2022-05-04 Nr. AB-11456-3-62-3-03511-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2229-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03511-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. H. H. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. H. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja B. H. H. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 21S39983; 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 6K-2342 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji yra (duomenys neskelbtini), atvykusi iš (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes kilmės šalyje nesaugu, nėra žmogaus teisių, darbo, išmokų, viskas priklauso turtingiesiems. Pareiškėja teigė, kad jai turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jos išklausymas. Pareiškėja prašė Sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytai principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, negalėjo būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė nesuteikti pareiškėjai teisės dalyvauti nagrinėjant skundą.

3. Pareiškėja nurodė, kad negalėjo pasilikti kilmės šalyje, nes dėl karo veiksmų kyla grėsmė jos saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Kilmės šalies informacija taip pat patvirtino, kad prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų, kurios nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini) teritoriją. Dėl nuolatinių bombardavimų beatodairiško smurto lygis yra laikomas aukštesniu, yra sugriauta infrastruktūra, padaryta žala dirbamoms žemėms, gyventojų turtui, nėra darbo, yra nesaugu, todėl vyksta didelė gyventojų migracija.

4. Pareiškėja teigė, kad yra vieniša moteris, todėl jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai. Pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus, moterys yra priskiriamos padidintos rizikos asmenų grupei. Pagal (duomenys neskelbtini) tradicijas, pareiškėjos situacijoje atsidūrusios moterys, t. y. vienišos, savarankiškos ir jokiai šeimai nepriklausančios moterys, yra visiškai netoleruojamos, jos neturi vietos visuomenėje, niekam negali pasiskųsti ir neturi jokios visuomenės paramos, todėl pareiškėja negali jaustis saugi. Atsakovas neatsižvelgė į šias aplinkybes bei nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neįrodė jai kylančios individualios grėsmės. Visos šios aplinkybės rodė, kad pareiškėjos pasakojimas yra tikras, jos gyvybei kyla reali individuali grėsmė, dėl šios grėsmės ji negali grįžti į savo šalį, todėl jai turi būti suteiktas prieglobstis. Be to, Komisija sprendime nenurodė jokių konkrečių argumentų ir aplinkybių, pagrindžiančių prašymo atmetimą, ir nepasisakė dėl pareiškėjos išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jos išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės nurodė, jog sprendimai teisėti, o pareiškėja neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjos veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojai iš esmės siejama su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Atsižvelgus į tai, pareiškėja neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Kadangi pareiškėja nenurodė jai tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, ji neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

7. Remiantis EPPB 2021 m. gairėmis, įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėja taip pat neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Migracijos departamento vertinimu, priimtas Sprendimas nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio yra teisėtas bei pagrįstas.

8. Migracijos departamentas teigė, kad, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, jis surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją ir, atsižvelgdamas į tai, priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, pati pareiškėja nepateikė jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas. Iš Sprendimo turinio matyti, kad buvo surinkta pakankama kilmės valstybės informacija, atsižvelgiant į pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvus.

9. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėja nurodė, jog išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Lietuvą nulėmė tai, kad (duomenys neskelbtini)nėra žmogaus teisių, nėra darbo, išmokų, viskas priklauso turtingiesiems, pareiškėja nebuvo užsiminusi apie (duomenys neskelbtini) ir negrindė savo prašymo šiomis aplinkybėmis, todėl pareiškėjos istorija savaime nesąlygojo pabėgėlio statuso jai suteikimo. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, skundo teiginys prieštaravo pačios pareiškėjos pasakojimui ir laikytinas išimtinai pasirinkta gynybine pozicija, kuri nesudarė pagrindo panaikinti Sprendimą. Atsakovo nuomone, pareiškėja iš esmės neįvardijo jokių priežasčių, dėl kurių jai asmeniškai būtų pavojinga gyventi (duomenys neskelbtini), o jos noras gyventi kitoje valstybėje nesąlygojo tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo ir nebuvo pagrindas suteikti pabėgėlio statusą.

10. Atsakovas pažymėjo, kad Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nebuvo nustatytos ir pareiškėja neįvardijo tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjai būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą dėl jos asmeninių savybių. Moterims gyventi vienoms (duomenys neskelbtini) apskritai nėra priimtina, moterys, gyvenančios savarankiškai, dažnai susiduria su neigiamu visuomenės požiūriu, tačiau yra įprasta, kad vienišos moterys, našlės gali būti globojamos jų pačių šeimos ar uošvių, tokiomis aplinkybėmis vyriškos lyties giminaičiai elgiasi kaip jų saugotojai. Nors pareiškėja pagal EPPB yra priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą asmenų, nes yra moteris, tačiau, įvertinus prieglobsčio prašytojos pasakojimą, ji nėra vieniša, turi artimų giminaičių, kurie (jai grįžus į kilmės valstybę) galėtų ja pasirūpinti. Nors prieglobsčio prašytoja baiminasi, kad, kai numirs jos mama, nebus, kas ja pasirūpina (paklausus, kodėl jos motina turėtų mirti, pareiškėja atsakė, kad visi kada nors miršta), buvo svarbu pažymėti, kad užsienietė iš viso turi 3 brolius (su vienu iš jų ji atvyko į Lietuvą), todėl tikėtina, kad būtų, kas pasirūpina prieglobsčio prašytoja.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja neteisėtai atvyko į Lietuvą, kartu su asmenų grupe kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik tada, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Atsakovo nuomone, atsižvelgus į tai, tikėtina, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdama grąžinimo, ji gali pasislėpti. Draudimo atvykti laikotarpis pareiškėjai nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuva, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršijo Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

13. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad:

13.1. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, neteisėtai pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad pagrindinė priežastis, kodėl ji išvyko iš (duomenys neskelbtini), yra tai, kad ji negali ir nenori grįžti į savo kilmės valstybę, nes nori gyventi laisvai ir turėti pajamų. Anot pareiškėjos, (duomenys neskelbtini) yra sunkus gyvenimas ir prasta ekonominė padėtis. Pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), tačiau nežino, ar yra (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini), jos tautybė yra (duomenys neskelbtini), profesijos neturi, yra neraštinga, nepriklauso jokiai politinei partijai. Jai nekilo jokių grėsmių dėl religijos ar tautybės, nepatyrė smurto ar kokių nors grasinimų. Pareiškėja nurodė, kad buvo ištekėjusi, vaikų neturi, su vyru gyveno (duomenys neskelbtini). Prieš 2 metus ir 5 mėnesius, žuvus vyrui (vyras žuvo autoįvykio metu), pareiškėja gyveno kartu su motina (N. S.), broliu (S. H.), jo žmona ir jų 4 vaikais (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties vyro šeima ja nesirūpino, nepriėmė jos kartu gyventi. Pareiškėja turi 3 brolius ir 2 seseris. Seserys ištekėjusios, viena gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, o kita gyvena netoli motinos. Užsienietės vyresnysis brolis (A. H.) gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, o trečiasis brolis (H. H.), pardavęs taksi automobilį, kartu su prieglobsčio prašytoja atvyko į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjos teigimu, jei jos motina mirs, nebus, kas ja pasirūpina.

13.2. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti ją iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

13.3. Migracijos departamentas Sprendimu nesuteikė pareiškėjai pabėgėlio statuso, nes pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojai iš esmės siejama su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvoje. Pareiškėja nenurodė jai tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

13.4. Migracijos departamentas tyrimo metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Migracijos departamento vertinimu, priimtas Sprendimas nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio yra teisėtas bei pagrįstas.

13.5. Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai (su asmenų grupe), kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik tada, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdama grąžinimo ji gali pasislėpti, todėl, remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjai nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti ir buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos. Pažymėjo, kad pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdama pateisinamos priežasties kirsti sieną, ji neturi jokių ryšių su Lietuva, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

13.6. Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento Sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 6K-2342 Komisija atmetė pareiškėjos skundą ir konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį panaikinti.

14. Teismas sprendime vadovavosi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Įstatymu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Konvencija, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas) bei EPPB gairėmis.

15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, jog prieglobstis (ir papildoma apsauga) Lietuvoje jai turi būti suteikta, nes pagrindinė jos išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis – karo veiksmai šalyje, dėl kurių kyla grėsmė pareiškėjos saugumui, įskaitant jos gyvybę ir sveikatą, taip pat tai, kad pareiškėja yra vieniša moteris, o kilmės šalyje tokios moterys yra visiškai netoleruojamos, jos neturi vietos visuomenėje.

16. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir išsamiai įvertinti visi jos nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojos pateikto prašymo suteikti jai prieglobstį. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjos istorija nėra detali ir nuosekli, ji nepatvirtinta patikimais įrodymais.

17. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas tyrimo metu įvertino pareiškėjos nurodytus paaiškinimus ir surinko informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę (duomenys neskelbtini).

18. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjos įžvelgiama grėsmė iš esmės yra siejama tik su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis, o pareiškėjos papasakota istorija nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo. Pareiškėja iš esmės neįvardijo jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių jai asmeniškai būtų pavojinga gyventi (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog noras gyventi kitoje valstybėje nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo ir nėra pagrindas pabėgėlio statuso suteikimui.

19. Teismas vertino, kad pareiškėja nepateikė ir tyrimo metu nebuvo rasta įrodymų, kurie patvirtintų jos pasakojimo aplinkybes, o pareiškėjos pasakojimas savaime nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu nurodytų faktų tikrumą. Kadangi visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nebuvo įvykdyta, teismo vertinimu, atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją ir, atsižvelgdamas į tai, priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, pati pareiškėja nepateikė jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas.

20. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos ekonominio pobūdžio priežastys savaime nesąlygojo pabėgėlio statuso suteikimo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygo „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

21. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju priimant Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjos individuali situacija ir nebuvo nustatyta reali ir individuali grėsmė pareiškėjai patirti persekiojimą kilmės šalyje. Byloje nebuvo duomenų, jog, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi, bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama, t. y. pareiškėja neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

22. Nagrinėjamu atveju tyrimo metu buvo surinkta informacija apie kilmės valstybę iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant EPPB informaciją, tarptautines organizacijas bei kitus šaltinius. Pareiškėja nepateikė duomenų, paneigiančių Migracijos departamento surinktą informaciją. Vadovaujantis EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisve. Nagrinėjamu atveju nenustatytos individualios aplinkybės, padidinančios tokią riziką, todėl pareiškėjai nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

23. Pareiškėja nurodė, kad jos skundas nepagrįstai buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, kad, pagal Tvarkos aprašo 222 punktą, sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas vyksta ikiteismine rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių nenustatė ir atsakovas. Teismas nurodė, jog vien tai, kad skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudarė pagrindo vertinti, kad Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

24. Dėl Sprendimo dalies, kuria nutarta išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai padarė išvadą, jog yra tikimybė, kad pareiškėja slėpsis, ir nusprendė vykdyti jos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė ją išsiųsti būtent į šią šalį. Tačiau teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjos atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Kadangi Sprendime nebuvo pateikta argumentų, kodėl, norint pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai), būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nebuvo pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą ar padariusi kokių nors teisės pažeidimų Lietuvos Respublikoje. Byloje taip pat nenustatytos aplinkybės, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ar kitos aplinkybės, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti termino taikymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatytos išimtinės aplinkybės, kurios leistų jai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negalėjo būti laikomas proporcingu ir protingu. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl šiai situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė, t. y. pareiškėjai nustatytas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėja buvo išsiųsta ir jos pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

25. Kadangi ginčijamo Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

26. Teismas atmetė kitą pareiškėjos skundo dalį kaip nepagrįsta, kadangi, išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas nenustatė pagrindų panaikinti Sprendimą ir Komisijos sprendimą. Atitinkamai teismo atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 27. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėja taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta.

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėja nesutinka, kad jai nėra individualios persekiojimo grėsmės. Pareiškėjos teigimu, ji nurodė aiškias aplinkybes, kodėl mano, kad jos gyvybei gresia pavojus. Atsakovas netinkamai vertino pareiškėjos prašymą, net neanalizavo moterų padėties pareiškėjos kilmės šalyje, ar jos nėra persekiojamos, kankinamos, nepatiria kitokio žiauraus elgesio. Šiuo atveju atsakovas net nesigilino į tai, ar pareiškėjos kilmės šalyje vienišos moterys dažnai patiria socialinę atskirtį, nesulaukia pagalbos iš visuomenės ir valstybės.

29. Pareiškėjos teigimu, atsakovas pareiškėjai nepagrįstai nesuteikė papildomos apsaugos. Pareiškėjos gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, apšaudomos teritorijos. Dėl karo veiksmų pareiškėjos saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėja išvyko iš šalies, nespėjusi patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų. Pareiškėjos nuomone, atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjai kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, turėjo ne formaliai ir labai fragmentiškai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informacija iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjos galimybes apsisaugoti, ypač šiuo atveju, kai pareiškėja yra iš (duomenys neskelbtini) regiono, kuriame vyksta karinis konfliktas su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis.

30. Pareiškėja pažymi, kad ji, kaip moteris, priskirtina padidintos rizikos grupei, nes yra labiau pažeidžiama, jai tenka didesnė rizika patirti gyvybei, sveikatai ar laivei pavojų keliančią grėsmę. Todėl jai suteiktina papildoma apsauga. Pareiškėjos nuomone, jos išvykimo priežasčių negalima laikyti ekonominėmis. Pareiškėja teigia, kad Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

31. Pareiškėjos nuomone, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Be to, panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

32. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai akcentuoja, kad tyrimo metu nenustatytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali persekiojimo rizika, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Vien deklaratyvūs pareiškėjos skundo teiginiai, kad teismas netinkamai išnagrinėjo jos skundą, nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą. Migracijos departamentas pabrėžia, jog, priimdamas Sprendimą, jis rėmėsi ne tik Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) (buvęs pavadinimas Europos paramos prieglobsčiui biuras), bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Pažymi, kad pareiškėja skunde nepateikė jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias išvadas, o vien deklaratyvūs skundo teiginiai, kad Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis neaktualia informacija, laikytini išimtinai kaip jos pasirinkta gynybinė pozicija. Atsakovo nuomone, tiek Migracijos departamentas, tiek teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 21S39983 ir Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 6K-2342 pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

35. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, nenurodo kitų su šiuo prašymu susijusių motyvų.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau teismui neprivaloma atsižvelgti į šį prašymą.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. proceso šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkinamas.

38. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos skundą iš dalies. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo ir atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė, kad uždraudimo pareiškėjai atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimo dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį terminai yra neproporcingi, todėl sutrumpino aptartus laikotarpius iki 2 metų.

39. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo surinkti informaciją iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

40. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

42. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

43. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑2557‑624/2017).

44. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

45. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

46. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą, prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis, prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais.

47. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

48. Prašymą suteikti prieglobstį pareiškėja motyvavo tuo, kad ji nori gyventi laisvai ir turėti pajamų, ji negali ir nenori grįžti į savo kilmės valstybę, nes (duomenys neskelbtini) yra sunkus gyvenimas ir prasta ekonominė padėtis. Apklausos metu pareiškėja pasakojo, kad yra (duomenys neskelbtini), jos tautybė – (duomenys neskelbtini), profesijos neturi, yra neraštinga, nepriklauso jokiai politinei partijai. Nurodė, kad jai nekilo jokių grėsmių dėl religijos ar tautybės, nėra patyrusi smurto ar kokių nors grasinimų. Prieglobsčio prašytoja pasakojo, kad buvo ištekėjusi, vaikų neturi, su vyru gyveno (duomenys neskelbtini). Prieš 2 metus ir 5 mėnesius žuvus vyrui, pareiškėja gyveno kartu su motina, broliu, jo žmona ir jų vaikais (duomenys neskelbtini). Pareiškėja neprisimena datos (net apytiksliai), kada ištekėjo, tačiau patikino, kad tai įvyko prieš 4 metus, teigė, kad neturi santuokos liudijimo, dokumentą turi jos vyro šeima ir, anot jos, jai neatidavė. Pareiškėja teigė, kad po vyro mirties jo šeima (vyro tėvas) ja nesirūpino, nepriėmė jos kartu gyventi. Pareiškėja nurodė, kad kilmės valstybėje turi 3 brolius ir 2 seseris, vienas iš brolių (H. H.), pardavęs taksi automobilį, atvyko kartu su ja į Lietuvos Respubliką. Paklausus pareiškėjos, kas nutiktų, jeigu ji grįžtų į savo kilmės valstybę, pareiškėja atsakė, kad, jei jos motina mirs, nebus, kas ja pasirūpina. Paklausus, kodėl jos motina turėtų mirti, atsakė, kad visi kada nors miršta. Prieglobsčio prašytojos teigimu, (duomenys neskelbtini) nėra žmogaus teisių, nėra darbo, išmokų, viskas priklauso turtingiesiems.

49. Iš Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie vienišų moterų padėtį (duomenys neskelbtini), situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės pagrįstumą. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apskritai nėra priimtina moteriai gyventi vienai, nes manoma, kad tai yra netinkamas elgesys. Moterys, gyvenančios savarankiškai, dažnai susiduria su neigiamu visuomenės požiūriu. Įprasta, kad išsiskyrusios moterys grįžta globoti savo šeimų. Našlės gali būti globojamos jų pačių šeimos ar uošvių. Tokiomis aplinkybėmis vyriškos lyties giminaičiai elgiasi kaip jų saugotojai. Moterų, kurias atstūmė šeima ir kurioms trūksta socialinės paramos, padėtis yra žymiai blogesnė. Vienišos moterys ar našlės patiria ekonominę diskriminaciją, siekdamos įsidarbinti, gauti kreditą ir vienodą atlyginimą. Moterys susiduria su daugybe socialinių ir šeimos apribojimų. Bet kuriai moteriai, gyvenančiai už šeimos ribų, gresia pavojus. Be to, (duomenys neskelbtini) visuomenėje yra gėdinga būti išsiskyrusia moterimi.

50. Teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjos įžvelgiama grėsmė iš esmės yra siejama tik su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pareiškėja nurodė, kad, motinai mirus, nebus, kas ja pasirūpina, tačiau, kaip tinkamai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja turi artimuosius, kurie galėtų ja pasirūpinti.

51. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad, remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 metų gairėmis, įvairiuose (duomenys neskelbtini) yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

52. Taigi tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, tačiau bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę ir informacija apie saugumo padėtį kilmės valstybėje nesuponuoja prielaidos, jog prieglobsčio prašytojai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

53. Įvertinusi Sprendimo turinį, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje ir individualios aplinkybės nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios persekiojimo rizikos tikimybės. Prašymą suteikti prieglobstį pareiškėja iš esmės sieja su bendra padėtimi pareiškėjos kilmės valstybėje, su ekonominiais tikslais, geresnio gyvenimo siekiu, o ne su tuo, kad jai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, tokios galimos persekiojimo grėsmės nenurodė ir pareiškėja, teikdama paaiškinimus Migracijos departamentui ir pirmosios instancijos teismui.

54. Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Migracijos departamentas turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini) jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais duomenimis. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1354-629/2022; taip pat 2022 m. vasario 23 d. nutartys administracinėse bylose Nr. eA-1277-520/2022, Nr. eA-1287-968/2022, Nr. eA-1299-815/2022, Nr. eA-1336-575/2022 ir kt.). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį.

55. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos nurodytų argumentų, įvertino individualias pareiškėjos savybes.

56. Prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėja grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jai pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pareiškėja nenurodė kankinimo ar mirties bausmės grėsmės, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija, nustatyta, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Prieglobsčio prašytoja yra vieniša moteris, tačiau kilmės valstybėje pareiškėja turi tris brolius ir kitus artimuosius, kurie, tikėtina, galėtų ja pasirūpinti. Nors pareiškėja apklausos metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) tautybės, tačiau patvirtino, jog dėl to jai nekilo sunkumų. Pareiškėja visą gyvenimą praleido kilmės šalyje, yra pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kurie verstų suabejoti tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

57. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis pareiškėja išsiųsta ir jai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra nepagrįstas ir neproporcingas, ir pakeitė Migracijos departamento sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

58. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti pareiškėjai draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje valstybėje, kurioje nėra konfliktų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino Sprendime ir Komisijos sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėja apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų laikotarpių proporcingumo, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti sutrumpintas.

59. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos B. H. H. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė