklos UAB „Litlita“, kadangi jis per sienÄ gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė virÅ¡ijo 250 MGL.

Atsakovas baudžiamojoje byloje pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , dėl to nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, todėl atsakovo negalima laikyti sÄ Å¾iningu civiliniuose teisiniuose santykiuose. 10.3. BÅ«tent atsakovas A. B. buvo atsakingas už finansines operacijas už įvežtas ir reeksportuotas transporto priemones, pavedimus per bankÄ už bendrovės įsigytus automobilius Å iauliuose atlikdavo bÅ«tent atsakovas A. B.. Kiekvienas vadybininkas galėjo savarankiÅ¡kai įneÅ¡ti pingus į banko sÄ skaitÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas, todėl yra tenkinama pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė nepagrįstai, kadangi ieÅ¡kinyje nenurodomas aiÅ¡kus teisinis pagrindas, kodėl atsakovas, kuris nebuvo nei bendrovės savininkas de jure, nei de fakto, turi solidariai atsakyti su buvusiais įmonės vadovais ir akcininkais. Be to, ieÅ¡kinys grindžiamas tikslingai atrinktais ir netiesioginiais dokumentais, kurie nepagrindžia ieÅ¡kinio atsakovo atžvilgiu. Su Å¡iais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019 ir kt.).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenustatė ir atsakovas atskirajame skunde tokių aplinkybių nenurodė.

15. Atsakovo nurodyti argumentai, kad ieÅ¡kinys yra grindžiamas netinkamais įrodymais, kasos pajamų ir kasos iÅ¡laidų orderiai yra nepasiraÅ¡yti atsakovo ir atrinkti selektyviai, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas ir jie bus vertinami bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas atsakovui kaip materialiai atskaitingam asmeniui. Atsakovas atskirajame skunde patvirtino, kad jam buvo iÅ¡duodamos bendrovės lėšos, už kurias jis turėjo atsiskaityti, taigi atskirojo skundo argumentas, kad vien tik faktas, jog A. B. buvo bendrovės vadybininku, nepakankamas jo solidariai atsakomybei kilti, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Å ių atskirojo skundo argumentų pagrįstumas bus įvertintas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, juos vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje ir jais remiantis spręsti, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neteisėta, nėra pagrindo.

16. Atsakovas atskirajame skunde taip pat teigia, kad ieÅ¡kinio suma neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o atsakovo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis neturi nieko bendro su atsakovo sÄ Å¾iningumu. Su tokia atsakovo pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iÅ¡ dalies.

17. Naujausioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi teisės aiÅ¡kinimo, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien Å¡i aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. IeÅ¡kinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iÅ¡ daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų bÅ«ti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio.

Todėl vien ieÅ¡kinio sumos dydis atsakovui savaime dar nepatvirtina rizikos, kad teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdomas bÅ«tent dėl skolininko nesÄ Å¾iningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieÅ¡kinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.).

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda iÅ¡saugoti antrosios ginčo Å¡alies (atsakovo) turtÄ , kai esama duomenų apie galimai nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ , sÄ moningÄ siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto pagal teismo sprendimÄ , t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017 ir kt.), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

19. EgzistuojančiÄ realiÄ grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Å is klausimas gali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikÅ¡minga tiek ieÅ¡kinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iÅ¡kėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sÄ Å¾iningumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018).

20. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visumÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad byloje egzistuoja vieÅ¡asis interesas, kadangi ieÅ¡kovė yra bankrutuojantis juridinis asmuo, tad bÅ«tina imtis priemonių užtikrinti galimai palankaus ieÅ¡kovei sprendimo įvykdymÄ , tokiu bÅ«du apsaugant visų įmonės kreditorių ir bankrutuojančios bendrovės interesus.

Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį ir turtinės padėties pokyčių perspektyvas ar kad turi pakankamai turto ieškinio reikalavimams patenkinti, taigi neįrodė, jog ieškinio suma atsakovui yra nereikšminga. Iš turto arešto aktų registro 2019 m. lapkričio 21 d. išrašo matyti, kad areštuoto atsakovo nekilnojamojo turto nepakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė pateikė įrodymus, jog Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A.

B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį dėl to, kad iÅ¡vengdamas muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė virÅ¡ijo 250 MGL sumÄ . Atlikdamas minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ atsakovas veikė bÅ«tent kaip UAB „Litlita“ vadybininkas ir žinojo, kad bendrovės vardu importuotas automobilis yra ne iÅ¡ JAV bendrovės „American Auto Inc.“, yra techniÅ¡kai tvarkingas. Atsakovas tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad automobilis yra su defektais ir kad jo nurodoma vertė buvo gerokai didesnė nei pateikta importo deklaracijoje.

Atsakovas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ (5 t., b. l. 270). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie įrodymai leidžia teigti, kad yra tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , kadangi atsakovas, atlikdamas savo tiesiogines darbo funkcijas UAB „Litlita“, suvokdamas, jog nurodo neteisingus duomenis, siekė neteisėtų tikslų.

21. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir iÅ¡dėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , nenukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos teisės aiÅ¡kinimo praktikos, tinkamai įvertino Å¡iam klausimui spręsti reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, todėl pagrįstai nusprendė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo A. B. atžvilgiu. Keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Marius Bajoras