de9efff3-7bf0-4667-ae4a-ba86787cd4dc · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Jūratė Jakubonienė             Baudžiamoji byla Nr. 1A-103-478/2015Teisėja Asta Jakučiūnienė             Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00221-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.2.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Remeikos ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui, nuteistajam G.

B., jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir galutinė bausmė G.

B. paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Ä® G. B. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaičiuotas laikas, jo atbÅ«tas pagal 2014 m. gegužės 13 d. teismo nuosprendį. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. B. paskirta kardomoji priemonė –suėmimas.Civilinio ieÅ¡kovo UAB „4finance“ civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai 1066,66 litų sumai, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant solidariai iÅ¡ G. B. ir A. S.. Å iuo nuosprendžiu nuteistas A.

S. nuosprendžio neskundė.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : G. B. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis ir A. S., turėdami tikslÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ savo ir kitų asmenų naudai, veikdami bendrai ir su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2013-03-13 15 val. 9 min. nenustatytam asmeniui telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus į nukentėjusiosios V. B. telefonÄ , kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistačius policijos pareigÅ«nu bei melagingai praneÅ¡us nukentėjusiajai V.

B., kad per jos sÄ skaitÄ yra „plaunami“ pinigai ir pareikalavus, kad ji padiktuotų savo elektroninės mokėjimo priemonės, leidžiančios elektroniniu bÅ«du disponuoti lėšomis, esančiomis banko sÄ skaitoje, tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – naudotojo ID slaptažodį ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus, V. B. pasakius reikalaujamus duomenis ir nurodžius, kad ji naudojasi AB Swedbank banko sÄ skaita (duomenys neskelbtini), taip tyrimo metu nenustatytam asmeniui neteisėtai įgijus nukentėjusiajai V.

B. suteiktus AB Swedbank banko elektroninės mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir juos tÄ pačiÄ dienÄ neteisėtai perdavus G. B., G. B. tÄ pačiÄ dienÄ , atlikdamas bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namų – atviros kolonijos 2-oje valdyboje, esančioje PravieniÅ¡kių II k., PravieniÅ¡kių sen., KaiÅ¡iadorių r., telefonu perdavė A. S. neteisėtai įgytus V. B., kaip banko naudotojos, tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

G. B. apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. B. nurodo, kad jis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neįvykdė. Nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, jame padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas įrodymus vertino neišsamiai ir šališkai, išvados grįstos prielaidomis. Teismas netinkamai įvertino liudytojų A. G. (B.), N. K., nukentėjusiosios V. B. bei kaltinamojo A. S. ir apelianto parodymus.

Teismas daro tik prielaidas, kad mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos metu registravęsis prie celės Pravieniškių k. Kaišiadorių raj., yra apelianto. Nukentėjusioji V. B. nurodė, kad jai skambindavo iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie celės Šiaulių m., ir dukra jam padiktavo bankininkystės kodus. Liudytoja A. G. parodė, kad ji SMS žinutėmis bendravo su asmeniu, vardu K., kuris sakėsi sėdįs Šiaulių TI. Jis nurodė, kad, kai perves pinigus, atsiųs du asmenis su raudonos spalvos Audi 80, jų paimti.

Visa tai rodo, kad apgaule įgyti pinigai buvo perduoti A. S., kuris patvirtino, kad jam priklauso telefono Nr. 8 625 16392, ir pripažino savo kaltę.Vienas iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių, patvirtinančių bendrininkų ryšį yra tai, kad paraiÅ¡koje kreditui gauti įraÅ¡ytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nenustatytam asmeniui.Byloje nėra duomenų, kad bÅ«tent apeliantas telekomunikacinių priemonių pagalba bendravo su A. S. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bei kad žinojo apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ .

LaiÅ¡ku Å ilutės prokuratÅ«rai ir prisipažinimu dėl padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminiu tyrimo metu jis tik siekė dėl asmeninių priežasčių pakeisti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietÄ . Byloje daromos tik prielaidos, kad jis turėjo suprasti ir suprato, kad savo veiksmais daro nusikalstamÄ veikÄ . Apie padarytÄ veikÄ buvo sužinota po keleto dienų nuo jos padarymo, kai nukentėjusioji parašė pareiÅ¡kimÄ .Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ patvirtinančiais įrodymais.

Kadangi byloje nėra neginčijamų įrodymų dėl apelianto kaltės, nes jie visi yra prieÅ¡taringi, o visos iÅ¡kilusios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, todėl teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmetamas. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde G. B. suformuluotus praÅ¡ymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai G.

B. pripažino kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai taip pat nepažeisti.Apeliantas ginčija savo kaltę, tvirtindamas, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo dalyvavimÄ darant nusikalstamÄ veikÄ , jo kaltė grįsta tik prielaidomis ir prieÅ¡taringais įrodymais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningÄ , vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumÄ , iÅ¡ jų analizės nuosprendyje logiÅ¡kai ir įtikinamai turi iÅ¡plaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.Å ioje byloje pagrindo netikėti pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis nėra. Nors nuteistasis G. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, tvirtindamas, jog jis jokių nusikalstamų veiksmų nepadarė, tačiau byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti bei apeliacinės instancijos teismo dar kartÄ patikrinti įrodymai paneigia apelianto teikiamÄ versijÄ .

Tokie įrodymai yra nuteistojo A. S., nukentėjusiosios V. B., liudytojos N. K. parodymai, mobiliojo ryšio telefonų išklotinės bei jų analizė, tarnybiniai pranešimai, kita bylos medžiaga, iš dalies ir paties G. B. parodymai. BK 214 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę inter alia ir tam, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011); toks pats aiÅ¡kinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013). Svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys – tai konkrečiam naudotojui bÅ«dingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-508/2014).Elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis asmuo jas iÅ¡davusiam bankui įsipareigoja naudotis vienasmeniÅ¡kai arba per įstatymiÅ¡kai įgaliotÄ asmenį, todėl trečiojo asmens disponavimas Å¡iomis priemonėmis, bet kuriuo atveju, vienareikÅ¡miÅ¡kai yra neteisėtas.

G. B. nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatytam asmeniui neteisėtai įgijus nukentėjusiajai V. B. suteiktus AB Swedbank banko elektroninės mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir juos tÄ pačiÄ dienÄ neteisėtai perdavus G. B., jis Å¡iuos duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tÄ pačiÄ dienÄ telefonu perdavė A. S.. Pagal bylos aplinkybes neabejotina, kad G. B. naudotojos V. B. duomenys (vartotojo identifikavimo numeris, slaptažodis ir slaptažodžių kortelės duomenys) buvo svetimi – jis juos neteisėtai įgijo iÅ¡ nenustatyto asmens ir perdavė A.

S.. Nuteistasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme pripažino savo kaltę ir davė pakankamai iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus, kuriais paaiÅ¡kino, kad G. B. pažįsta apie keturis - penkis metus. Su juo dažnai bendraudavo telefonu, jo praÅ¡ymu A. S. darydavo statymus lažybų punktuose, dėl to jam į sÄ skaitÄ G. B. siųsdavo pinigus. G. B. paskambinęs paprašė, pasinaudojus jo tetos duomenimis, paimti kreditÄ tetos vardu. G. B. sudiktavo visus prisijungimo kodus, o A.

S., prisijungęs prie banko sÄ skaitos iÅ¡ savo kompiuterio, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, paėmė 1000 litų kreditÄ iÅ¡ UAB „4finance”. G. B. liepė imti didžiausiÄ sumÄ , kokiÄ galima paimti. Kreditas pateko į G. B. tetos sÄ skaitÄ . Paskui G. B. atsiuntė kitÄ sÄ skaitÄ , į kuriÄ A. S. persiuntė pinigus. Taip G. B. padėjo 4 kartus. Nors G. B. žadėjo atlyginti už pagalbÄ , bet neatlygino, pinigų nedavė. Nuteistasis A. S. patvirtino, kad G. B. dažniausiai skambindavo iÅ¡ vieno numerio – to paties, kuriuo jie bendravo ir dėl lažybų reikalų, balsas tikrai buvo jo (b. l. 68-69, t. 2).

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. davė analogiÅ¡kus parodymus, be to, nurodė, kad G. B. jam skambino iÅ¡ telefono, kurio numeris baigiasi 8585, taip pat parodė, kad G. B. jam nurodė A. B. sÄ skaitÄ , į kuriÄ turėjo pervesti gautÄ kreditÄ (b. l. 4, t. 2). Pats nuteistasis G. B. taip pat neneigė, kad pažįsta A. S., su juo bendrauja. Patvirtino ir A. S. parodymus, kad Å¡is G. B. pavedimu vykdydavo statymus lažybų punktuose.IÅ¡ Å¡ių aplinkybių spręstina, kad tarp nuteistųjų buvo susiklostę pakankamai geri santykiai, pagrįsti abipusiu pasitikėjimu, todėl nėra pagrindo manyti, kad A.

S. bÅ«tų suinteresuotas pakenkti G. B., duodamas jo atžvilgiu neteisingus parodymus ir taip nepagrįstai jį apkaltindamas padarius kaltinime iÅ¡dėstytus veiksmus.Nors apeliantas tvirtina, kad teismas be pagrindo telefono numerį (duomenys neskelbtini) priskyrė jam, tačiau iÅ¡ bylos duomenų darytina bÅ«tent tokia iÅ¡vada. Kaip nurodė liudytoja N. K., praėjus kelioms dienoms po įvykdytos apgaulės, jai paskambino asmuo, kuris prisistatė ir nurodė, kad jis apgavo nukentėjusiÄ jÄ , dėl to gailisi ir dėl apgaulės praÅ¡o jas kreiptis į policijÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad jai buvo skambinta iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini), skambinęs asmuo prisistatė G. B. ir nurodė, kad bÅ«tent jis skambino prieÅ¡ kelias dienas ir iÅ¡viliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Po Å¡io skambučio liudytoja ir jos motina nukentėjusioji V. B. nuvyko į bankÄ , kur sužinojo, kad nukentėjusios vardu paimti du greitieji kreditai (1 t., b. l. 33). Telefono numerio (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinių analizė (1 t., b. l. 69-70) patvirtina liudytojos N. K. parodymus, kad 2013-03-19 jai buvo skambinta iÅ¡ Å¡io telefono į jos telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat Å¡ių iÅ¡klotinių analizė patvirtina ir A. S. parodymus, kad 2013-03-13, laikotarpiu nuo 17.27 val. iki 18.19 val., bÅ«tent tada, kai buvo padaryta nusikalstama veika V. B. atžvilgiu, jam buvo skambinta iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis nurodė kaip priklausantį G. B.. IÅ¡klotinių analizė patvirtino ir A. S. parodymus, kad iÅ¡ Å¡io numerio G. B. jam ne kartÄ skambino ir anksčiau. IÅ¡ byloje esančio tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė bokÅ¡te, kuris apima PravieniÅ¡kių pataisos namų teritorijÄ (1 t., b. l. 68), o bÅ«tent PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-oje valdyboje G.

B. nusikaltimo padarymo metu atliko bausmę. Nors tai ir nėra tiesioginis įrodymas, kad minėtas telefono numeris priklausė bÅ«tent G. B., tačiau tai dar viena aplinkybė, patvirtinanti liudytojos N. K. ir nuteistojo A. S. parodymus, kad bÅ«tent G. B. jiems skambino iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini)Kad skambino nukentėjusiajai ir su ja bei liudytoja N. K. bendravo dėl V. B. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, neneigia ir pats G. B.. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jis Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«rai parašė prisipažinimÄ , kad bÅ«tent jis apgaule iÅ¡ V.

B. iÅ¡gavo elektroninės bankininkystės duomenis, bÅ«tinus finansinei operacijai inicijuoti. Vėliau G. B. paneigė šį prisipažinimÄ , tvirtindamas, kad jis nėra teisingas, jis šį prisipažinimÄ surašė tyčia, siekdamas bÅ«ti perkeltas į kitÄ bausmės atlikimo vietÄ , o nukentėjusiosios duomenis rado atsitiktinai, kažkurioje bausmės atlikimo vietoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai tokį nuteistojo pozicijos pakeitimÄ vertino kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo paaiÅ¡kinimai dėl Å¡io prisipažinimo paraÅ¡ymo aplinkybių yra gana nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi.

Kaip matyti iÅ¡ prisipažinimo (1 t., b. l. 99), jis raÅ¡ytas 2013-03-18 ir tÄ pačiÄ dienÄ pateiktas pataisos namų administracijai (1 t., b. l. 98). Prisipažinime nurodyta, kad jis skambino Å ilutės miesto gyventojai V. B., siekdamas apgaulės bÅ«du iÅ¡ jos iÅ¡vilioti duomenis, bÅ«tinus kreditui gauti. Be to, savo paaiÅ¡kinime, raÅ¡ytame 2013-05-02 (1 t., b. l. 104), G. B. dar kartÄ patvirtino, kad jis nukentėjusiajai V. B. 2013-03-13 skambino iÅ¡ turėto mobilaus telefono „Nokia“. Tačiau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2013-12-23 (1 t., b. l. 116), G.

B. teigė, kad prisipažinimas nėra teisingas. Apie galimai nukentėjusiosios atžvilgiu padarytÄ nusikaltimÄ jis sužinojo tik tada, kai atsitiktinai radęs popieriaus lapelį su nukentėjusios vardu ir pavarde bei telefono numeriu, jai paskambino. Tada jis sužinojo ir tai, kad nukentėjusioji gyvena Å ilutėje, dėl to ir prisipažinimÄ jis rašė Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«rai. Tačiau iÅ¡ telefono (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinių matyti, kad liudytojai N. K. nuteistasis skambino ir apie savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ prisipažino 2013-03-19, tai yra po to, kai parašė prisipažinimÄ prokuratÅ«rai, nukentėjusioji į policijÄ dėl jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo taip pat kreipėsi 2013-03-19 (1 t., b. l. 1), todėl darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis dar iki skambinimo liudytojai žinojo visus nukentėjusiosios duomenis, tarp jų, ir kur ji gyvena.

Teisminio nagrinėjimo metu G. B. jau nurodė, kad jo rastame raÅ¡telyje buvo ne tik nukentėjusios vardas ir pavardė bei telefono numeris, bet ir gyvenamoji vieta, kas prieÅ¡tarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems paaiÅ¡kinimams. Dar daugiau, kaip matyti iÅ¡ prisipažinimo teksto (1 t., b. l. 99), jame iÅ¡dėstyta, kokiu bÅ«du buvo apgauta nukentėjusioji, o iÅ¡ telefonų iÅ¡klotinių (1 t., b. l. 69-70) matyti, kad 2013-03-19 buvo skambinta ne nukentėjusiajai V. B., o liudytojai N. K.. Liudytoja nurodė, kad anksčiau jos motinai skambinusiam ir jÄ apgavusiam asmeniui ji buvo padiktavusi savo mobiliojo ryÅ¡io telefonų numerį, taigi, liudytojos telefono numerį galėjo žinoti tik asmuo, kuris žinojo ir apie V.

B. atžvilgiu padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å ios aplinkybės dar labiau verčia abejoti G. B. versija apie atsitiktinai rastus nukentėjusios duomenis ir leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas žinojo nusikaltimo aplinkybes ir disponavo nukentėjusiosios duomenimis dar prieÅ¡ raÅ¡ydamas prisipažinimÄ prokuratÅ«rai. Apeliantas teisingai nurodo, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nukentėjusiajai į jos laidinį telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priklausomybė byloje nebuvo nustatyta, ir kad bÅ«tent iÅ¡ Å¡io telefono numerio skambinusiam asmeniui nukentėjusioji ir liudytoja N. K. padiktavo V.

B. elektroninės bankininkystės ir kitus praÅ¡ytus duomenis. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, telefono abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ kurio buvo skambinta nukentėjusiajai ir apgaule iÅ¡gauti finansinei operacijai inicijuoti bÅ«tini duomenys, nuosprendyje nėra priskiriami jam. Tačiau pažymėtina, kad nuteistasis nebuvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad bÅ«tent jis pats paskambino į nukentėjusiosios V. B. telefonÄ , kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs policijos pareigÅ«nu bei melagingai pranešęs nukentėjusiajai, kad per jos sÄ skaitÄ yra „plaunami“ pinigai, pareikalavo jos padiktuoti savo elektroninės mokėjimo priemonės, leidžiančios elektroniniu bÅ«du disponuoti lėšomis, esančiomis banko sÄ skaitoje, tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – naudotojo ID slaptažodį ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus.

Iš kaltinimo matyti, kad šiuos duomenis G. B. gavo iš tyrimo metu nenustatyto asmens ir juos tuoj pat perdavė A. S., o to pakanka veikai pagal BK 214 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti. Priešingai nei teigia apeliantas, akivaizdu, kad jis veikė tyčia – kad jis suprato, jog elektroninių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti, iš tyrimo nenustatyto asmens įgyja ir juos perduoda kitam asmeniui finansinių operacijų atlikimui panaudoti, neteisėtai, ir norėjo taip veikti.

Kad G. B. suprato, jog įgyja svetimas elektronines mokėjimo priemones ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, patvirtina tai, kad nei V. B., nei N. K. nėra su juo susijusios jokiais asmeniniais ryšiais, jo nepažinojo, nukentėjusioji nebuvo suteikusi jam jokių įgaliojimų veikti jos vardu, vykdyti finansines operacijas, sudaryti sutartis, todėl jis aiškiai suprato, kad gauti duomenys jam yra svetimi. Be to, gavęs asmens duomenis, jis tuoj pat skambino A. S. ir šiuos duomenis perdavė pastarajam, taip suteikdamas jam galimybę juos panaudoti finansinėms operacijoms inicijuoti.

Taigi, G. B. aiÅ¡kiai suprato savo veiksmų neteisėtumÄ ir norėjo taip veikti.PrieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, tai, kad liudytoja A. G. (B.) ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji nepažįsta G. B., ji bendrauja su asmeniu, vardu K., kuris atlieka bausmę Å iaulių TI, ir bÅ«tent jis nurodė, jog į jos sÄ skaitÄ bus pervesti pinigai, nepaneigia G. B. kaltės ir jam inkriminuotos veikos kontekste nėra reikÅ¡minga aplinkybė. G. B. nebuvo kaltinamas tuo, kad bÅ«tent jis pervedė į Å¡ios liudytojos sÄ skaitÄ pinigus, taip pat jai nurodė Å¡iuos pinigus nuimti ir perduoti kitiems asmenims.

Å iais liudytojos parodymais nėra grindžiama nuteistojo kaltė. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad 2013-03-13 iÅ¡ V. B. sÄ skaitos AB Swedbank banke 990 litų buvo pervesti į A. G. (B.) banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank (1 t., b. l. 85), o nuteistasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad pinigai jai buvo pervesti bÅ«tent G. B. nurodymu. Taigi, Å¡i aplinkybė tik dar kartÄ patvirtina, kad, prieÅ¡ingai nei teigia G. B., jis žinojo ir suprato apie daromÄ nusikaltimÄ . Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo posėdyje tinkamai iÅ¡tirtų įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas G.

B. kaltei dėl nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti, todėl abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose nustatytų nuostatų, pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių priteisimo klausimas iÅ¡spręstas taip pat teisingai, dėl jų atskiras ginčas nekilo, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos G. B., iÅ¡laidas iki 2014 m. gruodžio 3 d. sudaro 120 litų (34,75 EUR) (2 t., b. l. 127) dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiÅ¡kia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundÄ G. B. įgyvendino savo teisę į gynybÄ , kuri jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, iÅ¡laidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iÅ¡ nuteistojo gali bÅ«ti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo G. B. nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo G.

B. apeliacinį skunda atmesti. Kolegijos pirmininkė             Jūratė Jakubonienė Teisėjai             Algirdas Remeika                           Olegas Šibkovas