de8e04e4-4ea3-4792-8850-d467a491f6e1 · Tauragės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-34-607/2016Teisminio proceso Nr.2-46-3-02124-2015-2Procesinio sprendimo kategorija:2.5.10.; 3.2.6.1. (S) TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 18 d. Tauragė Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Žebelienė, sekretoriaujant Zelmai Å ležienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui G. E., jo atstovui advokato padėjėjui Rimantui Cemnalianskiui, atsakovui R. G., jo atstovui advokatui Kęstučiui Stankevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

E. ieÅ¡kinį atsakovui R. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,n u s t a t ė : IeÅ¡kovas G. E. ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ atsakovo R. G. priteisti 1500 Eur žalos atlyginimo, 200 Eur neturtinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o priteisti atsakovui R. G. ieÅ¡kovui G. E. priklausančiÄ savadarbę priekabÄ ir įpareigoti jį per teismo nustatytÄ terminÄ pasiimti priekabos dalį, esančiÄ jo kieme.IeÅ¡kovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad iki 2000 metų pasigamino savadarbę priekabÄ .

Ta priekaba buvo pagaminta iÅ¡ krovininio automobilio ,,Zyl“ puspriekabės, kurį gavo už pajus naikinant Žukų Å«kį. Gavo 1991 metais iÅ¡ Žukų Å«kio jis pats asmeniÅ¡kai už 26000 ar 28000 tÅ«kstančius to laiko valiutos. 2016-04-28 teismo posėdžio metu aiÅ¡kino, kad kad privatizuojant Žukų tarybinį Å«kį jo uoÅ¡vienei J. S. atiteko sunkvežimis (duomenys neskelbtini) su balnu ir puspriekabe. J. S. minėtÄ sunkvežimį (duomenys neskelbtini) su balnu ir puspriekabe padovanojo savo dukrai, jo sutuoktinei ir jam.

IÅ¡ ,,Zyl“ padaryta priekaba galėjo bÅ«ti kabinama prie bet kokio traktoriaus. Gauto ,,Zyl“ nebuvo persiregistravęs savo vardu ir jo nenaudojo kaip transporto priemonės, nes jis buvo benzininis, buvo brangu eksploatuoti. Dokumentų įrodančių ,,Zyl“ nuosavybę, neturi, sudegė gaisro metu. PriekabÄ naudojo savo Å«kyje, važinėdavo su ja po pievas. Veždavo Å¡ienÄ , malkas ir grÅ«dus. 2008-2009 už tÄ priekabÄ jam siÅ«lė 1000 dolerių, tačiau jis nesutiko jos parduoti, nes jam reikėjo kitos priekabos.

Mano, kad 2010 metais jo savadarbės priekabos vertė buvo kaip keturtonės priekabos kaina, t.y. 1500 Eur. Kad ir pats naudojosi jo priekabos vertė vis tiek yra iÅ¡likusi 1500 Eur. KainÄ paskaičiavo pagal keturtonės priekabos vertę vadovaudamasis laikraščiuose rastais 2013 metų skelbimais. Kitų raÅ¡ytinių įrodymų pagrindžiančių savadarbės priekabos vertę neturi ir mano, kad 2010, 2011 tos priekabos vertė buvo dar didesnė nei 2013 metais. 2010 metais pavasarį ar vasaros pradžioje atvažiavo R.

G. ir prašė parduoti priekabÄ , tačiau jis nesutiko ir pasiÅ«lė mainyti į nupirktÄ keturtonę verčiamÄ veikiančiÄ priekabÄ su dokumentais. Tuo momentu nieko nesusitarė ir R. G. iÅ¡važiavo. Po kelių valandų R. G. atvažiavo vienas ir iÅ¡sivilko jo savadarbę priekabÄ . IÅ¡ tokio R. G. elgesio suprato, kad jis sutiko su jo sÄ lygomis. R. G. iÅ¡ anksto žinojo, kad jo pagaminta priekaba yra be dokumentų. R. G. sakė jam, kad turi nupirkęs iÅ¡ jo brolio priekabÄ , tačiau aiÅ¡kino, kad ta priekaba yra be bortų, žadėjo uždėti bortus ir jam iki rugpjūčio mėnesio atvaryti keturtonę priekabÄ .

Tarėsi dviese, jų pokalbio tada niekas negirdėjo. Nežino, kiek R. G. buvo mokėjęs už brolio priekabÄ , jis nieko jam nesakė apie kainų skirtumus. Nežinojo kiek metų senumo buvo buvusi brolio priekaba. Norėjo keturtonės priekabos su dokumentais, kad galėtų iÅ¡važiuoti į keliÄ . 2010 metų liepos gale ar rugpjūčio pradžioje R. G. paskolino kitÄ naujÄ trylikos tonų priekabÄ , o pažadėtos keturtonės taip ir neatvarė. Ta trylikos tonų priekaba jis pasinaudojo ir vėl atidavė. 2011, 2012 metais R.

G. vis prašė įvykdyti susitarimÄ , tačiau R. G. vis paskolindavo tÄ naujÄ priekabÄ , o dėl sutartos keturtonės sakydavo, kad dar nesutvarkė. 2015 m. jam vėl reikėjo parsivežti grÅ«dus ir jis vėl buvo pasiėmęs tÄ trylikos tonų priekabÄ . Konfliktas įvyko tada, kad atvažiavo J. pasiimti priekabos ir jis pastarajam priekabos nedavė. R. G. pasiėmė savo priekabÄ , o jam atitempė jo buvusiÄ priekabÄ be priekinės aÅ¡ies. Po praėjusio posėdžio atsakovas atvilko ir tÄ priekinę ašį.

Dabar ta priekaba yra dalimis, nežino ar nėra sugadinta. Priekaba yra surÅ«dijusi, galiniai ratai yra be oro, priekiniai ratai gali bÅ«ti nebe tie su kuriais priekaba buvo iÅ¡varyta, nes juose nebėra veržlių. Nori R. G. atiduoti priekabÄ ir gauti piniginę kompensacijÄ , nes R. G. nepaskolino savo priekabos, o iÅ¡mainė. Galvoja, kad tai buvo lygiaverčiai mainai. R. G. trylikos tonų priekaba naudojosi tik 3 ar 4 dienas metuose, o 2015 metais jau nebepasinaudojo. PraÅ¡o neturtinės žalos už patirtus nepatogumus.

Atsakovas R. G. paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad 2008 metais buvo nusipirkęs naujÄ 13 tonų priekabÄ kaip Å«kininkas pagal ES programÄ . Sumokėjo apie 40000 tÅ«stančių litų. Pirko lengvatinėmis sÄ lygomis, todėl paskui pusę sumos jam buvo grÄ Å¾inta. G. E. jau pavasarį iÅ¡ karto nupirktÄ priekabÄ skolinosi. 2009 metais matė, kad G. E. savo pasigamintos priekabos nebenaudojo. 2010 metais G. E. vėl prašė jo paskolinti tÄ trylikos tonų priekabÄ , o jį tuo metu domino G.

E. padaryta savadarbė priekaba. Ta savadarbė priekaba visada stovėjo pastatyta pamiÅ¡kėje. 2011 metais susitarė taip, kad jis D. E. paskolins kai reikės savo trylikos tonų priekabÄ , o G. E. jam atiduos ar parduos savo priekabÄ , kuriÄ vadino metalo laužu. G. E. pats jam pasakė, kad ta savadarbė priekaba yra metalo laužo krÅ«va ir jam pasiÅ«lė, kad jis paskolintų savo naujÄ priekabÄ grÅ«dams vežti, o tÄ savadarbę priekabÄ pasiÅ«lė temptis. G. E. neturėjo savo priekabos, o su savo traktoriumi tos savadarbės priekabos jis nepatempdavo.

G. E. nesakė, kiek ta priekaba kaip metalo laužas yra verta. Nebuvo jokios kalbos apie 5000-6000 litų. BÅ«tų bandęs tÄ priekabÄ tvarkyti, jei bÅ«tų buvę dokumentai. IÅ¡ pradžių G. E. sakė, kad yra savadarbės priekabos dokumentai, o 2013 metais pasakė, kad tų dokumentų nėra. Tuos dvejus metus ta priekaba taip ir stovėjo. Per tÄ laikÄ jis nusipirko 24 tonų priekabÄ . Tada paėmė dalį G. E. priekabos, t. y. priekinę ašį, susivirino jÄ Â prie tos nupirktos priekabos, pasikeitė padangas ir pasidarė tokiÄ priekabÄ kokios reikėjo.

Pripažįsta, kad dalį G. E. priekabos naudojo, tačiau ir G. E. trylikos tonų priekaba naudojosi kiekvienais metais. Mano, kad ieÅ¡kovas fantazuoja kalbėdamas apie mainus. 2011 metais buvo nupirkęs keturtonę priekabÄ nuo S. P. už 1300 litų. Tik 2013 metais ieÅ¡kovas paprašė tos iÅ¡ jo brolio nupirktos priekabos. Prašė atiduoti keturtonę priekabÄ , už tÄ jo savadarbę priekabÄ . Tačiau kadangi G. E. nedavė savadarbės priekabos dokumentų, todėl jis nedavė jam tos keturtonės priekabos.

G. E. prašė atiduoti priekabÄ , ir tada žadėjo atiduoti dokumentus. 2013 metais jis atgal nenuvežė tos priekabos ir naudojosi toliau, nes G. E. skolindavosi iÅ¡ jo tÄ trylikos tonų priekabÄ . 2014 metais vėl skolino ieÅ¡kovui priekabÄ . Konfliktas kilo tada, kai 2015-08-27 norėjo jo sÅ«nus malkas parsivežti ir prireikė iÅ¡ G. E. pasiimti jam paskolintÄ savo pačių 13 t. tonų priekabÄ , tada G. E. pareikalavo pirma sugrÄ Å¾inti jo savadarbę priekabÄ . Buvo iÅ¡kviesta policija. G. E. stovėjo su grandine rankose ir sakė nebandyk lįsti prie priekabos.

Jis G. E. su ranka nesudavė. Dalį savadarbės priekabos, t.y. be priekinės aÅ¡ies atitempė tÄ pačiÄ dienÄ , jos padangos buvo be oro, o priekinės aÅ¡ies iÅ¡kart neatidavė, nes jÄ reikėjo atjungti. Naudojo ieÅ¡kovo priekabos tik priekinę dalį. Priekinės dalies ilgai negrÄ Å¾ino, nes ieÅ¡kovo bijojo. Priekinės padangos buvo geros, jis pats buvo jas uždėjęs. 2011 metais jokių sandorių nebuvo, nes ieÅ¡kovas priekabÄ jam atidavė. Kai priekabÄ iÅ¡sivarė neklausė ieÅ¡kovo ar yra dokumentai, jis tikėjo, kad ta priekaba yra su dokumentais.

Žinojo, kad anksčiau, su tuo automobiliu iÅ¡ kurio buvo padaryta priekaba važinėdavo, apie gaisrÄ nieko negirdėjo. Negali pasakyti kiek ieÅ¡kovo priekaba buvo verta 2011 m, bet ne daugiau kaip metalo laužo kaina, t.y. 500-600 litų. Su pareikÅ¡ta neturtine žala nesutinka. Prašė ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kinys atmestinas. Bylos medžiaga-ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad privatizuojant Žukų tarybinį Å«kį jo uoÅ¡vienei J. S. atiteko sunkvežimis (duomenys neskelbtini) su balnu ir puspriekabe.

J. S. minėtÄ sunkvežimį (duomenys neskelbtini) su balnu ir puspriekabe padovanojo savo dukrai, ieÅ¡kovo sutuoktinei ir jam. Iki 2000 m. ieÅ¡kovas pats (duomenys neskelbtini) sunkvežimį perdarė į dviejų aÅ¡ių priekabÄ . Priekabos priekinė aÅ¡is atsikabindavo ir priekabÄ galima naudoti kaip puspriekabę arba priekinį tiltÄ naudoti kaip balnÄ Å¡iai ir kitoms priekaboms kabinti ir vilkti, priekabos vertė 2010 m. buvo 1500 Eur. Priekaba buvo neregistruota, ieÅ¡kovas neturėjo priekabos registracijos dokumentų.Ginčas byloje kilo dėl Å¡alių skirtingai aiÅ¡kinamos jų tarpusavio žodinės sutarties turinio ir pasekmių.

