2026-02-02 Nr. BB-661-1-04-6-00033-2018-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-298/2026

Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00033-2018-8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Austėjos Abromaitienės kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 24 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Prokurorė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 24 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą ir tai teismui sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo išdėstytas įrodymų vertinimas yra prieštaringas, grįstas išimtinai išteisintųjų pozicija ir selektyviai prie jų parodymų priderintais pavieniais duomenimis. Šis teismas dalies įrodymų apskritai nevertino, dėl jų nepasisakė, neatliko visumos duomenų vertinimo, taip pažeisdamas teismų praktikoje įtvirtintus imperatyvius reikalavimus ne tik įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai, tačiau ir jų visumą. Be to, teismas neatsakė į prokurorės apeliaciniame skunde iškeltus klausimus ir išdėstytus argumentus. Todėl toks nuosprendis neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų, yra priimtas esmingai pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje nėra atskleista bylos esmė pagal buvusį kaltinimą dėl jungtinės veiklos sutarčių ir jas lydinčių dokumentų tarp UAB „Rudugys“ ir UAB „Anė“ bei tarp UAB „Anė“ ir UAB „Aliejaus spaudimo bazė“, jų žala įmonėms. Padarius klaidingą išvadą, dėl kurios ir buvo pagrindinis ginčas byloje, teismas netinkamai vertino išteisintųjų veiksmus ne tik dėl nusikalstamo bankroto, tačiau taip pat ir dėl turtinės prievolės išvengimo apgaule, mokesčių nesumokėjimo. Nuosprendyje nėra jokių argumentų, kodėl kaltinamųjų pasirinktas veikimo būdas ir kaltinime nurodyti veiksmai yra teisėti. Nuosprendyje dėstomos aplinkybės nėra susijusios su kaltinimo esme. Didžioji dalis teismo dėmesio skiriama toms aplinkybėms, dėl kurių nebuvo ginčo. Be to, skundžiamame nuosprendyje teismas pernelyg didelę reikšmę teikia civilinių bylų analizei, kurios jokios prejudicinės galios šiame procese neturi, kuriose nebuvo sprendžiamas nei skolų, sąnaudų ir pelno susidarymo faktinės aplinkybės, nei išteisintųjų šioje byloje asmenų veiksmai. Teismas pernelyg plačiai analizuoja, vertina ir dėsto aplinkybes, susijusias su verslo išsaugojimu, tąsa, dėl kurių ginčo taip pat nėra, teikiamos jungtinės veiklos, restruktūrizacijos ir kitos teorinės žinios, nesusietos su bylos aplinkybėmis.

Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo nustatytu įrodinėjimo standartu, kuomet kiekviena ginčijama tarpinė aplinkybė, pasak teismo, reikalauja atskiro įtarimo, nes nesant kaltinimo (dėl dokumento klastojimo, apgaulingos finansinės apskaitos), byloje esančių duomenų teismas net nevertino, dėl jų nepasisakė. Esantys byloje įrodymai įvertinti atskirai, kaip kiekvienas jų atskirai nepaneigiantis išteisintųjų versijų. Tačiau teismo sprendime nėra loginio ir sisteminio kaltinimo vertinimo. Tokia situacija neatitinka tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingumo principų įgyvendinimo. Nepriimtinas tokios praktikos formavimas, kai išskirtinis dėmesys suteikiamas kaltinamųjų pozicijai, jos plėtojimui, kitus argumentus ir įrodymus nutylint, dėl dalies jų nepateikiant jokio vertinimo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022, 2K-58-719/2023). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų grindžiami išskirtinai tik šio teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika, kartu nesutinkama su nustatytomis bylos aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu, kuriuo remiantis paliktas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis A. B., V. B., taip pat T. S. priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis. Kasatorė išreiškia savo nuomonę, kokiais konkrečiai įrodymais teismas turėjo vadovautis, ir į kokias konkrečiai aplinkybes turėjo atsižvelgti, spręsdamas T. S., A. B. ir V. B. atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 209 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį, BK 209 straipsnį ir 219 straipsnio 2 dalį, taip pat T. S. atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 1 dalį klausimus.

Tačiau tokio pobūdžio teiginiai, iš esmės susiję su apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su nustatytomis bylos aplinkybėmis bei pateiktomis išvadomis dėl jų vertinimo, deklaratyviai pareiškiant apie baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus, nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis). Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, nenustatė pagrindo abejonėms dėl to, kaip šis teismas vertino įrodymus, aiškino baudžiamojo įstatymo turinį ir motyvavo savo išvadas. Kasatorė skunde neišdėstė teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo netinkamą bylos išnagrinėjimą, iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Austėjos Abromaitienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Tomas Šeškauskas