2024-07-02 Nr. CB-4229-2-08-3-03296-2021-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2480

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03296-2021-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2024 m. birželio 20 d. pateiktu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, D. K.-S. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, D. K.-S. pateikė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių E. G., Z. Š. patikslintą ieškinį dėl kelio servituto nustatymo atsakovui D. S., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. S., D. K.-S., D. S., Nacionalinė žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, J. K., J. B., S. S., A. S., V. S., B. S. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Trečiasis asmuo kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, patikslinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir suteikęs teisę servitutu naudotis neapibrėžtam asmenų ratui, nepagrįstai peržengė ieškinio ribas, suteikė servituto teisės to neprašiusiems asmenims. Anot trečiojo asmens, taip buvo pažeistos CPK 265 straipsnio 2 dalies, 313 ir 320 straipsnių normos, ginčo žemės sklypas netiesiogiai buvo suvisuomenintas, kartu neteisingai pritaikius CK 4.112 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 4.117 straipsnį. Trečiojo asmens teigimu, dėl tokių sprendimų nežinoma kam teikti reikalavimus dėl tarnaujančiojo daikto naudojimo remonto ir išlaikymo nuostolių atlyginimo.

Taip pat trečiasis asmuo nurodo, kad teismų išvados, jog įvažiavimas į ieškovių sodybą per atsakovui priklausantį sklypą, šalia atsakovui priklausančių pastatų yra istoriškai susiklostęs; kad kelias per atsakovo sklypą buvo įrenginėjamas ir ieškovių bei jų artimųjų lėšomis; jog jis realiai egzistuoja, o ieškovės ne sausu periodu kitais būdais patekti į savo sklypą neturi galimybės, kadangi techninės vėžės nėra pritaikytos judėjimui lengvuoju automobiliu bei kad toks patekimas yra gerokai ilgesnis ir apsunkintas, yra nepagrįstos ir neįrodytos. Teismų išvados dėl servituto būtinumo, taip pat dėl teisinio ir faktinio pagrindo buvimo pripažinti, jog ieškovių prašomas nustatyti servitutas yra labiausiai atitinkantis faktinę situaciją, priimtos pažeidžiant CPK 177 ir 185 straipsniuose nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Anot trečiojo asmens, teismai taip pat nesivadovavo CK 4.113 straipsnio 2 dalimi, draudžiančia servituto turėtojui pažeidinėti kitų savininkų teises, nes sprendimais nustatytas ieškovių naudojimasis kelio servitutu nepagrįstai nenustato jokių apsaugos priemonių. Teismai neįvertino, kad servitutas nustatytas ties atsakovo gyvenamojo pastato langais, todėl sunkioji žemės ūkio technika ženklią laiko dalį trikdys atsakovo, jo vaikų ir anūkų gyvenimą.

Be to, trečiasis asmuo teigia, kad teismai, nustatydami atlygintinį servitutą neįvertino, kad dėl servituto patiriami ženklūs praradimai ir nepatogumai, neterminuotai ir esminiai sutrikdomas verslas. Teismų nustatytas kompensacijos dydis siekia vos bylinėjimosi išlaidas dengiančius kaštus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir jog tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas