2015-10-06 Nr. ATPB-686-4-39-3-00943-2014-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-69-222/2015

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00943-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2;

2.7.4.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. (A. S.) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu A. S. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 100 Lt (28 Eur) bauda, pagal 130 straipsnio 1 dalį 3000 Lt (868 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt (868 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Jis nubaustas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d., apie 9.20 val., Vilniuje, Vokiečių g. 9, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 231 ir 232 punktuose numatytus reikalavimus, vairuodamas automobilį „MB Sprinter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, buvo neatidus, neužtikrino eismo saugumo, atsitrenkė į stovintį automobilį „Peugeot 406“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį nukentėjusiajai I. N., apgadino šį automobilį bei vairuojamą automobilį, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinis skundas netenkintas ir paliktas galioti nepakeistas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas ir ši byla atnaujinta.

Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo (atnaujinus administracinio teisės pažeidimo bylą) pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį, pritaikyti jam ATPK 301 straipsnio 1 dalį ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirti 3000 Lt baudą, o pagal 127 straipsnio 2 dalį 130 Lt baudą, ir galutinę subendrintą nuobaudą paskirti 3000 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamus nutarimą ir nutartį priėmę teismai esmingai pažeidė ATPK 20 straipsnį, pagal kurį administracine nuobauda turi būti siekiama ne tik nubausti teisės pažeidimą padariusį asmenį, bet ir jį auklėti, siekti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant administracines nuobaudas turi būti laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, kuris suponuoja, kad tarp padaryto teisės pažeidimo ir už jį teisės pažeidėjui paskirtos nuobaudos turi būti teisinga pusiausvyra, kad asmens teisės neturi būti ribojamos daugiau nei tai yra būtina.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti proporcingą (adekvačią), t. y. mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ar švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose teismai turi nuodugniai įvertinti nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Pareiškėjo manymu, bylą nagrinėję teismai, spręsdami jam skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, iš esmės netyrė ir nevertino byloje surinktų įrodymų dėl pažeidimo esmės, pobūdžio, jo padarymo aplinkybių ir atsiradusių padarinių, jo asmenybės. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali ar neskirti administracinės nuobaudos, jei yra išimtinės aplinkybės, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsniuose nurodytas aplinkybes ir kitas įstatymo nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais; teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-2014, 2AT-13-2013).

Pareiškėjas A. S. pažymi, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nagrinėjant bylą teisme jis iš esmės neneigė, kad galėjo atsitrenkti į stovintį automobilį „Peugeot 406“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo šalia, ir išvažiuoti, tačiau padarytas pažeidimas nėra šiurkštus. Jo vairuojamas automobilis yra krovininis, pakankamai didelis, ilgas, o automobilio vairuotojo dalis atskirta nuo krovininės dalies sienele. Be to, tik pakartotinai policijos pareigūnams apžiūrėjus jo vairuotą automobilį, nustatyta, kad jis kontaktavo su kitu automobiliu tik galinių durų vyriais. Dėl šio kontakto tiek jo (A. S.) vairuotam automobiliui, tiek automobiliui „Peugeot 406“ padaryti tik minimalūs apgadinimai, kurie draudimo bendrovės įvertinti kaip 197,76 Eur žala, o ji yra nedidelė ir ją draudimo bendrovei pagal pateiktą pretenziją jis nedelsdamas atlygino. Pareiškėjas teigia, kad labai gailisi dėl įvykio, iš įvykio vietos pasitraukė nesąmoningai, netyčia, nes jei būtų pajutęs kontaktą (jis buvo minimalus), būtų iš karto sustojęs ir vietoje išsprendęs ginčą su kito automobilio vairuotoja, juolab kad jo vairuotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas privalomu civilinės atsakomybės draudimu ir KASKO. A. S. nurodo, kad dirbo K. B. įmonėje vairuotoju, todėl netekęs teisės vairuoti automobilį, neteko ir darbo – vienintelio pragyvenimo šaltinio. Pareiškėjo manymu, pirmiau nurodytos aplinkybės rodo, kad už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą jam paskirta nuobauda – 3000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams yra aiškiai per griežta (neproporcinga) ir turėtų būti sušvelninta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2012, 2AT-7-2013).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas Valerijus Jurgelevičius (Valerij Jurgelevič) atsiliepime prašo atmesti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Atsiliepime nurodoma, kad pagal teismų praktiką ATPK 301 straipsnis taikomas, kai yra nustatytos išskirtinės pažeidėjo naudai vertinamos aplinkybės, be to, lengvinančių aplinkybių ir duomenų visuma, apibūdinančių pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumą ir pan., teismui leidžia daryti išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą ar jos visai nepaskyrus. Jei šios sąlygos byloje nėra nustatytos, ATPK 301 straipsnis negali būti taikomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-179/2008). Atsiliepime pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai sukelia tam tikrus neigiamus padarinius pažeidimą padariusiam asmeniui. Atsižvelgus į tai, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencijos priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninius ar jo šeimos interesus išvengti neigiamų padarinių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu teisės pažeidimu. Dėl to pažeidėjo patiriami finansiniai, buitiniai, darbiniai nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veiklos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti. Šioje byloje išskirtinių aplinkybių bei argumentų, dėl kurių pažeidėjui turi būti taikomas ATPK 301 straipsnis, nėra, o dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti. Dėl to, nagrinėjamoje byloje nepaskyrus teisės pažeidėjui atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinei nuobaudai keliami tikslai nebūtų pasiekti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pažeidėjui už jo įvykdytą administracinį teisės pažeidimą ir taip yra paskirta minimali ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda.

Prašymas netenkintinas.

Dėl ATPK 20, 301 straipsnių taikymo

Pareiškėjas teigia, kad apylinkės ir apygardos teismai netinkamai taikė ATPK 20 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias administracinės nuobaudos tikslus, taip pat be pagrindo netaikė ATPK 301 straipsnio, nes už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, neskyrė jam švelnesnės negu įstatymo numatyta administracinės nuobaudos. Pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Pagal bendrąsias nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nuobauda skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose (ATPK 30 straipsnio 1 dalis).

ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Toks sprendimas privalo būti motyvuotas (ATPK 301 straipsnio 3 dalis) ir priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. padarytos teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, be to, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra tada, kai kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenimis. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad A. S. vairuojamas automobilis „MB Sprinter“ važiuodamas atbuline eiga galinių durų vyriu atsitrenkė į netoliese stovėjusį automobilį „Peugeot 406“, įlenkdamas šio automobilio kairės pusės galines dureles, nubrėždamas dažus. Dėl šios veikos automobilio „Peugeot 406“ savininkei, nukentėjusiajai I.

N., buvo padaryta turtinė žala, kurią draudimo bendrovė įvertino 197,79 Eur. Nukentėjusiosios I. N. parodymai apie smūgio stiprumą, įvykio metu automobiliui „Peugeot 406“ padaryti apgadinimai rodo, kad smūgio jėga buvo pakankama, kad A. S. pajustų kontaktą, nepaisant to, kad jo vairuotas automobilis buvo krovininis, didelis, kad vairuotojo dalis atskirta nuo krovininės dalies sienele. Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonės vairuotojas visada turi priemones (pvz., automobilio veidrodėliai), kurios leidžia jam įsitikinti atliekamo manevro saugumu.

Apie tai, kad smūgį A. S. pajuto ir tyčia (o ne nesąmoningai, kaip teigia pareiškėjas) pasitraukė iš įvykio vietos, byloja nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusioji I. N., susidūrimo metu buvusi automobilyje „Peugeot 406“, signalizavo garsiniu signalu, mojavo rankomis, taip siekdama atkreipti A. S. dėmesį, matė, kaip A. S. pažiūrėjo, tačiau iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Iš aprašytų administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių matyti, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo gana pavojingas, šiurkštus, juo padaryta žala negali būti vertinama kaip nereikšminga.

Vertinant A. S. asmenybę, be administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių (sąmoningai pasišalinimo iš įvykio vietos, matydamas jo dėmesį norinčią atkreipti nukentėjusiąją), pažymėtina, kad nors jis darbe apibūdinamas teigiamai, atlygino draudimo bendrovei žalą, veikos padarymo metu neturėjo administracinio baustumo, tačiau nagrinėjant bylą teisme (tiek pirmosios, tiek apeliacinės), priešingai nei teigia prašyme, savo kaltės nepripažino, baustas administracine nuobauda už greičio viršijimą 27 km/h tokioje vietoje, kur leistinas greitis yra 50 km/h.

Dėl to pareiškėjo asmenybė negali būti laikoma išskirtine tuo aspektu, kad vien jos vertinimas teiktų pagrindą už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą jam skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis labai gailisi, neturėjo motyvo pasitraukti iš įvykio vietos, kad vairavimas yra svarbus jo pragyvenimo šaltinis, kolegijos nuomone, buvo pagrįstai įvertintos apylinkės ir apygardos teismų paskiriant jam minimalią ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Dėl aptartų argumentų darytina išvada, kad šios bylos aplinkybės ir teisinė situacija nėra išskirtinė, dėl kurios pareiškėjui už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą reikėtų skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, kad ji būtų paskirta pažeidžiant ATPK 20 straipsnio nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas yra nubaustas ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt (28 Eur) bauda, tačiau, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrinus pareiškėjui pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas, jam paskirta subendrinta nuobauda, kurios dydis lygus nuobaudai tik už vieną ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą jo administracinį teisės pažeidimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nenustačius esminių proceso ir materialiosios teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtų teismų sprendimų – nutarimo ir nutarties – priėmimui, vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, atnaujinti A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti pareiškėjo A. S. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Viktoras Aidukas

Dalia Bajerčiūtė