de8ff24e-d226-44be-9f1d-c17449f8779b · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo                                  Civilinė byla Nr. e2A-462-425/2018teisėja Rita Dambrauskaitė                    Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09108-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.10; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 14 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas MisiÅ«nas apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. vasario 13 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1430-589/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ ieÅ¡kinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Julianus Inkaso“ prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. 444,07 Eur skolÄ , 19,43 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos pinigų sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas; bylÄ nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Nurodė, kad tarp atsakovo V. K. ir pradinio kreditoriaus UAB „IPF Digital Lietuva“ buvo sudaryta vartojimo paskolos sutartis, pagal kuriÄ kreditorius suteikė atsakovui 2 132,79 Eur skolÄ , kuriÄ atsakovas įsipareigojo jÄ sumokėti mokėjimo grafike nurodyto dydžio ir terminais įmokas. PaaiÅ¡kino, jog atsakovas atliko tik dalį mokėjimų ir liko skolingas 444,07 Eur. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė reikalavimo sutarties pagrindo įgijo iÅ¡ pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į perleistÄ Ä¯siskolinimÄ , susidariusį atsakovo vardu pagal vartojimo paskolos sutartį.

Panevėžio miesto apylinkės teismas (dabartinis pavadinimas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai) 2017 m. gruodžio 14 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Atsakovas V. K. 2018 m. sausio 5 d. pateikė prieÅ¡taravimus, kuriuose nurodė nesutinkantis su ieÅ¡kiniu. Pabrėžė, jog visÄ skolÄ su procentais jis grÄ Å¾ino. Nurodė, kad priteistos sutartinės palÅ«kanos nepagrįstai per didelės, todėl turi bÅ«ti sumažintos iki 0,05 procento per dienÄ , kaip numatyta Vartojimo kredito įstatyme.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2018 m. vasario 13 d. galutiniu sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Nustatė, kad paskolos sutarties Å¡alys buvo susitarusios dėl palÅ«kanų, kaip mokesčio už naudojimÄ si kredito davėjo suteiktais pinigais, t. y. pelno palÅ«kanų mokėjimo. Konstatavo, jog sutarties sudarymo metu joje numatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma buvo ženkliai mažesnė už tuo metu galiojusios Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies redakcijos numatytÄ dydį.

Pažymėjo, kad atsakovas prieÅ¡taravimuose tik deklaratyviai nurodė, kad sutartyje nustatytos palÅ«kanų normos yra nepagrįstai didelės, pažeidžiančios Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ ir ekonomiÅ¡kai silpnesnės sutarties pusės – vartotojo – teises ir interesus, Å¡io teiginio nepagrįsdamas. Atsakovo argumentus, susijusius su kompensuojamųjų palÅ«kanų mažinimo pagrindais, laikė neaktualiais, sprendžiant dėl pelno palÅ«kanų dydžio. Pažymėjo, kad atsakovas jokių reikalavimų pagal CK 6.223 ar 6.228 straipsnius nepareiÅ¡kė, o atsakovo nurodyta Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti.

Pelno palÅ«kanoms nepatenkant į Å¡ios normos taikymo sritį, nesant kitų argumentų, patvirtinančių sutartyje nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinės normos nepagrįstumÄ , teismas sprendė neturįs pagrindo jos mažinti, kartu mažinant Å¡alių sutartyje nustatytÄ vartojimo kredito palÅ«kanų normÄ . Pripažinęs, kad sutartimi nustatytas bendros vartojimo kredito kainos metinės normos dydis nevirÅ¡ijo Vartojimo kredito įstatymo įtvirtintos 200 procentų ribos, atsakovui Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos prezumpcijos nenuginčijus, teismas sprendė, jog byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo mažinti paskolos (pelno) palÅ«kanų dydį dėl to, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palÅ«kanos yra aiÅ¡kiai per didelės, neatitinka vartotojo interesų, prieÅ¡tarauja įstatymams, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams ar kad tarp Å¡alių yra esminė nelygybė..

Pažymėjo, jog iÅ¡vados nekeičia ir atsakovo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytas argumentas, kad jis nebuvo davęs sutikimo ar pritarimo pradinės kreditorės teisių ir pareigų perdavimui kitam asmeniui, kadangi atsakovas nepateikė jokių argumentų, kad bÅ«tent UAB „IPF Digital Lietuva“, kaip kreditorė, turėjo atsakovui esminės reikÅ¡mės, bei nepateikė jokių įrodymų, kad reikalavimo teisė yra neatsiejamai susijusi su pradinės kreditorės asmeniu, ir todėl Å¡i kreditorė negalėjo perleisti reikalavimo kitam asmeniui, ar kad UAB „IPF Digital Lietuva“ perleidus reikalavimÄ ieÅ¡kovei, pastaroji įgijo daugiau teisių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. vasario 13 d. galutinį sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Tvirtina, jog visÄ skolÄ yra grÄ Å¾inęs ir nėra skolingas ieÅ¡kovei. Teigia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti (75 procentų) sutartinių palÅ«kanų dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ Å¾ininga ir protinga sÄ lyga dėl sutartinių palÅ«kanų dydžio už praleistÄ terminÄ Ä¯vykdyti pinigines prievoles.

Pažymi, jog Vartojimo kredito įstatyme nustatytas 0,05 procento praleistos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ dydis taikomas visų formų netesyboms, vartojimo sutartis buvo sudaryta pagal paskolos davėjo iÅ¡ anksto paruoÅ¡tas sÄ lygas, todėl mano praÅ¡omoms priteisti 75,74 ir 108,41 procento dydžio sutartinėms palÅ«kanoms esant nepagrįstai didelėms, pažeidžiant Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ ir ekonomiÅ¡kai silpnesnės sutarties pusės - vartotojo - teises ir interesus, todėl mažintinos iki 0,05 procento per dienÄ dydžio.

Nurodo, jog palÅ«kanų dydžio nepagrįstumÄ pagrindžia skaičiai. Teigia, kad nors ir bendra kredito kaina nevirÅ¡ija įstatyme nustatytos maksimalios ribos, ji turi bÅ«ti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintus kriterijus ir gali bÅ«ti pripažinta jų neatitinkančia ir dėl to mažintina. Nurodo, jog teismas nevertino, kad ieÅ¡kovas nesilaikė įstatymo reikalavimų dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo, dėl ko palÅ«kanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Julianus inkaso“ praÅ¡o palikti nepakeistÄ skundžiamÄ sprendimÄ ir apelianto argumentus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad apeliantas teismui nėra pateikęs pavedimo iÅ¡rašų, mokėjimo nurodymų ar kvitų, kurie galėtų įrodyti, jog jis atliko mokėjimus pradiniam kreditoriui. Pažymi, jog apeliantas, sudarydamas sutartį, žinojo apie palÅ«kanų dydžius ir su jais sutiko bei pasirašė sutartį. Nurodo, kad iki Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo bendra vartojimo kredito kainos metinė norma buvo 200 procentų, o sutartyje numatytoji buvo ženkliai mažesnė nei 200 procentų.

PaaiÅ¡kina, kad iÅ¡ pradinio kreditoriaus gautų įrodymų matyti, jog pradinis kreditorius nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų, atsakovo mokumÄ Ä¯vertino tinkamai ir kreditÄ iÅ¡davė teisėtai. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. pradinis kreditorius UAB „MCB Finance“ ir V. K. sudarė sutartį Nr. 1964196 (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ pradinis kreditorius suteikė 1 084,01 Eur kreditÄ , iÅ¡ kurio 454 Eur suma buvo pervesta į V. K. sÄ skaitÄ . Vartojimo kredito sutartimi buvo susitarta, kad paskolos gavėjas V.

K. mokės pradiniam kreditoriui 75,74 procentų dydžio paskolos palÅ«kanas už visÄ naudojimosi paskola laikÄ nuo paskolos iÅ¡mokėjimo dienos iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo dienos. Atsakovas V. K. sutartinių įsipareigojimų iki galo neįvykdė ir liko skolingas 444,04 Eur, iÅ¡ kurių paskolos palÅ«kanos – 73,05 Eur. 2016 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu pradinis kreditorius UAB „MCB Finance“ perleido UAB „Julianus Inkaso“ reikalavimo teisę į V.

K. susidariusį įsiskolinimÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas savo nesutikimÄ su skundžiamu galutiniu sprendimu, be kita ko, tvirtina teismui nevertinus paskolos davėjo veiksmų, vertinant paskolos gavėjo – vartotojo, kreditingumo, ir, atitinkamai, apeliantui netaikytinų palÅ«kanų, netesybų pavėluoto įmokų mokėjimo atveju. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog tokie apelianto V. K. argumentai nebuvo nurodyti prieÅ¡taravimuose, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl paskolos davėjo veiksmų vertinant paskolos gavėjo kreditingumÄ .

Paminėtų apelianto V. K. nesutikimo su galutiniu sprendimu motyvų negali vertinti ir dėl to pasisakyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Vertinant apelianto teiginius dėl visos paskolos sumokėjimo, nustatyta, kad pagal Sutartyje pateiktÄ mokėjimo planÄ , apeliantas iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. turėjo sumokėti visÄ paskolÄ , įskaitant ir mokėjimo palÅ«kanas, iÅ¡ viso 2 132,79 Eur.

Byloje pateikti apelianto raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina apeliantui V. K. sumokėjus nurodytÄ sumÄ , todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog visa paskola buvo grÄ Å¾inta ir apeliantas neskolingas paskolos davėjui (CPK 185 str.). Apeliantas V. K. teigia, kad Sutartimi sutartos metinės 75,74 procentų dydžio palÅ«kanos yra per didelės ir turėtų bÅ«ti sumažintos iki 0,05 procento per dienÄ dydžio palÅ«kanų. Ä®vertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ bei skundžiamo galutinio sprendimo iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo apelianto teiginiu dėl per didelių sutartinių palÅ«kanų ir pripažįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas pagrįstomis ir dėl jų papildomai nepasisako (CPK 185 str.).

Nutarties 25 punkte nurodytÄ apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia tai, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai įvertino sudarytos Sutarties atitiktį 2015 m. rugpjūčio 19 d. galiojusio Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems bendrai kredito kainai taikomiems reikalavimams. Papildomai pridurtina, jog ginčo sutartimi gauta paskola buvo skirta padengti dalį anksčiau apelianto paimtos paskolos, t. y. buvo refinansuota ankstesnė apelianto paskola.

Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantui jau anksčiau buvo žinomos skolinimosi sÄ lygos ir kokios gali bÅ«ti mokėtinos palÅ«kanos, tiek už naudojimÄ si paskola, tiek palÅ«kanos (netesybos) pažeidus Sutarties sÄ lygas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas tam tikrÄ laikÄ vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, kÄ patvirtina jo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai dėl sumokėtų įmokų. Vertinant santykį tarp gautos paskolos pagal Sutartį dydžio ir negrÄ Å¾intos skolos dalies, pažymėtina, jog daugiau nei pusę mokėtinų sumų apeliantas buvo sumokėjęs ir tai įrodo, kad jis sutiko su Sutartimi patvirtintų 75,74 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis, mokamomis už naudojimÄ si paskola.

Apeliantas, nesutikdamas su galutiniu sprendimu, nepateikė jokių aplinkybių ar nenurodė jokių argumentuotų teiginių, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , bendrai vartojimo kredito kainai neatitinkant Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams (CPK 12 str., 178 str.). Remiantis nutarties 23, 26-27 punktais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. K. apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo ir naikinti skundžiamÄ galutinį sprendimÄ nėra pagrindo (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Palikus nepakeistÄ skundžiamÄ galutinį sprendimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos nepaskirstytinos (CPK 93 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. vasario 13 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . teisėjas                                                                  Laimantas MisiÅ«nas