dea074d5-9258-42d7-86b1-e956d606d08b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-916-1102/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18649-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.6.10.2.4.2; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė, sekretoriaujant Neringai Stuglytei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. D., ieÅ¡kovės atstovui advokato padėjėjui S. S., atsakovui R. D., liudytojui M. B., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovei A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

D. ieÅ¡kinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieÅ¡kovės J. D. ieÅ¡kinys, teisme gautas 2019 m. birželio 20 d., atsakovui R. D., kuriuo ieÅ¡kovė prašė nutraukti tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo 2007 m. sausio 20 d. sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės ir priteisti iÅ¡ atsakovo 1000 Eur dydžio neturtinės (moralinės) žalos kompensacijÄ , Å¡alims po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, nepriteisti tarpusavio iÅ¡laikymo, nustatyti nepilnamečių Å¡alių dukrų E. D., B.

D. ir J. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, priteisti iÅ¡ atsakovo po 366,47 Eur kas mėnesį dukros E. D. iÅ¡laikymui ir 5 679,87 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , po 351,44 Eur B. D. iÅ¡laikymui ir 5 138,605 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , po 302,66 Eur J. D. iÅ¡laikymui ir 3 132,22 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos į vaikų motinos (ieÅ¡kovės) nurodytÄ banko sÄ skaitÄ iki einamojo mėnesio 10 dienos; nustatyti tokiÄ atsakovo (tėvo) ir dukrų bendravimo tvarkÄ :

1) tėvas privalo bendrauti su vaikais kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės penktadienį, pasiimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos / mokyklos po užsiėmimų ir (ar) pamokų ir (ar) popamokinės grupės, bÅ«relio, o jeigu nustatytÄ dienÄ vaikai neis į ugdymo įstaigÄ / mokyklÄ / bÅ«relį, pasiima vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos nuo 18 val. iki 18:30 val. ir tos pačios savaitės sekmadienį nuo 18:30 val. iki 19 val. privalo pristatyti vaikus į motinos nurodytÄ buvimo vietÄ . Apie negalėjimÄ bendrauti su vaikais Å¡iame punkte numatytu laiku, tėvas privalo elektroniniu paÅ¡tu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ penkias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios, 2) tėvas privalo bendrauti su vaikais po vienÄ kalendorinę savaitę neporiniais metais per vaikų žiemos ir pavasario atostogas, o poriniais metais per vaikų rudens ir žiemos atostogas, konkrečiÄ atostogų pradžios ir pabaigos datÄ bei vaikų paėmimo ir grÄ Å¾inimo vietÄ Å¡alims (tėvui ir motinai) suderinus elektroniniu paÅ¡tu arba sms žinute mobiliuoju telefonu ne vėliau kaip prieÅ¡ trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų iki numatomų atostogų pradžios.

Pirmenybę pasirinkti Å¡iame punkte nurodyto bendravimo su vaikais per vaikų atostogas pradžiÄ ir pabaigÄ turi tėvas poriniais metais, o neporiniais metais pirmenybę pasirinkti turi mama. Apie negalėjimÄ bendrauti su vaikais Å¡iame punkte numatytu laiku tėvas privalo elektroniniu paÅ¡tu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaiko motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ devynias kalendorines dienas iki Å¡iame punkte numatyto bendravimo su vaikais pradžios, 3) tėvas privalo bendrauti su vaikais dvi kalendorines savaites (ne iÅ¡ eilės) vaikų vasaros atostogų laikotarpiu, konkrečiÄ atostogų pradžios ir pabaigos datÄ bei vaiko paėmimo ir grÄ Å¾inimo vietÄ Å¡alims (tėvui ir motinai) suderinus elektroniniu paÅ¡tu arba sms žinute mobiliuoju telefonu ne vėliau kaip prieÅ¡ trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų iki numatomų atostogų pradžios.

Pirmenybę pasirinkti Å¡iame punkte nurodyto bendravimo su vaikais per vaikų atostogas pradžiÄ ir pabaigÄ turi tėvas poriniais metais, o neporiniais metais pirmenybę pasirinkti turi mama. Apie negalėjimÄ bendrauti su vaikais Å¡iame punkte numatytu laiku tėvas privalo elektroniniu paÅ¡tu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ devynias kalendorines dienas iki Å¡iame punkte numatyto bendravimo su vaikais pradžios, 4) tėvas, ketindamas iÅ¡vykti su vaikais į užsienio valstybes privalo elektroniniu paÅ¡tu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motinÄ prieÅ¡ 30 kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios, konkrečiai nurodydamas iÅ¡vykimo laikÄ , vietÄ , tikslÄ bei trukmę, 5) vaikų gimimo dienÄ â€“ poriniais metais tėvas, įspėjęs elektroniniu paÅ¡tu arba sms žinute mobiliuoju telefonu vaikų motinÄ apie tai prieÅ¡ septynias kalendorines dienas, privalo pasiimti vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos / mokyklos po užsiėmimų ir (ar) pamokų ir (ar) popamokinės grupės, bÅ«relio, o jeigu nustatytÄ dienÄ vaikai neis į ugdymo įstaigÄ / mokyklÄ / bÅ«relį, pasiima vaikus nuo 17:30 val. iki 18:00 val. iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos ar kitos vaikų buvimo vietos ir tÄ pačiÄ dienÄ 21 val. parveža vaikus į motinos nurodytÄ vietÄ , 6) tėvas privalo bendrauti su vaikais neporinių metų valstybinių Å¡venčių dienomis, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ar kitos vaikų buvimo vietos nuo 10 val. iki 11 val. ir privalo grÄ Å¾inti juos tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ motinos nurodytÄ vietÄ nuo 19 val. iki 20 val.

Apie negalėjimÄ bendrauti su vaikais Å¡iame punkte numatytu laiku, tėvas privalo elektroniniu paÅ¡tu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ septynias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios, 7) tuo atveju, jei tėvo bendravimo su vaikais metu vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, Å¡ventės ar pan., tėvas privalo užtikrinti vaikų dalyvavimÄ Å¡iuose užsiėmimuose, renginiuose ir Å¡ventėse, 8) Å¡i tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma kiekvienų metų pirmÄ jį gegužės sekmadienį (Motinos dienÄ ); lapkričio 16 d., t. y. vaikų motinos gimimo dienÄ , ir mamos atostogų su vaikais metu bei ieÅ¡kovei tenkančių Å¡ventinių dienų, nurodytų tvarkos 6 punkte, metu, 9) tėvo bendravimo su vaikais tvarka Å¡alių raÅ¡tiÅ¡ku susitarimu gali bÅ«ti keičiama, 10) tėvui nustatytu laiku neinformavus apie jo ketinimus susitikti su vaikais arba vaikams nenorint susitikti su tėvu, vaikų motina turi teisę neleisti tėvui Å¡ioje tvarkoje nustatytu laiku pasiimti vaikų.

Nurodė, kad dalintino turto nėra. Prašė priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio 2020 m. vasario 10 d. papildymu ieškovė prašė atsakovo prievolę bendrovei UAB „SB lizingas“ pagal 2019 m. gruodžio 7 d. vartojimo kredito sutartį po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo prievole, o teises ir prievoles, kylančias iš ieškovės ir UAB „SEB investicijų valdymas“ 2019 m. gegužės 28 d. sudarytos pensijų kaupimo sutarties pripažintinos asmeninėmis ieškovės teisėmis ir prievolėmis taip pat prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms ir pareigoms pasekmes sukėlė nuo 2016 m. sausio 1 d. (el. b.

T. II, psl. 1-15; T. V, psl. 50). IeÅ¡kinio reikalavimus grindė Å¡iais motyvais ir argumentais: santuokos metu ieÅ¡kovė atsakovui skyrė visÄ dėmesį, tikėjo, jog santuoka bus darni, pagrįsta abipuse meile, pagarba bei supratimu, tačiau Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovo kitokio požiÅ«rio į Å¡eimyninį gyvenimÄ ir jo tikslus: atsakovas didžiausiÄ dėmesį skyrė draugams, tenkino tik savo asmeninius poreikius. Å alių santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«ko 2016 m. sausio 1 d., ieÅ¡kovei laukiantis trečio vaiko, o 2016 m. rugsėjo 2 d. atsakovas paliko Å¡eimÄ , nepakankamai prisidedamas prie vaikų iÅ¡laikymo, nuo to laiko iki Å¡iol gyvena su kita moterimi.

IeÅ¡kovė nurodo atidavusi atsakovui 17 bendro gyvenimo metų, tame tarpe 12 santuokinio gyvenimo metų, dėl atsakovo elgesio patyrė didelį pažeminimÄ , įtampÄ ir stresÄ , dėl ko grėsė persileidimas ir buvo paguldyta į ligoninę, pradėjo blogai miegoti, nuolatos jausti nerimÄ , neteko svorio, todėl dėl atsakovo elgesio patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 1000 Eur suma. Dėl vaikų gyvenamosios vietos pažymėjo, kad kreipimosi į teismÄ metu nepilnametės dukros yra 12, 10 ir beveik 3 metų amžiaus, vaikai gyvena su ieÅ¡kove ir su ja praleidžia beveik visÄ laikÄ , atsakovas nuo 2016 m. rugsėjo mėn. minimaliai bendrauja su vaikais, todėl geriausiai vaikų interesus atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove.

Nurodė, kad sutuoktiniai nesutaria dėl bendravimo su vaikais tvarkos, mano, kad bendravimo tvarka turi bÅ«ti konkreti ir aiÅ¡ki, todėl praÅ¡o patvirtinti konkrečiÄ ieÅ¡kinyje nurodytÄ tvarkÄ . Dėl iÅ¡laikymo vaikams periodinėmis iÅ¡mokomis pažymėjo, kad vaikų poreikiai sudaro: 12 metų amžiaus dukros – 803,24 Eur per mėnesį, 10 metų amžiaus dukros – 773,17 Eur per mėnesį, 3 metų amžiaus dukros – 675,61 Eur per mėnesį, teikė vaikų poreikių paskaičiavimo lenteles.

Nurodė, kad ieÅ¡kovės gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčių per mėnesį iki kreipimosi į teismÄ vidutiniÅ¡kai sudarė 1023 Eur, o atsakovo sudaro apie 1500 Eur iÅ¡ darbinės veiklos dirbant Lietuvos PrezidentÅ«roje, taip pat atsakovas gauna pajamų ir kitokios finansinės naudos iÅ¡ UAB „Fotodiena“, kuriai vadovauja atsakovo motina, taip pat kurios vieninteliu akcininku yra atsakovas. Vaikų naudai taip pat priteistina iÅ¡laikymo įsiskolinimas už paskutinius 36 mėnesius (jauniausiajai dukrai – už 35 mėnesius) – dėl to, kad nuo 2016 m. sausio mėnesio atsakovas nepakankamai prisidėjo prie vaikų iÅ¡laikymo, mokėjo tik po 150 Eur vienam vaikui.

Apskaičiuodama iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumas ieÅ¡kovė rėmėsi jos apskaičiuotais vaikų poreikių dydžiais kiekvienai dukrai, įvertino savivaldybės sumokėtas iÅ¡mokas kiekvienam vaikui, taip pat tÄ aplinkybę, kad iki 2019 m. kovo mėnesio ieÅ¡kovė gyveno su vaikais atsakovo motinai priklausančiame bute, dėl ko nepatyrė buto nuomos iÅ¡laidų. Atsakovas R. D. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka tik iÅ¡ dalies: sutiko nutraukti Å¡alių santuokÄ , tačiau ne dėl jo vieno, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutiko, kad dukrų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su mama (ieÅ¡kove), taip pat dėl santuokinės pavardės palikimo ieÅ¡kovei.

Prašė atmesti reikalavimÄ dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, nesutiko su ieÅ¡kovės praÅ¡oma jo ir dukrų bendravimo tvarka, su iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimu. ReikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikams periodinėmis iÅ¡mokomis prašė tenkinti dalinai, tai yra priteisti iÅ¡ atsakovo po 180 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai. Prašė nustatyti tokiÄ jo ir dukrų bendravimo tvarkÄ :

1) vaikai su tėvu praleidžia savaitę, įskaitant savaitgalį, per mėnesį, įskaitant visapusiÅ¡kÄ pasirÅ«pinimÄ vaikais. Vaikai po pirmadienio pamokų pasilieka pas tėvÄ iki sekmadienio 20 val., 2) per mėnesį du savaitgalius vaikai nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 20 val. praleidžia su tėvu, įskaitant tvarkos pirmame punkte nurodytÄ laikÄ , 3) nelyginiais kalendoriniais metais visas didžiausias Å¡ventines (Kalėdos, Velykos) ir nedarbo dienas vaikai praleidžia su atsakovu, 4) kiekvienais metais Tėvo dienÄ ir atsakovo gimtadienio dienÄ vaikai praleidžia su tėvu, 5) kas antras vaikų mokyklos atostogas vaikai praleidžia su tėvu;

6) kiekvienais metais vaikai vienÄ vasaros kalendorinį mėnesį nenutrÅ«kstamai praleidžia su tėvu, 7) kiekvienais metais vaikai vienÄ vasaros savaitę nenutrÅ«kstamai praleidžia su atsakovo mama V. D., 8) lyginiais kalendoriniais metais vaikų gimtadieniai (jeigu vaikų gimimo diena sutampa su darbo diena, tuomet pirmas savaitgalis po gimtadienio) Å¡venčiami su tėvu, 9) el. paÅ¡tu tėvas informuojamas apie vaikų ligas, įskaitant jų pasirÅ«pinimo ir slaugymo suderinimÄ , 10) el. paÅ¡tu tėvas informuojamas apie vaikų iÅ¡vykimÄ ilgesniam, nei kalendorinė savaitė, laikui, kartu pateikiant susisiekimo kontaktus ar kitas bendravimo alternatyvas (el. b.

T. III, psl. 76-87; T. V, psl. 65). Savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį atsakovas grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: nesutarimų tarp Å¡alių buvo nuo pat santuokos pradžios dėl Å¡alių skirtingo bÅ«do, požiÅ«rių ir asmeninių savybių, tačiau Å¡alys buvo prisitaikiusios prie tokios gyvenimo realybės. Å eima gyveno atsakovo motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė 2012 metais su dviem dukrom buvo iÅ¡sikrausčiusi iÅ¡ namų ir kurį laikÄ gyveno atskirai, po kelių mėnesių sugrįžo, tuo metu sutuoktiniai pasirašė turto pasidalinimo sutartį. 2015 m. lapkričio mėn. Å¡alių santykiai itin paÅ¡lijo, o nuo 2016 m. sausio mėn. Å¡alys nors ir gyveno tame pačiame bute (duomenys neskelbtini), tačiau iki 2016 m. rugsėjo mėn. gyveno atskiruose kambariuose, nebendravo. 2016 metais po trečios dukros gimimo, dar labiau paaÅ¡trėjus konfliktams atsakovas kreipėsi į medikus dėl savo psichologinės bÅ«senos ir sveikatos pablogėjimo, o ieÅ¡kovė atsisakė lankyti terapinius užsiėmimus teigdama, jog neturi poreikio.

Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 28 dienÄ išėjo iÅ¡ namų bendru Å¡alių sutarimu, o ne pas kokiÄ nors moterį, kaip ieÅ¡kinyje nurodo ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė su dukromis toliau gyveno atsakovo motinai priklausančiame bute, ieÅ¡kovei lėšas pervesdavo ne tik atsakovas, bet finansiÅ¡kai rėmė ir jo motina, dirbusi Å kotijoje, kuri per kurjerį perduodavo pinigus. Nors Å¡alys gyveno atskirai, atsakovas ir 2017 m. dėjo maksimalias pastangas siekdamas sumažinti tarp santuokinių buvusiÄ Ä¯tampÄ ir gerinti santykius, pakartotinai siÅ«lė abiem eiti pas terapeutus.

Mano, kad santuoka iÅ¡iro dėl konfliktų, harmonijos santykiuose trÅ«kumo, skirtingų požiÅ«rių, giminaičių įsitraukimo į Å¡eimos reikalus. Ir tik po to, kai Å¡alių santykiai neatsistatė tiek atsakovas, tiek ir ieÅ¡kovė, kaip atsakovui tapo žinoma, maždaug 2018 metų vasaros pradžioje įsigijo naujÄ partnerį su kuriuo gyvena iki Å¡iol. IÅ¡aiÅ¡kėjus Å¡ioms aplinkybėms ieÅ¡kovė, atsakovo motinai pageidaujant, iÅ¡sikėlė iÅ¡ atsakovo motinos buto į naujÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Pažymėjo, jog gyvenant atsakovo motinai priklausančiame bute ieÅ¡kovė nuomos mokesčio nemokėjo. IeÅ¡kovė su nauju draugu veda bendrÄ Å«kį, kartu atostogavo Graikijoje, vasaros savaitgalius leidžia draugui priklausančiame vasarnamyje užmiestyje arba jo kotedže mieste ir kt. Mano, kad tik dėl to, kad Å¡alims nepavyko susitarti dėl vaikų iÅ¡laikymo dydžio, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ nurodydama, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Neturtinė žala neturi bÅ«ti priteista, nes atsakovas 2016 metais nesusidaro jokios moters ir neišėjo su ja kartu gyventi.

Dėl atsakovo bendravimo su dukromis tvarkos nurodė, kad nustatant tvarkÄ neturėtų bÅ«ti vartojama frazė „tėvas privalo bendrauti su vaikais“, pažymėjo, kad atsakovas nuolat stengėsi derinti bendravimÄ su vaikais laikÄ Ä¯vairiais bÅ«dais, įskaitant priminimų įdėjimÄ Ä¯ kalendorius, el. laiÅ¡kus, SMS žinutes ir skambučius, o ieÅ¡kovė niekada nebuvo pasiÅ«liusi jai tinkamo susitarimo dėl bendravimo su vaikais, tvarkÄ nuolatos keisdavo, tai apsunkindavo atsakovo bendravimÄ su dukromis.

IeÅ¡kovė kvestionavo atsakovo pastangas bendrauti su vaikais nurodydama, kad atsakovas per vėlai informuoja apie planus praleisti laikÄ su vaikais arba daro tai netinkamais bÅ«dais, priekaiÅ¡taudavo dėl laisvalaikio praleidimo bÅ«dų, o kartais galimai sÄ moningai trukdė bendrauti, pavyzdžiui nesusipratimai kilo 2018 m., 2019 m. tėvo dienos savaitgaliais, taip pat ieÅ¡kovė pažeidinėjo ir jos praÅ¡ymu teismo nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ , manipuliavo vaikais, lenkė vaikus praleisti savaitgalį ne su atsakovu.

Pastebėjo, kad Å¡alims susiraÅ¡inėjant el. paÅ¡tu ieÅ¡kovė buvo sutikusi su atsakovo suraÅ¡yta bendravimo tvarka. Dėl iÅ¡laikymo nurodė, kad Å¡alys 2016 m. kovo mėn. susitarė dėl vaikų iÅ¡laikymo dydžio, kuris siekė 450 Eur. Nurodė, kad pagal galimybes aktyviai prisidėjo papildomai prie vaikų iÅ¡laikymo, pavyzdžiui 2016 m., 2017 m., 2018 m. vasaromis su vaikais keletÄ kartų vyko prie jÅ«ros, 2016 m. rudenį įgijo vyresnėms dukroms visas mokyklines priemones, 2017 m. vasarÄ su vyresnėmis dukromis E. ir B. vyko atostogauti į SlovakijÄ , LenkijÄ , 2018 m. vasarÄ tris savaites keliavo su B. po EuropÄ (E. atsisakė paskutinę dienÄ prieÅ¡ atostogas), įgijo dukroms specialiÄ avalynę ir rÅ«bus vaikščiojimui kalnuose, nupirko E. akinių rėmelius, pirko dukroms dovanas, parveždavo drabužių, kitų lauktuvių iÅ¡ kelionių, ėjo su vaikais į koncertus, muziejus, mokėjo už jauniausios dukros plaukimo pamokas 2018-2019 m.

žiemÄ ir pavasarį. Pastebėjo, kad ieÅ¡kovės nurodomi vaikų poreikiai sudaro beveik 80 proc. ieÅ¡kovės ir atsakovo gaunamų pajamų, tai rodo, kad jie yra padidinti. Teigė, kad 2018 m. birželio mėn. ieÅ¡kovė buvo sutikusi iÅ¡siskirti bendru sutarimu, nustatant 550 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ visoms dukroms, tačiau atsakovui Å¡i suma buvo per didelė, todėl jis su ja nesutiko. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, prasidėjus skyrybų procesui pakeitė gyvenimo bÅ«dÄ : iÅ¡sinuomojo brangų butÄ , leido vaikus į brangesnes keliones užsienyje, pirko brangiÄ avalynę, kaupė atitinkamus čekius ir kt.

Dėl savo gaunamų pajamų nurodė, kad privačiai mokamų foto paslaugų neteikia, nes tam neturi nei galimybių, nei laiko, nes Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje fotografu dirba 1,5 etato krÅ«viu, jo pajamos sudaro apie 1450 Eur, atskaičius mokesčius. Patiria kasdienių iÅ¡laidų, tarp kurių – 450 Eur buto nuomai. Jau dabar nuomojamas 1 k. butas yra per mažas, nepakankamas trijų vaikų svečiavimuisi su nakvyne. Jei atsakovas mokėtų ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ iÅ¡laikymÄ , neiÅ¡galėtų gerinti gyvenimo sÄ lygų, tinkamai bendrauti su vaikais.

IeÅ¡kovė papildomai teikė 2019 m. spalio 7 d., 2020 m. sausio 17 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei įrodymus (DOK-223915, DOK-13675). IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas dažnai vyksta į komandiruotes, gauna dienpinigius, jie taip pat laikytini pajamomis. PaaiÅ¡kino, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å¡alys nusprendė įsigyti iki Å¡alims sudarant santuokÄ , kuomet ieÅ¡kovė laukėsi pirmojo Å¡alių vaiko, buto pradinę įmokÄ sumokėjo atsakovo motina, todėl butas buvo registruotas tik atsakovo vardu.

ButÄ kapitaliai suremontavo ir įrengė ieÅ¡kovės tėvai. Vėliau Å¡alys ketino pirkti didesnį butÄ , todėl atsakovas pardavė butÄ savo motinai, tačiau atėjus pasaulinei finansų krizei atsakovas neteko darbo ir Å¡alys didesnio buto neįsigijo, liko gyventi atsakovo motinai perleistame bute. Nurodė, kad 2012 m. buvo išėjusi su vaikais iÅ¡ namų, nes atsakovas tuomet nurodė, kad neprisidės prie buto ir vaikų iÅ¡laikymo, tuo pačiu metu buvo kilę nesutarimų ir tarp ieÅ¡kovės tėvų ir atsakovo motinos dėl buto remontui iÅ¡leistų pinigų.

Turto pasidalijimo sutartis, kuria ieÅ¡kovė 2012 m. perleido atsakovui UAB „Fotodiena“ akcijas, buvo sudaryta atsakovo motinos iniciatyva. Esminiai nesutarimai 2015 m. pabaigoje Å¡eimoje atsirado po Å¡eimos vieÅ¡nagės pas atsakovo motinÄ Ä¯ Å kotijÄ , tuomet ieÅ¡kovė atsisakė įsigyti didesnį butÄ bendros dalinės nuosavybės teise su atsakovo motina, o atsakovas atsisakė įsigyti butÄ kartu su ieÅ¡kove, prisiimant įsipareigojimus bankui. 2016 m. pradžioje atsakovas nesiekė iÅ¡saugoti Å¡eimos, o tik aiÅ¡kinosi santykius, net ir ieÅ¡kovei esant nėščiai, ligoninėje slaugant kitÄ dukrÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovė į tai atsakydavo, kad sutuoktinį myli ir nori gyventi kartu.

Atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ į bylÄ teikiamos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus medžiagos, susijusios su ieÅ¡kovės 2019 m. rugpjūčio 27 d. skundo tyrimu, matyti, kad jog atsakovas yra konfliktiÅ¡ka asmenybė ir dėl menkiausių dalykų sukelia nepagrįstus konfliktus kaltindamas tiek ieÅ¡kovę, tiek ir nepilnamečius vaikus. Atsakovo neiÅ¡tikimybę liudija 2016 m. birželio 18 d. daryta fotonuotrauka, kurioje atsakovas su alaus skardine linksmas stovi bendradarbių bÅ«ryje Å¡alia moters, bendradarbės A.

J. jÄ apsikabinęs, su kuria vėliau pradėjo artimai bendrauti, taip pat socialiniame tinkle „Instagram“ esanti informacija, iÅ¡ kurios aiÅ¡ku, kad jog 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovas kartu su A. J. atostogavo kalnų slidinėjimo kurorte Austrijoje. IÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas su Å¡ia moterimi 2017 m. kartu nuomavosi butÄ , iÅ¡ UAB „Fotodiena“ internetinio puslapio informacijos – kad moteris atsakovui padėjo profesinėje veikloje. 2017 m. atsakovas siÅ«lė kreiptis Å¡alims į specialistus ne dėl tarpusavio santykių atkÅ«rimo, o dėl jo ir vaikų santykio atkÅ«rimo.

IeÅ¡kovė kitus santykius sukÅ«rė tik 2019 m. sausio mėn., praėjus trims metams po sutuoktinių santykiai nutrÅ«kimo, todėl tai negali bÅ«ti laikoma jos kalte dėl santuokos iÅ¡irimo. Atkreipė dėmesį, kad dukros iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovams yra nurodę, kad nelabai nori bendrauti su tėvu, nes jis Å¡aukia, dažnai supyksta dėl smulkmenų. Nurodė, kad Å¡iuo metu prie ieÅ¡kovės buto nuomos finansiÅ¡kai prisideda ieÅ¡kovės tėvai. Pati ieÅ¡kovė, siekdama tenkinti vaikų poreikius, pradėjo dirbti geriau apmokamÄ darbÄ , jos darbo užmokestis sudaro 1324,61 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius.

Atsakovas nuomos iÅ¡laidas dalijasi su drauge, nepatiria automobilio iÅ¡laikymo ir kuro sÄ naudų, nes naudojasi sau priklausančios UAB „Fotodiena“, kuriai vadovauja jo motina, automobiliu. NaudojimÄ si automobiliu įrodo mokėjimai už automobilio plovimo paslaugÄ . Pažymėjo, kad tais mėnesiais, kai atsakovas patirdavo atostogų su dukromis didesnių iÅ¡laidų, jis nemokėdavo iÅ¡laikymo lėšų ieÅ¡kovei, prieÅ¡ingai – ieÅ¡kovė atsakovui pramogaujant su vaikais yra pervedusi atsakovui pinigų, davusi grynųjų pinigų vyresniosioms dukroms, kai jos praleisdavo laikÄ su atsakovu.

Atsakovas papildomai teikė 2020 m. sausio 15 d., 2020 m. vasario 24 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei įrodymus (DOK-11578, DOK-41979). Pažymėjo, kad skirtingai nei nurodo ieÅ¡kovė, santuoka nesugriuvo per vienÄ dienÄ 2016 m. pradžioje – skyrybų tema tarp Å¡alių buvo gvildenama kone kasmet. Pastebėjo, kad ieÅ¡kovė parengiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2016 m. pradžioje tikslingai nebendravo su atsakovu, siekdama, kad Å¡is „susiprastų”, taip pat ragino atsakovÄ iÅ¡eiti iÅ¡ namų, tokiu bÅ«du provokavo atsakovÄ , gilino konfliktÄ , o atsakovo pasiÅ«lytas psichologo konsultacijas ieÅ¡kovė ir jos artimieji priėmė kaip įžeidimÄ .

Pažymėjo, kad Å¡iuo metu atsakovas su nauja drauge kartu negyvena, bendro Å«kio neveda. IeÅ¡kovės pridėtoje nuotraukoje, darytoje 2016 m. birželio mėn., užfiksuotas atsakovas ir dar Å¡eÅ¡i atsakovo darbo kolegos, tai nėra įrodymas, kad atsakovas bÅ«tų tuomet draugavęs su kita moterimi. Teiginius apie neva nepakankamÄ atsakovo prisidėjimÄ prie vaikų iÅ¡laikymo paneigia ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė 2016-2019 m. laikotarpiu sugebėjo ne tik pasirÅ«pinti vaikų poreikiais, bet ir sukaupti ženkliÄ sumÄ santaupų, skirtų nuosavo bÅ«sto įsigijimui.

Nurodė, kad ieÅ¡kovei kreipusis pagalbos į atsakovÄ dėl sveikatos problemų ar kitais nenumatytais atvejais, atsakovas visuomet geranoriÅ¡kai sutikdavo padėti, prižiÅ«rėti vaikus iÅ¡ anksto nederintu laiku, surasti ieÅ¡kovės gydymui reikalingus specialistus ir pan., tai įrodo jo lojalumÄ . IeÅ¡kovė pradėjusi artimai bendrauti kitu vyru, P. K., radikaliai pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ , iÅ¡leido didžiÄ jÄ dalį savo santaupų, kauptų bÅ«sto įsigijimui, prabangaus bÅ«sto nuomai, advokatų paslaugoms, pramogoms.

Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡leido santaupas, kad ieÅ¡kovės nuomojamo bÅ«sto nuomos sutartis baigiasi 2020 m. kovo mėn., o į bylÄ nėra pateikta nuomos sutarties sekančiam laikotarpiui, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė sieja savo ateities planus su naujuoju draugu, planuoja apsigyventi P. K. priklausančiuose namuose Vilniuje, taigi galimai nepatirs bÅ«sto nuomos iÅ¡laidų. Dėl ieÅ¡kovės tėvų paramos, po 200 Eur per mėnesį pastebėjo, kad iÅ¡ banko sÄ skaitos matyti, kad ieÅ¡kovė yra pervedusi 5000 Eur sumÄ savo tėvams, todėl tėvų grÄ Å¾inami pinigai nelaikytini parama.

Tuo tarpu atsakovas 2016-2019 m. nuomojosi bÅ«stÄ , neturėjo galimybės susitaupyti ženklesnės sumos. Nepagrįsti yra ieÅ¡kovės argumentai, kad atsakovas visada gali grįžti gyventi pas mamÄ , nes atsakovo mama gyvena iÅ¡ bÅ«sto nuomos, atsakovas neatlygintinai negalėtų naudotis mamos bÅ«stu. Atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės 2019 m. spalio mėn. darbo sutarties matyti, kad jos darbines pajamas sudaro ne tik pastovioji atlygio dalis, tačiau ir kintamoji atlygio dalis, kuriÄ sudaro 10 proc. nuo metinės pastoviosios atlygio dalies, taigi ieÅ¡kovės darbo užmokestis yra apie 1560 Eur.

Posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kinyje ir kituose procesiniuose dokumentais iÅ¡dėstytais motyvais. Papildomai ieÅ¡kovė pažymėjo, kad dėl atsakovo elgesio dažnai verkdavo tiek ji, tiek dukros, atsakovas neturi empatijos, dažnai kalbėdavo, kad tarp jų nėra emocinio ryÅ¡io. Nurodė, kad atsakovo nelojalumÄ rodo ir jo žodiniai paaiÅ¡kinimai, kad neva ji turėjusi iÅ¡mokti kaip bendrauti su atsakovu, nes jis yra tam tikro psichologinio tipo žmogus.

Poros santykių griūčiai esminis faktorius buvo atsakovo vengimas atsakomybės 2015-2016 m. sandÅ«roje, ieÅ¡kovei laukiantis trečio Å¡alių vaiko, sprendžiant dėl bÅ«sto įsigijimo, jÄ sukrėtė jo žodžiai, kad bendras bÅ«stas ir paskola jam bÅ«siantis kalėjimas. Pastebėjo, kad ir atsakovo motina yra neigiamai atsiliepusi apie sÅ«nų, jo vengimÄ prisiimti atsakomybę už Å¡eimÄ . Nurodė, kad Å¡alių dukrai E. D. reikalingi akinukai, B. D. turi virÅ¡kinimo problemų, J. D. yra alergiÅ¡ka, vienai iÅ¡ mergaičių reikalinga brangi hemangiomos Å¡alinimo procedÅ«ra.

Mergaitėms reikalingi iÅ¡ viso 4 korepetitoriai, viena konsultacija kainuoja 20 Eur. Teigė, kad su tėvu geriau bendrauja tik mažoji dukra, o vyresnės ne visuomet nori vykti pas tėvÄ , nors ieÅ¡kovė jas ir skatina, ne visuomet atsiliepia telefonu, nes tėvas yra jas apÅ¡aukęs. Žino, kad UAB „Fotodienos“ lėšomis pilamas kuras į atsakovo naudojamÄ transporto priemonę, nes Å¡alims gyvenant kartu atsakovas duodavęs jai bendrovės kortelę kurui užsipilti. Kol gyveno kartu, atsakovas mėgdavo leisti pinigus drabužiams, pramogoms, restoranams.

Kad Å¡eima turėjo lėšų ne tik minimaliems poreikiams liudija, pavyzdžiui aplinkybė, kad 2014 m. ieÅ¡kovė su atsakovu keliavo motociklu per EuropÄ iki Maroko, apsistodavo vieÅ¡bučiuose, kelionė truko tris savaites, kelionei galėjo bÅ«ti iÅ¡leista apie 17 tÅ«kst. litų. Pripažino, kad finansiÅ¡kai Å¡eimai padėjo abeji tėvai. Mano, kad atsakovas gauna finansinės naudos iÅ¡ UAB „Fotodiena“, anksčiau yra fotografavęs vestuves, dabar galimai fotografuoja sporto renginius. Taikiu bÅ«du nepavyko suderinti santuokos nutraukimo, nes atsakovas nenorėjo mokėti iÅ¡laikymo už tuos mėnesius, kuriuos atostogauja su vaikais.

Posėdžio metu atsakovas plačiau paaiÅ¡kino savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad 2013 m. pradėjus dirbti Lietuvos Respublikos PrezidentÅ«roje nebeliko laiko privačiai fotografo praktikai. Ėjimas į sporto renginius ir ten fotografavimas yra jo hobis. Bendrovė „Fotodiena“ turi vienÄ klientÄ , TV3, dirba iÅ¡ esmės „ant nulio“, moka buhalterei. Tai yra kaip atsarginis variantas atsakovui tam atvejui, jei jis netektų darbo. Ä®monę įsteigti ir supirkti įrangÄ padėjo atsakovo mama.

Paaiškino, kad su dukromis užsienyje atostogaudavo su palapine, apsistodavo kempinguose. 2016 m. nesusiklosčius bendram gyvenimui abu su sutuoktine taupė kiekvienas savo naujam būstui įsigyti, pradiniam įnašui, žino, kad ieškovė buvo sutaupiusi 32 tūkst. Eur, o jis pats – 4 tūkst. Eur, tai rodo, kad ieškovei likdavo lėšų patenkinus vaikų poreikius. Dėl santuokos iširimo pripažino, kad yra abiejų kaltė, taip pat mano, kad atsakomybė tenka ir šalių tėvams, kurie pernelyg aktyviai dalyvavo poros gyvenime.

Nurodė, kad nors ieÅ¡kovė ir teigė, kad jis džiaugdavosi kiekvienu nėštumu, tačiau iÅ¡ tiesų vaikai Å¡eimoje nebuvo planuoti, kiekvieno vaiko gimimas jam buvo iÅ¡Å¡Å«kis, nes didėjo atsakomybė, iÅ¡laidos, o kai ieÅ¡kovė laukėsi J. D. jis buvo tikroje depresijoje, nes ieÅ¡kovė nepasitarusi su juo planavo Å¡eimos pagausėjimÄ . J. D. gimė iÅ¡ ketvirto nėštumo, prieÅ¡ tai dar buvo trečias nėštumas, vaikelis negimė. Pastebėjo, kad jei bÅ«tų buvęs blogas sutuoktinis ir tėvas, ieÅ¡kovė bÅ«tų su juo negyvenusi, negimdžiusi vaikų.

Å eimos kelionėms bendro gyvenimo pradžioje, pavyzdžiui 2003 m. kelionei į Å vedijÄ , pinigus leido iÅ¡ savo santaupų, kurias sukaupė dirbdamas Anglijoje. Pageidauja su dukromis bendrauti nepertraukiamai vienÄ savaitę per mėnesį, taip pat kitu laiku, kaip nurodyta jo pateiktoje tvarkoje. Dėl byloje esančių vaikų sveikatos pažymų pastebėjo, kad pažymos iÅ¡raÅ¡ytos ieÅ¡kovės motinos R. V., kuri yra gydytoja. Su didelėmis periodinėmis iÅ¡mokomis vaikų iÅ¡laikymui nesutinka ir dėl to, kad priteisus dideles sumas jam nebeliktų lėšų skirti vaikams papildomai, pramogauti su vaikais ir pan.

Liudytojas M. B. nurodė, kad yra laisvai samdomas fotografas, bendradarbiaujantis su UAB „Fotodiena“ apie 3-4 metus. Bendrovės interesais dirba nereguliariai, kartais per mėnesį gauna 2-3 užsakymus iÅ¡ bendrovės, kartais pusę metų nėra užsakymų. Paprastai fotografuoja sporto ar įmonių renginius. IÅ¡raÅ¡o bendrovei sÄ skaitas, gauna iÅ¡ įmonės apmokėjimÄ . Mano, kad yra daugiau fotografų, kurie bendradarbiauja su UAB „Fotodiena“, bent jau Vilniuje. PaaiÅ¡kino, kad į sporto renginius įeina turėdamas akreditacijÄ , ten fotografuoja, tačiau nebÅ«tinai nuotraukos yra nuperkamos, kartais tenka fotografuoti ir atiduoti nuotraukas be atlygio, vien už galimybę bÅ«ti renginyje.

Yra daręs „Žalgirio“ sportininkų fotosesijas. Naudoja UAB „Fotodiena“ apÅ¡vietimo įrangÄ , kartais jam bendrovė apmoka kurÄ . Normalu yra gauti 50 Eur už rungtynių fotografavimÄ . Kai 2 dienas fotografavo festivalyje „Scanorama“ gavo apie 100-200 Eur atlygio iÅ¡ UAB „Fotodiena“. Ä® bylÄ pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. liepos 26 d. iÅ¡vada Nr. 1SD-5226 „Dėl E. D., B. D. ir J.

D.“, Å¡eimos aplinkos tyrimo aktai. IÅ¡vadoje nurodyta, kad Tarnybos atstovė lankėsi ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje Vokiečių g. 5-23, Vilniuje. Nustatyta, kad 3 kambarių, su visais patogumais, nuomojamame bute, gyvena ieÅ¡kovė ir jos trys nepilnametės dukros. Vyresnės mergaitės dalijasi kambariu, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdomosios priemonės. Jauniausioji mergaitė turi atskirÄ kambarį, kuriame taip pat yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdomosios priemonės. BÅ«stas Å¡varus, tvarkingas, erdvus, yra reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai.

IeÅ¡kovės namuose, sudarytos tinkamos sÄ lygos mergaitėms augti, ugdytis ir ilsėtis. Nurodyta, kad J. D. dirba Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarnyboje, Å¡eimos pajamas per mėnesį sudaro darbo pajamos 1300 Eur, valstybės iÅ¡moka vaikams 210 Eur, bei vaikų tėvo teikiamas iÅ¡laikymas vaikams 450 Eur. Moteris Tarnybos atstovei nurodė, kad atsakovas reguliariai teikia iÅ¡laikymÄ dukroms, tačiau nepastoviai bendrauja, nerodo iniciatyvos dėl bendravimo, minimaliai papildomai prisideda prie mergaičių iÅ¡laikymo.

Anot moters, atsakovas su viena dukra buvo iÅ¡vykęs atostogauti, taip pat pora kartų paėmęs jauniausiÄ jÄ mergaitę iÅ¡ darželio. Pasak ieÅ¡kovės, ji daugiausiai rÅ«pinasi vaikais, juos iÅ¡laiko, auklėja ir ugdo, veda mergaites į bÅ«relius, mokyklÄ , ir darželį bei viena ima nedarbingumÄ , kai mergaitės serga, nurodė norinti, jog vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ja. Pažymėjo, jog su atsakovu nesutaria dėl bendravimo tvarkos ir iÅ¡laikymo vaikams. Tarnybos atstovė taip pat lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad atsakovas gyvena 1 kambario, su visais patogumais, nuomojamame bute. Mergaitėms nėra skirtas atskiras kambarys, jos dalijasi dviem lovomis, yra spinta. Pastebėta žaislų. BÅ«stas Å¡varus, tvarkingas, jame yra visi reikiami baldai, buitinė technika. Atsakovo namuose sudarytos tinkamos sÄ lygos mergaičių svečiavimuisi. Vyras nurodė, jog dirba Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, jo darbo pajamos 1400 Eur per mėnesį. Tarnybos atstovei tėvas nurodė, jog nėra jo ir dukrų pastovaus bendravimo grafiko, sunku suderinti su ieÅ¡kove dukrų apsilankymÄ pas jį, buvimÄ su tėvu.

Vyras teigė, kad vyriausioji mergaitė prieÅ¡ savaitę buvo atvažiavusi pasisvečiuoti, o su Barbora buvo iÅ¡vykęs į ilgÄ kelionę per atostogas. Anot vyro, jis dažnai važiuoja su dukromis prie jÅ«ros, gerai sutaria su dukromis, jos nakvojo jo namuose. Tėvas nurodė, jog neprieÅ¡tarauja, kad mergaitės gyventų su mama, tačiau norėtų laisvesnio ir lankstesnio bendravimo su dukromis grafiko dėl savo darbo pobÅ«džio, pavyzdžiui jis dažnai dirba valstybinių Å¡venčių dienomis.

Tarnybos duomenimis, E. D., gimusi (duomenys neskelbtini), lanko 6-tÄ klasę Vilniaus A. Vienuolio progimnazijoje, papildomai lanko baleto pamokas. Motinos teigimu, mergaitei nustatytas (duomenys neskelbtini), ji neÅ¡ioja akinius, ant veido yra hemangioma, kuriÄ reikia naikinti lazeriu. B. D., gimusi (duomenys neskelbtini), lanko 4-tÄ klasę Vilniaus A. Vienuolio progimnazijoje, papildomai lanko baleto pamokas. Motinos teigimu, mergaitė sveika. J. D., gimusi (duomenys neskelbtini), lanko Vilniaus lopÅ¡elį-darželį „Rasos“, motinos teigimu, mergaitė sveika.

Apsilankymo metu buvo bendrauta su mergaitėmis individualiai. Pasak E. D., ji gerai sutaria su mama, mėgsta kartu žiÅ«rėti filmus, eiti į kavinę. Mergaitė nurodė, jog mama daugiausiai ja rÅ«pinasi, perka gražius rÅ«bus, prižiÅ«ri, kai ji serga, daro valgyti, duoda kiÅ¡enpinigius. Nepilnametė teigė, kad vadovėlius ir pratybas dažniausiai perka mama, bet tėtis taip pat buvo vienÄ kartÄ nupirkęs jai reikalingus daiktus prieÅ¡ rugsėjo 1 d. Pasak mergaitės, su tėvu sutaria taip pat gerai, mėgsta žiÅ«rėti filmus, eiti pasivaikščioti į parkÄ , tačiau susimato su juo retai, dažniau susiraÅ¡inėja socialiniuose tinkluose.

Mergaitė teigė, jog norėtų gyventi su mama, nes mama paguodžianti, suprantanti, kantresnė. Pasak B. D., su mama sutaria gerai, mama paguodžia, kartu nueina į baseinÄ , apsipirkti, Mergaitė teigė, kad su tėčiu kartais susipyksta, nes tėtis nekantrus, ja, kaip ir vyresniÄ ja seserimi daugiausiai rÅ«pinasi mama, su tėčiu bendrauja retai, nes neturi prieigos prie socialinio tinklo. Nepilnametė teigė, kad ji kartais praÅ¡o kiÅ¡enpinigių tėčio. Anot mergaitės, ji norėtų gyventi su mama, pas tėtį eiti į svečius.

Su J. D. nebuvo bendrauta dėl jos amžiaus. IÅ¡vadoje nurodoma, kad Tarnyba neturi pagrindo nesutikti, kad nepilnamečių E. D., B. D. ir J. D. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina. Pažymėta, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas nustatyti iÅ¡laikymo dydis galimai patenkintų nepilnamečių poreikius ir atitiktų jų interesus (el. b. T. III, psl. 69-75). Ä® bylÄ pateiktos 2019 m. rugpjūčio 29 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos, kuriose dviem vyresniosioms Å¡alių dukroms nustatytas I grėsmės lygis.

Posėdžio metu iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymo dydis periodinėmis iÅ¡mokomis galimai patenkintų maksimalius vaikų poreikius, o atsakovo praÅ¡omas – tik bÅ«tinuosius poreikius. Pažymėjo, kad tokio amžiaus vaikai yra emociÅ¡kai pažeidžiami, jie jaudinasi dėl tėvų, dėl to tėvai turi užtikrinti, kad vaikai nedalyvautųjų konfliktuose ir negirdėtų neigiamų pasisakymų apie savo tėvus, bendrautų su abiem tėvais, jaustų iÅ¡ jų pagalbÄ ir supratimÄ .

Svečiuodamiesi tėvo namuose, vaikai turi patirti saugumo jausmÄ , emocinį atliepimÄ iÅ¡ tėvo ir kitų kartu gyvenančių asmenų, priprasti prie tų namų aplinkos, turi bÅ«ti iÅ¡laikyta vaikų dienotvarkė bei abiejuose namuose taikomos vienodos taisyklės. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

1. Dėl santuokos nutraukimo Byloje leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė J. D. (pavardė iki santuokos sudarymo – V.) ir atsakovas R. D. susituokė 2007 m. sausio 20 d. Kėdainių raj. savivaldybės administracijos Bendrojo departamento civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įraÅ¡o Nr. 4 (el. bylos priedas, b. l. 2, el. b. T. I, psl. 2). IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovė prašė nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, kuri, jos teigimu, pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovas jÄ Å¾emino, skaudino emociÅ¡kai, Å¡aukdavo, rodė nepagarbÄ jai ir dukroms.

Taip pat tuo, kad atsakovas palaikė artimus santykius su kita moterimi, galimai jau nuo tada, kai atsakovė laukėsi trečio Å¡alių vaiko J. D.. Atsakovas prašė nutraukti santuokÄ dėl abiejų kaltės, nurodė, kad supratimo nebuvo iÅ¡ abiejų pusių, ieÅ¡kovė atsisakydavo jo pasiÅ«lymų spręsti kylančias problemas padedant specialistams, nederino su sutuoktiniu Å¡eimos pagausėjimo planų, iÅ¡ esmės vienasmeniÅ¡kai apsispręsdavo pradėti lauktis vis naujo vaiko. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose.

Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016;

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.). Dėl ieÅ¡kovės nurodomos atsakovo neiÅ¡tikimybės pažymėtina, kad abi Å¡alys sutiko, kad jų santykiai nutrÅ«ko 2016 m. sausio 1 d., ieÅ¡kovė prašė teismo nustatyti, kad bÅ«tų pripažinta, kad santuokos nutraukimas Å¡alių teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė bÅ«tent nuo Å¡ios datos, todėl ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kuriomis ji įrodinėjo, kad atsakovas 2017 m. pradėjo artimai bendrauti su savo bendradarbe, nelaikytinos svarbiomis sprendžiant dėl kokių priežasčių faktiÅ¡kai iÅ¡iro Å¡alių santuoka 2016 m. pirmÄ pusmetį.

Taip pat 2016 m. vasarÄ daryta nuotrauka, kurioje atsakovas iÅ¡kylauja su bendradarbiais, stovi Å¡alia moters, su kuria vėliau galimai palaikė artimus santykius, nelaikytina pakankamu atsakovo neiÅ¡tikimybės įrodymu. Pažymėtina ir tai, kad Å¡alys patvirtino, kad ir ieÅ¡kovė dar iki kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu palaikė artimus ryÅ¡ius su kitu vyru. Ä®vertinus Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ el. laiÅ¡kais 2016 m. (el. b. T. III, psl. 88, 91, 100-101, 110-112), spręstina, kad Å¡alių santuokiniai ryÅ¡iai galutinai nutrÅ«ko ir santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro 2016 m. pirmÄ pusmetį, todėl vėlesni įvykiai nelaikytini reikÅ¡mingais vertinant Å¡alių kaltės laipsnį ar pobÅ«dį.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Vertindamas priežastis, dėl kurių iširo šalių santuoka 2016 m. pradžioje, teismas sprendžia, kad yra tikėtina, jog ieškovė buvo lojali šeimai ir sutuoktiniui, siekė gyventi santuokoje, kurti šeiminius santykius. Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos nepateikė. Atsakovo nurodytas argumentas, kad ieÅ¡kovė su juo nederino Å¡eimos pagausėjimo planų nelaikytinas įrodančiu ieÅ¡kovės kaltę, nes už vaikų pradėjimÄ yra atsakingi abu sutuoktiniai. Ir prieÅ¡ingai, teismas sprendžia, kad nustatytos bylos aplinkybės liudija, jog atsakovas vengė atsakomybės už Å¡eimÄ , nesiekė užtikrinti Å¡eimai finansinio stabilumo, buvo sutuoktinei nepakantus, nepagarbus.

NesirÅ«pinimÄ bendru Å¡eimos finansiniu stabilumu rodo faktai, kad atsakovas įsigijo Å¡eimos bÅ«stÄ , adr, (duomenys neskelbtini), savo asmeninėn nuosavybėn, jį vėliau perleido savo motinai, santuokos metu iniciavo turto pasidalijimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ , pagal kurį jam asmeninėn nuosavybėn atiteko santuokos metu įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės „Fotodiena“ akcijos. Santuokos metu neįgijo bendron jungtinėn nuosavybėn jokio registruotino turto, o galiausiai ieÅ¡kovei laukiantis trečio Å¡alių vaiko 2016 m. vasario 4 d. jai parašė, kad „dėl mÅ«sų bendro buto ir pan. aÅ¡ nenoriu priimti jokių sprendimų, nes aÅ¡ jaučiu, jog jis man taps kalėjimu“ (2020 m. sausio 20 d.

DOK-13675 priedai). IeÅ¡kovė taip pat pagrindė savo teiginius, jog atsakovas buvo Å«maus bÅ«do, nepakantus, kuriantis psichologines įtampas. Tai rodo Å¡alių susiraÅ¡inėjimas el. laiÅ¡kais, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos dokumentai, kuriais dviem Å¡alių vaikams nustatytas I grėsmės lygis, skirtas atvejo vadybininkas (2020 m. sausio 20 d. DOK-13675 priedai). Tokie atsakovo veiksmai laikytini neatitinkančiais lojalumo kitam sutuoktiniui pareigos, reikalaujančios kitÄ sutuoktinį gerbti, moraliai ir materialiai remti, palaikyti, atsižvelgiant į kiekvieno galimybes prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis).

Laikytina, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio lojalumo sutuoktinei, Å¡eimai pareigÄ , todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. IeÅ¡kovei praÅ¡ant ir atsakovui neprieÅ¡taraujant nustatytina, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė nuo 2016 m. sausio 1 d.

2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimÄ , patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertindama 1000 Eur. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, o bÅ«tent tai, kad ieÅ¡kovė, su atsakovu dvylika metų pragyvenusi santuokoje tikėjosi, jog santuoka bus darni, pagrįsta abipuse meile, pagarba bei supratimu, tačiau atsakovui tenkinat pirmiausia savo asmeninius interesus, neprisiimat atsakomybės už Å¡eimos finansinį stabilumÄ , rodant nepagarbÄ , kalbant apie emocinio ryÅ¡io nebuvimÄ , ir galiausiai palikus Å¡eimÄ , ieÅ¡kovė dėl atsakovo elgesio patyrė didelį pažeminimÄ , įtampÄ ir stresÄ , dėl to jai grėsė persileidimas ir buvo paguldyta į ligoninę, pradėjo blogai miegoti, nuolatos jausti nerimÄ , neteko svorio, sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovė patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ psichologinės sveikatos sutrikimu, emociniais sunkumais, kurie laikytini nustatytais iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir dokumentų, nors ir nepatvirtinti oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011; 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimÄ , tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , fizinį skausmÄ , neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimÄ , teismas jÄ turi įvertinti ir priteisti tokiÄ neturtinės žalos kompensacijÄ , kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobÅ«džio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

Teismas, nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės – nelojalumo sutuoktinei, Å¡eimai, konstatuoja, jog ieÅ¡kovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ tenkintinas iÅ¡ dalies. Pastebėtina, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės iÅ¡ dalies neatitinka ieÅ¡kovės nurodytų bylų aplinkybių, kuriose priimtais sprendimais (nutartimis) ji grindžia reikalavimÄ dėl 1000 Eur neturtinės žalos dydžio, pavyzdžiui, ieÅ¡kovės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-113/2011, kuria neturtinės žalos priteista 1448 Eur, buvo nustatytas ilgai trukęs kalto sutuoktinio psichologinis ir fizinis smurtas;

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-525-524/2015, kuria neturtinės žalos priteista 3000 Eur, buvo konstatuota sutuoktinio neištikimybė ir tai, kad jis būdamas santuokoje su kita moterimi susilaukė vaikų, šalių santuoka truko daugiau kaip dvidešimt metų ir kt. Sprendžiant dėl šioje byloje priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertintina tai, kad ieškovė nepateikė oficialių rašytinių įrodymų dėl jos sutrikdytos sveikatos.

Ä®vertinus Å¡alių santykių ir ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį, atsižvelgus į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose (žr., pavyzdžiui Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1022-254/2018; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.), ieÅ¡kovei priteistina 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

3. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovės praÅ¡ymu, atsakovui neprieÅ¡taraujant, atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys turi nepilnamečių vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis), po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliekama santuokinė pavardė „D“. Dėl atsakovo pavardės ginčų nekilo. Esant tokioms aplinkybėms, Å¡alių pavardės nekeičiamos.

4. Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas vienas kitam nepriteisiamas.

5. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos Leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas susilaukė trijų dukrų: E. D., B. D. ir J. D. (el. b. T. II, psl. 40-42). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginÄÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norÄ . Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymÄ yra lygÅ«s, bet į vaiko interesus, lemiamÄ reikÅ¡mę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiÅ«ris į vaikÄ , moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Byloje nesant tarp Å¡alių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, teismas iÅ¡samiau nevertina ir nepasisako dėl tėvo ir motinos asmeninių bruožų, turinčių reikÅ¡mės rÅ«pinantis vaikais, gebėjimo suvokti ir atliepti vaikų interesus, kitų reikÅ¡mingų aplinkybių sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ . Atsižvelgęs į ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatyti dukrų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, į teisinį reguliavimÄ , numatantį, kad vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo gali ir turi bÅ«ti nustatyta tik su vienu iÅ¡ tėvų, kitam iÅ¡ tėvų sudarant galimybes bendrauti su vaiku (CK 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis), į iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos iÅ¡vadÄ Nr. 1SD-5226, teismas sprendžia, kad nepilnamečių E. D., B.

D. ir J. D. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove J. D..

6. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimÄ ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė bÅ«ti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje teisė nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymÄ .

Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra bÅ«tinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvienÄ kartÄ turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri atitiktų konkrečiÄ situacijÄ .

Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylÄ , vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti. IeÅ¡kovė prašė teismo nustatyti, kad tėvas su vaikais bendrauja du savaitgalius per mėnesį, taip pat savaitę per vaikų žiemos atostogas ir dvi savaites vasaros atostogų metu, neporiniais metais papildomai savaitę per pavasario atostogas, o poriniais – per rudens atostogas, su vaikais poriniais metais Å¡venčia jų gimimo dienÄ , o neporiniais – valstybines Å¡ventes, kt.

Atsakovas prašė nustatyti, kad jis su vaikais nepertraukiamai praleidžia vienÄ savaitę per mėnesį įskaitant savaitgalį, taip pat dar vienÄ papildomÄ savaitgalį, kas antras vaikų mokslo metų atostogas vaikai praleidžia su tėvu, taip pat vaikai praleidžia vienÄ mėnesį nepertraukiamai vasaros metu su tėvu ir papildomai vienÄ savaitę su atsakovo motina, atsakovas su vaikais poriniais metais Å¡venčia jų gimimo dienÄ , o neporiniais – didžiÄ sias metų Å¡ventes ir praleidžia nedarbo dienas, kt.

Pažymėtina, kad Å¡alių praÅ¡ymai dėl bendravimo tvarkos daugeliu aspektų yra panaÅ¡Å«s, skiriasi tuo, kad atsakovas praÅ¡o ilgesnių periodų su vaikais. Atsakovas su dukromis keliauja, todėl spręstina, kad geba jomis pasirÅ«pinti. IÅ¡ bylos dokumentų nustatyta, kad vaikai yra nurodę vaiko teisių specialistams, kad tėvas anksčiau yra daužęs daiktus, Å¡aukia, kai supyksta. Atsakovas posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra sudaužęs vienÄ vazÄ . IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad yra buvę, kad vyresnės dukros nenorėjo bÅ«damos pas tėvÄ ruoÅ¡ti pamokų, yra grįžusios į mamos namus anksčiau nei sutarta.

Jauniausiai Å¡alių dukrai grėsmės lygis nenustatytas. Teismas sprendžia, kad Å¡ios ir kitos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad tėvas kelia tokiÄ grėsmę dukroms, kad tai bÅ«tų pagrindas riboti tėvo ir vaikų bendravimÄ iki minimalaus. Å eimos bylose teismas yra aktyvus sprendžiant su nepilnamečių interesų užtikrinimu susijusius klausimus, privalo siekti, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis), sprendimu užkirsti keliÄ galimiems konfliktams kilti ateityje (CPK 260 straipsnis).

Atsakovo bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečių vaikų ugdyme tvarka nustatytina atsižvelgiant į abiejų Å¡alių pozicijas, vadovaujantis geriausiais vaikų interesais. Tvarka detalizuojama Å¡io sprendimo rezoliucinėje dalyje. Dėl atsakovo praÅ¡ymo nustatyti, kad dukros vienÄ vasaros savaitę praleidžia su jo motina pažymėtina, kad Å¡ioje byloje atsakovo motina V. D. nedalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), teismas neturi teisės nuspręsti dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl toks praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkintas.

Pastebėtina, kad tai neužkerta kelio atsakovui sudaryti dukroms galimybę bendrauti su artimaisiais giminaičiais, įskaitant mergaičių močiutę, atsakovo ir dukrų bendravimo metu. Å alims iÅ¡aiÅ¡kinama, kad Å¡is teismo sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiais vaikais, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos ar siekiant pakeisti Å¡iuo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , Å¡alys turi teisę kreiptis į teismÄ su bendru praÅ¡ymu patvirtinti pageidaujamÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ , taip pat bet kuris iÅ¡ tėvų gali kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo siÅ«lomu bÅ«du.

7. Dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo Nustačius nepilnamečių Å¡alių dukrų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas vaikams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, o iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Å i tėvų pareiga yra absoliuti, todėl Å¡ios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymÄ kitiems asmenims, taip pat ir vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato iÅ¡laikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). IÅ¡laikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo ne kartÄ yra pažymėta, kad iÅ¡laikymo teikimas periodinėmis iÅ¡mokomis, lyginant su kitomis iÅ¡laikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Byloje nustatyta, kad atsakovas gauna pastovų darbo užmokestį – tai sudaro pagrindÄ priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams periodinėmis iÅ¡mokomis. Vaiko iÅ¡laikymui priteistinÄ sumÄ teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau Å¡i teismo pareiga negali bÅ«ti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi bÅ«ti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).

IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė vaikų poreikių paskaičiavimo lenteles, posėdžio metu pasisakė dėl vaikų sveiktos bÅ«klės, ugdymo poreikių. Nustatyta, kad abu sutuoktiniai per trejus metus sukaupė santaupų, taigi lėšų vaikų iÅ¡laikymui nestokojo. Konstatuotina, kad vaikai didelių ypatingų poreikių neturi. Ä®vertinęs visas bylos aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje vaikų bÅ«tinieji ir papildomi poreikiai buvo tenkinami tiek Å¡alių, ieÅ¡kovės ir atsakovo, lėšomis, tiek jų artimųjų, pirmiausia ieÅ¡kovės tėvų ir atsakovo motinos, lėšomis, prisidėjimu finansiÅ¡kai ar kitokiu bÅ«du, pavyzdžiui, neatlygintinai suteikiant gyvenimui bÅ«stÄ .

Nutraukiant santuokÄ vaikų poreikiai ir interesai neturi nukentėti, tačiau kita vertus santuokos nutraukimas negali bÅ«ti pagrindas tėvams perkelti pareigÄ teikti iÅ¡laikymÄ didesne apimtimi nei leidžia jų pajamos, mokėti papildomÄ iÅ¡laikymÄ , kurį santuokos metu vaikų naudai teikė jų seneliai. Å ioje byloje nustatant skyrium gyvenančio tėvo mokėtinÄ iÅ¡laikymo dydį atsižvelgtina į abejų tėvų gaunamas pajamas ir galimybes jas gauti, į iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat įvertintina ir Å¡iuo sprendimu nustatoma tėvo bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečių vaikų ugdyme tvarka, pagal kuriÄ atsakovas su vaikais praleis dalį laiko.

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad ieškovės su darbo santykiais susijusios pajamos dirbant UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ (anksčiau – UAB „Verslo aptarnavimo centras“) sudaro apie 1324 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius (2020 m. sausio 20 d. DOK-13675 priedai). Atsakovas dirbdamas Lietuvos Respublikos Prezidentūroje gauna apie 1480 Eur atlyginimo, atskaičius mokesčius, taip pat apie 230 Eur komandiruotpinigių, taigi iš viso apie 1710 Eur pajamų per mėnesį. (el. b.

T. IV, psl. 193-196). Nustatyta, kad atsakovas gauna finansinės naudos iÅ¡ UAB „Fotodiena“, nes neatlygintinai naudojasi įmonės automobiliu, nepatiria kuro ir transporto priemonės remonto sÄ naudų. IÅ¡ liudytojo M. B. parodymų nustatyta, kad UAB „Fotodiena“ vykdo tam tikrÄ Å«kinę-komercinę veiklÄ , atsakovas yra vieninteliu bendrovės akcininku (el. b. T. V, psl. 27-30), taigi turi galimybę gauti naudos ir dividendų pavidalu. IeÅ¡kovė, su kuria nustatyta vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, dėl kasdienės vaikų priežiÅ«ros turi mažesnes galimybes dirbti ir užsidirbti papildomai.

Nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (el. b. T. V. psl. 32-35). Atsakovas turi finansinių įsipareigojimų UAB „SB lizingas“ pagal 2019 m. gruodžio 7 d. vartojimo kredito sutartį 4000 Eur sumai (2020 m. sausio 16 d. DOK-11578 priedai). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti.

Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 607 Eur neatskaičius mokesčių, arba 470 Eur atskaičius mokesčius, įvestus dėl mokestinės darbo santykių reformos; atitinkamai kiekvieno iÅ¡ tėvų teikiamo iÅ¡laikymo suma bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti turėtų bÅ«ti ne mažesnė kaip 235 Eur. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendžia, kad 240 Eur dydžio periodinėmis iÅ¡mokomis mokamo iÅ¡laikymo priteisimas iÅ¡ atsakovo kiekvienam vaikui nepažeis vaikų interesų, atitiks proporcingumo tarp vaikų poreikių ir iÅ¡laikymÄ privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos bÅ«tinųjų vaikų poreikių tenkinimÄ (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į įstatymo nuostatÄ , numatančiÄ , kad iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡laikymo suma visiems vaikams turi bÅ«ti panaudota lygiomis dalimis, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra bÅ«tina nukrypti nuo lygybės principo (CK 3.198 straipsnio 2 dalis), iÅ¡laikymas visiems vaikams, skirtingai nei praÅ¡o ieÅ¡kovė, priteistinas lygiomis dalimis. IÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis po 240 Eur priteistinas nuo kreipimosi į teismÄ dienos, sprendimas Å¡ioje dalyje vykdytinas skubiai (CK 3.200 straipsnis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

8. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikams įsiskolinimo IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnai teikto vaikams iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 3 metus (jauniausiajai dukrai J. D. – už 35 mėnesius). IÅ¡laikymo įsiskolinimo suma kiekvienai dukrai (5679,87 Eur, 5138,605 Eur ir 3132,22 Eur) apskaičiuota remiantis ieÅ¡kovės nurodomais vaikų poreikių dydžiais (803,24 Eur, 773,17 Eur ir 675,61 Eur), įvertinant, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos Vilniaus miesto savivaldybės sumokėtos iÅ¡mokos kiekvienam vaikui sudarė po 1156,91 Eur, taip pat iki 2019 m. kovo mėnesio ieÅ¡kovė gyveno su vaikais atsakovo motinai priklausančiame bute, dėl ko nepatyrė buto nuomos iÅ¡laidų, kas kiekvienam vaikui Å¡iuo metu sudaro po 175 Eur, todėl teigė kad iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui mažintinas nemokėta 1/2 dalimi vaikui tenkančios buto nuomos iÅ¡laidų suma ir atsakovo vaikų iÅ¡laikymui sumokėta suma, po 150 Eur per mėnesį.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro 2016 m. pradžioje, tačiau Å¡alys dar kurį laikÄ gyveno viename bÅ«ste, o 2016 m. rugpjūčio pabaigoje atsakovas iÅ¡sikraustė. IeÅ¡kovė su vaikais liko gyventi Å¡eimos namuose – bute, kuris priklausė atsakovo motinai. Å iÄ aplinkybę – kad ieÅ¡kovė iki 2019 m. kovo mėn. neatlygintinai gyveno atsakovo motinos bÅ«ste – abi Å¡alys laikė reikÅ¡minga, sprendžiant dėl atsakovo mokėtino iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis dydžio.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimų el. paÅ¡tu, Å¡alys iÅ¡ esmės nesutarė, kokį iÅ¡laikymÄ turi mokėti atsakovas ieÅ¡kovei su vaikais iÅ¡sikrausčius ir pradėjus nuomotis butÄ . IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Å¡alys nesutarė ir dėl to, ar atsakovas turi mokėti už tuos laikotarpius, kai atostogauja su vaikais. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad ieÅ¡kovė bÅ«stÄ nuomojasi per brangiai. Å ioje byloje jau konstatuota, kad atsakovo mokėtinas iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis vienam vaikui nuo ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. 2019 m. birželio 20 d., sudaro po 240 Eur per mėnesį.

Kadangi ieÅ¡kovė patiria bÅ«sto nuomos iÅ¡laidas nuo 2019 m. kovo mėn., laikytina, kad tokio dydžio (240 Eur/mėn.) iÅ¡laikymÄ atsakovas turėjo teikti ir 2019 m. kovo-birželio mėn. Atskirai pasisakytina dėl iÅ¡laikymo dydžių laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2019 m. vasario mėn. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodyti paskaičiavimai, kad atsakovas Å¡iuo laikotarpiu turėjo teikti E. D. po (803,24 Eur – 1156,91 Eur/36 – 175 Eur)/2 = 298,05 Eur iÅ¡laikymo per mėnesį, B. D. po (773,17 Eur – 1156,91 Eur/36 – 175 Eur)/2 = 283,02 Eur iÅ¡laikymo per mėnesį, o J.

D. po (675,61 Eur – 1156,91 Eur/35 – 175 Eur)/2 = 233,78 Eur išlaikymo per mėnesį nelaikytini atskaitos tašku dėl to, kad teismas iš bylos duomenų nustatė, kad šalių pajamos 2016-2019 m. laikotarpiu nebuvo tokios, kad vaikų poreikių tenkinimui šeimoje galėtų būti skiriamos ieškovės nurodomos sumos, iš viso 2252,02 Eur per mėnesį trims vaikams. Iš šalių susirašinėjimo el. paštu nustatyta, kad ieškovė 2016 kovo 10 d. el. laiške nurodė atsakovui mokėti dviejų vaikų išlaikymui iš viso po 1000 Lt per mėnesį, o gimus trečiajam – po 1500 Lt per mėnesį, t. y. po 144,81 Eur per mėnesį vienam vaikui (el. b.

T. III, psl. 91). IÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo banko sÄ skaitų iÅ¡rašų nustatyta, kad atsakovas kas mėnesį, su atskirom iÅ¡imtim, ieÅ¡kovei pervesdavo po 450 Eur, t. y. po 150 Eur vienam vaikui. Å ios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ieÅ¡kovė vertino, kad vaikų iÅ¡laikymui, atsižvelgus į tai, kad ji neatlygintinai naudojosi atsakovo motinos bÅ«stu, pakankama suma 2016 m. pirmÄ pusmetį iÅ¡ atsakovo buvo apie 150 Eur per mėnesį. IeÅ¡kovė nepaneigė atsakovo teiginių, kad atsakovas prisidėdavo prie vaikų iÅ¡laikymo papildomai: pirko vaikams mokyklinius reikmenis, drabužius, mokėjo už dalį popamokinių veiklų ir kt. 2016 m. pirmÄ pusmetį minimali mėnesio alga (MMA) Å¡alyje buvo 350 Eur.

Įvertinus, kad MMA laipsniškai didėjo (nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. – 400 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. – 430 Eur), atitinkamai kilo prekių ir paslaugų kainos, konstatuotina, kad atsakovas po 2016 m. liepos 1 d. turėjo mokėti vaikų išlaikymui atitinkamai proporcingai daugiau, lyginant su pirminiu sutartu 150 Eur dydžiu: nuo 2016 m. liepos 1 d. – po 162 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. – po 171 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. – po 184 Eur vienam vaikui per mėnesį.

Taigi, vienam vaikui mokėtina iÅ¡laikymo suma laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2019 m. vasario mėn. turėjo bÅ«ti: 162 x 18 + 171 x 12 + 184 x 2 + 240 x 4 = 6296 Eur, o trims vaikams iÅ¡ viso – 18 888 Eur. IÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad atsakovas 2016 m. liepos mėn. – 2019 m. birželio mėn. laikotarpiu iÅ¡ viso vaikų iÅ¡laikymui sumokėjo 450 x 33 + 380 = 15 230 Eur. IeÅ¡kovė 2018 m. gegužės 13 d. atsakovui yra kompensavusi 70 Eur už vaikų pramogas (2020 m. sausio 16 d.

DOK-11578 priedai). Laikytina, kad ieÅ¡kovės teiginiai dėl nepilnai teikto iÅ¡laikymo yra iÅ¡ dalies pagrįsti. Atsakovo trims vaikams nesumokėtas iÅ¡laikymas už trejus metus iki ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ dienos (CK 3.200 straipsnis) iÅ¡ viso sudaro 18 888 – 15 230 +70 = 3 728 Eur, arba po 1242,66 Eur kiekvienai iÅ¡ dukrų. Atsakovo argumentas, kad jis neturintis mokėti už laikotarpius, kuomet praleidžia su vaikais atostogas, keliauja ir patiria dėl to iÅ¡laidų, atmestinas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su vienu iÅ¡ tėvų, Å¡iam iÅ¡ tėvų tenka pagrindinė kasdienė vaiko priežiÅ«ra, taigi ir bÅ«tinos iÅ¡laidos, reikalingos vaikui tinkamai aprÅ«pinti: ne tik mitybai, bet ir drabužiams, sveikatos priežiÅ«rai, mokymo, auklėjimo reikmėms, be to, vaikui nuolat gyvenant su tuo iÅ¡ tėvų gali atsirasti ir nenumatytų iÅ¡laidų papildomiems vaikų poreikiams tenkinti.

Todėl iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) yra priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui taip pat ir tais atvejais, kai tėvai dalijasi vaiko priežiūra (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014; kt).

9. Dėl turto ir prievolių padalijimo. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, taip pat pasisakyti dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). IÅ¡ valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad Å¡alys registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (el. b. T. V, psl. 32-35). Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo santuokos metu, 2009 m. gegužės 6 d., įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės „Fotodiena“ 100 proc. (100 vnt.) paprastųjų vardinių akcijų, kurias sutuoktiniai pasidalijo notarine tvarka 2012 m. lapkričio 22 d. sutartimi, notarinio reg.

Nr. MK-7267: akcijos atiteko atsakovui asmeninėn nuosavybėn (el. b. T. III, psl. 8-10, 16-18). Konstatuotina, kad dalintino turto nėra. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo vardu buvo prisiimta prievolė kreditoriui UAB „SB lizingas“ pagal 2019 m. gruodžio 7 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C912263766, 4000 Eur sumai. Atsižvelgus į tai, kad Å¡alys kartu negyvena ir neveda bendro Å«kio nuo 2016 m., įvertinus, kad dėl Å¡ios prievolės palikimo asmenine atsakovo prievole tarp Å¡alių ginčo nekilo, tam prieÅ¡taravimo nepareiÅ¡kė ir kreditorius UAB „SB lizingas“, kuris įtrauktas į bylÄ suinteresuotu asmeniu ir apie bylos nagrinėjimÄ informuotas tinkamai (el. b.

T. V, psl. 56-59), ši prievolė laikytina ir po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine atsakovo prievole. Atitinkamai teisės ir prievolės, kylančios iš ieškovės ir UAB „SEB investicijų valdymas“ 2019 m. gegužės 28 d. sudarytos pensijų kaupimo sutarties, pripažintinos asmeninėmis ieškovės teisėmis ir prievolėmis.

10. Dėl bylinėjimosi ir kitų iÅ¡laidų paskirstymo Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo mokėjimo, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistini 278 Eur ((720 Eur x 12 mėn. + 3728 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už Å¡iuos reikalavimus. IeÅ¡kovė patyrė 7042,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, 45 Eur iÅ¡laidų už banko duomenų gavimÄ , sumokėjo 98 Eur žyminio mokesčio (2019 m. birželio 19 d. mokėjimas Nr. 381 AB SEB banke).

Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.2 punktÄ , numatantį, kad rekomenduojamas maksimalus užmokestis už ieÅ¡kinį sudaro 1317,6 Eur x 2,5 = 3294 Eur, įvertinus bylos sudėtingumÄ ir trukmę, spręstina, kad ieÅ¡kovei kompensuotina bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 5 168 Eur.

Iš viso ieškovei kompensuotinos bylinėjimosi išlaidos sudarė 5 168 + 45 + 98 = 5 311 Eur. Šiuo sprendimu ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, įvertinus procesinį šalių elgesį, t. y. tai, kad atsakovas sutiko su dalimi ieškovės reikalavimų, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos santykiu 62,5 proc. ir 37,5 proc. ieškovės naudai. Remiantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 1, 2 dalimis, iš atsakovo ieškovei priteistina 62,5 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 3319,38 Eur (5311 x 62,5 proc.).

IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 1,79 Eur. CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

Todėl aukščiau nurodyta suma iÅ¡ Å¡alių nepriteistina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270, 282 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti ieÅ¡kovės J. D., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), santuokÄ , sudarytÄ 2007 m. sausio 20 d. Kėdainių raj. savivaldybės administracijos Bendrojo departamento civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įraÅ¡o Nr. 4, dėl atsakovo R.

D. kaltės. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Po santuokos nutraukimo Å¡alims palikti jų turimas pavardes: D., D.. Nustatyti nepilnamečių vaikų E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su vaikų motina J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 240 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2019 m. birželio 20 d.) iki dukra sulauks pilnametystės, taip pat dukros B.

D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 240 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2019 m. birželio 20 d.) iki dukra sulauks pilnametystės, taip pat dukros J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 240 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2019 m. birželio 20 d.) iki dukra sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistas sumas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos į J.

D. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, esančiÄ AB SEB banke, ar į kitÄ J. D. nurodytÄ sÄ skaitÄ . Priteisti iÅ¡ R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 1242,66 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt dviejų eurų 66 ct) dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , taip pat nepilnametei dukrai B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 1242,66 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt dviejų eurų 66 ct) dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , taip pat nepilnametei dukrai J.

D., a. k. (duomenys neskelbtini) 1242,66 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt dviejų eurų 66 ct) dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Nepilnamečių vaikų E. D., B. D., J. D., iÅ¡laikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovę J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė nuo 2016 m. sausio 1 d. Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui UAB „SB lizingas“, j. a. k. 234995490, kylančias iÅ¡ 2019 m. gruodžio 7 d. vartojimo kredito sutarties Nr. C912263766, vienasmeniÅ¡kai vykdys R.

D., a. k. (duomenys neskelbtini). Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo visos teisės ir prievolės, kylančios iÅ¡ J. D. ir UAB „SEB investicijų valdymas“ 2019 m. gegužės 28 d. sudarytos pensijų kaupimo sutarties „SEB pensija“, pensijų sÄ skaitos Nr. VB10567547, lieka asmeninėmis J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) teisėmis ir prievolėmis. Nustatyti tokiÄ tėvo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas), ir nepilnamečių vaikų E. D., B. D., J. D. (toliau – vaikai) bendravimo tvarkÄ :

1) mokslo metų laiku tėvas bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio pirmÄ savaitgalį (savaitgalis laikomas pirmu, kai visos trys dienos – penktadienis, Å¡eÅ¡tadienis, sekmadienis – pakliÅ«na į tÄ mėnesį), penktadienį pasiimdamas vaikus iÅ¡ pagrindinės ar papildomos ugdymo įstaigos po visų užsiėmimų, o jeigu nustatytÄ dienÄ vaikai neina į ugdymo įstaigÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos nuo 18 val. iki 19 val., ir sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. pristatydamas vaikus į mamos J.

D. (toliau – mama) nurodytÄ buvimo vietÄ . Taip pat tėvas bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio trečiÄ savaitę, įskaitant savaitgalį, nepertraukiamai, pasiimdamas vaikus pirmadienį iÅ¡ pagrindinės ar papildomos ugdymo įstaigos po visų užsiėmimų, o jeigu nustatytÄ dienÄ vaikai neina į ugdymo įstaigÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos nuo 18 val. iki 19 val., ir sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. pristatydamas vaikus į mamos nurodytÄ buvimo vietÄ . Å alių sutarimu sekmadienį vaikus iÅ¡ tėvo gyvenamosios ar kitos nurodytos vietos gali pasiimti ir mama.

Jei dėl Å¡alių užimtumo, tėvų ar vaikų ligos, kitų svarbių aplinkybių bet kuri iÅ¡ Å¡alių negali užtikrinti Å¡iame punkte nurodytos tvarkos laikymosi, Å¡i Å¡alis privalo kitÄ iÅ¡ tėvų informuoti raÅ¡tu, elektroniniu paÅ¡tu, sms žinute ar kitomis Å¡alims priimtinomis ryÅ¡io priemonėmis ne vėliau kaip prieÅ¡ penkias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios. Neįvykęs tėvo ir vaikų bendravimo laikotarpis Å¡alių susitarimu perkeliamas į kitÄ artimiausiÄ savaitgalį (savaitę), nebent Å¡alys susitaria kitaip;

2) kasmet tėvas praleidžia su vaikais vienÄ savaitę vaikų žiemos Å¡venčių atostogų metu, taip pat ne mažiau kaip penkias savaites vaikų vasaros atostogų metu, iÅ¡ kurių bent 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai. KonkrečiÄ Å¡iame punkte numatytų atostogų pradžios ir pabaigos datÄ , laikotarpius Å¡alys privalo suderinti kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieÅ¡ trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų iki numatomų atostogų pradžios. Pirmenybę pasirinkti Å¡iame punkte nurodyto bendravimo su vaikais per vaikų žiemos ir vasaros atostogas pradžiÄ , pabaigÄ , laikotarpius turi tėvas poriniais metais, o neporiniais metais pirmenybę pasirinkti turi mama. Tėvas kasmet taip pat praleidžia su vaikais Tėvo dienÄ (pirmÄ birželio sekmadienį);

3) neporiniais metais (2021 m., 2023 m. ir t. t.) tėvas praleidžia su vaikais vienÄ savaitę nepertraukiamai per vaikų rudens atostogas, taip pat vienÄ savaitę nepertraukiamai per vaikų pavasario atostogas. Taip pat Å¡venčia su vaikais jų gimtadienius savo pasirinkimu tokia tvarka: arba gimtadienio dienÄ (jei tai darbo diena) pasiimdamas vaikus iÅ¡ pagrindinės ar papildomos ugdymo įstaigos po visų užsiėmimų ir tÄ patį vakarÄ iki 21 val. parveždamas vaikus į motinos nurodytÄ vietÄ , arba pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos pirmÄ Å¡eÅ¡tadienį, einantį po gimtadienio, kuris buvo darbo diena, 11 val. ir tÄ patį Å¡eÅ¡tadienio vakarÄ iki 21 val. parveždamas vaikus į mamos nurodytÄ vietÄ (jei tas savaitgalis nėra tėvo savaitgalis); tėvas privalo praneÅ¡ti vaikų mamai ne mažiau kaip prieÅ¡ savaitę savo pasirinkimÄ dėl konkretaus vaiko gimtadienio Å¡ventimo bÅ«do.

Taip pat neporiniais metais (skaičiuojant besibaigiančius metus) tėvas su vaikais sutinka Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.);

4) poriniais metais (2020 m., 2022 m. ir t. t.) tėvas praleidžia su vaikais vienÄ savaitę nepertraukiamai per vaikų papildomas žiemos atostogas (vasario mėn.), taip pat su vaikais sutinka Kūčių, Kalėdų, Velykų Å¡ventes, kartu praleidžia kitas valstybinių Å¡venčių (nedarbo) dienas;

5) Å¡i tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma kiekvienų metų pirmÄ jį gegužės sekmadienį (Motinos dienÄ ) ir lapkričio 16 d., t. y. vaikų mamos gimimo dienÄ , taip pat mamos atostogų su vaikais metu bei ieÅ¡kovei tenkančių Å¡ventinių dienų metu;

6) bet kuri iÅ¡ Å¡alių, ketindama iÅ¡vykti su vaikais į užsienio valstybę ilgesniam nei 7 dienų terminui, privalo elektroniniu paÅ¡tu arba sms žinute ar kitomis Å¡alims priimtinomis ryÅ¡io priemonėmis informuoti kitÄ Å¡alį ne mažiau kaip prieÅ¡ 14 kalendorinių dienų iki numatytos iÅ¡vykos pradžios;

7) tuo atveju, jei tėvo bendravimo su vaikais metu vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, Å¡ventės ar pan., tėvas privalo užtikrinti vaikų dalyvavimÄ Å¡iuose užsiėmimuose, renginiuose ir Å¡ventėse;

8) Å¡alys viena kitÄ nedelsiant informuoja apie vaikų susirgimus, ligas, įskaitant jų pasirÅ«pinimo ir slaugymo suderinimÄ ;

9) jei vienas iš vaikų (ar du vaikai) dėl objektyvių aplinkybių negali nustatytu laiku bendrauti su tėvu, tai nėra kliūtis tėvui bendrauti su tais vaikais, kurių atžvilgiu tų aplinkybių nesama;

10) tėvas ir mama įsipareigoja bendradarbiauti derindami vaikų pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo detales, gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos arba pakeisti Å¡iuo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ar tvarkos atskirus aspektus Å¡alių tarpusavio sutarimu, iÅ¡reikÅ¡tu raÅ¡tu, el. paÅ¡tu, sms žinutėmis ar kitomis Å¡alims priimtinomis ryÅ¡io priemonėmis. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 3319,38 Eur (tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus devyniolika eurų 38 ct) ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinio netenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 278 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) žyminio mokesčio. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad į valstybės pajamas priteistÄ Å¾yminį mokestį privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke AB „Swedbank“, arba sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitÄ pateikti teismui (raÅ¡tinei).

Sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo vykdytina skubiai. Sprendimo apskundimas apeliacine tvarka nesustabdo Å¡ios sprendimo dalies vykdymo. Panaikinti byloje 2019 m. liepos 17 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Ä®siteisėjusį sprendimÄ iÅ¡siųsti Kėdainių raj. savivaldybės CMS, Vedybų sutarčių registrui.

Teisėja Eglė Mauricė