dea099aa-e0fc-4010-81b0-c539e079cb6b · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-129-165/2016Proceso Nr. 1-06-1-02028-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2;1.1.8.1. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,teisėjų: Laimos Garnelienės, Lino Žukausko,  sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei, gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei, nuteistajam A.

E., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. E. gynėjo advokato Vaclovo JanuÅ¡ausko apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. E. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams.              A. E. taikytas BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

             IÅ¡ A. E. priteista 167 551,28 eurų (578 051,94 litų) ieÅ¡kovei bankrutuojančiai uždarai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: A. E. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , t.y. laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 29 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) laikinai einančiu direktoriaus pareigas ir kasininku, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2014 m. gegužės 22 d. direktoriumi ir kasininku, materialiai atsakingu asmeniu už bendrovės turtÄ , užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB (duomenys neskelbtini) turtÄ â€“ pinigines lėšas, esančias bendrovės kasoje, K. mieste, tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 11 d., tyrimo metu nenustatytomis sumomis iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) kasos pasisavino jam patikėtÄ jo žinioje buvusį svetimÄ â€“ UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį – turtÄ â€“ 578 051,94 Lt piniginių lėšų.

Nuteistojo A. E. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apygardos teismo 2015-05-11 nuosprendį: pripažinti A. E. kaltu įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu arba sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtÄ bausmę.Apeliantas teigia, kad A. E. nepagrįstai nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis A. E. neigia pasisavinęs jo žinioje buvusį svetimÄ UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtÄ .

Apeliantas teigia, kad A. E. realiai pinigus perduodavo asmeniui, kuris įsipareigojo tiekti statybines medžiagas. IÅ¡ pradžių statybinių medžiagų tiekimas vyko sklandžiai, vėliau pradėjo vėluoti, tačiau, esant didelei darbų apimčiai, tai ne iÅ¡ karto buvo pastebėta. A. E., perduodamas pinigus, visada gaudavo pakvitavimÄ ir laikė tai atsiskaitymo su jo vadovaujama bendrove patvirtinimu. Apelianto teigimu, A. E. veiksmuose galima įžvelgti neatsakingumÄ , nepagrįstÄ piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ , jų iÅ¡Å¡vaistymÄ , tačiau A.

E. veiksmuose nėra pasisavinimo sudėties. Byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis veikė suvokdamas, jog užvaldo svetimÄ jam laikinai paliktÄ turtÄ , ir kad dėl tokių jo veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) neatgaus savo turto. A. E. pripažįsta iÅ¡Å¡vaistęs svetimÄ turtÄ .Be to, apeliantas mano, kad nuteistajam A. E. paskirta per griežta bausmė. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad A. E. teisiamas pirmÄ kartÄ , pripažįsta iÅ¡Å¡vaistęs svetimÄ turtÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A.

E. ir jo gynėja prašė tenkinti apelianto – nuteistojo gynėjo V. JanuÅ¡ausko apeliacinį skundÄ , prokurorė prašė šį apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo A. E. gynėjo advokato V. JanuÅ¡ausko apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Skundžiamu teismo nuosprendžiu A. E. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, už jam patikėto ir jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto – 578 051,94 Lt pasisavinimÄ .

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo nuosprendžiu, teigia, kad A.E. nepasisavino, o iÅ¡vaistė jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas – 578 051,94 Lt, jas perduodamas S. K., kuris įsipareigojo tiekti bendrovei statybines medžiagas, todėl praÅ¡o pripažinti A. E. kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir skirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, arba sumažinti pirmosios instancijos teismo A.E. paskirtÄ bausmę.Apelianto praÅ¡ymai atmestini.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad A. E., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kasininku, savo žinioje turėdamas UAB (duomenys neskelbtini) turtÄ â€“ pinigines lėšas, esančias bendrovės kasoje, iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) kasos pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį svetimÄ , UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtÄ â€“ 578 051,94 Lt piniginių lėšų, ir tokiÄ A.

E. veikÄ Ä¯vertino kaip didelės vertės svetimo turto pasisavinimÄ pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.Apeliantas – nuteistojo A. E. gynėjas, nesutikdamas su skundžiamu teismo nuosprendžiu, apeliaciniame skunde teigia, kad A. E. paimtus iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) kasos pinigus ne pasisavino, o perdavė trečiajam asmeniui – S. K., kuris turėjo už juos įgyti statybines medžiagas reikalingas bendrovės veiklai, ir tai patvirtina nuteistojo pateikti pakvitavimai apie pinigų perdavimÄ S. K.. AnalogiÅ¡ka gynybos versija buvo pateikta ir pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , tokiÄ gynybos versijÄ atmetė kaip nelogiÅ¡kÄ ir neįtikinamÄ , o nuteistojo parodymus ir pateiktus raÅ¡telius (pakvitavimus) vertino kaip melagingus, neatitinkančius faktinių aplinkybių ir duotus siekiant pateisinti pinigų pasisavinimÄ .Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi byloje dalinį įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡ naujo įvertinusi byloje surinktus ir teisme iÅ¡irtus bei patikrintus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl A.

E. kaltumo įvykdžius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ didelės vertės svetimo turto pasisavinimÄ â€“ atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nuteistajam A. E. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, kvalifikuoti nuteistojo A. E. veikÄ kaip didelės vertės svetimo turto iÅ¡vaistymÄ (BK 184 straipsnio 2 dalis) nėra teisinio pagrindo.  Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, o pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iÅ¡vaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turinę teisę.

Pagal teismų praktikÄ turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims ir taip padaro žalos turto savininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-463/2014, 2K-451/2014).Pirmosios instancijos teisme apklaustas nuteistasis A. E. parodė, kad visa jam kaltinime nurodyta pinigų suma buvo skirta statybinėms medžiagoms pirkti ir Å¡iuos pinigus jis, paėmęs iÅ¡ bendrovės kasos, perdavė S. K., kuris teikdavo tokias medžiagas.

Jis su S.K. buvo sudaręs žodinę sutartį dėl medžiagų tiekimo, jam už tai buvo mokama 5000 Lt per mėnesį, tačiau Å¡is mokėjimas buhalterinėje apskaitoje nebuvo fiksuojamas. S. K. apie pinigų gavimÄ statybinėms medžiagoms pirkti patvirtindavo, suraÅ¡ydamas pakvitavimÄ . Iki 2012-2013 m. S. K. teikė medžiagas gerai, po to jis pastebėjo, kad medžiagų pradėjo trÅ«kti, todėl 2014 m. pradžioje bendradarbiavimÄ su S. K. nutraukė. S. K. jam liko skolingas virÅ¡ 500 000 Lt, tačiau jis dėl to į teisėsaugos institucijas nesikreipė (t. 3, b. l. 70-72).

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. E. savo iniciatyva pateikė tyrimui pakvitavimus, kurie neva patvirtina grynųjų pinigų perdavimÄ S. K. (15 pakvitavimų) (t. 2, b. l. 19, 20-34). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. E. pateikė dar du papildomus raÅ¡telius, neva patvirtinančius pinigų perdavimÄ S. K. (t. 3, b. l. 66, 67). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam A. E. pateikus atpažinimui asmenų nuotraukas, iÅ¡ kurių buvo pasiÅ«lytÄ atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus, nuteistasis A.

E. iÅ¡ jam pateiktų asmenų nuotraukų S. K. neatpažino (t. 3, b. l. 35-37).  Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas S. K. parodė, kad jis kaltinamojo nepažįsta, mato jį pirmÄ kartÄ , su UAB (duomenys neskelbtini) jokių reikalų neturėjo ir jokių statybinių medžiagų niekam nepirko. Jis neturi nei vairuotojo pažymėjimo, nei automobilio, todėl jokių statybinių medžiagų tiekimu užsiimti negalėjo. 2011-2013 metais dirbo A., turi dažytojo – tinkuotojo specialybę, dirbo pagalbiniu darbininku (t. 3, b. l. 106-107).

AnalogiÅ¡kus parodymus liudytojas S. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 29 b. l.).Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. E. tvirtino, kad liudytojas S. K. yra bÅ«tent tas asmuo, kuriam jis perdavė kaltinime nurodytus pinigus, statybinėms medžiagoms pirkti (t. 3, b. l. 107). Ikiteisminio tyrimo metu lyginamajam tyrimui buvo paimti liudytojo S. K. raÅ¡ysenos pavyzdžiai (2 t. 30-50 b. l.).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama iÅ¡samiai patikrinti nuteistojo gynybinę versijÄ dėl pinigų perdavimo S. K. ir neva pastarojo raÅ¡ytų pakvitavimų apie gautus pinigus autentiÅ¡kumÄ , byloje paskyrė teismo raÅ¡ysenos ekspertizę.

Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė ekspertizės aktÄ Nr. 11-2439 (15), kurio iÅ¡vadoje konstatuota, kad iÅ¡ tyrimui pateiktų 17 pakvitavimų S. K. vardu (t. 3, 20-34, 66-67) tik dviejuose pakvitavimuose rankraÅ¡tinius įraÅ¡us įrašė S. K.. Pakvitavimuose S. K. vardu (t. 3, b. l. 66-67): 2013-07-15 (15 000 Lt sumai) ir 2012-06-21 (17 000 Lt sumai) rankraÅ¡tinius įraÅ¡us ,,S.K.“ parašė S. K., 2012-06-21 pakvitavime S. K. vardu (17 000 Lt sumai) pasirašė S. K.. Nustatyti, ar 2013-07-15 pakvitavime S. K. vardu pasirašė S. K. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių nurodytų tiriamojoje dalyje.

Kituose (15) pakvitavimuose visus rankraÅ¡tinius įraÅ¡us parašė ir pasirašė ne S. K. (t. 3, b. l. 149-153).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje perskaičius Ekspertizės akto Nr. 11-2439 (15) iÅ¡vadas, nuteistasis A. E. ir toliau tvirtino, kad jį su S. K. siejo medžiagų pirkimai, pastarasis teikė medžiagas į objektus, raÅ¡teliai apie perduotus pinigus buvo suraÅ¡omi apsidraudimui. Jis pats rankraÅ¡tinio įraÅ¡o apie pinigų sumÄ nerašė, bet kai kuriuos įraÅ¡us galėjo padaryti (t. 3, 165 b. l.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojo S. K., nuteistojo A.E. parodymus bei ekspertizės iÅ¡vadas, priėjo prie iÅ¡vados, kad nuteistojo parodymai apie paimtų iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) kasos pinigų panaudojimÄ bendrovės reikmėms neįtikinami ir keliantys abejones jų teisingumu.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti vienareikÅ¡mę ir kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo A. E. parodymai apie jo paimtų iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) kasos pinigų - 578 051,94 Lt perdavimÄ trečiajam asmeniui – S. K., kuris neva turėjo už juos įgyti statybines medžiagas reikalingas bendrovės veiklai, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, ir, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pagal byloje nustatytas ir pripažintas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes konstatuotina, kad A.

E. veikoje nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Å iame kontekste pažymėtina, kad kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, nustatomi ne tik pagal paties kaltininko aiÅ¡kinimÄ , kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekta, bet tiriant ir įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100/2014, 2K–518/2014).

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, ir tai nurodyta skundžiamame teismo nuosprendyje, kad nuteistasis A. E. yra baigęs aukÅ¡tÄ jį universitetinį mokslÄ ir yra įgijęs teisinį iÅ¡silavinimÄ , ne vienerius metus dirba įmonės vadovu, todėl akivaizdu, kad jis, bÅ«damas bendrovės akcininku ir materialiai atsakingu asmeniu už bendrovės turtÄ , paimdamas iÅ¡ bendrovės kasos bendrovei priklausančias dideles piniginių lėšų sumas ir nepagrįsdamas tokių lėšų panaudojimÄ dokumentais, suvokė, kad veikia neteisėtai, numatė, kad dėl tokio jo veikimo daroma turtinė žala bendrovei ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.  Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamasis įstatymas – BK 183 straipsnio 2 dalis – A.

E. pritaikytas tinkamai, todėl apelianto praÅ¡ymas pripažinti A.E. kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl paskirtos bausmės griežtumo Baudžiamasis įstatymas už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ numato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. E. už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo 1 metams.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A.E. tokio dydžio bausmę ir atidėdamas jos vykdymÄ , BK 41, 54, 61, 75 straipsnių reikalavimų nepažeidė.A. E. nuteistas už baigto, tyčinio, sunkaus nusikaltimo nuosavybei padarymÄ . Nagrinėjamoje byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo pripažinti, kad A. E. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti nusikaltimo padarinius.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal formalius pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, o turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-21-942/2016, 2K-238-699/2016). IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad A. E. viso bylos proceso metu teigė, kad jam patikėtus ir jo žinioje buvusius UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus jis perdavė S. K. statybinėms medžiagoms pirkti, tačiau tokia nuteistojo versija nepasitvirtino.

Nors nuteistasis pripažįsta UAB (duomenys neskelbtini) padaręs turtinę žalÄ ir neginčija byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, tačiau duomenų, kad tokiÄ Å¾alÄ ar bent jos dalį nuteistasis bÅ«tų atlyginęs, byloje nėra. Todėl aptariamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad A. E. pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs. IÅ¡ A. E. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis anksčiau neteistas, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, vedęs, augina du mažamečius vaikus (t. 2, b. l. 63, 64, 65).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visas aukščiau iÅ¡dėstytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes įvertino tinkamai ir remiantis jų visuma nuteistajam A.E. parinko ir paskyrė teisingÄ bausmę, kuri, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nėra aiÅ¡kiai per griežta. Apeliantas skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindas Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė.

Todėl apelianto praÅ¡ymas - sumažinti pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. E. paskirtÄ bausmę – atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistojo A. E. gynėjo V. JanuÅ¡ausko apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Nuteistojo A. E. gynėjo advokato Vaclovo JanuÅ¡ausko apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                  Elena Vainienė                                                                  Laima Garnelienė Linas Žukauskas