IeÅ¡kovas tvirtino, kad 2010 pavasarį ar vasaros pradžioje atvažiavo R. G. ir prašė parduoti jo savadarbę priekabÄ , tačiau jis nesutiko ir pasiÅ«lė mainyti savo savadarbę priekabÄ Ä¯Â R. G. t verčiamÄ veikiančiÄ priekabÄ su dokumentais; kad tuo momentu nieko nesusitarė ir R. G. iÅ¡važiavo, kad po kelių valandų R. G. atvažiavo vienas ir iÅ¡sivilko jo savadarbę priekabÄ ; iÅ¡ tokio R. G. elgesio suprato, kad jis sutiko su jo mainų sÄ lygomis; kad R. G. iÅ¡ anksto žinojo, kad jo pagaminta priekaba yra be dokumentų; kad R.

G. aiÅ¡kino, kad ta 4 t. priekaba yra be bortų, žadėjo uždėti bortus ir jam iki rugpjūčio mėnesio atvaryti 4 t priekabÄ .Tuo tarpu atsakovas teigė, kad 2011 metais su ieÅ¡kovu susitarė taip, kad G. E. jam atiduos ar parduos savadarbę priekabÄ , o jis kad G. E. paskolins kada reikės jam priklausančiÄ 13 tonų priekabÄ . Tada G. E. sakė, kad turi savadarbės priekabos registracijos dokumentus, o 2013 metais pasakė, kad tų dokumentų nėra. Apie mainus su ieÅ¡kovu nekalbėjo, neaptarė su ieÅ¡kovu savadarbės priekabos kainos.

Tik 2013 m. ieÅ¡kovas G. E. paprašė vietoj jo savadarbės priekabos perduoti jam, R. G. priklausančiÄ 4 t priekabÄ su dokumentais, pirktÄ iÅ¡ S. P.. Nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (b.l. 7-8) nustatyta, kad 2015-07-27 08.31 val. G. E. kieme tarp jo ir kaimyno R. G. įvyko konfliktas dėl priekabos. Nustatyta, kad R. G. jam priklausančiÄ priekabÄ buvo paskolinęs G. E. bei norint atsiimti priekabÄ pastarasis nesutiko grÄ Å¾inti tol, kol negrÄ Å¾ins jisai jam priekabos, kuriÄ buvo paskolinęs prieÅ¡ ketverius metus.

Konflikto metu bÅ«dami kieme, abudu apsistumdė bei R. G. vienÄ kartÄ trenkė G. E. į deÅ¡inės pusės krÅ«tinės Å¡onÄ , daugiau jokių smÅ«gių nesudavė. Po konflikto atvykus policijos pareigÅ«nams R. G. jam priklausančiÄ priekabÄ atsiėmė bei grÄ Å¾ino G. E. priekabÄ , kuriÄ buvo pasiskolinęs prieÅ¡ ketverius metus, tačiau be priekinės aÅ¡ies. IÅ¡ G. E. pareiÅ¡kimas negautas dėl negrÄ Å¾intos priekabos priekinės aÅ¡ies, kadangi R. G. žadėjo grÄ Å¾inti iki vakaro.

Atsakovo R. G. paaiÅ¡kinimais, liudytojos G. G. parodymais, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (b.l.

7) nustatyta, kad atsakovo žinioje ieškovo savadarbė puspriekabė buvo nuo 2011 m. iki 2015-08-27, o puspriekabės priekinė ašis nuo 2011 m. iki 2016 -03 mėn. Atsakovo paaiškinimais, liudytojos G. G. paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas ūkio tvarkyme naudojosi ieškovo savadarbe priekaba laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2015-08-27. Ieškovo, liudytojos L. E. parodymais nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2011m. iki 2015 m. vasaros sezono metu (javapjūtės metu) ieškovas naudodavosi atsakovo R. G. 13 t. priekaba.

IÅ¡dėstytosios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2011 m. bylos Å¡alys pasiekė tokį susitarimÄ , pagal kurį atsakovas realiai naudojosi atsakovo kilnojamuoju daiktu-savadarbe priekaba-be užmokesčio, o ieÅ¡kovas realiai naudojosi atsakovo kilnojamu daiktu-13 t priekaba be už mokesčio ir toks susitarimas tuo metu Å¡alis tenkino. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

Pagal rungimosi principÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiÅ¡kia ir tai, kad: įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys; teismas turi spręsti bylÄ vertindamas tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Jeigu byloje viena Å¡alis įrodo aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita Å¡alis atitinkamų aplinkybių neįrodo, teismas turi teisę pirmÄ jÄ iÅ¡ aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrÄ jÄ â€“ neįrodyta Sutarties elementai, kurių pakanka, kad sutartis galiotų, yra Å¡alių susitarimas, t.y. jų valios suderinimas, o įstatymų numatytais atvejais ir sutarties forma ( CK 6.159 str.). Sutinkamai su CK 1.72 str.1d. sandoriai, kuriems įstatymai ar Å¡alių susitarimas nenustato raÅ¡ytinės formos, gali bÅ«ti sudaromi žodžiu.Nagrinėjamoje byloje Å¡alys sudarė sutartį žodine forma.

IeÅ¡kovas siekia įrodyti tarp Å¡alių įvykus mainų teisinius santykius, atsakovas jų nepripažįsta. Pagal mainų sutartį viena Å¡alis įsipareigoja perduoti kitai Å¡aliai nuosavybės teise vienÄ daiktÄ mainais už kitÄ daiktÄ . Mainų sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (Å¡ios knygos XXIII skyrius), jeigu tai neprieÅ¡tarauja Å¡io skyriaus normoms ir mainų esmei. Mainų sutarties atveju abi mainų sutarties Å¡alys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju. ( Lietuvos CK 6.432 str.) 6.434 str. numatyta, kad abi Å¡alys savo prievolę perduoti daiktus turi įvykdyti kartu, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Taigi mainų sandorio esmė yra Å¡alių siekis ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtÄ kitos Å¡alies turimÄ daiktÄ , iÅ¡siskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai Å¡aliai yra svarbios, reikalingos.Nustatytoji aplinkybė, kad atsakovas tam tikru laiku realiai naudojosi ieÅ¡kovo kilnojamu turtu-savadarbe priekaba, nėra pakankama iÅ¡vadai, kad Å¡alys sudarė bÅ«tent mainų sutartį ir jÄ pilnai įvykdė, nes toks naudojimasis daiktu, galimas ir pagal kitokios rÅ«Å¡ies sutartis ar susitarimus, todėl vertintina Å¡alių valia dėl tokio susitarimo, atitinkamai kvalifikuojant susiklosčiusius teisinius santykius.

IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas mainais už ieÅ¡kovo savadarbės priekabos perdavimÄ nuosavybės teise atsakovui R. G., ieÅ¡kovui G. E. nuosavybės teise gauti iÅ¡ atsakovo R. G. 4 t priekabÄ su dokumentais, nepatvirtino atsakovas R. G.. Å alių paaiÅ¡kinimu nustatytu, kad jų susitarimo niekas negirdėjo. Liudytoja L. E. tvirtino ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad buvo Å¡alių susitarimas dėl iÅ¡mainymo ieÅ¡kovo savadarbės priekabos į atsakovo 4 tonų priekabÄ .

