2026-01-08 Nr. BB-129-1-03-7-00006-2024-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4370/2025

Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00006-2024-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 17 d. d. nuosprendžio išteisintosios V. P. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras V. Guliavičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti: V. P. pripažinti kalta visa apimtimi kaip nurodyta patikslintame kaltinime ir nuteisti: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 681 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės būti išrinktai ir teisės būti paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimą 4 metams. Prokuroro civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš V. P. 1184,92 Eur Marijampolės savivaldybės administracijos naudai.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad, nustatant V. P. kaltės formą ir tyčios turinį, netinkamai aiškintos ir taikytos baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normos, o netinkamai vertinant įrodymų turinį ir neatskleidžiant bylos esmės, padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai, kurie sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasatoriaus teigimu, V. P., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi (naudodamasi savivaldybės tarybos narės statusu), ne tik nesilaikė jos tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, bet ir padarė dvi nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje – V. P. klastojo tikrus dokumentus (tarybos nario išlaidų suvestines) ir juos panaudojo sukčiaudama (klaidindama savivaldybės tarnautojus, imituodama atsiskaitymus už kurą daugiau kaip 20 mokėjimų kortelių kaip savo ir kt.), taip įgijo savivaldybės administracijos pinigus. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad V. P. teisės aktų pažeidimai buvo nulemti siekio pasipelnyti. Toks išteisintosios elgesys peržengia jos kaip savivaldybės tarybos narės teisėto veikimo ribas ir šiurkščiai pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Neteisėti veiksmai buvo intensyvūs ir sistemingi (tęsėsi daugiau kaip dvejus metus, suklastotos 24 tarybos narės išlaidų suvestinės), pateikti kitų asmenų kvitai buvo apmokėti skirtingomis svetimomis mokėjimo kortelėmis, savivaldybės administracijai padaryta 2331,60 Eur turtinė žala. Tai neleidžia teigti, kad V. P. elgėsi neatsargiai ar sąžiningai suklydo.

Pasak kasatoriaus, be pagrindo V. P. sutuoktinio išlaidos kurui pripažintos susijusiomis su V. P. kaip savivaldybės tarybos narės veikla. Teismai nepagrįstai išplėtė teisėtą pagrindą gauti tarybos nario veiklai skirtas išmokas. Šeimos narių išlaidų apmokėjimas prieštarauja formuojamai teismų praktikai. V. P., prieš teikdama išmokų avanso apyskaitas, turėjo įsitikinti, kad nurodo tik tas išlaidas, kurias patyrė, vykdydama tarnybines pareigas (tarybos nario veiklą), tačiau to sąmoningai nedarė, suprasdama, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais ir kad dėl tokių jos veiksmų gali atsirasti didelė žala savivaldybės administracijai, savivaldai ir visai valstybei.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasacijos pagrindai – netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir esminiai BPK pažeidimai – nurodomi nesiejant jų su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvais, o kartojant savą įvykių versiją. Išteisinamasis nuosprendis V. P. priimtas dėl objektyviųjų požymių jos veiksmuose nebuvimo, o kasaciniame skunde pateikiami argumentai dėl tyčios, kalbama apie neatsargumą ir sąžiningą klaidą. Toks kasacinio skundo argumentavimas nelaikytinas pagrindžiančiu apeliacinės instancijos teismo netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir (ar) padarytus esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Be to, teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paduoto kasacinio skundo turinys neatitinka asmenims, paduodantiems kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, rekomendacijų. Kasacinis skundas didelės apimties (41 lapas), jame perrašytas skundžiamų teismų sprendimų turinys, o konkretūs kasacinio skundo argumentai yra tik keliose pastraipose, jie suformuluoti padrikai ir neaiškiai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis\