Legislator Case Law & Legislation
de9fe734-ec6a-4c44-8d2f-3b53ec329ed9 AI generated

Appeal court dismisses land partition claim but remands dispute over land usage to first instance.

Case Number de9fe734-ec6a-4c44-8d2f-3b53ec329ed9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the plaintiff's request to partition the land in kind, ruling that the parties agreed on the house partition while disputing the land. Consequently, the court modified the monetary compensation for the house and remanded the specific issues regarding the land partition and usage rules to the first-instance court for further proceedings. This decision balances the parties' agreement on the dwelling with the unresolved conflict over the land's division and management.

Legislator headnote

AI generated

CPK 327 str. 1 d. 2 p.; CPK 326 str. 1 d. 3 p., 4 p. - When parties agree on partitioning one asset but dispute another, the court may rule on the agreed asset while remanding the disputed issues to the first instance for new examination.

Keywords

AI generated
co-ownership partition land division dispute monetary compensation remand to first instance property usage rules

Cited Legislation

AI generated
CPK 327 str. 1 d. 2 p.
CPK 326 str. 1 d. 3 p.
dėl to pakeičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl piniginės kompensacijos priteisimo, nustatant, kad kompensacija priteisiama už gyvenamÄ jį namÄ ir kompensacijos sumÄ sumažinant kompensacija už žemės sklypo dalį (9 000 Eur) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
CPK 326 str. 1 d. 4 p.

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-522-828/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27605-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės V.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. V. ieÅ¡kinį atsakovei V. P. dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovės V. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei G. V. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G. V. prašė atidalyti ieÅ¡kovei ir atsakovei V. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini):

žemės sklypÄ , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priteisiant šį turtÄ natÅ«ra ieÅ¡kovei, o atsakovei priteisti už jai tenkančias 3/16 Å¡io turto dalis 16 551,50 Eur piniginę kompensacijÄ . Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad Å¡alys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje: žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei priklauso 13/16 nurodyto turto dalių, o atsakovei - 3/16 turto dalys. Pažymėjo, jog Å¡alys yra seserys, tačiau daugelį metų tarpusavyje nesutaria, o nuo 2010 metų jų santykiai yra įtempti ir konfliktiÅ¡ki, todėl ne teismo tvarka turtÄ atidalyti nepavyko.

Nurodė, kad gyvenamuoju namu atsakovė nesinaudoja nuo 1997 metų, kai persikraustė su savo Å¡eima į naujai pastatytÄ namÄ greta, (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena, jai tenkančios dalies neiÅ¡laiko, neprisideda prie bÅ«tinojo remonto, o Å¡iuo metu namas jau reikalauja kapitalinio remonto ir investicijų (stogas, sienos, pamatai, vamzdynai reikalingi esminio remonto), todėl spręsti atidalijimo klausimÄ ieÅ¡kovei yra bÅ«tina. Mano, kad racionaliausia ir efektyviausia atidalyti nekilnojamÄ jį turtÄ yra priteisiant jį natÅ«ra ieÅ¡kovei, kuriai priklauso didžioji turto dalis (13/16), ir kuri faktiÅ¡kai gyvena Å¡iame turte bei juo naudojasi, o atsakovei kompensuojant jai priklausančio turto dalį pinigais.

3. Atsakovė V. P. priešieškiniu prašė:

1) atidalinti atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai iÅ¡ ieÅ¡kovės 9 562,50 Eur piniginę kompensacijÄ ;

2) nustatyti, kad gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise priklauso ieškovei;

3) atidalinti atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2019-05-22 Žemės sklypų padalinimo planÄ :

a) atsakovei natūra atidalinti 1,875 arų bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o ieškovei natūra atidalinti 8,125 arų bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

4) nesant galimybės atidalinti bendrÄ ja daline nuosavybe priklausantį turtÄ , nustatyti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal Žemės sklypo ir statinio naudojimosi planÄ ;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, atidalijo ieÅ¡kovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du: žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė nuosavybės teise ieÅ¡kovei, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 18 562,50 Eur piniginę kompensacijÄ už atsakovei tenkančias 3/16 turto dalis (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 2 888 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei ir atsakovei, t. y. ieÅ¡kovei priklauso 13/16 nurodyto turto dalių, o atsakovei - 3/16 turto dalys. IeÅ¡kovei 13/16 turto dalių priklauso 2010-09-06 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. NJ-4591 ir 2012-05-16 Dovanojimo sutarties Nr. VB7-3620 pagrindais, o atsakovei - 2010-09-06 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. NJ-4555 pagrindu.

Pagal turto vertinimÄ 0,10 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 99 000 Eur. Tarp Å¡alių yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Atsakovė dėl ginčo gyvenamojo namo priteisimo natÅ«ra ieÅ¡kovei sutiko, tačiau nesutiko su kompensacijos suma; tuo tarpu dėl ginčo žemės sklypo dalies priteisimo ieÅ¡kovei natÅ«ra nesutiko, o prašė atidalinti jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2019-05-22 Žemės sklypų padalinimo planÄ , priteisiant natÅ«ra 1,875 arų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė amalgamacijos bÅ«du prijungtų prie jai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio Å¡alia esančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).

6. Teismas nustatė, jog ginčo namu atsakovė nesinaudoja, intereso į jį neturi, todėl vertino, jog atsakovė nesiekia iÅ¡saugoti nuosavybės teisių į šį nekilnojamÄ jį turtÄ . Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovės reikalavimÄ atidalinti ginčo gyvenamÄ jį namÄ priteisiant jai nuosavybės teise, o atsakovei iÅ¡mokant kompensacijÄ - nelaikė pažeidžiančiu atsakovės, kaip savininkės teisių, nes pati atsakovė sutiko taikyti atidalijimÄ priteisiant kompensacijÄ pinigais.

7. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovei tenkanti tiek gyvenamojo namo naudingojo ploto dalis, tiek žemės sklypo ploto dalis yra labai nedidelė, taip pat įvertinus atsakovės interesų naudotis ginčo namu nebuvimu bei ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes apie planuojamus namo rekonstrukcijos darbus, taip pat pateiktas fotonuotraukas, kuriose fiksuotas ginčo turtas, teismas sprendė, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir raÅ¡ytiniai įrodymai sudaro pagrindÄ taikyti žemės sklypo atidalijimo bÅ«dÄ priteisiant piniginę kompensacijÄ atsakovei vietoj turto atidalijimo natÅ«ra; taip bÅ«tų iÅ¡vengta bet kokių Å¡alių ginčų ateityje.

Be to, atsakovė daugelį metų gyvena kitame gretimame sklype su savo Å¡eima, kuriame yra gyvenamasis namas. Ta aplinkybė, jog atsakovei priklausantis žemės sklypas yra mažesnis, nei tas, kurį ieÅ¡kovė praÅ¡o atidalyti, savaime nesudarė pagrindo teismui pripažinti, jog atsakovės interesai atidalijus ginčo sklypÄ priteisiant jai kompensacijÄ už tenkančiÄ turto dalį, bus iÅ¡ esmės pažeisti. Juolab, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog atidalijimo bÅ«das, priteisiant jai kompensacijÄ pinigais, pažeis jos teises.

Teismas sprendė, jog pats optimaliausias, tinkamiausias ir teisingiausias variantas yra atidalyti Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), priteisiant ieÅ¡kovei natÅ«ra atsakovei priklausančiÄ 3/16 dalį, o atsakovei priteisiant kompensacijÄ už jai priklausančiÄ 3/16 dalį žemės sklypo.

8. Teismas atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ bei 2019-07-03 Turto vertinimo ataskaitoje nustatytÄ turto vertę, už atsakovei tenkančiÄ turto dalį (3/16) priteisė kompensacijÄ , kuri sudarė 18 562,50 Eur. Teismas atmetė ieÅ¡kovės teiginius dėl kompensacijos mažinimo, kadangi konstatavo, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojosi ginčo namu, dėl ko jai ir kilo pareiga namÄ iÅ¡laikyti bei juo rÅ«pintis.

9. Teismas pažymėjo, jog atsakovės reikalavimas - atidalinti žemės sklypÄ , suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus - sklypus, taip pat perdalijimas, sujungimas (įskaitant ir amalgamacijÄ ) gali bÅ«ti sprendžiamas tik parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektÄ teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė nepateikė teismui parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, suderinto su Nacionaline žemės tarnyba, todėl šį reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

10. Teismas netenkino atsakovės praÅ¡ymo atidalinti bendrÄ ja daline nuosavybe priklausantį turtÄ , nustatant gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal žemės sklypo ir statinio naudojimosi planÄ , nes naudojimosi tvarkos nustatymas ginčo turtu neatitiktų Å¡alių interesų pusiausvyros ir bÅ«tų itin neefektyvus ir neprotingas nagrinėjamos bylos kontekste. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovė V. P. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimÄ ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. Apeliantė sutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas nusprendė gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis priteisti ieÅ¡kovei, o atsakovei priteisti kompensacijÄ už 3/16 gyvenamojo namo dalis. Tačiau atsakovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė ieÅ¡kovei priteisti 3/16 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisti kompensacijÄ už 3/16 žemės sklypo dalis, bei priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 2 888 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė mano, kad teismas priėmė sprendimÄ netinkamai įvertinęs faktines ginčo aplinkybes ir teisines nuostatas.

