Legislator Case Law & Legislation
de922bfe-e724-430a-a2a8-86c44db7252a AI generated

de922bfe-e724-430a-a2a8-86c44db7252a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number de922bfe-e724-430a-a2a8-86c44db7252a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėja UAB „ADPF“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama: panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. spalio 10 d. priimtÄ sprendimÄ Nr. (23.24-08) 327-15126 neiÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo (toliau – ir Sprendimas);

Legislator headnote

AI generated

de922bfe-e724-430a-a2a8-86c44db7252a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pažymoje konstatuota, kad UAB „ADPF“ pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , t. y., turėdama įsiskolinimÄ valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais per banko sÄ skaitas, atskaitingÄ asmenį bei per skolų tarpusavio užskaitas. IÅ¡vadoje konstatuota, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatyta „eilė“ pažeidimų, nors Bendrovė padarė tik vienÄ , t. y. CK 6.9301 straipsnio pažeidimÄ . 2.7. VMI padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „ADPF“ yra galimai nemoki (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 2 straipsnio 8 dalis), t. y.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI3-1331-1066/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03811-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „ADPF“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėja UAB „ADPF“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama:

1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. spalio 10 d. priimtÄ sprendimÄ Nr. (23.24-08) 327-15126 neiÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo (toliau – ir Sprendimas);

2) Ä®pareigoti atsakovę VMI sudaryti mokestinės paskolos sutartį su pareiÅ¡kėja UAB „ADPF“, iÅ¡dėstant pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos sumÄ 40858,81 EUR už ataskaitinį laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde remiasi Å¡iais argumentais: 2.1. pareiÅ¡kėja kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu iÅ¡dėstyti 47 575,15 Eur mokestinę nepriemokÄ (PVM) per 24 mėnesius. Buvo pagrindas atidėti mokėjimÄ pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 88 straipsnio 2 dalį, nes pareiÅ¡kėjai nedelsiant sumokėjus PVM sumÄ , pareiÅ¡kėjos finansinė bÅ«klė taptų kritine ir PareiÅ¡kėja turėtų didelių sunkumų vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau iÅ¡dėstymas suteiktų galimybę stabilizuoti savo finansinę bÅ«klę.

PareiÅ¡kėja, be kitų duomenų, detaliai nurodė, dėl kokių objektyvių priežasčių ir pareiÅ¡kėjos vykdomų projektų pareiÅ¡kėjos finansinė bÅ«klė laikinai suprastėjo, kokių asmenų ir institucijų veiksmai lėmė tokiÄ situacijÄ ir taip pat nurodė, iÅ¡ kokių Å¡altinių ir vykdomų projektų ateityje planuoja sumokėti PVM sumÄ ir taip atsiskaityti su valstybės biudžetu. PareiÅ¡kėja pateikė dokumentus (duomenis, pagrindžiančius realias galimybes atkurti įmonės mokumÄ ir sumokėti praÅ¡omÄ atidėti ir (ar) iÅ¡dėstyti mokestinę nepriemokÄ ateityje, t. y. duomenis, kurie yra pakankami pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2019 m. gegužės 6 d.

įsakymu Nr. VA-38 patvirtintas Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemokÄ , arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimÄ , finansinės bÅ«klės vertinimo rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos). PareiÅ¡kėjos pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto projektų vystymas ir įgyvendinimas. PareiÅ¡kėja sėkmingai vykdo veiklÄ daugiau nei 10 metų ir ne kartÄ yra susidÅ«rusi su nekilnojamojo turto vystymo projektų įgyvendinimo sunkumais. PareiÅ¡kėja įgyvendina nekilnojamojo turto projektus per ilgÄ laikÄ negaudama jokių pajamų iÅ¡ to projekto, o realų pelnÄ gauna tik pardavus po projekto įgyvendinimo, kuris gali užtrukti ir porÄ metų, sukurtÄ produktÄ - nekilnojamÄ jį turtÄ . 2019 m. spalio 10 d. atsakovė priėmė iÅ¡vadÄ â€žDėl praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos mokėjimÄ â€œ Nr. (23.31-08) 326-3849 (toliau – ir IÅ¡vada), kuria siÅ«lyta netenkinti praÅ¡ymo, o 2019 m. spalio 10 d. priėmė sprendimÄ Nr. (23.24-08) 327-15126 (Sprendimas), kuriuo nusprendė netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo. 2.2.

MAÄ® 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad mokesčių administratorius pagal savo kompetencijÄ <...> bendradarbiauja su mokesčių mokėtojais ir stengiasi, kad bÅ«tų pasiektas savitarpio supratimas. PareiÅ¡kėja 2019 m. liepos 9 d. PraÅ¡yme, o vėliau 2019 m. rugpjūčio 23 d. pateikdama papildomÄ Atsakovės praÅ¡omÄ informacijÄ (dokumentus) nurodė reikalingus duomenis. Pateikė pakankamai įrodymų, kad sumokėjus nepriemokÄ bÅ«klė taptų kritiÅ¡ka. Visgi atsakovė padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kritinė bÅ«klė nėra pagrindas iÅ¡dėstyti nepriemokos mokėjimÄ .

Taip pat rėmėsi neįrodytais pažeidimais. 2.3. Sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes priimtas objektyviai neiÅ¡nagrinėjus visų reikÅ¡mingų aplinkybių, yra nemotyvuotas. Nepagrįstai IÅ¡vadoje atsisakė nagrinėti dokumentus, kurie esÄ buvo iÅ¡nagrinėti operatyvaus patikrinimo metu. 2.4. Pagal Rekomendacijų 2 priedo 3 punktÄ , jeigu mokesčių mokėtojas yra nemokus Ä®monių bankroto įstatymo prasme, bet mokesčių mokėtojas pateikia dokumentus, pagrindžiančius realias galimybes atkurti įmonės mokumÄ , jo praÅ¡ymas turi bÅ«ti tenkinamas.

Jeigu atsakovė bÅ«tų tinkamai verslo plano 10 punkte pateiktÄ informacijÄ ir kitus duomenis, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkinti, nes:

1) pati Atsakovė IÅ¡vadoje nurodo tik galimÄ PareiÅ¡kėjos likvidumo ir nemokumo faktorių ir 2) pareiÅ¡kėja pateikė dokumentus (duomenis, pagrindžiančius realias galimybes atkurti įmonės mokumÄ ir sumokėti praÅ¡omÄ atidėti ir (ar) iÅ¡dėstyti mokestinę nepriemokÄ ateityje. 2.5. Rekomendacijų 4 punkte nurodoma, kokius kartu su praÅ¡ymu atidėti arba iÅ¡dėstyti mokestinę nepriemokÄ mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus turi vertinti mokesčių administratorius. Tarp Å¡ių dokumentų turi bÅ«ti vertinami dokumentai, kurie įrodytų realias juridinio asmens galimybes sumokėti mokestinę nepriemokÄ .

Atsakovė IÅ¡vadoje nenurodė, kad apskritai bÅ«tų vertinusi tokius dokumentus ar pareiÅ¡kėjos pateiktus duomenis. PareiÅ¡kėja pateikė tokius dokumentus (pvz., verslo planÄ ). Mokesčių administratorius turi įvertinti faktų, mokesčių mokėtojo pateiktos informacijos ir pateiktų įrodymų visumÄ , o ne iÅ¡rinkti tik neigiamo pobÅ«džio informacijÄ ar vadovautis subjektyviais kriterijais, kad bÅ«tų priimtas mokesčių mokėtojui nepalankus sprendimas. 2.6. VMI prie FM atliko UAB „ADPF“ operatyvų patikrinimÄ ir 2019 m. rugsėjo 24 d. surašė operatyvaus patikrinimo pažymÄ , kurioje nurodė, jog UAB „ADPF“ veikloje buvo nustatyta visa eilė pažeidimų: t.y., jau turint skolÄ biudžetui buvo grÄ Å¾inama paskola, mokamos palÅ«kanos, iÅ¡ kasos buvo mokama atskaitingam asmeniui, vykdomi tarpusavio skolų užskaitymai su UAB „ERGUS“, UAB „Barsera“, UAB „Real Capital Baltic“, kurių vadovas yra tas pats S. P..

Pažymoje konstatuota, kad UAB „ADPF“ pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , t. y., turėdama įsiskolinimÄ valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais per banko sÄ skaitas, atskaitingÄ asmenį bei per skolų tarpusavio užskaitas. IÅ¡vadoje konstatuota, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatyta „eilė“ pažeidimų, nors Bendrovė padarė tik vienÄ , t. y. CK 6.9301 straipsnio pažeidimÄ . 2.7. VMI padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „ADPF“ yra galimai nemoki (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 2 straipsnio 8 dalis), t. y.

įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę jos balanso įrašyto turto vertės.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , su skundu nesutinka, remiasi Å¡iais argumentais: 3.1. VMI duomenimis 2019 m. lapkričio 18 dienai UAB „ADPF“ buvo skolinga 677.346,17 Eur, iÅ¡ jų: 650.327,85 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) nepriemokÄ (už 2019 m. kovo, balandžio ir gegužės bei rugpjūčio mėnesius) ir 26370,53 Eur Å¡io mokesčio delspinigių; bei 632,39 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemokÄ bei 15,40 Eur Å¡io mokesčio delspinigių. 3.2. VMI 2019 m. rugpjūčio 23 d. gavo iÅ¡ UAB „ADPF“ praÅ¡ymÄ atidėti arba iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos (PVM sumos) (40858,81 Eur) sumokėjimÄ nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. birželio 25 d. pagal pateiktÄ grafikÄ .

PraÅ¡ymÄ atsisakyta tenkinti. 3.3. PraÅ¡ymai dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ar iÅ¡dėstymo nagrinėjami ir sprendimai atidėti ar iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminÄ priimami vadovaujantis MAÄ®, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimÄ mokėjimo atidėjimo arba iÅ¡dėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimÄ mokėjimo atidėjimo arba iÅ¡dėstymo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 21 d.

įsakymo Nr. 1K-293 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), Rekomendacijos. Pagal MAÄ® 88 straipsnio 1 dalį, „mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminÄ finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba iÅ¡dėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba iÅ¡dėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Å io sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis“. Vien mokesčių mokėtojo praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ besÄ lygiÅ¡kai nelemia tokio praÅ¡ymo tenkinimo.

Mokesčių administratoriui suteikta diskrecija atidėti mokestinė nepriemokos sumokėjimÄ nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo iÅ¡dėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pvz., MAÄ® 88 straipsnio 2, 3 dalys, Taisyklių 18-22 punktai), bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus.

Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimÄ ar jį iÅ¡dėstyti gali bÅ«ti priimtas tik nustačius, kad, nedelsiant jÄ sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė bÅ«klė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau Å¡ios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar iÅ¡dėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę bÅ«klę ir sumokėti mokestinę nepriemokÄ vėliau.

LVAT yra pažymėjęs, kad sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo gali bÅ«ti priimtas tik esant dviem sÄ lygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemokÄ mokesčių mokėtojo finansinė bÅ«klė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar iÅ¡dėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę bÅ«klę ir sumokėti mokestinę nepriemokÄ vėliau.

Å ios mokestinės procedÅ«ros metu mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemokÄ per jos atidėjimo ar iÅ¡dėstymo laikotarpį (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2014). 3.4. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad skundžiamas sprendimas priimtas remiantis vien IÅ¡vada ir nevertinus pareiÅ¡kėjo kai kurių pateiktų dokumentų („Verslo planas“). Nei Taisyklėse, nei Rekomendacijose nėra nurodoma, kad Ä®monės privalėtų pildyti ir pateikti VMI prie FM Verslo planus Kartu su skundžiamu sprendimu pareiÅ¡kėjui pateikta IÅ¡vada yra sudedamoji individualaus administracinio akto dalis, kurioje pateikti sprendimų priėmimo motyvai. sprendimai pagrįsti ne prielaidomis, o atsižvelgiant į konkrečius UAB „ADPF“ finansinius rodiklius, kurie buvo vertinami vadovaujantis Rekomendacijomis, kurios nustato mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemokÄ , arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimÄ , finansinės bÅ«klės vertinimo kriterijus, mokesčių administratoriui priimant sprendimÄ atidėti ir (ar) iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimÄ mokėjimÄ .

IÅ¡ pateiktos IÅ¡vados matosi, kad UAB „ADPF“ apyvartinis kapitalas neigiamas, o neigiamas dydis gali bÅ«ti traktuojamas kaip padidėjusios įmonės mokumo - likvidumo rizikos faktorius. UAB „ADPF“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1.782.311,00 Eur, kas yra 3,07 karto daugiau negu pusė viso bendrovės turimo turto (pusė UAB „ADPF“ turto sudaro 579.328,00 Eur). Taip pat, pažymėtina, kad UAB „ADPF“ vadovui įteiktas 2019 m. rugpjūčio 28 d., PraneÅ¡imas apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Nr. (23.31-08) 325-3621.

Atsižvelgiant į tai, kad VMI UAB „ADPF“ atžvilgiu atliko operatyvų patikrinimÄ (2019 m. rugsėjo 24 d., operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042 3601), kurio metu buvo iÅ¡analizuoti bankuose esančių sÄ skaitų, kasos knygos iÅ¡raÅ¡ai bei avanso apyskaitos už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., todėl iÅ¡vadoje pakartotinai Å¡ie duomenys nebuvo nagrinėjami. 3.5. UAB „ADPF“ dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo iÅ¡dėstymo kreipiasi ne pirmÄ kartÄ .

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VMI prie FM išvados dėl UAB „ADPF“ veiklos perspektyvų yra nepaneigtos skunde nurodytais argumentais, todėl laikytini pagrįstais. Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad: 4.1. PareiÅ¡kėja UAB „ADPF“ 2019 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į VMI su praÅ¡ymu atidėti arba iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos (PVM sumos) (po patikslinimo - 40858,81 Eur) sumokėjimÄ nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. birželio 25 d. pagal pateiktÄ grafikÄ . 4.2. VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyrius, įvertinęs UAB „ADPF“ praÅ¡ymÄ ir pateiktus dokumentus, parengė 2019 m. spalio 10 d. iÅ¡vadÄ (23.31-08) 326-3849 „Dėl praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti Pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos mokėjimÄ â€œ (IÅ¡vada).

IÅ¡vadoje nurodė, kad UAB „ADPF“ apyvartinis kapitalas neigiamas, o neigiamas dydis gali bÅ«ti traktuojamas kaip padidėjusios įmonės mokumo - likvidumo rizikos faktorius. UAB „ADPF“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1.782.311,00 Eur, kas yra 3,07 karto daugiau negu pusė viso bendrovės turimo turto (pusė UAB „ADPF“ turto sudaro 579.328,00 Eur). Taip pat, pažymėtina, kad UAB „ADPF“ vadovui įteiktas 2019 m. rugpjūčio 28 d., PraneÅ¡imas apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Nr. (23.31-08) 325-3621. 4.3.

VMI prie FM virÅ¡ininkas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-15126 (Sprendimas) atsisakė iÅ¡dėstyti mokestinę nepriemokÄ pagal UAB „ADPF“ 2019 m. rugpjūčio 23 d. praÅ¡ymÄ .

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovė netenkino pareiškėjos prašymo dėl 40 858,81 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo.

6. Nagrinėjamu atveju teisinius santykius reglamentuoja MAÄ® 88 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminÄ finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba iÅ¡dėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba iÅ¡dėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Å io sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Minėto straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimÄ ar jį iÅ¡dėstyti gali bÅ«ti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant jÄ sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė bÅ«klė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau Å¡ios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar iÅ¡dėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę bÅ«klę ir sumokėti mokestinę nepriemokÄ vėliau.

7. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo gali bÅ«ti priimtas tik esant dviem sÄ lygoms, t. y. nustačius, kad nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemokÄ mokesčių mokėtojo finansinė bÅ«klė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustačius, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar iÅ¡dėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę bÅ«klę ir sumokėti mokestinę nepriemokÄ vėliau.

Taigi mokestinės nepriemokos sumokėjimo iÅ¡dėstymo instituto paskirtis yra užtikrinti įmonės veiklos tęstinumÄ , kuris leistų įmonei visiÅ¡kai įvykdyti mokestinę prievolę (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016). Mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Be to, ir LVAT yra pasisakęs (2004 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1–362/2004, 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje A6 – 2202/2006, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–1229/2010 ir kt.), kad vieÅ¡ojo administravimo subjektui (Å¡iuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama.

Todėl įgyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo iÅ¡dėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos iÅ¡dėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pvz., MAÄ® 88 straipsnio 2, 3 dalys, Taisyklių 18-22 punktai), bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus.

8. Vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemokÄ mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimÄ , o yra saistomas ir antrosios sÄ lygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per praÅ¡omÄ suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (žr. pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3585/2011, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2139/2011).

9. Teismas, spręsdamas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, akcentuoja, kad ginčijamo atsakovės Sprendimo sudedamoji dalis yra Išvada.

10. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės remiasi tuo, kad pateikė dokumentus, įrodančius realiÄ galimybę atsiskaityti su biudžetu (įskaitant verslo planÄ ), atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti kai kuriuos pateiktus dokumentus, remdamasi tuo, kad jie jau yra iÅ¡nagrinėti operatyvaus patikrinimo metu, duomenis naudojo selektyviai (neobjektyviai), taip pat tuo, kad sprendimas yra be motyvų.

11. Dėl pareiÅ¡kėjos realių galimybių atsiskaityti įrodymo: 11.1. PareiÅ¡kėjos esminis argumentas yra tas, kad ji pateikė dokumentus, kurie įrodo realias galimybes atsiskaityti. 11.2. Visgi pareiÅ¡kėjos priskiriamas požymis „įrodantys realiais galimybes atsiskaityti“ yra vertinamojo pobÅ«džio ir tik objektyviai įvertinus Bendrovės pateiktus dokumentus mokesčių administratorius galėjo daryti iÅ¡vadÄ , ar jos pateikti dokumentai ir duomenys turi tokias savybes. Tuo tarpu pareiÅ¡kėja iÅ¡ anksto (lot. a priori) savo pateiktiems dokumentams suteikia tokiÄ vertę.

Kadangi pareiÅ¡kėja nepateikia argumentų, kodėl reikėtų laikyti, kad jos pateikti dokumentai įrodė realias atsiskaitymo galimybes, laikytina, kad tik abstrakčiai, deklaratyviai nurodo, kad pateikė dokumentus, įrodančius realias galimybes atsiskaityti su biudžetu. PareiÅ¡kėja nenurodo konkrečių faktinių aplinkybių, kurias neteisingai nustatė VMI IÅ¡vadoje. Kad pateikė Taisyklėse nurodytus finansinės apskaitos ir kitus dokumentus, nesudaro pagrindo priimti Bendrovei palankų sprendimÄ .

Bendrovė kartu su praÅ¡ymu VMI pateikė ir verslo planÄ . IÅ¡ pateikto į bylÄ verslo plano matyti, kad jame Bendrovė pateikia informacijÄ apie save, 10 jo punkte, į kurį apeliuoja pareiÅ¡kėja, nurodytos nepriemokos susidarymo priežastis (kaip ji pati jas supranta), tačiau tai savaime neįrodo, kad įrodė realias galimybes atsiskaityti su biudžetu per nurodytÄ terminÄ . VMI yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas ir privalo veikti pagal jai suteiktÄ kompetencijÄ . Mokesčių administratorius jam suteiktÄ diskrecijÄ iÅ¡dėstyti arba atsisakyti iÅ¡dėstyti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ turi naudoti tinkamai, t. y. negali suteikti nepagrįstų lengvatų ar privilegijų atskiriems mokesčių mokėtojams, tuo bÅ«tų pažeistas lygiateisiÅ¡kumo principas.

Minėta, aplinkybių, sudarančių pagrindÄ iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminÄ , buvimÄ turi įrodyti mokesčių mokėtojas. Teismas neatlieka vieÅ¡ojo administravimo funkcijų ir iÅ¡ naujo nevertina pareiÅ¡kėjos finansinės padėties, o tik VMI sprendimo teisėtumÄ . Taigi pareiÅ¡kėja neįrodė, kad pateikė mokesčių administratoriui įrodymus apie jos realias galimybes atsiskaityti su biudžetu, taip pat, kad VMI neteisingai juos vertino. Kaip matyti iÅ¡ IÅ¡vados turinio, VMI rėmėsi objektyviais duomenimis (Bendrovės finansiniais rodikliais, kitais duomenimis), jų pagrindu padarytų iÅ¡vadų pareiÅ¡kėjos pateikti argumentai nepaneigia (ir netgi neneigia konkrečių konstatavimų).

Todėl pareiÅ¡kėjos pateikti argumentai nesudaro pagrindo naikinti SprendimÄ .

12. Dėl Sprendimo atitikties VieÅ¡ojo administravimo 8 straipsniui, gero administravimo principams: 12.1. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, nebuvo atsižvelgta į kai kuriuos jo pateikus dokumentus, remiantis tuo, kad jie įvertinti operatyvaus patikrinimo metu, tačiau konkrečiai neįvardina kokie tai duomenys ir kokiÄ Ä¯takÄ Sprendimo teisėtumui tai galėjo turėti. Taip pat pareiÅ¡kėjas mano, kad neteisingai IÅ¡vadoje konstatuota, kad padarė eilę pažeidimų, nors pažeidė tik vienÄ Civilinio kodekso normÄ (6.3901 straipsnį). 12.2.

Minėta, kad VMI rėmėsi objektyviais duomenimis, Sprendime nurodė teisės normas, taigi nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai akto pagrindai atitinka motyvų iÅ¡dėstymo adekvatumo, aiÅ¡kumo ir pakankamumo reikalavimus. Teismo vertinimu, skundžiamas aktas atitinka įstatymo keliamus reikalavimams: skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas teisės aktais ir objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant pagrindinių procedÅ«rų, nurodant apskundimo tvarkÄ . 12.3.

Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad nebuvo atsižvelgta į kai kuriuos jo pateikus dokumentus, remiantis tuo, kad jie įvertinti operatyvaus patikrinimo metu, tačiau konkrečiai neįvardina kokie tai duomenys ir kokiÄ Ä¯takÄ Sprendimo teisėtumui tai galėjo turėti. Taip pat pareiÅ¡kėjas mano, kad neteisingai IÅ¡vadoje konstatuota, kad padarė eilę pažeidimų, nors pažeidė tik vienÄ Civilinio kodekso normÄ (6.3901 straipsnį). Å is argumentas net ir bÅ«damas teisingu neturėtų įtakos Sprendimo teisėtumui.

Visgi nėra pagrindo teigti, kad VMI, priimdama sprendimÄ dėl galimos mokestinės paskolos ir vertindama Civilinio kodekso 6.3901 straipsnio pažeidimÄ (kurio net ir neginčija pareiÅ¡kėjas) elgėsi neobjektyviai. Pastaroji aplinkybė yra objektyvi aplinkybė, susijusi su įsipareigojimų kreditoriams vykdymu. VMI įvertino objektyvias aplinkybes, apibÅ«dinančias pareiÅ¡kėjos pajėgumÄ sumokėti iÅ¡dėstytÄ mokestinę nepriemokÄ , kurios jau buvo aptartos, t. y. priimdama sprendimÄ rėmėsi objektyviais faktais.

Todėl nėra pagrindo naikinti jos priimto Sprendimo. 12.4. Skundžiamo akto turinį įvertinęs VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste bei vadovaudamasis protingumo principu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai akto pagrindai atitinka motyvų iÅ¡dėstymo adekvatumo, aiÅ¡kumo ir pakankamumo reikalavimų. Teismo vertinimu, skundžiamas aktas atitinka įstatymo keliamus reikalavimams: skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas teisės aktais ir objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant pagrindinių procedÅ«rų, nurodant apskundimo tvarkÄ .

13. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, nėra pagrindo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. spalio 10 d. priėmė sprendimÄ Nr. (23.24-08) 327-15126. Taip pat nėra pagrindo ir įpareigoti atsakovę sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Papildomai pažymėtina, kad pastarasis reikalavimas apskritai negali bÅ«ti tenkinamas, nes teismai nėra vieÅ¡ojo administravimo institucijos ir neatlieka vieÅ¡ojo administravimo atitinkamoje srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-910-502/2019), todėl negali įpareigoti vieÅ¡ojo administravimo institucijÄ atlikti konkretų jos kompetencijai priklausantį veiksmÄ .

14. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkinamas ir praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos UAB „ADPF“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Tomas Blinstrubis Mefodija Povilaitienė Gediminas Užubalis