Tačiau liudytoja nurodė pati susitarime nedalyvavusi, tik žinanti Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ sutuoktinio ieÅ¡kovo. Dėl aukščiau paminėto liudytojos parodymai vertinami kritiÅ¡kai. IeÅ¡kovas jokių kitų įrodymų nurodytai aplinkybei pagrįsti nepateikė. Teismas įvertina tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovui atsakovo 4 t priekaba nebuvo perduota nei savadarbės priekabos atsakovui perdavimo metu, nei vėliau. Nepaneigtas atsakovo argumentas, kad tik 2013 m. ieÅ¡kovas G. E. paprašė vietoj jo savadarbės priekabos perduoti jam, R.

G. priklausančiÄ 4 t priekabÄ su dokumentais, pirktÄ iÅ¡ S. P.. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai Å¡alių tikrųjų ketinimų nustatyti negalima, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis suteiktų analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys. Å iuo aspektu teismas pažymi, kad mažai tikėtina, jog atidus, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo be jokios sutarties perduotų su juo giminystės ar kitokiais artimais santykiais nesusijusiam asmeniui jam priklausantį daiktÄ 1500 Eur vertės nereikalaudamas mainais gauti individualiais požymiais apibrėžtÄ kitos Å¡alies turimÄ daiktÄ .

 Jeigu ko kita nenumato mainų sutartis, preziumuojama, kad daiktų kaina yra vienoda ir jais keičiamasi be jokių priemokų. Kai sutartyje numatyta, kad mainomų daiktų kaina skiriasi, tai Å¡alis, kuri privalo perduoti mažesnės kainos daiktÄ nei kitos Å¡alies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai Å¡aliai mokėti kainų skirtumo, jeigu ko kita nenustato sutartis (CK 6.433str.). Kaip teigė ieÅ¡kovas, jo savadarbės priekabos vertė 2010-2011 m. buvo 1500 Eur. Teismas laiko, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti, kad Å¡alys tarėsi ir susitarė dėl konkrečių turto verčių ar atitinkamai konkrečios kompensacijos pagal mainų sutartį mokėjimo.Teismas, įvertinęs visas nurodytas faktines bylos aplinkybes, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, vertindamas Å¡iuos įrodymus kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į jų tarpusavio ryÅ¡ius, daro iÅ¡vadÄ , jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad Å¡alys buvo sutarusios mainytis joms priklausančiu kilnojamu turtu.Nustatyta aplinkybė, kad atsakovas naudojosi ieÅ¡kovo turtu-savadarbe priekaba, o ieÅ¡kovas naudojosi atsakovo 13 t priekaba, gali bÅ«ti vertinama ir kvalifikuojama pagal kitas sandorio rÅ«Å¡is reglamentuojančias įstatymo normas, kurioms toks susitarimas neprieÅ¡tarauja.

Teismo nuomone, tarp Å¡alių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena Å¡alis (panaudos davėjas) perduoda kitai Å¡aliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamÄ jį daiktÄ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti tÄ daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ arba sutartyje numatytos bÅ«klės. IeÅ¡kovui priklausantis daiktas –savadarbė priekaba yra grÄ Å¾intas, stovi jo namų kieme.

IeÅ¡kovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jo savadarbė priekaba bÅ«tų sugrÄ Å¾inta blogesnės bÅ«klės, nei ji buvo perduota atsakovui R. G., atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ . Todėl laikytina, kad nėra jokio teisinio pagrindo ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ atsakovo 1500 Eur turtinės žalos atlyginimo, o atsakovui priteisti ieÅ¡kovui priklausančiÄ savadarbę priekabÄ . IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pirmojo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo, ieÅ¡kovui neįrodžius ieÅ¡kinio dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo, netenkintinas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

 Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Sutinkamai su Lietuvos CPK 93 str.1d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal pateiktus duomenis atsakovas patyrė 500 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovo praÅ¡omos priteisti atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 7 ir 8.14 punktuose nurodytÄ rekomenduojamÄ priteisti maksimalų užmokesčio dydį, sprendžia, kad jo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas pilnai ir jo naudai priteistina i Å¡ ieÅ¡kovo 500 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (CPK 88 str.1d.6p.). Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str.1d6p.,259 str., 263 str. 270 str.

                                                                 n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G. E. atsakovui R. G. 500 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja             Daiva Žebelienė