13. Pažymi, kad žemės sklypo dalimi, kuri pagal atsakovės pasiÅ«lytÄ planÄ bÅ«tų atidalinama atsakovei, atsakovė realiai ir naudojasi, kÄ patvirtina byloje esančios foto nuotraukos: toje žemės sklypo dalyje stovi atsakovės lauko Å¡viestuvas, jos pasodinti prižiÅ«rimi gėlynai. Atsakovė visada asmeniÅ¡kai rÅ«pinosi Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalimi. Toks žemės sklypo atidalinimas natÅ«ra iÅ¡ esmės atitiktų faktiÅ¡kai bendraturčių naudojamas žemės sklypo dalių ribas pagal daugelį metų Å¡alių žemės sklypo naudojimosi praktikÄ , todėl bÅ«tų iÅ¡laikytas ir faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumas. Mano, kad atidalinant žemės sklypÄ nebÅ«tų padaryta visiÅ¡kai jokia žala jo paskirčiai, tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė po atidalinimo galėtų be apribojimų naudotis priteistomis žemės sklypo dalimis.

14. Nurodo, kad vien faktinė aplinkybė, kad atsakovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra mažesnė nei ieÅ¡kovės, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados dėl galimumo jos nuosavybę paimti prievarta. IeÅ¡kovės iÅ¡reikÅ¡tas noras remontuoti gyvenamÄ jį namÄ ir teismo sprendimas yra pagrįstas vieninteliu argumentu, kad ieÅ¡kovei apÅ¡iltinant namÄ gali bÅ«ti neiÅ¡laikytas teisės aktų nustatytas atstumas nuo namo stogo kraÅ¡to iki gretimo sklypo ribos. Tačiau ieÅ¡kovė turi galimybę rinktis, kokiu bÅ«du atlikti namo apÅ¡iltinimÄ bei iÅ¡laikyti nustatytus atstumus.

Žemės sklypo atidalinimas natÅ«ra jokiu bÅ«du nepaneigia ieÅ¡kovės galimybių renovuoti gyvenamÄ jį namÄ . Å iuo atveju teismas teikia pirmenybę ieÅ¡kovės interesams, kurie yra tik numanomi, tuo tarpu atsakovės interesai iÅ¡laikyti nuosavybę natÅ«ra pagal susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ yra visiÅ¡kai paneigiami. IeÅ¡kovės vienasmeniai interesai negali bÅ«ti virÅ¡esni už atsakovės kaip bendraturtės interesus. IeÅ¡kovės patogumas naudotis nuosavybe negali bÅ«ti argumentas atimti nuosavybę iÅ¡ atsakovės. Mano, kad teismo sprendimu yra tenkinami tik ieÅ¡kovės interesai, neieÅ¡kant optimalaus varianto.

15. Teismo argumentas, kad atidalinus turtÄ priteisiant atsakovei kompensacijÄ bus iÅ¡vengta Å¡alių konfliktų ateityje yra nereikÅ¡mingas, kadangi Å¡alys ir toliau iÅ¡liks tokioje pačioje padėtyje, nes jiems nuosavybės teise priklausantys sklypai yra besiribojantys. Todėl atidalinimo bÅ«das priteisiant visÄ Å¾emės sklypÄ ieÅ¡kovei visiÅ¡kai nekeičia situacijos.

16. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 str. 9 d. numato, kad dviejų bendrÄ ribÄ turinčių žemės sklypų perdalijimas gali bÅ«ti atliekamas nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kuriais žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Taisyklių 6 p. numatyta, kad atliekant bendrÄ ribÄ turinčių žemės sklypų perdalijimÄ , žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto, jeigu Å¡ių žemės sklypų dalys yra neračionalaus dydžio ir ne didesnės kaip 0,04 ha kitos paskirties žemės sklypo.

Šiuo atveju atsakovė prašo atidalinti ir prie jai nuosavybės teise priklausančio gretimo žemės sklypo prijungti 0,01875 ha kitos paskirties žemės sklypo dalį. Todėl pagal Taisykles žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas ginčo atveju gali būti nerengiamas. Be to, kol žemės sklypas yra teisminio ginčo objektu, nėra galimas joks galutinis projekto tvirtinimas. Nacionalinė žemės tarnyba gali netvirtinti projekto, kol nėra teismo sprendimo dėl žemės sklypo atidalinimo.

Atsakovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl žemės sklypo atidalinimo plano įvertinimo ir pateikė teismui atsakymÄ , kuriame Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad planas atitinka amalgamacijos principÄ ir nenurodė jokių pastabų, jog toks planas bÅ«tų negalimas įgyvendinti. Atsakovė taip pat prašė teismo įtraukti į bylÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ , kuri, esant teismo abejonėms dėl atsakovės pateikto atidalinimo plano, galėtų pasiakyti dėl tokio atidalinimo tikslingumo.

Tačiau teismas atsakovės praÅ¡ymo netenkino ir poreikio gauti savivaldybės iÅ¡vadÄ nematė.

17. Mano, kad jeigu teismo vertinimu atsakovė privalėjo pateikti suderintÄ Å¾emės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , atsakovei turėjo bÅ«ti nustatytas terminas prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Jeigu teismo vertinimu atsakovė jau bylos iÅ¡kėlimo stadijoje tinkamai nesuformulavo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, t. y. nepateikė suderinto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, teismas, nepasinaudojęs ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutu ir nepareikalavęs sutikslinti pareikÅ¡tus reikalavimus, pateikti nuosavybės atidalijimo projektÄ , bylÄ iÅ¡nagrinėjo pažeisdamas civilinį procesÄ pirmosios instancijos teisme reglamentuojančias teisės normas.

Teismas nenagrinėjo atsakovės pateikto žemės sklypo atidalinimo plano tinkamumo ir apie jį pasisakė tik sprendime. Sprendimo argumentas, kad liekantis ieÅ¡kovei sklypas, tiek atidalijamas atsakovei sklypas prarastų taisyklingÄ keturkampę formÄ , nėra reikÅ¡mingas, kadangi reikalavimas žemės sklypus formuoti stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos taikomas tik žemės Å«kio paskirties žemės sklypams. IÅ¡ atsakovės siÅ«lomo atidalinimo bÅ«do matyti, kad jokios kliÅ«tys tinkamai pagal žemės sklypo paskirtį juo naudotis nebÅ«tų sudaromos.

IeÅ¡kovė turėtų tokį patį priėjimÄ ir privažiavimÄ prie žemės sklypo, naudojimasis gyvenamuoju namu taip pat nebÅ«tų apribotas, kadangi iÅ¡laikomi visi teisės aktuose nustatyti atstumai nuo gretimo sklypo ribos.

18. Byloje buvo pareikÅ¡tas alternatyvus atsakovės reikalavimas, kad nesant galimybės turtÄ atidalinti natÅ«ra, bÅ«tų nustatoma naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarka. Teismas atmesdamas atsakovės reikalavimÄ , pasisakė, kad atsakovė į ginčo namÄ intereso neturi, juo nesinaudojo ir nesirÅ«pino. Pažymėtina, kad atsakovė neturėjo galimybės gyvenamuoju namu naudotis ar juo rÅ«pintis, kadangi name visÄ laikÄ su Å¡eima gyveno tik ieÅ¡kovė ir atsakovės į jį neįsileido bei nederino jokių namo priežiÅ«ros klausimų.

Tačiau esant faktinei ir techninei galimybei nustatyti naudojimosi turtu tvarkÄ bei atsakovei nesutinkant, kad visas turtas bÅ«tų priteistas ieÅ¡kovei, o jai iÅ¡mokama kompensacija, prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas bÅ«tent naudojimosi tvarkos nustatymui, o ne atidalinimui iÅ¡mokant kompensacijÄ . Pažymi, kad teismas netyrė ir nesiaiÅ¡kino, ar priimtas sprendimas galės bÅ«ti įvykdytas, t. y. ar ieÅ¡kovė pajėgi sumokėti atsakovei kompensacijÄ (CPK 263 straipsnis).

19. Nesutinka su teismo sprendimu dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kadangi dalis ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų buvo atmesta, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinta. Atitinkamai su CPK nuostatomis, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti proporcingai mažinamos, o iÅ¡ ieÅ¡kovės proporcingai priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsakovės nuomone, atstovavimo iÅ¡laidos (2 450 Eur), atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, nesprendžiami nauji teisiniai klausimai, buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės per vienÄ teismo posėdį, turėtų bÅ«ti mažinamos.

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė G. V. praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o priimti papildomus įrodymus. Nurodo, jog apeliantė sutikdama su tuo, jog neracionalu atidalinti gyvenamÄ jį namÄ natÅ«ra, ir pripažindama, jog atidalijimas tokiu bÅ«du, kaip nurodyta teismo sprendime, yra teisėtas ir pagrįstas, yra nenuosekli ir prieÅ¡tarauja pati sau vėl praÅ¡ydama nustatyti naudojimosi visu turtu tvarkÄ , jeigu žemės sklypo atidalinti natÅ«ra nėra galima.

21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadas, jog duotuoju atveju toks atidalijimas yra optimalus ir proporcingas abiem ginčo Å¡alims. Teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovei priklausanti labai nedidelė dalis bendrame turte - 3/16, kurios negalima atidalinti natÅ«ra, nepažeistų esminiai atsakovės teisių ir teisėtų interesų, jeigu bÅ«tų priteista jai kompensacija pinigais. Atsakovė poreikio naudotis gyvenamuoju namu neturi, nes jau eilę metų juo nesinaudoja, kÄ pati pripažįsta, o žemės sklypas yra suformuotas bÅ«tent Å¡iame sklype esančiam gyvenamajam namui, tinkamai namo priežiÅ«rai ir eksploatavimui, taisyklingos formos, kaip to reikalauja žemėtvarkos taisyklės. Žemės sklypo atidalijimas iÅ¡mokant atsakovei teisingÄ ir pagrįstÄ kompensacijÄ , kurios dydžio ji neginčija, nelaikytinas nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimu, turto atėmimu prievarta, nes turtas iÅ¡ atsakovės nėra nusavinamas, atimamas ar kaip nors kitaip pažeidžiama jos turtinė teisė – įstatymų nustatyta tvarka turtas yra atidalijamas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovės turto dalį natÅ«ra transformuojant į piniginį ekvivalentÄ , vadovaujantis LAT nurodytomis sÄ lygomis ir jas įvertinus Å¡iuo konkrečiu atveju.

Vien tai, jog atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės pageidaujamu turto atidalijimo bÅ«du ir iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , jog žemės sklypo dalies pageidauja natÅ«ra, savaime nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovės pageidaujamas atidalijimo bÅ«das yra neteisingas, ir atsakovės pageidavimas privalo bÅ«ti tenkinamas visais atvejais.

22. Atmestini atsakovės argumentai, kad žemės sklypo dalimi, kuri pagal atsakovės pasiÅ«lytÄ planÄ bÅ«tų atidalinama atsakovei, atsakovė realiai ir naudojasi, nes atsakovės lauko Å¡viestuvas stovi bÅ«tent jai su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), netoli ribos, bet ne ginčo sklype. Gėlynai taip pat pasodinti prie atsakovės namo laiptų jos sklype (duomenys neskelbtini). Ginčo sklypu naudojosi tik ieÅ¡kovė, nes Å¡i sklypo dalis buvo ir yra bÅ«tina gyvenamojo namo eksploatavimui.

Atsakovė pati teigė, jog ieÅ¡kovė vienasmeniÅ¡kai naudojosi turtu ir ji neturėjo galimybės patekti į (duomenys neskelbtini) esantį turtÄ â€“ namÄ ir kiemÄ , todėl dabar iÅ¡sakomi prieÅ¡ingi jos teiginiai vertintini kritiÅ¡kai, jie nėra niekuo įrodyti ir pagrįsti. Atsakovės reikalaujamas žemės sklypo atidalinimas natÅ«ra ne tik neatitiktų faktiÅ¡kai bendraturčių susiklosčiusios žemės naudojimo tvarkos, bet ir panaikintų galimybę ieÅ¡kovei racionaliai ir tinkamai toliau naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu – jį prižiÅ«rėti, rekonstruoti, apÅ¡iltinti, sandėliuoti namo Å¡ildymui reikalingas malkas toje sklypo dalyje, kurioje jos ilgÄ laikÄ buvo sandėliuojamos (iÅ¡ katilinės pusės), kadangi atsakovė pageidauja palikti aplink gyvenamÄ jį namÄ pagal dabartines jo koordinates tik lygiai po 3 metrus, kas savaime daro bet kokiÄ namo rekonstrukcijÄ nebeįmanomÄ .

Todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys realiai esančiai situacijai apeliantės argumentai, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė po atsakovės siūlomo žemės sklypo atidalinimo galėtų be apribojimų naudotis priteistomis žemės sklypo dalimis – ieškovei būtų neproporcingai apsunkinta galimybė naudotis jai priteistu gyvenamuoju namu, iš esmės būtų nebegalima šio namo rekonstrukcija, šis turtas prarastų savo vertę, iš dviejų pusių įrėminus jį minimaliu atstumu nuo svetimo sklypo ribos.

23. Mano, kad nėra jokio pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo parinktas atidalijimo būdas nėra optimalus esamoje situacijoje. Negalima teigti, kad teismas vertino tik ieškovės interesus, nes priteista atsakovei kompensacija yra nuo turto rinkos vertės, neatmetus ieškovės atliktų namo vertės padidinimo ir išlaikymo išlaidų, ir būtent todėl, jog teismo buvo konstatuota, kad turtu naudojosi tik ieškovė, ko neneigė ir pati atsakovė.

24. Taip pat mano, kad esant Å¡alių tarpusavio itin blogiems santykiams bendrai valdyti turtÄ kaip to praÅ¡o apeliantė, yra labai sudėtinga, neracionalu, nuolat prireikia derinti visÄ eilę bendro turto valdymo klausimų, programuoja teisminius ginčus, ir tokia situacija skiriasi iÅ¡ esmės nuo situacijos po turto atidalijimo, kai bendrosios dalinės nuosavybės nebelieka, o Å¡alys lieka tik kaimynais, kurie kiekvienas valdo savo atskirÄ turtÄ .

25. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė suderinto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, norėdama atidalinti žemės sklypo dalį natÅ«ra, nes pagal teisės aktus toks projektas yra bÅ«tinas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesprendžia dėl privačių žemės sklypų atidalijimo, todėl teismas pagrįstai netraukė savivaldybės į bylÄ dėl nesusijusių su jos kompetencija privačių ginčų sprendimo. Teismas taip pat neturėjo pagrindo inicijuoti projekto ruoÅ¡imo atsakovės interesais, kadangi atsakovė buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko – advokato.

26. Atmestini apeliantės argumentai, kad nėra reikÅ¡minga ginčo sprendimui pagal atsakovės siÅ«lytÄ planÄ suformuotų sklypų forma, nes stačiakampio forma taikytina tik žemės Å«kio paskirties sklypams. Apeliantės plane siÅ«lytas sklypų perdalinimo bÅ«das, kai suformuojami laužyti, su daugybe kampų sklypai, niekaip negali pretenduoti į racionalų namų valdos sklypÄ , skirtÄ gyvenamajam namui eksploatuoti.

27. Nesutiktina su apeliantės teiginiais, kad tais atvejais, kai nėra galimybės atidalinti daiktÄ natÅ«ra, prioritetas teiktinas naudojimosi tvarkos nustatymui, o ne atidalijimui iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ . VisiÅ¡kai nelogiÅ¡ka bÅ«tų nustatyti naudojimosi tvarkÄ bendro turto maža dalimi, kai objektyviai naudotis atskirai tokia dalimi pagal daikto paskirtį neįmanoma, negaunama jokia reali nauda, o tik paliekama terpė nuolatiniams ginčams kilti.

28. Apeliantė apeliaciniame skunde kelia klausimÄ dėl ieÅ¡kovės galimybės iÅ¡mokėti jai priteistÄ piniginę kompensacijÄ , nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiÅ¡kino, ar priimtas sprendimas galės bÅ«ti įvykdytas. Atsikirsdama į tokį skundo motyvÄ ieÅ¡kovė teikia banko pažymÄ , kad reikiama suma yra jos banko sÄ skaitoje ir galės bÅ«ti iÅ¡ karto sumokėta, kai tik teismo sprendimas įsiteisės. Pažymi, kad tokio motyvo atsakovė nebuvo nurodžiusi jokiame savo procesiniame dokumente pirmosios instancijos teisme, nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi kokios nors abejonės, kad teismo sprendimas kompensacijos atveju negalėtų bÅ«ti įvykdytas.

29. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes advokatės paslaugų įkainiai sudarė mažiau nei trečdalį maksimalios priteistinos sumos, kas atitinka darbo laiko sÄ naudas ir bylos sudėtingumÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nemažino advokato iÅ¡laidų sumos, nes jos atitinka protingumo kriterijų. Nors pirmosios instancijos teismas nesumažino atsakovei priteistos kompensacijos patirtomis turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidomis ir dėl to priteisė visÄ kompensacijÄ pagal individualų turto vertinimÄ , tačiau esminis ieÅ¡kinio reikalavimas buvo turto atidalijimas kompensacijos pinigais bÅ«du, ir Å¡is reikalavimas buvo patenkintas pilna apimtimi, o kompensacijos dydis laikytinas tik iÅ¡vestiniu reikalavimu.

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkintinas IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės V. P. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

31. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atidalinta bendroji dalinė nuosavybė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

32. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo bÅ«dų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo bÅ«do, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieÅ¡kinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei, t. y. ieškovei priklauso 13/16 nurodyto turto dalių, o atsakovei - 3/16 turto dalys (e. b. l. 12-13). 2019-07-03 buvo atliktas turto vertinimas, kurio ataskaitoje nurodoma, kad 0,10 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 99 000 Eur (e. b. l. 18-74).

IeÅ¡kovė ir atsakovė kreipėsi į teismÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmosios instancijos teismas atidalijo ieÅ¡kovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du: žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė nuosavybės teise ieÅ¡kovei, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 18 562,50 Eur piniginę kompensacijÄ už atsakovei tenkančias 3/16 turto dalis (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

34. Apeliantė sutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas nusprendė gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis priteisti ieÅ¡kovei, o atsakovei priteisti kompensacijÄ už 3/16 gyvenamojo namo dalis. Tačiau nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė ieÅ¡kovei priteisti 3/16 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisti piniginę kompensacijÄ už Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį. Mano, kad teismas priėmė sprendimÄ netinkamai įvertinęs faktines ginčo aplinkybes, nes ji naudojasi žemės sklypo dalimi, todėl jos atidalijimas natÅ«ra iÅ¡ esmės atitiktų faktiÅ¡kai bendraturčių naudojamas žemės sklypo dalių ribas pagal daugelį metų Å¡alių žemės sklypo naudojimosi praktikÄ .

Be to jos sklypas ribojasi su ginčo sklypu, todėl būtų teisinga jos dalį iš bendro ginčo sklypo prijungti prie jos sklypo. Taip būtų mažiausiai apribotos jos kaip savininkės teisės.

35. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo iÅ¡imtis – visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas jo atidalijimo natÅ«ra galimumas, net padarant atitinkamÄ (proporcingÄ ) žalÄ daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iÅ¡ atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitÄ tokį daiktÄ , iÅ¡mokėti kompensacijÄ kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iÅ¡ bendraturčių bÅ«tų teisinga priteisti kompensacijÄ pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

36. Sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , kai vienas (ar keli) iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Tačiau įgyvendinant teisę atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, negali bÅ«ti varžoma kito asmens nuosavybės teisė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atidalijęs turtÄ (gyvenamÄ jį namÄ ) iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pagrįstai netenkino apeliantės pareikÅ¡to alternatyvaus reikalavimo - nustatyti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ . Pažymėtina, kad atsakovė iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikytu gyvenamojo namo atidalinimo bÅ«du.

37. Tačiau, spręsdamas klausimÄ dėl žemės sklypo atidalijimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovei priklausantis ginčo sklypo dalis yra santykinai maža, lyginant jÄ su ieÅ¡kovei priklausančia dalimi, ieÅ¡kovė numato atlikti namo rekonstrukcijÄ , todėl sprendė, kad pats optimaliausias, tinkamiausias ir teisingiausias bÅ«das yra atidalyti Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), priteisiant ieÅ¡kovei natÅ«ra atsakovei priklausančias 3/16 dalis, o atsakovei priteisiant piniginę kompensacijÄ už Å¡ias dalis.

38. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka. Kolegijos vertinimu, vien faktinė aplinkybė, kad atsakovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra mažesnė nei ieÅ¡kovės, pati savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad yra teisinga Å¡iÄ mažesnę dalį natÅ«ra priteisti ieÅ¡kovei, ypač įvertinant aplinkybę, jog atsakovės žemės sklypas ribojasi su ginčo sklypu, dėl ko, manytina, yra galimybė ginčo sklypo dalį prijungti prie atsakovės sklypo.

Be to ieÅ¡kovės iÅ¡reikÅ¡ta pozicija ateityje galimai rekonstruoti (apÅ¡iltinti) namÄ (dėl ko nebebÅ«tų iÅ¡laikytas minimalus atstumas iki sklypo ribos), kolegijos nuomone, t.p. negali lemti sprendimo natÅ«ra visÄ sklypÄ priteisti ieÅ¡kovei. Akivaizdu, kad rekonstrukcija gali bÅ«ti atliekama įvairiais bÅ«dais (ne vien ieÅ¡kovės pageidaujamu, t.y. ir iÅ¡laikant minimalius atstumus). Be to rekonstrukcijÄ tik numatoma atlikti, t.y. Å¡ie procesai dar net nėra pradėti, ir ieÅ¡kovės pozicija dėl jos gali ir pasikeisti.

Tokiu bÅ«du sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žemės sklypo atidalinimo, galimai nepagrįstai suteikė prioritetÄ vien ieÅ¡kovės interesams.

39. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad dviejų bendrÄ ribÄ turinčių žemės sklypų perdalijimas gali bÅ«ti atliekamas nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kuriais žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. SprendimÄ dėl Å¡ių perdalijimo bÅ«du patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir savivaldybės administracijos direktoriaus suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Taisyklėse (toliau – Taisyklės) 6 p. numatyta, kad atliekant bendrÄ ribÄ turinčių žemės sklypų perdalijimÄ , žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto, jeigu Å¡ių žemės sklypų dalys yra neracionalaus dydžio ir ne didesnės kaip 0,04 ha kitos paskirties žemės sklypo.

Taigi, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, manytina, kad pagal Taisykles žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas ginčo atveju gali būti ir nerengiamas, nes atsakovė prašo atidalinti ir prie jai nuosavybės teise priklausančio gretimo žemės sklypo prijungti 0,01875 ha kitos paskirties žemės sklypo dalį. Be to, sutiktina su apeliantės argumentais, jog kol žemės sklypas yra teisminio ginčo objektu, nėra galimas joks galutinis projekto tvirtinimas.

40. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo, iÅ¡ esmės nenagrinėjo galimybės bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo žemės sklypo dalį atidalinti natÅ«ra, jÄ prijungiant prie gretimo sklypo, nurodydamas, kad nepateiktas reikiamas projektas. Tačiau į bylÄ buvo pateikti žemės sklypų planai, pagal kuriuos atsakovė siÅ«lė atidalinimÄ nurodytu bÅ«du, o nutarties 39 p. aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad projektas nagrinėjamu atveju iÅ¡ tikrųjų gali bÅ«ti nerengiamas.

Pažymėtina, kad ir byloje esančiame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2020-01-09 raÅ¡te nurodoma, kad atsakovės siÅ«lomas sklypų pertvarkymo bÅ«das atitinka Žemės įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje įtvirtintÄ Å¾emės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) sÄ vokÄ . T.p. nurodoma, kad dėl žemės sklypų pertvarkymo bÅ«do racionalumo sprendimÄ turėtų priimti Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Å¡io dokumento bei nutarties 39 p. nurodyto teisinio reguliavimo, negavo Nacionalinės žemės tarnybos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡vadų dėl atsakovės praÅ¡omo žemės sklypo atidalinimo bÅ«do, ir iÅ¡ esmės nesprendė dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl sklypo atidalinimo natÅ«ra, prijungiant sklypo dalį prie atsakovės sklypo.

Tai, kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad nebuvo atskleista bylos esmė šioje dalyje, dėl ko ši bylos dalis turėtų būti perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

41. Pripažįstama, kad bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretÅ«s tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nutarties 40 p. nurodytų priežasčių nustatytos visos bylos dalies grÄ Å¾inimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo dėl bylos esmės neatskleidimo sÄ lygos (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Todėl toks sprendimas ir priimamas. T.p. dėl to pakeičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl piniginės kompensacijos priteisimo, nustatant, kad kompensacija priteisiama už gyvenamÄ jį namÄ ir kompensacijos sumÄ sumažinant kompensacija už žemės sklypo dalį (9 000 Eur) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

43. Ä®vertinus aplinkybę, kad Å¡alys iÅ¡ esmės sutarė dėl gyvenamojo namo atidalinimo, o jų ginčas dėl žemės sklypo atidalinimo bei naudojimosi juo tvarkos nustatymo grÄ Å¾inamas nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, Å¡alių byloje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas kartu su grÄ Å¾inama nagrinėti bylos dalimi pirmosios instancijos teisme. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista piniginė kompensacija, pakeisti, nustatant, kad kompensacija priteisiama už gyvenamÄ jį namÄ ir jos dydis yra 9 562,50 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo per piniginę kompensacijÄ ir netenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl Å¡io žemės sklypo atidalijimo natÅ«ra bei naudojimosi juo tvarkos nustatymo, t.p. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo panaikinti ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai Eigirdas Činka Vygintas Mažuika Nijolė Danguolė Smetonienė