2026-02-05 Nr. CB-720-2-52-3-02839-2023-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-394

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02839-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 27 d. paduotu ieškovo P. M. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas P. M. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. patikslintą ieškinį atsakovui V. P. dėl servitutų nustatymo; tretieji asmenys J. M. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimą.

Ieškovas P. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 27 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami klausimą dėl kelio servituto nustatymo, neteisingai aiškino ir taikė CK 4.126 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygas. Teismai konstatavo, kad galimybė patekti į ieškovui priklausantį sklypą yra per kitą sklypą, kuris išdavus paveldėjimo teisės liudijimą bus įregistruotas ieškovo vardu, ir todėl nėra būtinybės kelio servituto per atsakovo sklypą nustatymui. Tačiau tokia galimybė patekti į ieškovui priklausantį sklypą per kitą ieškovo paveldėtą sklypą konstatuota neįvertinus tokios galimybės praktinio įgyvendinamumo, taip nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimų, kad servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021, 23 punktas). Teismui atmetus ieškovo reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo per atsakovo sklypą ir palikus vienintelę galimybę organizuoti privažiavimą per kitą sklypą, kuriame yra aktyviai veikianti kaimo turizmo sodyba, neišvengiamai ir nuolat būtų trikdomas kaimo turizmo sodyboje apsistojančių asmenų bei privataus gyvenamojo namo gyventojų gyvenimas.

2. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 4.111–4.128 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias servituto, kaip daiktinės teisės, turinį ir paskirtį. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad kelio servitutas negali būti nustatytas, nes tarnaujantis, t. y. atsakovui priklausantis sklypas, tiesiogiai nesiriboja su viešpataujančiu, t. y. ieškovui priklausančiu sklypu. CK nenumato reikalavimo, jog tarnaujantis ir viešpataujantis daiktai privalėtų tiesiogiai ribotis.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 4.119 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatančias papildomus apribojimus, kai kelio servitutas gali būti naudojamas važiuoti specialiomis plačių gabaritų transporto priemonėmis. Tokia išvada buvo padaryta remiantis deklaratyviais atsakovo teiginiais apie galimą nuolatinį sunkiasvorės technikos naudojimą, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais apie tokio kelio servituto naudojimo neišvengiamumą ar būtinybę.

4. Teismai, atmesdami reikalavimą nustatyti kelio bei komunikacijų servitutus, pažeidė proporcingumo principą. Servituto instituto paskirtis yra subalansuoti dviejų savininkų interesus. Interesų pusiausvyra nebuvo pasiekta, nes teismų taikytas vertinimas faktiškai paneigė ieškovo nuosavybės teisės įgyvendinimą.

5. Teismų argumentas, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas prieš kreipdamasis į teismą kreipėsi į atsakovą dėl komunikacijų servituto nustatymo, yra šiurkštus ieškovo teisių į teisminę gynybą suvaržymas bei ribojimas, taip pat CK 4.126 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kai teisminio proceso metu atsakovas nesutiko ir nepritarė komunikacijų servitutui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui P. M. 251 (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. sausio 27 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 223, mokėjimo kodas ZP13371.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė