Appeal court dismisses land partition claim but remands dispute over land usage to first instance.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court dismissed the plaintiff's request to partition the land in kind, ruling that the parties agreed on the house partition while disputing the land. Consequently, the court modified the monetary compensation for the house and remanded the specific issues regarding the land partition and usage rules to the first-instance court for further proceedings. This decision balances the parties' agreement on the dwelling with the unresolved conflict over the land's division and management.
Legislator headnote
AI generatedCPK 327 str. 1 d. 2 p.; CPK 326 str. 1 d. 3 p., 4 p. - When parties agree on partitioning one asset but dispute another, the court may rule on the agreed asset while remanding the disputed issues to the first instance for new examination.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-522-828/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27605-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 20 d. PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Eigirdo Äinkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo), NijolÄs DanguolÄs SmetonienÄs, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovÄs V.
P. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs G. V. ieÅ¡kinį atsakovei V. P. dÄl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs bei pagal atsakovÄs V. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei G. V. dÄl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs ir kompensacijos priteisimo. Teismas n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ G. V. praÅ¡Ä atidalyti ieÅ¡kovei ir atsakovei V. P. bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini):
žemÄs sklypÄ , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priteisiant šį turtÄ natÅ«ra ieÅ¡kovei, o atsakovei priteisti už jai tenkanÄias 3/16 Å¡io turto dalis 16 551,50 Eur piniginÄ kompensacijÄ . Taip pat praÅ¡Ä priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. NurodÄ, kad Å¡alys bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise valdo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje: žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei priklauso 13/16 nurodyto turto dalių, o atsakovei - 3/16 turto dalys. PažymÄjo, jog Å¡alys yra seserys, taÄiau daugelį metų tarpusavyje nesutaria, o nuo 2010 metų jų santykiai yra įtempti ir konfliktiÅ¡ki, todÄl ne teismo tvarka turtÄ atidalyti nepavyko.
NurodÄ, kad gyvenamuoju namu atsakovÄ nesinaudoja nuo 1997 metų, kai persikraustÄ su savo Å¡eima į naujai pastatytÄ namÄ greta, (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena, jai tenkanÄios dalies neiÅ¡laiko, neprisideda prie bÅ«tinojo remonto, o Å¡iuo metu namas jau reikalauja kapitalinio remonto ir investicijų (stogas, sienos, pamatai, vamzdynai reikalingi esminio remonto), todÄl sprÄsti atidalijimo klausimÄ ieÅ¡kovei yra bÅ«tina. Mano, kad racionaliausia ir efektyviausia atidalyti nekilnojamÄ jį turtÄ yra priteisiant jį natÅ«ra ieÅ¡kovei, kuriai priklauso didžioji turto dalis (13/16), ir kuri faktiÅ¡kai gyvena Å¡iame turte bei juo naudojasi, o atsakovei kompensuojant jai priklausanÄio turto dalį pinigais.
3. AtsakovÄ V. P. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä:
1) atidalinti atsakovei bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, priteisiant jai iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 9 562,50 Eur piniginÄ kompensacijÄ ;
2) nustatyti, kad gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybÄs teise priklauso ieÅ¡kovei;
3) atidalinti atsakovei bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ Å¾emÄs sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs pagal 2019-05-22 ŽemÄs sklypų padalinimo planÄ :
a) atsakovei natÅ«ra atidalinti 1,875 arų bendra daline nuosavybe priklausanÄio žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovei natÅ«ra atidalinti 8,125 arų bendra daline nuosavybe priklausanÄio žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
4) nesant galimybÄs atidalinti bendrÄ ja daline nuosavybe priklausantį turtÄ , nustatyti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemÄs sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal ŽemÄs sklypo ir statinio naudojimosi planÄ ;
5) priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 4. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetÄ, atidalijo ieÅ¡kovei ir atsakovei bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du: žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisÄ nuosavybÄs teise ieÅ¡kovei, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteisÄ 18 562,50 Eur piniginÄ kompensacijÄ už atsakovei tenkanÄias 3/16 turto dalis (žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). PriteisÄ iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovÄs naudai 2 888 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
5. Teismas nustatÄ, kad žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas â gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklauso ieÅ¡kovei ir atsakovei, t. y. ieÅ¡kovei priklauso 13/16 nurodyto turto dalių, o atsakovei - 3/16 turto dalys. IeÅ¡kovei 13/16 turto dalių priklauso 2010-09-06 PaveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimo Nr. NJ-4591 ir 2012-05-16 Dovanojimo sutarties Nr. VB7-3620 pagrindais, o atsakovei - 2010-09-06 PaveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimo Nr. NJ-4555 pagrindu.
Pagal turto vertinimÄ 0,10 ha ploto žemÄs sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanÄių (duomenys neskelbtini), rinkos vertÄ yra 99 000 Eur. Tarp Å¡alių yra susiklostÄ konfliktiniai santykiai. AtsakovÄ dÄl ginÄo gyvenamojo namo priteisimo natÅ«ra ieÅ¡kovei sutiko, taÄiau nesutiko su kompensacijos suma; tuo tarpu dÄl ginÄo žemÄs sklypo dalies priteisimo ieÅ¡kovei natÅ«ra nesutiko, o praÅ¡Ä atidalinti jai priklausanÄiÄ Å¾emÄs sklypo dalį iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs pagal 2019-05-22 ŽemÄs sklypų padalinimo planÄ , priteisiant natÅ«ra 1,875 arų žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį atsakovÄ amalgamacijos bÅ«du prijungtų prie jai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄio Å¡alia esanÄio žemÄs sklypo, (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nustatÄ, jog ginÄo namu atsakovÄ nesinaudoja, intereso į jį neturi, todÄl vertino, jog atsakovÄ nesiekia iÅ¡saugoti nuosavybÄs teisių į šį nekilnojamÄ jį turtÄ . Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ atidalinti ginÄo gyvenamÄ jį namÄ priteisiant jai nuosavybÄs teise, o atsakovei iÅ¡mokant kompensacijÄ - nelaikÄ pažeidžianÄiu atsakovÄs, kaip savininkÄs teisių, nes pati atsakovÄ sutiko taikyti atidalijimÄ priteisiant kompensacijÄ pinigais.
7. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovei tenkanti tiek gyvenamojo namo naudingojo ploto dalis, tiek žemÄs sklypo ploto dalis yra labai nedidelÄ, taip pat įvertinus atsakovÄs interesų naudotis ginÄo namu nebuvimu bei ieÅ¡kovÄs nurodytas aplinkybes apie planuojamus namo rekonstrukcijos darbus, taip pat pateiktas fotonuotraukas, kuriose fiksuotas ginÄo turtas, teismas sprendÄ, jog byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs ir raÅ¡ytiniai įrodymai sudaro pagrindÄ taikyti žemÄs sklypo atidalijimo bÅ«dÄ priteisiant piniginÄ kompensacijÄ atsakovei vietoj turto atidalijimo natÅ«ra; taip bÅ«tų iÅ¡vengta bet kokių Å¡alių ginÄų ateityje.
Be to, atsakovÄ daugelį metų gyvena kitame gretimame sklype su savo Å¡eima, kuriame yra gyvenamasis namas. Ta aplinkybÄ, jog atsakovei priklausantis žemÄs sklypas yra mažesnis, nei tas, kurį ieÅ¡kovÄ praÅ¡o atidalyti, savaime nesudarÄ pagrindo teismui pripažinti, jog atsakovÄs interesai atidalijus ginÄo sklypÄ priteisiant jai kompensacijÄ už tenkanÄiÄ turto dalį, bus iÅ¡ esmÄs pažeisti. Juolab, kad atsakovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, jog atidalijimo bÅ«das, priteisiant jai kompensacijÄ pinigais, pažeis jos teises.
Teismas sprendÄ, jog pats optimaliausias, tinkamiausias ir teisingiausias variantas yra atidalyti Å¡alims bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausantį žemÄs sklypÄ (duomenys neskelbtini), priteisiant ieÅ¡kovei natÅ«ra atsakovei priklausanÄiÄ 3/16 dalį, o atsakovei priteisiant kompensacijÄ už jai priklausanÄiÄ 3/16 dalį žemÄs sklypo.
8. Teismas atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ bei 2019-07-03 Turto vertinimo ataskaitoje nustatytÄ turto vertÄ, už atsakovei tenkanÄiÄ turto dalį (3/16) priteisÄ kompensacijÄ , kuri sudarÄ 18 562,50 Eur. Teismas atmetÄ ieÅ¡kovÄs teiginius dÄl kompensacijos mažinimo, kadangi konstatavo, kad ieÅ¡kovÄ faktiÅ¡kai naudojosi ginÄo namu, dÄl ko jai ir kilo pareiga namÄ iÅ¡laikyti bei juo rÅ«pintis.
9. Teismas pažymÄjo, jog atsakovÄs reikalavimas - atidalinti žemÄs sklypÄ , suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus - sklypus, taip pat perdalijimas, sujungimas (įskaitant ir amalgamacijÄ ) gali bÅ«ti sprendžiamas tik parengus žemÄs sklypo formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektÄ teisÄs aktų nustatyta tvarka. AtsakovÄ nepateikÄ teismui parengto žemÄs sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, suderinto su Nacionaline žemÄs tarnyba, todÄl šį reikalavimÄ atmetÄ kaip nepagrįstÄ .
10. Teismas netenkino atsakovÄs praÅ¡ymo atidalinti bendrÄ ja daline nuosavybe priklausantį turtÄ , nustatant gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemÄs sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal žemÄs sklypo ir statinio naudojimosi planÄ , nes naudojimosi tvarkos nustatymas ginÄo turtu neatitiktų Å¡alių interesų pusiausvyros ir bÅ«tų itin neefektyvus ir neprotingas nagrinÄjamos bylos kontekste. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovÄ V. P. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimÄ ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovÄs naudai patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
12. ApeliantÄ sutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas nusprendÄ gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis priteisti ieÅ¡kovei, o atsakovei priteisti kompensacijÄ už 3/16 gyvenamojo namo dalis. TaÄiau atsakovÄ nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendÄ ieÅ¡kovei priteisti 3/16 dalis žemÄs sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisti kompensacijÄ už 3/16 žemÄs sklypo dalis, bei priteisÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs 2 888 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų. AtsakovÄ mano, kad teismas priÄmÄ sprendimÄ netinkamai įvertinÄs faktines ginÄo aplinkybes ir teisines nuostatas.
13. Pažymi, kad žemÄs sklypo dalimi, kuri pagal atsakovÄs pasiÅ«lytÄ planÄ bÅ«tų atidalinama atsakovei, atsakovÄ realiai ir naudojasi, kÄ patvirtina byloje esanÄios foto nuotraukos: toje žemÄs sklypo dalyje stovi atsakovÄs lauko Å¡viestuvas, jos pasodinti prižiÅ«rimi gÄlynai. AtsakovÄ visada asmeniÅ¡kai rÅ«pinosi Å¡iÄ Å¾emÄs sklypo dalimi. Toks žemÄs sklypo atidalinimas natÅ«ra iÅ¡ esmÄs atitiktų faktiÅ¡kai bendraturÄių naudojamas žemÄs sklypo dalių ribas pagal daugelį metų Å¡alių žemÄs sklypo naudojimosi praktikÄ , todÄl bÅ«tų iÅ¡laikytas ir faktinių nuosavybÄs teisinių santykių stabilumas. Mano, kad atidalinant žemÄs sklypÄ nebÅ«tų padaryta visiÅ¡kai jokia žala jo paskirÄiai, tiek ieÅ¡kovÄ, tiek atsakovÄ po atidalinimo galÄtų be apribojimų naudotis priteistomis žemÄs sklypo dalimis.
14. Nurodo, kad vien faktinÄ aplinkybÄ, kad atsakovÄs dalis bendrojoje dalinÄje nuosavybÄje yra mažesnÄ nei ieÅ¡kovÄs, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados dÄl galimumo jos nuosavybÄ paimti prievarta. IeÅ¡kovÄs iÅ¡reikÅ¡tas noras remontuoti gyvenamÄ jį namÄ ir teismo sprendimas yra pagrįstas vieninteliu argumentu, kad ieÅ¡kovei apÅ¡iltinant namÄ gali bÅ«ti neiÅ¡laikytas teisÄs aktų nustatytas atstumas nuo namo stogo kraÅ¡to iki gretimo sklypo ribos. TaÄiau ieÅ¡kovÄ turi galimybÄ rinktis, kokiu bÅ«du atlikti namo apÅ¡iltinimÄ bei iÅ¡laikyti nustatytus atstumus.
ŽemÄs sklypo atidalinimas natÅ«ra jokiu bÅ«du nepaneigia ieÅ¡kovÄs galimybių renovuoti gyvenamÄ jį namÄ . Å iuo atveju teismas teikia pirmenybÄ ieÅ¡kovÄs interesams, kurie yra tik numanomi, tuo tarpu atsakovÄs interesai iÅ¡laikyti nuosavybÄ natÅ«ra pagal susiklosÄiusiÄ faktinÄ situacijÄ yra visiÅ¡kai paneigiami. IeÅ¡kovÄs vienasmeniai interesai negali bÅ«ti virÅ¡esni už atsakovÄs kaip bendraturtÄs interesus. IeÅ¡kovÄs patogumas naudotis nuosavybe negali bÅ«ti argumentas atimti nuosavybÄ iÅ¡ atsakovÄs. Mano, kad teismo sprendimu yra tenkinami tik ieÅ¡kovÄs interesai, neieÅ¡kant optimalaus varianto.
15. Teismo argumentas, kad atidalinus turtÄ priteisiant atsakovei kompensacijÄ bus iÅ¡vengta Å¡alių konfliktų ateityje yra nereikÅ¡mingas, kadangi Å¡alys ir toliau iÅ¡liks tokioje paÄioje padÄtyje, nes jiems nuosavybÄs teise priklausantys sklypai yra besiribojantys. TodÄl atidalinimo bÅ«das priteisiant visÄ Å¾emÄs sklypÄ ieÅ¡kovei visiÅ¡kai nekeiÄia situacijos.
16. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemÄs įstatymo 40 str. 9 d. numato, kad dviejų bendrÄ ribÄ turinÄių žemÄs sklypų perdalijimas gali bÅ«ti atliekamas nerengiant žemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kuriais žemÄs sklypai pertvarkomi nerengiant žemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi ŽemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklÄse (toliau â TaisyklÄs). Taisyklių 6 p. numatyta, kad atliekant bendrÄ ribÄ turinÄių žemÄs sklypų perdalijimÄ , žemÄs sklypai pertvarkomi nerengiant projekto, jeigu Å¡ių žemÄs sklypų dalys yra neraÄionalaus dydžio ir ne didesnÄs kaip 0,04 ha kitos paskirties žemÄs sklypo.
Å iuo atveju atsakovÄ praÅ¡o atidalinti ir prie jai nuosavybÄs teise priklausanÄio gretimo žemÄs sklypo prijungti 0,01875 ha kitos paskirties žemÄs sklypo dalį. TodÄl pagal Taisykles žemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas ginÄo atveju gali bÅ«ti nerengiamas. Be to, kol žemÄs sklypas yra teisminio ginÄo objektu, nÄra galimas joks galutinis projekto tvirtinimas. NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba gali netvirtinti projekto, kol nÄra teismo sprendimo dÄl žemÄs sklypo atidalinimo.
AtsakovÄ kreipÄsi į NacionalinÄ Å¾emÄs tarnybÄ dÄl žemÄs sklypo atidalinimo plano įvertinimo ir pateikÄ teismui atsakymÄ , kuriame NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba nurodÄ, kad planas atitinka amalgamacijos principÄ ir nenurodÄ jokių pastabų, jog toks planas bÅ«tų negalimas įgyvendinti. AtsakovÄ taip pat praÅ¡Ä teismo įtraukti į bylÄ Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijÄ , kuri, esant teismo abejonÄms dÄl atsakovÄs pateikto atidalinimo plano, galÄtų pasiakyti dÄl tokio atidalinimo tikslingumo.
TaÄiau teismas atsakovÄs praÅ¡ymo netenkino ir poreikio gauti savivaldybÄs iÅ¡vadÄ nematÄ.
17. Mano, kad jeigu teismo vertinimu atsakovÄ privalÄjo pateikti suderintÄ Å¾emÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , atsakovei turÄjo bÅ«ti nustatytas terminas prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Jeigu teismo vertinimu atsakovÄ jau bylos iÅ¡kÄlimo stadijoje tinkamai nesuformulavo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, t. y. nepateikÄ suderinto žemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, teismas, nepasinaudojÄs ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutu ir nepareikalavÄs sutikslinti pareikÅ¡tus reikalavimus, pateikti nuosavybÄs atidalijimo projektÄ , bylÄ iÅ¡nagrinÄjo pažeisdamas civilinį procesÄ pirmosios instancijos teisme reglamentuojanÄias teisÄs normas.
Teismas nenagrinÄjo atsakovÄs pateikto žemÄs sklypo atidalinimo plano tinkamumo ir apie jį pasisakÄ tik sprendime. Sprendimo argumentas, kad liekantis ieÅ¡kovei sklypas, tiek atidalijamas atsakovei sklypas prarastų taisyklingÄ keturkampÄ formÄ , nÄra reikÅ¡mingas, kadangi reikalavimas žemÄs sklypus formuoti staÄiakampio arba artimos staÄiakampiui formos taikomas tik žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypams. IÅ¡ atsakovÄs siÅ«lomo atidalinimo bÅ«do matyti, kad jokios kliÅ«tys tinkamai pagal žemÄs sklypo paskirtį juo naudotis nebÅ«tų sudaromos.
IeÅ¡kovÄ turÄtų tokį patį priÄjimÄ ir privažiavimÄ prie žemÄs sklypo, naudojimasis gyvenamuoju namu taip pat nebÅ«tų apribotas, kadangi iÅ¡laikomi visi teisÄs aktuose nustatyti atstumai nuo gretimo sklypo ribos.
18. Byloje buvo pareikÅ¡tas alternatyvus atsakovÄs reikalavimas, kad nesant galimybÄs turtÄ atidalinti natÅ«ra, bÅ«tų nustatoma naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarka. Teismas atmesdamas atsakovÄs reikalavimÄ , pasisakÄ, kad atsakovÄ Ä¯ ginÄo namÄ intereso neturi, juo nesinaudojo ir nesirÅ«pino. PažymÄtina, kad atsakovÄ neturÄjo galimybÄs gyvenamuoju namu naudotis ar juo rÅ«pintis, kadangi name visÄ laikÄ su Å¡eima gyveno tik ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄs į jį neįsileido bei nederino jokių namo priežiÅ«ros klausimų.
TaÄiau esant faktinei ir techninei galimybei nustatyti naudojimosi turtu tvarkÄ bei atsakovei nesutinkant, kad visas turtas bÅ«tų priteistas ieÅ¡kovei, o jai iÅ¡mokama kompensacija, prioritetas turÄtų bÅ«ti teikiamas bÅ«tent naudojimosi tvarkos nustatymui, o ne atidalinimui iÅ¡mokant kompensacijÄ . Pažymi, kad teismas netyrÄ ir nesiaiÅ¡kino, ar priimtas sprendimas galÄs bÅ«ti įvykdytas, t. y. ar ieÅ¡kovÄ pajÄgi sumokÄti atsakovei kompensacijÄ (CPK 263 straipsnis).
19. Nesutinka su teismo sprendimu dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kadangi dalis ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinio reikalavimų buvo atmesta, o atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinta. Atitinkamai su CPK nuostatomis, ieÅ¡kovÄs patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos turÄtų bÅ«ti proporcingai mažinamos, o iÅ¡ ieÅ¡kovÄs proporcingai priteistinos atsakovÄs patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos. AtsakovÄs nuomone, atstovavimo iÅ¡laidos (2 450 Eur), atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo sudÄtinga, nesprendžiami nauji teisiniai klausimai, buvo iÅ¡nagrinÄta iÅ¡ esmÄs per vienÄ teismo posÄdį, turÄtų bÅ«ti mažinamos.
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovÄ G. V. praÅ¡o atsakovÄs apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o priimti papildomus įrodymus. Nurodo, jog apeliantÄ sutikdama su tuo, jog neracionalu atidalinti gyvenamÄ jį namÄ natÅ«ra, ir pripažindama, jog atidalijimas tokiu bÅ«du, kaip nurodyta teismo sprendime, yra teisÄtas ir pagrįstas, yra nenuosekli ir prieÅ¡tarauja pati sau vÄl praÅ¡ydama nustatyti naudojimosi visu turtu tvarkÄ , jeigu žemÄs sklypo atidalinti natÅ«ra nÄra galima.
21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarÄ iÅ¡vadas, jog duotuoju atveju toks atidalijimas yra optimalus ir proporcingas abiem ginÄo Å¡alims. Teismas pagrįstai nurodÄ, jog atsakovei priklausanti labai nedidelÄ dalis bendrame turte - 3/16, kurios negalima atidalinti natÅ«ra, nepažeistų esminiai atsakovÄs teisių ir teisÄtų interesų, jeigu bÅ«tų priteista jai kompensacija pinigais. AtsakovÄ poreikio naudotis gyvenamuoju namu neturi, nes jau eilÄ metų juo nesinaudoja, kÄ pati pripažįsta, o žemÄs sklypas yra suformuotas bÅ«tent Å¡iame sklype esanÄiam gyvenamajam namui, tinkamai namo priežiÅ«rai ir eksploatavimui, taisyklingos formos, kaip to reikalauja žemÄtvarkos taisyklÄs. ŽemÄs sklypo atidalijimas iÅ¡mokant atsakovei teisingÄ ir pagrįstÄ kompensacijÄ , kurios dydžio ji neginÄija, nelaikytinas nuosavybÄs nelieÄiamumo principo pažeidimu, turto atÄmimu prievarta, nes turtas iÅ¡ atsakovÄs nÄra nusavinamas, atimamas ar kaip nors kitaip pažeidžiama jos turtinÄ teisÄ â įstatymų nustatyta tvarka turtas yra atidalijamas iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, atsakovÄs turto dalį natÅ«ra transformuojant į piniginį ekvivalentÄ , vadovaujantis LAT nurodytomis sÄ lygomis ir jas įvertinus Å¡iuo konkreÄiu atveju.
Vien tai, jog atsakovÄ nesutinka su ieÅ¡kovÄs pageidaujamu turto atidalijimo bÅ«du ir iÅ¡reiÅ¡kÄ pozicijÄ , jog žemÄs sklypo dalies pageidauja natÅ«ra, savaime nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovÄs pageidaujamas atidalijimo bÅ«das yra neteisingas, ir atsakovÄs pageidavimas privalo bÅ«ti tenkinamas visais atvejais.
22. Atmestini atsakovÄs argumentai, kad žemÄs sklypo dalimi, kuri pagal atsakovÄs pasiÅ«lytÄ planÄ bÅ«tų atidalinama atsakovei, atsakovÄ realiai ir naudojasi, nes atsakovÄs lauko Å¡viestuvas stovi bÅ«tent jai su sutuoktiniu bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄiame sklype (duomenys neskelbtini), netoli ribos, bet ne ginÄo sklype. GÄlynai taip pat pasodinti prie atsakovÄs namo laiptų jos sklype (duomenys neskelbtini). GinÄo sklypu naudojosi tik ieÅ¡kovÄ, nes Å¡i sklypo dalis buvo ir yra bÅ«tina gyvenamojo namo eksploatavimui.
AtsakovÄ pati teigÄ, jog ieÅ¡kovÄ vienasmeniÅ¡kai naudojosi turtu ir ji neturÄjo galimybÄs patekti į (duomenys neskelbtini) esantį turtÄ â namÄ ir kiemÄ , todÄl dabar iÅ¡sakomi prieÅ¡ingi jos teiginiai vertintini kritiÅ¡kai, jie nÄra niekuo įrodyti ir pagrįsti. AtsakovÄs reikalaujamas žemÄs sklypo atidalinimas natÅ«ra ne tik neatitiktų faktiÅ¡kai bendraturÄių susiklosÄiusios žemÄs naudojimo tvarkos, bet ir panaikintų galimybÄ ieÅ¡kovei racionaliai ir tinkamai toliau naudotis jai nuosavybÄs teise priklausanÄiu gyvenamuoju namu â jį prižiÅ«rÄti, rekonstruoti, apÅ¡iltinti, sandÄliuoti namo Å¡ildymui reikalingas malkas toje sklypo dalyje, kurioje jos ilgÄ laikÄ buvo sandÄliuojamos (iÅ¡ katilinÄs pusÄs), kadangi atsakovÄ pageidauja palikti aplink gyvenamÄ jį namÄ pagal dabartines jo koordinates tik lygiai po 3 metrus, kas savaime daro bet kokiÄ namo rekonstrukcijÄ nebeįmanomÄ .
TodÄl atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys realiai esanÄiai situacijai apeliantÄs argumentai, jog tiek ieÅ¡kovÄ, tiek atsakovÄ po atsakovÄs siÅ«lomo žemÄs sklypo atidalinimo galÄtų be apribojimų naudotis priteistomis žemÄs sklypo dalimis â ieÅ¡kovei bÅ«tų neproporcingai apsunkinta galimybÄ naudotis jai priteistu gyvenamuoju namu, iÅ¡ esmÄs bÅ«tų nebegalima Å¡io namo rekonstrukcija, Å¡is turtas prarastų savo vertÄ, iÅ¡ dviejų pusių įrÄminus jį minimaliu atstumu nuo svetimo sklypo ribos.
23. Mano, kad nÄra jokio pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo parinktas atidalijimo bÅ«das nÄra optimalus esamoje situacijoje. Negalima teigti, kad teismas vertino tik ieÅ¡kovÄs interesus, nes priteista atsakovei kompensacija yra nuo turto rinkos vertÄs, neatmetus ieÅ¡kovÄs atliktų namo vertÄs padidinimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, ir bÅ«tent todÄl, jog teismo buvo konstatuota, kad turtu naudojosi tik ieÅ¡kovÄ, ko neneigÄ ir pati atsakovÄ.
24. Taip pat mano, kad esant Å¡alių tarpusavio itin blogiems santykiams bendrai valdyti turtÄ kaip to praÅ¡o apeliantÄ, yra labai sudÄtinga, neracionalu, nuolat prireikia derinti visÄ eilÄ bendro turto valdymo klausimų, programuoja teisminius ginÄus, ir tokia situacija skiriasi iÅ¡ esmÄs nuo situacijos po turto atidalijimo, kai bendrosios dalinÄs nuosavybÄs nebelieka, o Å¡alys lieka tik kaimynais, kurie kiekvienas valdo savo atskirÄ turtÄ .
25. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodÄ, kad atsakovÄ nepateikÄ suderinto žemÄs sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, norÄdama atidalinti žemÄs sklypo dalį natÅ«ra, nes pagal teisÄs aktus toks projektas yra bÅ«tinas. Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija nesprendžia dÄl privaÄių žemÄs sklypų atidalijimo, todÄl teismas pagrįstai netraukÄ savivaldybÄs į bylÄ dÄl nesusijusių su jos kompetencija privaÄių ginÄų sprendimo. Teismas taip pat neturÄjo pagrindo inicijuoti projekto ruoÅ¡imo atsakovÄs interesais, kadangi atsakovÄ buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko â advokato.
26. Atmestini apeliantÄs argumentai, kad nÄra reikÅ¡minga ginÄo sprendimui pagal atsakovÄs siÅ«lytÄ planÄ suformuotų sklypų forma, nes staÄiakampio forma taikytina tik žemÄs Å«kio paskirties sklypams. ApeliantÄs plane siÅ«lytas sklypų perdalinimo bÅ«das, kai suformuojami laužyti, su daugybe kampų sklypai, niekaip negali pretenduoti į racionalų namų valdos sklypÄ , skirtÄ gyvenamajam namui eksploatuoti.
27. Nesutiktina su apeliantÄs teiginiais, kad tais atvejais, kai nÄra galimybÄs atidalinti daiktÄ natÅ«ra, prioritetas teiktinas naudojimosi tvarkos nustatymui, o ne atidalijimui iÅ¡mokant piniginÄ kompensacijÄ . VisiÅ¡kai nelogiÅ¡ka bÅ«tų nustatyti naudojimosi tvarkÄ bendro turto maža dalimi, kai objektyviai naudotis atskirai tokia dalimi pagal daikto paskirtį neįmanoma, negaunama jokia reali nauda, o tik paliekama terpÄ nuolatiniams ginÄams kilti.
28. ApeliantÄ apeliaciniame skunde kelia klausimÄ dÄl ieÅ¡kovÄs galimybÄs iÅ¡mokÄti jai priteistÄ piniginÄ kompensacijÄ , nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas netyrÄ ir nesiaiÅ¡kino, ar priimtas sprendimas galÄs bÅ«ti įvykdytas. Atsikirsdama į tokį skundo motyvÄ ieÅ¡kovÄ teikia banko pažymÄ , kad reikiama suma yra jos banko sÄ skaitoje ir galÄs bÅ«ti iÅ¡ karto sumokÄta, kai tik teismo sprendimas įsiteisÄs. Pažymi, kad tokio motyvo atsakovÄ nebuvo nurodžiusi jokiame savo procesiniame dokumente pirmosios instancijos teisme, nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi kokios nors abejonÄs, kad teismo sprendimas kompensacijos atveju negalÄtų bÅ«ti įvykdytas.
29. Nesutinka su apeliantÄs argumentais dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų, nes advokatÄs paslaugų įkainiai sudarÄ mažiau nei treÄdalį maksimalios priteistinos sumos, kas atitinka darbo laiko sÄ naudas ir bylos sudÄtingumÄ . TodÄl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nemažino advokato iÅ¡laidų sumos, nes jos atitinka protingumo kriterijų. Nors pirmosios instancijos teismas nesumažino atsakovei priteistos kompensacijos patirtomis turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidomis ir dÄl to priteisÄ visÄ kompensacijÄ pagal individualų turto vertinimÄ , taÄiau esminis ieÅ¡kinio reikalavimas buvo turto atidalijimas kompensacijos pinigais bÅ«du, ir Å¡is reikalavimas buvo patenkintas pilna apimtimi, o kompensacijos dydis laikytinas tik iÅ¡vestiniu reikalavimu.
Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkintinas IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 30. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinÄ taisyklÄ yra ta, jog apeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas atsakovÄs V. P. apeliaciniu skundu, be to absoliuÄių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
31. Apeliacijos dalykas â pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atidalinta bendroji dalinÄ nuosavybÄ, teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
32. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisÄ reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs teisÄs yra vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs teisÄs pasibaigimo bÅ«dų. Atidalijimas galimas bendraturÄių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturÄiai nesutaria dÄl atidalijimo bÅ«do, teismo sprendimu pagal bendraturÄio ieÅ¡kinį dÄl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dÄl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturÄio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirÄiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturÄių gauna kompensacijÄ pinigais.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas â gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklauso ieÅ¡kovei ir atsakovei, t. y. ieÅ¡kovei priklauso 13/16 nurodyto turto dalių, o atsakovei - 3/16 turto dalys (e. b. l. 12-13). 2019-07-03 buvo atliktas turto vertinimas, kurio ataskaitoje nurodoma, kad 0,10 ha ploto žemÄs sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanÄių (duomenys neskelbtini), rinkos vertÄ yra 99 000 Eur (e. b. l. 18-74).
IeÅ¡kovÄ ir atsakovÄ kreipÄsi į teismÄ dÄl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs. Pirmosios instancijos teismas atidalijo ieÅ¡kovei ir atsakovei bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du: žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisÄ nuosavybÄs teise ieÅ¡kovei, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteisÄ 18 562,50 Eur piniginÄ kompensacijÄ už atsakovei tenkanÄias 3/16 turto dalis (žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).
34. ApeliantÄ sutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas nusprendÄ gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis priteisti ieÅ¡kovei, o atsakovei priteisti kompensacijÄ už 3/16 gyvenamojo namo dalis. TaÄiau nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendÄ ieÅ¡kovei priteisti 3/16 dalis žemÄs sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisti piniginÄ kompensacijÄ už Å¡iÄ Å¾emÄs sklypo dalį. Mano, kad teismas priÄmÄ sprendimÄ netinkamai įvertinÄs faktines ginÄo aplinkybes, nes ji naudojasi žemÄs sklypo dalimi, todÄl jos atidalijimas natÅ«ra iÅ¡ esmÄs atitiktų faktiÅ¡kai bendraturÄių naudojamas žemÄs sklypo dalių ribas pagal daugelį metų Å¡alių žemÄs sklypo naudojimosi praktikÄ .
Be to jos sklypas ribojasi su ginÄo sklypu, todÄl bÅ«tų teisinga jos dalį iÅ¡ bendro ginÄo sklypo prijungti prie jos sklypo. Taip bÅ«tų mažiausiai apribotos jos kaip savininkÄs teisÄs.
35. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodÄs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo iÅ¡imtis â visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas jo atidalijimo natÅ«ra galimumas, net padarant atitinkamÄ (proporcingÄ ) žalÄ daikto paskirÄiai. Tik nesant galimybÄs atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirÄiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturÄiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkreÄiu atveju įvertinÄs kiekvieno iÅ¡ atidalijamų bendraturÄių poreikį dalijamam daiktui, galimybÄ Ä¯sigyti kitÄ tokį daiktÄ , iÅ¡mokÄti kompensacijÄ kitiems atidalijamiems bendraturÄiams, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, turi sprÄsti, kuriam iÅ¡ bendraturÄių bÅ«tų teisinga priteisti kompensacijÄ pinigais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. lapkriÄio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
36. Sprendžiant bendraturÄių ginÄÄ , kai vienas (ar keli) iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, o kitas â nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinÄ nuosavybÄ, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). TaÄiau įgyvendinant teisÄ atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, negali bÅ«ti varžoma kito asmens nuosavybÄs teisÄ. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atidalijÄs turtÄ (gyvenamÄ jį namÄ ) iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, pagrįstai netenkino apeliantÄs pareikÅ¡to alternatyvaus reikalavimo - nustatyti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ . PažymÄtina, kad atsakovÄ iÅ¡ esmÄs sutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikytu gyvenamojo namo atidalinimo bÅ«du.
37. TaÄiau, sprÄsdamas klausimÄ dÄl žemÄs sklypo atidalijimo, pirmosios instancijos teismas nurodÄ, jog atsakovei priklausantis ginÄo sklypo dalis yra santykinai maža, lyginant jÄ su ieÅ¡kovei priklausanÄia dalimi, ieÅ¡kovÄ numato atlikti namo rekonstrukcijÄ , todÄl sprendÄ, kad pats optimaliausias, tinkamiausias ir teisingiausias bÅ«das yra atidalyti Å¡alims bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausantį žemÄs sklypÄ (duomenys neskelbtini), priteisiant ieÅ¡kovei natÅ«ra atsakovei priklausanÄias 3/16 dalis, o atsakovei priteisiant piniginÄ kompensacijÄ už Å¡ias dalis.
38. TeisÄjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka. Kolegijos vertinimu, vien faktinÄ aplinkybÄ, kad atsakovÄs dalis bendrojoje dalinÄje nuosavybÄje yra mažesnÄ nei ieÅ¡kovÄs, pati savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad yra teisinga Å¡iÄ mažesnÄ dalį natÅ«ra priteisti ieÅ¡kovei, ypaÄ Ä¯vertinant aplinkybÄ, jog atsakovÄs žemÄs sklypas ribojasi su ginÄo sklypu, dÄl ko, manytina, yra galimybÄ ginÄo sklypo dalį prijungti prie atsakovÄs sklypo.
Be to ieÅ¡kovÄs iÅ¡reikÅ¡ta pozicija ateityje galimai rekonstruoti (apÅ¡iltinti) namÄ (dÄl ko nebebÅ«tų iÅ¡laikytas minimalus atstumas iki sklypo ribos), kolegijos nuomone, t.p. negali lemti sprendimo natÅ«ra visÄ sklypÄ priteisti ieÅ¡kovei. Akivaizdu, kad rekonstrukcija gali bÅ«ti atliekama įvairiais bÅ«dais (ne vien ieÅ¡kovÄs pageidaujamu, t.y. ir iÅ¡laikant minimalius atstumus). Be to rekonstrukcijÄ tik numatoma atlikti, t.y. Å¡ie procesai dar net nÄra pradÄti, ir ieÅ¡kovÄs pozicija dÄl jos gali ir pasikeisti.
Tokiu bÅ«du sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl žemÄs sklypo atidalinimo, galimai nepagrįstai suteikÄ prioritetÄ vien ieÅ¡kovÄs interesams.
39. Lietuvos Respublikos žemÄs įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad dviejų bendrÄ ribÄ turinÄių žemÄs sklypų perdalijimas gali bÅ«ti atliekamas nerengiant žemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kuriais žemÄs sklypai pertvarkomi nerengiant žemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi ŽemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklÄse. SprendimÄ dÄl Å¡ių perdalijimo bÅ«du patikslintų žemÄs sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemÄs savininkų ir savivaldybÄs administracijos direktoriaus suderintus žemÄs sklypų planus priima NacionalinÄs žemÄs tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
Lietuvos Respublikos žemÄs Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 âDÄl ŽemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimoâ patvirtintose TaisyklÄse (toliau â TaisyklÄs) 6 p. numatyta, kad atliekant bendrÄ ribÄ turinÄių žemÄs sklypų perdalijimÄ , žemÄs sklypai pertvarkomi nerengiant projekto, jeigu Å¡ių žemÄs sklypų dalys yra neracionalaus dydžio ir ne didesnÄs kaip 0,04 ha kitos paskirties žemÄs sklypo.
Taigi, prieÅ¡ingai negu nurodÄ pirmosios instancijos teismas, manytina, kad pagal Taisykles žemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas ginÄo atveju gali bÅ«ti ir nerengiamas, nes atsakovÄ praÅ¡o atidalinti ir prie jai nuosavybÄs teise priklausanÄio gretimo žemÄs sklypo prijungti 0,01875 ha kitos paskirties žemÄs sklypo dalį. Be to, sutiktina su apeliantÄs argumentais, jog kol žemÄs sklypas yra teisminio ginÄo objektu, nÄra galimas joks galutinis projekto tvirtinimas.
40. Kaip minÄta, pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl ginÄo žemÄs sklypo atidalijimo, iÅ¡ esmÄs nenagrinÄjo galimybÄs bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo žemÄs sklypo dalį atidalinti natÅ«ra, jÄ prijungiant prie gretimo sklypo, nurodydamas, kad nepateiktas reikiamas projektas. TaÄiau į bylÄ buvo pateikti žemÄs sklypų planai, pagal kuriuos atsakovÄ siÅ«lÄ atidalinimÄ nurodytu bÅ«du, o nutarties 39 p. aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad projektas nagrinÄjamu atveju iÅ¡ tikrųjų gali bÅ«ti nerengiamas.
PažymÄtina, kad ir byloje esanÄiame NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos 2020-01-09 raÅ¡te nurodoma, kad atsakovÄs siÅ«lomas sklypų pertvarkymo bÅ«das atitinka ŽemÄs įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje įtvirtintÄ Å¾emÄs sklypų perdalijimo (amalgamacijos) sÄ vokÄ . T.p. nurodoma, kad dÄl žemÄs sklypų pertvarkymo bÅ«do racionalumo sprendimÄ turÄtų priimti Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Å¡io dokumento bei nutarties 39 p. nurodyto teisinio reguliavimo, negavo NacionalinÄs žemÄs tarnybos bei Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos iÅ¡vadų dÄl atsakovÄs praÅ¡omo žemÄs sklypo atidalinimo bÅ«do, ir iÅ¡ esmÄs nesprendÄ dÄl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dÄl sklypo atidalinimo natÅ«ra, prijungiant sklypo dalį prie atsakovÄs sklypo.
Tai, kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad nebuvo atskleista bylos esmÄ Å¡ioje dalyje, dÄl ko Å¡i bylos dalis turÄtų bÅ«ti perduota nagrinÄti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.
41. Pripažįstama, kad bylos perdavimo nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretÅ«s tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinÄs instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ nagrinÄti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmÄ ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs apeliacinÄs instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.
Jeigu dÄl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinÄs instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinÄjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmÄs neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
42. TeisÄjų kolegijos vertinimu, dÄl nutarties 40 p. nurodytų priežasÄių nustatytos visos bylos dalies grÄ Å¾inimo pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo dÄl bylos esmÄs neatskleidimo sÄ lygos (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). TodÄl toks sprendimas ir priimamas. T.p. dÄl to pakeiÄiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dÄl piniginÄs kompensacijos priteisimo, nustatant, kad kompensacija priteisiama už gyvenamÄ jį namÄ ir kompensacijos sumÄ sumažinant kompensacija už žemÄs sklypo dalį (9 000 Eur) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
43. Ä®vertinus aplinkybÄ, kad Å¡alys iÅ¡ esmÄs sutarÄ dÄl gyvenamojo namo atidalinimo, o jų ginÄas dÄl žemÄs sklypo atidalinimo bei naudojimosi juo tvarkos nustatymo grÄ Å¾inamas nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, Å¡alių byloje patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turÄtų bÅ«ti sprendžiamas kartu su grÄ Å¾inama nagrinÄti bylos dalimi pirmosios instancijos teisme. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, teisÄjų kolegija n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteista piniginÄ kompensacija, pakeisti, nustatant, kad kompensacija priteisiama už gyvenamÄ jį namÄ ir jos dydis yra 9 562,50 Eur. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas dÄl žemÄs sklypo atidalijimo per piniginÄ kompensacijÄ ir netenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dÄl Å¡io žemÄs sklypo atidalijimo natÅ«ra bei naudojimosi juo tvarkos nustatymo, t.p. sprendimo dalį dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo panaikinti ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.
TeisÄjai Eigirdas Äinka Vygintas Mažuika NijolÄ DanguolÄ SmetonienÄ