2021-09-29 Nr. AB-19810-3-61-3-00110-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-611-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00110-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) pasibaigė dėl reorganizavimo)), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K nepriimtinomis ir žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Buvo laikomas kamerose, kurių plotas per mažas, neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų. Nors pats nerūko, tačiau buvo laikomas kartu su rūkančiais ir buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais (tualetu ir dušu). Nebuvo suteikiama galimybė dušu pasinaudoti 2 kartus per savaitę. Lukiškių TI-K administracija neužtikrino teisės bendrauti telefonu su artimaisiais privatumo, o kartais nepagrįstai sutrumpindavo skambinimo trukmę. Kartais tekdavo skambinti taksofonu ne sutartu laiku, dėl ko negalėdavo prisiskambinti savo artimiesiems. Lukiškių TI-K administracija, siekdama gerinti nuteistųjų (suimtųjų) socialinius ryšius, žadėjo suteikti vaizdo skambučius, tačiau tokios galimybės Lukiškių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) neužtikrino. Minėtu laikotarpiu dėl veiklos už kameros ribų, užimtumo ir socialinės reabilitacijos stokos didžiąją dalį laiko praleisdavo kameroje. Dėl užimtumo nebuvimo kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas suteikti darbą, tačiau darbas jam nebuvo suteiktas. Nebuvo suteikiama galimybė apsipirkti Lukiškių TI-K maisto parduotuvėje. Buvo atimta galimybė pirkti reikiamus maisto produktus, laikyti ir gaminti maistą higieniškomis sąlygomis. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė fizinius nepatogumus bei neigiamus dvasinius ir emocinius išgyvenimus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime prašė skundą atmesti, skundo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

4. Atsakovo atstovas, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d. buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas plotas. Teisinis reglamentavimas nenustato, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę. Sanitarinis mazgas kamerose nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normose nustatytus reikalavimus. Kameros yra įrengtos vadovaujantis Eksploatavimo taisyklėmis. Kamerose esantys langai vėdinimui yra pritaikyti. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Skambinimas telefonu vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatomis. Sprendimas neleisti pareiškėjui dirbti buvo priimtas išnagrinėjus jo prašymą Nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdyje. Socialinė reabilitacija buvo organizuojama vadovaujantis BVK reikalavimais. Pareiškėjas nuo atvykimo į Lukiškių TI-K iki perkėlimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimo dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse, jam buvo sudarytos sąlygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų. Ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K administracija negavo pareiškėjo prašymų būti laikomam kartu su nerūkančiais asmenimis, taip pat pareiškėjo nusiskundimų dėl nepagrįstai nurašomų piniginių lėšų arba dėl netinkamos kokybės parduotuvės prekių. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjo skundas abstraktus, nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas, vadovaudamasis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio senaties taikymą ir šio termino atnaujinimą, esant atsakovo atstovo prašymui taikyti ieškinio senatį, nustatęs, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą galimai netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 13 d., pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2020 m. sausio 10 d., pripažino, kad pareiškėjas praleido terminą reikšti reikalavimus atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. sausio 10 d., ir nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

7. Pritaikęs ieškinio senatį teismas vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2019 m. vasario 13 d. ir ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs bylos medžiagą, atmetė skundo argumentus dėl pareiškėjui neužtikrintos minimalios ploto normos, jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, nors pareiškėjas yra nerūkantis, nesuteiktos galimybės nusiprausti duše du kartus per savaitę, privatumo neužtikrinimo skambinant telefonu arba internetine telefonija, užimtumo už kameros ribų ir socialinės reabilitacijos neužtikrinimo, apmokamo darbo nesuteikimo, galimybės pateikti pretenzijas dėl pristatytų netinkamų maisto prekių, gaminti ir laikyti maisto produktus higieniškomis sąlygomis nesuteikimo.

8. Teismas, nenustatęs aplinkybių, kurie patvirtintų, kad dušo patalpose kabinos buvo įrengtos taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti dušu ir nepatirti nepatogumų, susijusių su privatumo stoka, pripažino, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo pažeista.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo skundo argumentų dėl privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), sprendė, kad 321 parą, kai pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitu asmeniu ar asmenimis kameroje, jam privatumas naudojantis sanitariniais mazgais nebuvo užtikrintas.

10. Teismas sprendė, kad dėl nustatytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais (dušu ir tualetu) pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą. Tačiau nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Taip pat teismas nenustatė, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

11. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo pažeistai teisei kompensuoti adekvatus yra 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

III. 12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta objektyviais kriterijais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Teismo nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą ir tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K (teisių perėmėjas po reorganizavimo – Vilniaus PN), atlyginimo priteisimo.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatęs, kad Lukiškių TI-K kamerose 321 parą buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

16. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atlyginti pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų patirtą neturtinę žalą pinigais yra nemotyvuota. Vertina, kad pažeidimų pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. Valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją).

19. Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018; kt.).

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

21. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų pažeidimų, apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo.

23. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė