de99ed7f-47fb-42e2-b6f5-ad0bdef87f1c · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr             Baudžiamoji byla Nr. PK-160-865/2012Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00093-2011-1                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.1.; 1.2.8.2.1. VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 26 d.Vilnius Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Agnei Vaičiulytei,dalyvaujant kaltinamiesiems A.

L. ir V. N.,jų gynėjai advokatei Indrei Panavaitei, privačiai kaltintojai ir nukentėjusiajai J. G.,jos atstovui advokato padėjėjui J. Z.,vertėjai Helenai Žemaitel,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį,V.

N., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, dirbanti, gyvenanti Å¡iuo metu Jungtinėje Karalystėje, deklaruota gyv.vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista,kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį,teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,- n u s t a t ė : A. L. ir V. N. buvo kaltinami tuo, kad jie 2011 m. liepos 30 d., apie 20 val., J. G. bÅ«nant Å¡alia namų, Austėjos g. 22, Vilniuje, pradėjo J.

G. įžeidinėti bei Å¡meižti nepažįstamų asmenų akivaizdoje, o bÅ«tent girdint K. V., A. L. ir V. N. keikė J. G. įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais bei vadino vagimi, žyde, aferiste. Tai pat Å¡aukė, kad jos Å¡eima visi sukčiai. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. L. neprisipažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir parodė, jog tÄ dienÄ , t.y. 2011 m. liepos 30 d., buvo susitaręs su S. M., kad keis kanalizacijÄ . Sutarė, kad tas atvažiuos ir atliks visus iÅ¡matavimus jo, A.

L., ir keturių kaimynų teritorijose. S. M. atvažiavo apie 16.00 val. – 18.00 val. Jie kartu nuėjo pas vienÄ kaimynÄ . Jis, A. L., parodė, kÄ reikia daryti. Po to nuėjo pas kitÄ kaimynÄ . A. L. pamatė, kaip į jų gyvenamųjų namų teritorijÄ atvažiavo maÅ¡ina. Pastoviai pas G. dienÄ naktį važinėja maÅ¡inos, priekabos. Jis, A. L., dėl to rašė skundus. Jis S. M. pasakė, kad tas eitų pas kaimynÄ , o pats užrašė to automobilio valstybinius numerius. Tas automobilis sustojo, vairuotojas nuėjo spausti skambučio mygtukÄ .

Po to grįžo į maÅ¡inÄ ir pradėjo signalizuoti. Jis, A. L., priėjo ir pasakė: „KÄ tu darai, čia gi žmonės gyvena?“. Vairuotojas jam atsakė, jog tai ne jo reikalas. Jis, A. L., pasakė, jog čia gyvenamasis kvartalas ir nereikia garsių signalų. Po to iÅ¡girdo, kaip J. G. ant viso kvartalo rėkia, ko jis, A. L., prisikabino prie jų kliento. Jis jau grįžinėjo nuo vairuotojo į savo kiemÄ . J. G. išėjo į laukÄ . Jis atsakė J. G., kad jam jau nusibodo jų verslas, kad ji neturi teisės jo vykdyti, jeigu jie, kaimynai, prieÅ¡tarauja.

Pasakė, kad paduos prieÅ¡ juos, G., skundÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai ir taip pat skųs visus jų klientus. J. G. ėmė su tuo vairuotoju sukinėti ir nuiminėti nuo automobilio bagažinę. J. G. sakė, kad jis, A. L., prisikalbėjo, kad gaus. Jis su J. G. ir tuo vairuotoju kalbėjo rusiÅ¡kai. Dar sakė, kad ji padidintų algÄ savo vyrui, kadangi jis neturtingas, nedaug uždirba. Gal dėl to jie ir negali jam, A. L., skolos atiduoti. Toks pokalbis buvo. IÅ¡ viso pokalbis užtruko kokias 3 – 4 minutes.

Tarp jo ir J. G. buvo gal 15 m atstumas. Jis tuomet stovėjo už savo kiemo tvoros. Pokalbio eigoje priėjo jo, A. L., dukterėčia, taip pat dar buvo jo motina su tėvu, V. N. motina, jie turėjo girdėti jo pokalbį su J. G.. V. N. sakė J. G., kad: „Ar svetimi pinigai nespaudžia jai kišenės ?“ J. G. atsakė, kad: „Ir tu prisikalbėjai“. Geodezininkas S. M. taip pat girdėjo pokalbį. Klientui jis, A. L., paminėjo, kad tas žiūrėtų su kuo susideda, kad čia tokie žmonės, kurie gali apgauti.

IÅ¡ piktumo gal pasakė, kad jie aferistai ar sukčiai, nes jį, A. L., jie apgavo, jam neatiduoda skolos, bet nėra tikras, ar pasakė Å¡iuos žodžius. Jis su pareiÅ¡kimu yra kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo dėl V. G. sukčiavimo. Sukčiai, tie kurie apgaudinėja žmones, suka viskÄ Ä¯ savo naudÄ . Taip supranta Å¡iÄ sÄ vokÄ . Sukčius ir aferistas - vienodi žodžiai, reiÅ¡kia tÄ patį. Jis kaip žmonėms jiems, G., pinigų paskolino, jie jį apgavo, tai kaip juos vadinti? G. ir G. nepripažįsta, kad skolinosi iÅ¡ jo, A.

L., pinigus. Teismas nustatė, kad paskola suteikta, matosi, kad pinigai perduoti. Jis, A. L., žino, kad J. G. dirba Teisinių, finansinių konsultacijų centre. G. buvo padavę ieÅ¡kinį prieÅ¡ jį, A. L., kad pripažinti sutartis negaliojančiomis dėl apgaulės. Paprašė atleisti nuo žyminio mokesčio, nes V. G. mažos pajamos. Pateikė dokumentus, pagal kuriuos J. G. yra firmos direktorė. Gauna maÅ¾Ä atlyginimÄ . Jis, A. L., buvo skundęs G. įmonę. Ä® savo skundÄ jis, A. L., gavo atsakymÄ , kad surado pažeidimų G. firmoje, nustatyti pažeidimai dėl mokesčių.

IÅ¡ kur dirbs G. sÄ Å¾iningai? SÄ Å¾inės neturi nei vienas, nei kitas. G. dėl paskolintų pinigų sakė, kad pinigų neėmė. O žodis „vagis“, tai reiÅ¡kia vagis: tas, kuris vagia. Nesakė Å¡io žodžio. Jo lietuvių kalbos žinios prastos. Pokalbio su J. G. metu jis, A. L., nesikeikė. Kalbėjo jis ramiai, buvo blaivus. Jam J. G. atsakinėjo lietuviÅ¡kai. Pokalbio metu buvo aptartos dvi temos – dėl G. verslo ir dėl skolos jam. Žodžio „žydė“ jis nesakė, nežino, ar G.

Å¡eimoje yra žydų. Kai jie su V. G. bendravo, buvo 2008 m., tuomet geri tarp jų santykiai buvo. V. G. pats pasakojo, kad žmona gerÄ iÅ¡mokų dydį už dekretines susiveikė. Jis paėmęs paskolÄ . Ä®steigė firmÄ , dirbo kitoje firmoje. Dokumentai suklastoti. Firmoje dirbo, kuri iÅ¡vis neegzistuoja. Jis, V. G., pats sakė, kad jam reikia „suktis“. Po aptariamo pokalbio su J. G. jis, A. L., toliau nuėjo savo reikalais užsiiminėti. Meluoti, čia jų, G., darbas. PrieÅ¡ jį, A. L., daug pareiÅ¡kimų paraÅ¡yta, kad jis banditas ir t.t.

Apie 30 skundų per šį laikÄ buvo paraÅ¡yta iÅ¡ G. pusės. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. N. neprisipažino savo kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir parodė, jog tÄ dienÄ , t.y. liepos 30 d., ji atvažiavo į svečius pas senelius. Tuo metu ji su Å¡eima buvo kitoje kiemo pusėje, jie ilsėjosi, Å¡nekėjosi. Buvo girdėti stiprus automobilio signalas. Buvo apie 18.00 val. Ji pamatė, jog jos dėdė stovi, kalbasi su J. G.. Å alia J. G. buvo, kaip ji suprato, J. G. klientas.

Jis nieko nekalbėjo. Jų kieme buvo ji, jos mama, jos vyras, močiutė, senelis. Pokalbis tarp jos dėdės ir J. G. truko 5-7 minutes gal. Ji, V. N., žinojo istorijÄ apie jos dėdės paskolintus pinigus G. ir tai, kad Å¡ie pinigų negrÄ Å¾ino, kad vyksta teismai dėl to, kad jų Å¡eima dėl to pergyvena. Kai atvykdavo pas senelius, ji matydavo kaimynus G., bet su jais nėra bendravusi. Kai jos dėdė pasakė: „Kada grÄ Å¾insite paskolintus pinigus?“ Ji pamatė J. G. Å¡ypsenÄ . Jai buvo Å¡okas.

Ji, V. N., pasakė, kad: „Kaip jums negėda, nejaugi nespaudžia svetimi pinigai kiÅ¡enės?“ Dar ji pasakė J. G.: „JÅ«s auginate tris vaikus. Kokį pavyzdį jÅ«s rodote?“ J. G. jai atsakė, kad: „NeaiÅ¡kink, pati pagimdyk“. Taip pat J. G. pasakė: ,,Kad ir tu dar prisiÅ¡nekėsi“ ir pradėjo Å¡ypsotis. Jos dėdė tÄ dienÄ buvo blaivus, jis tuo metu dirbo. S. M. pokalbio metu stovėjo toliau, prie kaimynų. Jos dėdė pokalbio metu nesikeikė, keiksmažodžių ji negirdėjo.

Dėdė pasakė jai: „Ai, nekalbėkim su sukčiais, neverta“. Tai nebuvo garsiai pasakyta. J. G. negalėjo girdėti. Jų namuose bÅ«davo kalbama, kaip galima taip elgtis, kad paskolinti pinigai, o G. neatiduoda. Pergyvendavo dėdė dėl visos Å¡ios istorijos. G. gi pradėjo tuos teismus, kad negrÄ Å¾inti tų pinigų. Ji, V. N., net trečias asmuo yra, net negalėjo pagalvoti, kad gali bÅ«ti įtraukta į konfliktÄ . Jie viskÄ daro, kad pratęsti bylÄ .Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J.

G. parodė, kad liepos 30 dienÄ , apie pusę aÅ¡tuonių val., jai paskambino vyras, pasakė, kad vienas klientas nori atiduoti bagažinę, kad ji pasitiktų klientÄ . Ji girdėjo kliento skambutį į duris, tai, jog jis signalizuotų iÅ¡ maÅ¡inos, ji negirdėjo. Reikėjo klientui atidaryti vartus, nes Å¡is buvo sustojęs prie vartų. Jai išėjus iÅ¡ garažo, atidarius vartus, ji iÅ¡ kaimynų vidinio kiemo pamatė V. N. ir A. L.. A. L. išėjo į gatvę, kol ji, J. G., padėjo žmogui nuiminėti bagažinę, A.

L. Å¡aukė, kad „vagis, aferistų Å¡eima, sukčius“, sakė, kad grÄ Å¾intų jie skolÄ . Sukčius tai, kaip kokie apgavikai, nesÄ Å¾iningi. Vagim vadino. Dėl Å¡itos paskolos A. L. vadino juos vagimi. Jos vyras teigia, kad negavo pinigų, o ji nematė, kad A. L. bÅ«tų davęs paskolÄ . Ji mano, kad čia dėl tos paskolos sukčiai ar aferistai pasakyti A. L. žodžiai buvo. Å ie žodžiai jai nuskambėjo kaip keiksmažodžiai. Dar jis jÄ pavadino žyde, pakeltu tonu pasakė pažiÅ«rėti į jį.

Sakė: “Nu, tu žydas, neprapulsi“. Žodis „žydė“ jai buvo įžeidimas, nes jie nesusiję su žydais. V. N. irgi pradėjo rėkti, kad: „Ar svetimi pinigai nespaudžia kišenės, kokia tu motina“. Ji, J. G., priėjo prie kliento, jai buvo nepatogu, atsiprašė, sakė, kad čia pastoviai kartojasi. Išeidinėjo A. L. mama ir dar stovėjo dukra (L. L.). Keiksmažodžių jos atžvilgiu A. L. ir V. N. nevartojo. Jai, J. G., skaudžiausia buvo, kai pasakė, kad, kokia ji yra motina, kokį pavyzdį vaikams rodo.

Toksai kaip klausimas – kaltinimas tai buvo. Ji, J. G. Å¡ypsojosi pokalbio metu, neÅ¡aukė. Matėsi iÅ¡ A. L. elgesio, kad jis neblaivus, tonas jo buvo grasinantis, tarp jų buvo gal 30 m atstumas. Ji, J. G., pabijojo, manė, gal nesivaldo. Pasakė, kad tas nusiramintų, kad iÅ¡siblaivęs ateitų pasikalbėti su jos vyru, kad jos vyro dabar nėra namuose. S. M. pokalbio metu ji nematė, tačiau matė, kad teritorijoje tÄ dienÄ kažkas atliko matavimus. Ji nieko nesakydama, su K. V. nunešė bagažinę į garaÅ¾Ä .

A. L. Å¡Å«kavo, nuėjęs į kiemÄ fotografavo, filmavo, sakė, kad priduos juos mokesčių inspekcijai. Ji atsiprašė žmogaus, klientas jÄ suprato. Sakė nesinervinti. Ji mÄ stė, kÄ galvoja klientas, jai buvo nepatogu prieÅ¡ klientÄ . Ji paskambino savo vyrui, pasakė, kokia situacija. Vyras pasakė, kad ji skambintų policijai. Ji paklausė K. V., ar Å¡is galės paliudyti, jeigu kas. Mokesčių inspekcija jų firmoje yra atlikusi tyrimÄ . Yra suraÅ¡yti administracinių teisės pažeidimo protokolai V.

G. dėl registracijos žurnalo nebuvimo ir pinigų paėmimų kvitų. A. L. prieÅ¡ jų Å¡eimÄ prirašęs daug skundų, ji nesigilina į juos. Dėl 1 Lt civilinio ieÅ¡kinio gali pasakyti, kad jai čia ne pinigų reikia, o tiesiog ramiai gyventi, ramybės. VienÄ litÄ simboliÅ¡kai nurodo ieÅ¡kinyje. Po Å¡io incidento jos vyras skambino policijai. Jis iÅ¡ Å iaulių paskambino bendrosios pagalbos telefonu. Policijos pareigÅ«nai atvažiuoja tokiu momentu, kai vyksta konfliktai. Ji norėjo suraÅ¡yti skundÄ .

Nežino, kÄ vyras pasakė paskambinęs į policijÄ . Neprisimena, kelintÄ valandÄ grįžo vyras namo. Teisiamajame posėdyje liudytojas K. V. parodė, jog atvykęs iÅ¡sinuomoti kelionei reikalingų daiktų susitiko su Å¡ia moterimi (J. G.), jos kaimynai garsiai reiÅ¡kė savo nuomonę, komentarai prasidėjo tik jam vienam dar esant, nes iÅ¡ pradžių namo Å¡eimininkės nebuvo. Jis skambino J. G. į namus, kad kažkas iÅ¡eitų į kiemÄ , nes telefono neturėjo. Automobilio signalo nespaudė.

Jo atžvilgiu gan grasinantys komentarai buvo iÅ¡ L. pusės, kad jei jis bendraus su J. G., dievas jį nubaus. IÅ¡ Å¡ono svetimam žmogui, kaip jam Å¡iuo atveju, tai pasirodė labai keista. Tada pasirodė Å¡eimininkė (J. G.) ir prasidėjo žodžiai jos Å¡eimos atžvilgiu. Tiksliai žodžių jis nepamena, bet grasino kažkokiomis bausmėmis, kažkokiu skundu, nepamena tiksliai žodžių, kadangi tai buvo seniai. Vyras, A. L., Å¡nekėjo daugiau, dar moterį jis prisimena buvusiÄ . Buvo aÅ¡trÅ«s keiksmažodžiai, bet jų nepamena.

Jis buvo savo parodymus davęs policijos nuovadoje, tai ten gal daugiau paraÅ¡yta, nes dabar jau nemažai laiko praėję nuo to įvykio, nelabai kÄ atsimena. Jis buvo žmogus iÅ¡ paÅ¡alies, tai neįsidėmėjo, kÄ jie ten Å¡nekėjo. NukentėjusiÄ jÄ du kartus anksčiau buvo matęs, nes iÅ¡ jos įmonės yra nuomavęsis daiktÄ . PrieÅ¡ metus su jos vyru bendravo, o tÄ kartÄ su ja. Nepamena tikslaus laiko, kelintÄ valandÄ tÄ dienÄ jis nuvažiavo pas J. G., jei prieÅ¡ pasiimant nuomojamÄ daiktÄ , tai turėjo bÅ«ti anksti ryte 8-9 val., o jei grÄ Å¾inant daiktÄ , tai kažkada vakare, gal apie 5-8 val. vakaro.

S. G. kaimynų buvo nelabai koks. Toje teritorijoje daugiau nieko nebÅ«dingo nebuvo. Nedidelis atstumas tarp kaimynų namų, gal 100 m. panaÅ¡iai. IÅ¡ kaimynų pusės jie buvo du, tiksliai nepamena, bet gal ir trečias žmogus buvo, visi Å¡nekėjo. Žodžių tikrai nepakartos. Neprisimena, kad kas nors bÅ«tų matavęs teritorijÄ . J. G. į kaimynų iÅ¡puolį reagavo ramiai, nekreipė dėmesio į juos. PaÅ¡alinių žmonių nebuvo, jis nematė. Jam po incidento J. G. pasakė nekreipti dėmesio, nes tai sena problema, ir kad viskas baigsis, kaip dabar ir yra (teismu).

Kol ėmė jie su J. G. bagažinę ir vyko tas pokalbis tarp kaimynų. Sunku vienam buvo nuimti bagažinę, todėl abu ir ėmė. Nukentėjusioji J. G. atrodė tikrai įžeista. Jo įspÅ«džio apie J. G. kaimynai nepakeitė, nes dar iki susitinkant su Jolita, jis jau pats sulaukė neigiamų žodžių iÅ¡ kaimynų pusės savo atžvilgiu. Ä®taria, kad kaltinamieji tuo metu buvo neblaivios bÅ«senos, vyras tai tikrai, ir moteris panaÅ¡iai atrodė. Nukentėjusioji buvo blaivi. Tyrimo metu su pareigÅ«nais bendravo vienÄ kartÄ .Teisiamajame posėdyje liudytojas S. M. parodė, jog tÄ dienÄ dirbo A.

L. namų teritorijoje. J. G. matė pirmÄ kart. A. L. yra jų užsakovas, savo įmonėje dirba jis, S. M., darbų vadovu. Su A. L. bendrauja nuo 2007 m. Jų įmonė teikia geodezines paslaugas, projektavimo paslaugas. Taigi, jis, S. M., tÄ dienÄ matavo, darė geodezinius vandentiekio ir kanalizacijos matavimus 4 ar 6 užsakovams. A. L. padėjo jam prietaisus neÅ¡ioti, reikėjo Å¡ulinius atidaryti. Iki kažkurio namo kažkokia maÅ¡ina atvažiavo, pradėjo signalinti. Jis, S. M., paėjo toliau, A. L. stovėjo už tvoros.

Jie ten kalbėjosi. Jis, S. M., buvo toliau, negirdėjo, kÄ jie ten kalbėjosi. RusiÅ¡kai A. L. kalbėjo, truputį lietuviÅ¡kai. Sakė, kad kažkokias skolas turėjo, kad jie grÄ Å¾intų, tai galima gyventi bÅ«tų. Pokalbis truko gal 5 minutes. J. G. klientas kažkokiÄ bagažinę nukrovė ir iÅ¡važiavo. Å is žmogus, A. L., pokalbio metu buvo gatvėje, vienas buvo. Aplink jį nematė kitų. Jis, S. M., matavo gatvėje, ne kieme, nežiÅ«rėjo, kas kur gyvena. J. G. buvo prie vartelių.

Jie po pokalbio iÅ¡siskyrė. Keiksmažodžių iÅ¡ vyriÅ¡kio pusės nebuvo, nes jo vaikas netoli jo, S. M., stovėjo. IÅ¡gėręs nebuvo A. L.. Å eÅ¡tadienis atrodo buvo. Gal apie 11-12 valandÄ atvažiavo jis, S. M., į Å¡iÄ teritorijÄ . Apie 18.00 val. iÅ¡važiavo, pokalbis apie 17.00 valandÄ galėjo bÅ«ti. Jis, S. M., negirdėjo kad bÅ«tų A. L. sakęs žodžius: „aferistė, vagis, žydė“. Neįžeidinėjo A. L. kaimynės. Sakė kažkÄ , kad jie atiduotų skolÄ , tai viskas bÅ«tų gerai, susitaikytų.

Teisiamajame posėdyje liudytoja L. L. parodė, jog A. L. yra jos vyro brolis, o V. A. yra jos dukra. TÄ dienÄ atvažiavo pas kaimynus maÅ¡ina, pradėjo signalinti. Apie 18.00 val. vakaro buvo. A. L. priėjo prie vairuotojo, paklausė, kodėl signalina. Vairuotojas nustojo signalinti. Niekas nesipyko to pokalbio metu. Ten net triukÅ¡mo nebuvo. Jų, L., kiemo teritorijoje buvo Vitalijos vyras, jos, L. L., jaunesnysis sÅ«nus, senelis su senele. Ji, L. L., stovėjo Å¡alia savo dukters. Niekas J. G. neužgavo, nepažemino.

A. L. kalbėjo rusiÅ¡kai. ApibÅ«dinimų nebuvo. Niekas nesakė žodžių „aferistė“, negirdėjo ji tokio žodžio. Pokalbis greitai baigėsi. Iki galo pokalbį ji girdėjo. A. L. pasakė J. G., kad reikėtų didesnę algÄ vyrui mokėti, kad skolÄ atiduotų. Nieko jie ten daugiau nekalbėjo. Klientas buvo prie maÅ¡inos, stovėjo. Geodezistas matavo, gal po valandos iÅ¡važiavo. Geodezistas su sÅ«numi buvo. Jos dukra tik pasakė J. G.: „Ar pinigai svetimi nespaudžia kiÅ¡enės?“ Kad V.

N. keiktųsi prie jos, motinos, nėra to buvę. Tiksliai ji, L. L. pamena, kÄ jos dukra pasakė. Ji dukrai dar pasakė, kad gana, su niekuo nereikia bartis ir ji užtilo. J. G. pasakė, kad: „tu dar gausi“, tik nežino ji, L. L., kam ji pasakė, ar jos dukrai, ar broliui. J. G. su pykčiu kalbėjo. Vitalija ir Andrejus ramiai kalbėjo. Konfliktu negalima pavadinti Å¡ito pokalbio. Paprasčiausia apsižodžiavo ir viskas. Su J. G. jai pačiai netenka bendrauti. Ji žino, kad jie, G., skolingi A. L. pinigų.

Andrejus tÄ dienÄ blaivus buvo. G. kažkokiu bizniu užsiiminėja, ėmė tÄ vakarÄ nuo automobilio J. G. su klientu kažkokiÄ tai bagažinę ar jÄ uždėdinėjo. Klientas su bagažu iÅ¡važiavo. Teisiamajame posėdyje liudytojas J. N. parodė, jog įvykio metu jis buvo už namo prie baseino. Buvo apie 18.00 val. vakaro, gal savaitgalis. Daug ko nepamena. Pamena jo žmonos žodžius. V. N. sakė: „Kaip jums negėda, ar svetimi pinigai kiÅ¡enės nespaudžia, kokį pavyzdį rodo savo vaikams?“.

Žmonos žodžius aiÅ¡kiai prisimena, nes dar pagalvojo tuomet, kad žmona teisingai sako tos, J. G., atžvilgiu. Kieme buvo V. N. motina, tai V. N. tikrai nesikeikė, per keturis metus jis negirdėjo, kad prie mamos ji nusikeiktų. J. G. jis nematė. Nežino, ar A. L. buvo iÅ¡gėręs ar ne. J. G. kliento maÅ¡inos signalo jis negirdėjo. Jis žino, kad tęsiasi konfliktas dėl pinigų, kad buvo paskolinta G. pinigų, o Å¡ie neatidavė ir nepripažįsta skolos. IÅ¡ Vilniaus apskrities VPK 2012-01-17 raÅ¡to matyti, jog 2011-07-30, 20.51 val., iÅ¡ telefono 867423505 pagalbos telefonu bendrasis pagalbos centras gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, Austėjos g. konfliktas su kaimynu, kuris įžeidinėja.

PraneÅ¡imas registruotas Policijos registruojamų įvykių registre (b.l. 57).              IÅ¡ byloje esančio 2011-08-22 J. G. skundo matyti, kad jame ji nurodė, jog A. L. bei jo žmona T. L. pastoviai Å¡aukia, įžeidinėja jÄ ir jos vyrÄ jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Rodo įvairius gestus, kumÅ¡tį bei vartoja necenzÅ«rinius žodžius, kas baugina vaikus. DukrÄ K. G. baugina toks jo elgesys. Vaikas bijo dėl to iÅ¡eiti iÅ¡ namų, eidama gatve jaučiasi nesaugiai bijodama sutikti A.

L. bei jo žmonÄ T. L.. Matydamas jÄ , J. G., sėdint automobilyje prie namo ant gatvės chuliganiÅ¡kai vairuoja, t.y. važiuoja dideliu greičiu, specialiai kuo arčiau automobilio bando užkliudyti (b.l. 3). IÅ¡ byloje esančio 2001-06-08 A. L. pareiÅ¡kimo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai matyti, jog A. L. praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ prieÅ¡ V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodo, jog jis, A. L. 2009 m. kovo 3 d. V. G. paskolino 11 000 EUR, o Å¡is jam skolos negrÄ Å¾ino (b.l. 47-48). IÅ¡ Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2001-06-15 raÅ¡to matyti, jog Å¡is A.

L. pareiÅ¡kimas Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje gautas ir persiųstas Vilniaus miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui (b.l. 49), kurioje pradėtas pagal pareiÅ¡kimÄ ikiteisminis tyrimas (b.l. 50). IÅ¡ 2011-03-29 V. G. raÅ¡to matyti, jog Å¡is praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ A. L. atžvilgiu dėl sukčiavimo (b.l. 51). IÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2011-04-29 nutarimo matyti, jog atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal V. G. pareiÅ¡kimÄ (b.l. 52). IÅ¡ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-28 sprendimo matyti, jog atmestas V.

G. ieÅ¡kinys atsakovui A. L. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia (b.l. 53-55). IÅ¡ 2011-11-18 J. G. raÅ¡to Vilniaus miesto 1 PK matyti, jog pareiÅ¡kėja praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ prieÅ¡ A. L. ir T. L. dėl pastovaus įžeidinėjimo, Å¡meižimo, gÄ sdinimo, grasinimo susidoroti (b.l. 112). IÅ¡ 2011-12-22 V. G. pareiÅ¡kimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui matyti, jog pareiÅ¡kėjas praÅ¡o patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. L. ir T. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį (b.l. 113-114).

 Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančiÄ ir kito žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ ar niekinančiÄ informacijÄ skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo. Kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, ar informacijÄ paskleidęs asmuo dėl skleidžiamų duomenų tikrumo sÄ Å¾iningai klydo, ar siekė apÅ¡meižti kitÄ Å¾mogų.

Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t.y. skleidimas to, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iÅ¡kreipiami.

Privati kaltintoja J. G. kaltina A. L. ir V. N., jog šie 2011 m. liepos 30 d., apie 20 val., J. G. būnant šalia namų, Austėjos g. 22, Vilniuje, pradėjo J. G. įžeidinėti bei šmeižti nepažįstamų asmenų akivaizdoje, o būtent girdint K. V., A. L. ir V. N. keikė J. G. įvairiais necenzūriniais žodžiais bei vadino vagimi, žyde, aferiste. Tai pat šaukė, kad jos šeima visi sukčiai. Kaltinamieji kaltinami dviejų nusikalstamų veikų padarymu – tiek įžeidimu, tiek šmeižimu.

Pažymėtina, jog Å¡meižimo ir įžeidimo nusikalstamų veikų sudėtys skiriasi, nors jų objektas yra tas pats – asmens orumas ir garbė. Å meižimo atveju paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie asmenį, t.y. nurodomi konkretÅ«s faktai, neigiamai apibÅ«dinantys asmenį, kurie neatitinka tikrovės. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog kaltinamieji bÅ«tų padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kaltinamieji A.

L. ir V. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iÅ¡teisintini, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal susiformavusiÄ ir taikomÄ teismų praktikÄ Ä¯Å¾eidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojamas atsiliepiamas apie žmogaus asmenybę, jo savybes (baudžiamoji byla 2K-269/2005).

Įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobÅ«dį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Nukentėjusioji J. G. teigė, jog kaltinamasis A. L. Å¡aukė, kad ji yra „vagis, aferistų Å¡eima, sukčius“, sakė, kad grÄ Å¾intų jie, G., skolÄ . Sukčius ji supranta Å¡iÄ sÄ vokÄ tai, kaip kokie apgavikai, nesÄ Å¾iningi. Vagimi jÄ vadino. Dėl Å¡itos paskolos A. L. vadino juos vagimi. Jos, J. G., vyras teigia, kad negavo iÅ¡ A.

L. pinigų, o ji nematė, kad A. L. bÅ«tų davęs paskolÄ . Ji mano, kad čia dėl tos paskolos „sukčiai“ ar „aferistai“ pasakyti A. L. žodžiai buvo. Å ie žodžiai jai nuskambėjo kaip keiksmažodžiai. Dar jis jÄ pavadino žyde, pakeltu tonu pasakė pažiÅ«rėti į jį. Sakė: “Nu, tu žydas, neprapulsi“. Žodis „žydė“ jai buvo įžeidimas, nes jie nesusiję su žydais. V. N. irgi pradėjo rėkti, kad: „Ar svetimi pinigai nespaudžia kiÅ¡enės, kokia tu motina?“.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamieji A. L. ir V. N., tiek nuketėjusioji J. G. akcentavo susidariusiÄ konfliktinę situacijÄ tarp jų, kaimynų. Buvo pateikti dokumentai, jų kopijos, liudijantys apie vykstančius ikiteisminius tyrimus, teismo procesus. IÅ¡ byloje esančio 2011-08-22 J. G. skundo matyti, kad jame ji nurodė, jog A. L. bei jo žmona T. L. pastoviai Å¡aukia, įžeidinėja jÄ ir jos vyrÄ jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje. IÅ¡ byloje esančio 2001-06-08 A. L. pareiÅ¡kimo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai matyti, jog A.

L. praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ prieÅ¡ V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodo, jog jis, A. L. 2009 m. kovo 3 d. V. G. paskolino 11 000 EUR, o Å¡is jam skolos negrÄ Å¾ino. IÅ¡ Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros raÅ¡to matyti, Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«roje ikiteisminis tyrimas pradėtas. IÅ¡ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-28 sprendimo matyti, jog atmestas V. G. ieÅ¡kinys atsakovui A. L. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.

IÅ¡ 2011-11-18 J. G. raÅ¡to Vilniaus miesto 1 PK matyti, jog pareiÅ¡kėja praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ prieÅ¡ A. L. ir T. L. dėl pastovaus įžeidinėjimo, Å¡meižimo, gÄ sdinimo, grasinimo susidoroti. IÅ¡ 2011-12-22 V. G. pareiÅ¡kimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui matyti, jog pareiÅ¡kėjas praÅ¡o patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. L. ir T. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį. Tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusioji parodė, jog kilęs konfliktas tarp jų yra iÅ¡dava to, kad, kaip teigia kaltinamieji, G.

L. paskolino pinigų, o Å¡ie neatidavė, ir kaip teigia nukentėjusioji, L. neteisingai nurodo, jog jiems paskolinę pinigų, to nebuvo. Privati kaltintoja skunde nurodė, jog A. L. ir V. N. girdint K. V., keikė jÄ Ä¯vairiais necenzÅ«riniais žodžiais. Teisiamajame posėdyje abu kaltinamieji parodė, jog nesikeikė nukentėjusiosios atžvilgiu, nukentėjusioji taip pat parodė, jog kaltinamieji keiksmažodžių nevartojo, liudytojai teigė, jog negirdėjo, kad A. L. ar V. N. bÅ«tų keikęsi nukentėjusiosios atžvilgiu.

Iš kaltinamųjų A. L., V. N. parodymų, nukentėjusiosios J. G. parodymų, liudytojų L. L., J. N. parodymų matyti, jog V. N. pasakė tik šiuos žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu: „Kaip jums negėda, nejaugi nespaudžia svetimi pinigai kišenės?“ ir „Jūs auginate tris vaikus. Kokį pavyzdį jūs rodote?“ Kaip matyti šie žodžiai nesudaro įžeidimo sudėties, suformuluoti kaip klausimas. Nenustačius byloje aplinkybių, jog kaltinamoji V. N. būtų pasakiusi dar kokius nors žodžius, ji pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisintina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusioji J. G. parodė, jog kaltinamasis A. L. jos atžvilgiu pasakė žodžius „vagis“, ‚žydė“, ‚aferistė“, „sukčiai“. Kaltinamasis A. L. teisiamajame posėdyje neigė pasakęs žodį „vagis“ bei žodį „žydė“, ar pasakė žodį „aferistė“, „sukčiai“ neprisiminė, nebuvo tikras. Kaltinamoji V. N. parodė, jog A. L. pasakė jai: „Ai, nekalbėkim su sukčiais, neverta“. Tai nebuvo garsiai pasakyta.

J. G. negalėjo girdėti. Jų namuose bÅ«davo kalbama, kaip galima taip elgtis, kad paskolinti pinigai, o G. neatiduoda. Pergyvendavo dėdė dėl visos Å¡ios istorijos. G. gi pradėjo tuos teismus, kad negrÄ Å¾inti tų pinigų. Liudytojas K. V. parodė, jog kÄ pasakė kaltinamieji, tikslių žodžių jis neprisimena, kalbėjo daugiau A. L., grasino kažkokiomis bausmėmis, kažkokiu skundu, nepamena tiksliai žodžių, kadangi tai buvo seniai. Liudytojas K. V. nurodė, jog buvo pasakyti iÅ¡ kaltinamųjų pusės aÅ¡trÅ«s keiksmažodžiai, bet jų nepamena.

Liudytoja L. L. parodė, jog niekas J. G. neužgavo, nepažemino. A. L. kalbėjo rusiÅ¡kai. ApibÅ«dinimų nebuvo. Niekas nesakė žodžių „aferistė“, negirdėjo ji tokio žodžio. Pokalbis greit baigėsi. A. L. pasakė J. G., kad reiktų didesnę algÄ vyrui mokėti, kad skolÄ atiduotų. Pažymėtina, kad žodis „žydė“, jei jis ir bÅ«tų buvęs pasakytas, nesudaro įžeidimo sudėties. Kiekviena tauta vertintina ir gerbtina, pavadinimas žmogaus žydu, rusu, lietuviu ar lenku gali kilti ir iÅ¡ suklydimo, jeigu po to pasirodo, kad tas žmogus nėra tos tautos atstovas (suklaidinti gali plaukų spalva, kt.), tačiau toks suklydimas nesudaro, kaip minėta, įžeidimo.

Dėl kitų žodžių - pats kaltinamasis A. L. parodė, jog galbÅ«t, bet nėra tikras, pavadino nukentėjusiÄ jÄ aferiste ar jų Å¡eimÄ sukčiais. Yra pasipiktinęs kaimynais, nes Å¡ie neatidavė jam skolos. Prašęs Generalinės prokuratÅ«ros pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl V. G. sukčiavimo, tyrimas pradėtas. Paskolos sutartis tikra, nenuginčyta, įrodo faktÄ , kad pinigų jis paskolino, o G. jų negražino. Nukentėjusioji taip pat parodė, jog A. L. jÄ pavadino aferiste ir juos, G., sukčiais, bÅ«tent, dėl minimos paskolos.

Jos vyras teigia, kad negavo pinigų, o ji nematė, kad A. L. bÅ«tų davęs paskolÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, A. L. yra surašęs pareiÅ¡kimÄ dėl sukčiavimo, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamųjų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, baudžiamosios bylos medžiagos, tarp G. ir L. Å¡eimų vyksta pastovÅ«s kivirčai, ikiteisminiai, teisminiai procesai. Nukentėjusioji teigė, jog ji įsižeidė, jÄ labiausiai įžeidė frazė, „kokia ji motina“, jautėsi pažeminta prieÅ¡ klientÄ K.

V.. Liudytojas K. V. parodė, jog kaimynų kivirčas jo nuomonės apie J. G. nepakeitė. Teismas konstatuoja, jog Å¡ioje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad besitęsiančio konflikto metu buvo atlikti kokie nors veiksmai, kurie bÅ«tų tiek pavojingi, kad siektų baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio (t.y. kraÅ¡tutinė) priemonė, taikoma už nusikalstamų veikų padarymÄ . Jos pagalba negali bÅ«ti sprendžiami civilinio pobÅ«džio ginčai, taip pat ir kilę konfliktai tarp fizinių asmenų, Å¡eimyninio pobÅ«džio nesutarimai, kaimynų nesutarimai.Taigi, kaltinamasis A.

L. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iÅ¡teisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusioji J. G. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atlyginti 1 Lt neturtinę žalÄ . Civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Nukentėjusioji J. G. praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamųjų turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti.

Iš pinigų paėmimo kvitų matyti, jog J. G. sumokėjo advokato padėjėjui J. Z. 1500 Lt už suteiktas teisines paslaugas (b.l. 6, 117). Kadangi kaltinamieji išteisintini, nukentėjusiosios J. G. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų, atmestinas. Kaltinamieji A. L. ir V. N. taip pat prašo priteisti iš nukentėjusiosios J. G. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Iš pinigų paėmimo kvito matyti, jog A. L. sumokėjo advokatei Indrei Panavaitei 1400 Lt už suteiktas teisines paslaugas (b.l. 118).

Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog tuo atveju kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nuketėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas. Spręsdamas šį klausimÄ teismas atsižvelgia į bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, jog kaltinamoji V. N. turėjo atvykti į procesÄ iÅ¡ užsienio, kur Å¡iuo metu gyvena ir dirba, į nukentėjusiosios padėtį – susituokusi, abu su vyru turi darbÄ , pastovias pajamas, į tai, jog nukentėjusioji nėra teisininkė, pilnai negali teisiÅ¡kai įvertinti, yra, nėra nusikalstamų veikų sudėčių, faktus dėl keiksmažodžių nurodė neteisingai, pati paneigė teisiamajame posėdyje Å¡iÄ skundo dalį, taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 6 dalimi, kaltinamųjų praÅ¡ymas dėl turėtų proceso iÅ¡laidų, t.y. 1400 Lt, tenkintinas iÅ¡ dalies, t.y. iÅ¡ nukentėjusiosios iÅ¡ieÅ¡kotina 700 Lt proceso iÅ¡laidų A.

L. ir V. N. naudai. Kaltinamajai V. N. taikyta kardomoji priemonė – dokumento - asmens tapatybės kortelės Nr. 12246599 - paėmimas, naikintina. Dokumentas V. N. gražintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,- nusprendžia: išteisinti A. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikalstamų veikų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).išteisinti V.

N. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikalstamų veikų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nukentėjusiosios J. G. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės 1 Lt žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsniu, atmesti nukentėjusiosios J. G. praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų, t.y. 1500 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A.

L. ir V. N..Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 6 dalimi, A. L. ir V. N. praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų, t.y. 1400 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nukentėjusiosios J. G. tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ieÅ¡koti A. L. ir V. N. naudai lygiomis dalimis 700 Lt iÅ¡ nukentėjusiosios J. G.. Panaikinti V. N. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. 12246599 - paėmimÄ . DokumentÄ V. N. gražinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                       Irma Randakevičienė        Â