de8b4df0-98fe-4dd4-8865-cfa7aee7f6c2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI3-3503-789/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01587-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai G. G.,

atsakovo atstovui M. P.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėjas G. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 27 d. įsakymÄ Nr. 1P-778 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. M.“ (toliau – Ä®sakymas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Skunde iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ pareiÅ¡kėjas grindžia iÅ¡ esmės Å¡iais argumentais:

2.1. Ä®sakymu pareiÅ¡kėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjui skirta už tai, kad jis, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. iki tarnybinio praneÅ¡imo suraÅ¡ymo datos (2019 m. rugsėjo 11 d.) žemino pareigÅ«nę M. G. kitų pareigÅ«nų akivaizdoje, kai pastariesiems ji teikdavo pagal savo kompetencijÄ ir įgytÄ darbo patirtį informacijÄ bei pagalbÄ , pabrėždamas, kad ji tik budinti, sekretorė, neturinti kompetencijos spręsti darbo klausimų. Tokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjas stengdavosi sumenkinti M. G. atliekamÄ darbÄ ir taip jÄ Ä¯Å¾eisti. Tokiu savo pasirinktu elgesio modeliu, nepagarbiai elgdamasis su M. G., pareiÅ¡kėjas tarnybos metu žemino pareigÅ«nės garbę ir orumÄ .

2.2. Nesutikdamas su paskirta tarnybine nuobauda, pareiÅ¡kėjas teigia, kad skundžiamas Ä®sakymas priimtas neįvertinus visų aplinkybių, neįrodžius ir objektyviais duomenimis nepagrindus inkriminuotų pažeidimų. Pasak pareiÅ¡kėjo, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neiÅ¡samiai ir formaliai, t. y. nebuvo iÅ¡tirtos ir įvertintos visos su tarnybiniu pažeidimu susijusios aplinkybės, Ä®sakyme tik formaliai iÅ¡vardyti neva padaryti etikos pažeidimai, nenustatyta tikroji priežastis, lėmusi ginčui vertinti svarbių aplinkybių susiklostymÄ .

2.2.1. Tarnybinį patikrinimÄ atlikusi komisija nurodė prielaidomis grįstÄ nuomonę, nepateikdama jokių duomenų apie faktus, pagrindžiančius, kad pareiÅ¡kėjas tariamai dėl jausmų ėmė netinkamai elgtis su pareigÅ«ne M. G., jÄ Å¾emindamas darbinėje aplinkoje. Taip pat nėra jokių duomenų, įrodančių tiesioginį ryšį tarp tariamai bandytų užmegzti santykių ir tikslo sumenkinti M. G.. Visos iÅ¡vados apie tariamus pažeidimus ir jų motyvus daromos remiantis įvykiais, kurie vyko prieÅ¡ daugiau nei vienus metus. PareiÅ¡kėjo teigimu, vienintelis įrodymas, kuris neva patvirtina prielaidas apie jo tariamus jausmus M. G., yra 2016 m. darytas garso įraÅ¡as, t. y. prieÅ¡ daugiau nei trejus metus nuo tariamų etikos pažeidimų. Å is įraÅ¡as Muitinės departamento generalinio direktoriaus tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje pripažintas kaip neteisėtas pagrindas konstatuoti pareiÅ¡kėjo tariamus pažeidimus. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyta pareiÅ¡kėjui inkriminuotų pažeidimų pradžia tariamai nustatyta 2017 m. pradžioje. Tai pripažįsta ir pati M. G. savo tarnybiniame praneÅ¡ime.

Taigi, pasak pareiškėjo, visi jam inkriminuoti veiksmai, kurie pareigūnės M. G. nurodomi kaip nepavykusio bandymo užmegzti artimus ryšius pasekmė, negali būti inkriminuojami dėl praleisto vienų metų termino.

2.2.2. Mano, kad skundžiamas Ä®sakymas yra paremtas prielaida, kad pareiÅ¡kėjas bandė užmegzti artimus santykius su M. G., o, nepavykus to padaryti, neva pradėjo žeminti kolegę darbe. PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, tarnybinį patikrinimÄ atlikusi komisija nenustatė ir neįrodė ryÅ¡io tarp tariamo bandymo užmegzti artimus ryÅ¡ius ir menkinimo darbe. Tai, kad garso įraÅ¡as buvo darytas 2016 m., o M. G. tarnybinis praneÅ¡imas parengtas tik 2019 m. rugsėjo 11 d., pasak pareiÅ¡kėjo, įrodo, jog nėra jokio ryÅ¡io tarp tariamo bandymo užmegzti artimus ryÅ¡ius ir M. G. tariamo žeminimo. M. G. tarnybinis praneÅ¡imas yra labiau bandymas sukurti situacijÄ , kurioje vienas iÅ¡ vadovų atrodytų kaltas dėl tariamo susidorojimo.

2.2.3. PareiÅ¡kėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad vien teisės normų, kuriose įtvirtinti bendro pobÅ«džio elgesio standartai, nurodymas ir jų turinio nuraÅ¡ymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų bÅ«tinų pažeidimo sudėties elementų, negali bÅ«ti pagrindas tarnybinei atsakomybei atsirasti. Byloje nėra medžiagos, įrodančios, kad pareiÅ¡kėjas elgėsi (bendravo) su M. G., turėdamas tikslÄ jÄ pažeminti darbe dėl tariamų jausmų.

2.2.4. Pareiškėjui taip pat nėra suprantama, kodėl šioje ginčo situacijoje buvo apklausiami tie patys asmenys, t. y. šiuo atveju buvo išklausyta tik viena ginčo pusė, tačiau nebuvo įvertintas Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko J. B. liudijimas, kad pareiškėjas administracijos susirinkimų metu nemenkino M. G. kaip darbuotojos, be to, pasak šio liudytojo, pareiškėjas neduodavo ir negalėdavo duoti tiesioginių nurodymų M. G., kadangi tarp jų nėra tiesioginio pavaldumo (subordinacijos) santykių.

2.2.5. PareiÅ¡kėjas iÅ¡kėlė abejonę dėl Etikos komisijos pirmininko ir jos narių Å¡aliÅ¡kumo, teigdamas, kad Etikos komisijos pirmininkas Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas A. S. kuruoja Mobiliųjų grupių postÄ ir iÅ¡ esmės kontroliuoja Å¡io posto darbÄ , todėl jis privalėjo nusiÅ¡alinti nagrinėjant savo kuruojamo skyriaus darbuotojo – pareiÅ¡kėjo – galimÄ etikos pažeidimÄ . Be kita ko, mano, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliktas etikos pažeidimo tyrimas buvo neiÅ¡samus, tendencingas, tyrimo metu buvo renkami ir vertinami tik pareiÅ¡kėjo tariamus pažeidimus pagrindžiantys duomenys.

2.2.6. Pabrėžia, kad ginčo situacija susiklostė dėl to, jog jis pagal savo tarnybines funkcijas siekė iÅ¡spręsti Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių poste dėl darbuotojų trÅ«kumo susiklosčiusiÄ situacijÄ , kai budėjimui buvo skiriami darbuotojai ne pagal savo darbines funkcijas. Akcentavo, kad M. G., kuri yra budėtoja, savo pareigų nevykdė. Taigi tokia konfliktinė situacija kilo dėl darbovietėje susiklosčiusios padėties, t. y. dėl budinčių darbuotojų trÅ«kumo ir M. G. atsisakymo vykdyti tiesiogines pareigas. Mano, kad veiksmai, kuriais jis siekia užtikrinti savo kuruojamos srities (rentgenologų) tinkamÄ veikimÄ , neteisingai traktuojami kaip nepalankių darbo sÄ lygų M. G. kÅ«rimas. Tarp pareiÅ¡kėjo ir M. G. nėra tiesioginio pavaldumo santykių, tad niekuo nepagrįsti teiginiai apie jos darbo sÄ lygų bloginimÄ . Å ioje situacijoje M. G. tiesiog yra nepatenkinta ir tokį nepasitenkinimÄ pademonstravo, pateikdama pareiÅ¡kėjo atžvilgiu tarnybinį praneÅ¡imÄ apie tariamÄ jos žeminimÄ .

2.3. Atsakovo tarnybinio patikrinimo išvada ir skundžiamas įsakymas priimti formaliai, neįvertinus visų faktinių aplinkybių, todėl yra nemotyvuoti ir naikintini.

2.4. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė skundÄ palaikė, prašė jį patenkinti remdamasi jame nurodytais argumentais.

3. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime pateiktÄ pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės Å¡iais argumentais:

3.1. Atsakovo manymu, pareiÅ¡kėjo skundas yra paremtas tik abstraktaus pobÅ«džio argumentais, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra nepagrįsta. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kÄ konkrečiai pažeidė komisija, atlikdama tarnybinį patikrinimÄ , kokias aplinkybes, turinčias įtakos tarnybiniam nusižengimui konstatuoti, minėta komisija netinkamai įvertino, kokių aplinkybių neįvertino.

Nurodo, kad visos nustatytos aplinkybės užfiksuotos tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, tarnybinio patikrinimo metu nustačius tarnybinio nusižengimo sudėtį (tęstinį nusižengimÄ ).

3.2. Nesutinka su pareiškėju, kad skundžiamas Įsakymas turėtų būti laikomas neteisėtu dėl to, kad pažeidimai buvo padaryti daugiau nei prieš vienus metus. Pats pareiškėjas net neginčija fakto, kad tokie įvykiai darbe buvo.

3.3. Taip pat paaiÅ¡kina, kad nei tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, nei Ä®sakyme nėra konstatuojamas kaip pažeidimas pareiÅ¡kėjo bandymas užmegzti artimus ryÅ¡ius su M. G.. Komisija tarnybinio patikrinimo metu nustatė, kad pareiÅ¡kėjas žemino pareigÅ«nę M. G., o Å¡iam pažeidimo faktui konstatuoti nėra bÅ«tina nustatyti ar įrodyti ryšį tarp kolegės žeminimo ir bandymo su ja užmegzti artimus santykius, kadangi tai yra visiÅ¡kai atskiras epizodas. Dėl bandymo užmegzti artimus ryÅ¡ius su M. G. ir 2016 m. daryto garso įraÅ¡o senaties termino komisija yra pasisakiusi tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, o tarnybinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas net nebuvo kaltinamas, kad bandė užmegzti artimus ryÅ¡ius su M. G.. Pabrėžia, kad tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjui paskirta dėl kolegės žeminimo ir toks padarytas pažeidimas konstatuotas įvertinus kitų pareigÅ«nų duotus parodymus. Atsakovo teigimu, ne mažiau kaip 10 pareigÅ«nų savo paaiÅ¡kinimuose patvirtino faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas žemino M. G., todėl abejoti tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje padaryta iÅ¡vada dėl faktinių aplinkybių nėra pagrindo.

3.4. Tvirtina, kad pareigÅ«nas, kurio atžvilgiu yra atliekamas tyrimas, turi visas galimybes pateikti įrodymus, paaiÅ¡kinimus, nurodyti asmenis, kurie patvirtintų jo pozicijÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡iomis teisėmis nesinaudojo.

3.5. Nesutinka su tuo, kad etikos komisijos pirmininkas buvo Å¡aliÅ¡kas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, nes tokių įrodymų byloje nėra. Be to, tarnybinį patikrinimÄ atliko ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ surašė visai kitos sudėties komisija. BÅ«tent tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, o ne Vilniaus teritorinės muitinės etikos komisijos 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 2EK-3 buvo pagrindas skirti pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ . Be to, Vilniaus teritorinės muitinės etikos komisijos priimtÄ sprendimÄ patikrino Departamento direktorius, todėl dėl etikos pažeidimo tyrimo Å¡aliÅ¡kumo negali kilti abejonių.

3.6. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, kad M. G. žeminimo faktas nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, pažymi, kad iÅ¡ tarnybinio patikrinimo metu gautų pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimų buvo nustatyta, kad M. G. žeminimas prasidėjo nuo 2017 m. ir tęsėsi iki 2019 m. rugsėjo 11 d., tačiau tikslių datų per gana ilgÄ laikotarpį pareigÅ«nai neabejotinai negali atsiminti, todėl yra nurodomas laikotarpis, nuo kada prasidėjo M. G. žeminimas, bet nenurodoma konkreti data. Pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio (pagal pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimus, M. G. žeminimas vyko visu minėtu laikotarpiu), todėl, pasak atsakovo, visiÅ¡kai pakankama yra konstatuoti jo pradžiÄ ir pabaigÄ .

3.8. Tarnybinis patikrinimas atliktas ir ginčijamas Įsakymas priimtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtį, taigi panaikinti Įsakymo nėra jokio pagrindo.

3.9. Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Vilniaus teritorinės muitinės tarnybinės etikos komisija 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimÄ Nr. 2EK-3 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto virÅ¡ininko pavaduotojo G. M. veiksmų“ (toliau – Etikos komisijos sprendimas), kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 4 d. Vilniaus teritorinėje muitinėje gautas (reg. Nr. 4V-1750) vyriausiosios inspektorės M. G. 2019 m. rugsėjo 11 d. tarnybinis praneÅ¡imas „Dėl Mobiliųjų grupių posto virÅ¡ininko pavaduotojo G. M. elgesio“.

4.2. Departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1B-27 sudaryta komisija: komisijos pirmininkas – Departamento Personalo skyriaus vedėjas I. L., nariai: Departamento Personalo skyriaus vyriausioji specialistė E. M. ir Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė D. L. (toliau – Komisija). Komisija atliko tarnybinį patikrinimÄ pagal Departamento Personalo skyriaus 2020 m. sausio 6 d. praneÅ¡ime Nr. 7BE-7 pateiktÄ informacijÄ dėl (duomenys neskelbtini) G. M., atliekančio pareigas Kenos geležinkelio poste, veiksmų.

4.3. Pareiškėjui 2020 m. vasario 4 d. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (reg. 2020 m. sausio 31 d. Nr. 7B- 479).

4.4. Atlikus tarnybinį patikrinimÄ , buvo suraÅ¡yta 2020 m. kovo 13 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 7B-780 (toliau – IÅ¡vada), kurioje konstatuota, kad Vilniaus teritorinės muitinės posto virÅ¡ininko pavaduotojas G. M. nuo 2017 m. pradžios iki 2019 m. rugsėjo 11 d., tiksliai nenustatytu laikotarpiu, atlikdamas pareigas Mobiliųjų grupių poste (toliau – MGP) žemino MGP vyriausiÄ jÄ inspektorę M. G. kitų pareigÅ«nų akivaizdoje, kai pastariesiems ji teikdavo pagal savo kompetencijÄ ir įgytÄ darbo patirtį informacijÄ ir pagalbÄ , pabrėždamas kitiems pareigÅ«nams, jog ji tik budinti, sekretorė, neturinti kompetencijos spręsti darbo klausimų, taip pat naudodamas tokius pasakymus kaip: „kas ji tokia?“, „kavos iÅ¡neÅ¡iotoja, o ne spręsti posto klausimus“, „ji tik paprasta budinti, apie kÄ su ja kalbėti“, „ji neturi kompetencijos spręsti klausimus“, taip sumenkindamas jos atliekamÄ darbÄ ; taip pat jos atžvilgiu vartodamas tokias frazes kaip „ir kÄ tu vabaliukas padarysi?“, „su tavim čia niekas nekalba“ ir kitus žmogaus dalykines savybes žeminančiais žodžiais, įžeidinėdamas pareigÅ«nės asmenį; vykstant rytiniams MGP susirinkimams, kuriuose dalyvaudavo M. G. ir kiti pareigÅ«nai, M. G. vadino „tik budinčia“, paÅ¡aipiai – „sekretore“, stengdamasis sumenkinti M. G. atliekamÄ darbÄ ir taip jÄ Ä¯Å¾eisti. Tokiu savo pasirinktu elgesio modeliu nepagarbiai elgdamasis M. G. atžvilgiu pareiÅ¡kėjas tarnybos metu žemino pareigÅ«nės M. G. garbę ir orumÄ .

4.4.1. IÅ¡vadoje konstatuota, kad tokia veika (pasirinktu elgesio modeliu) pareiÅ¡kėjas pažeidė Etikos kodekso 7.5.2 papunkčio (iki 2019 m. vasario 8 d. galiojusios redakcijos Etikos kodekso 7.5.2 papunktis) nuostatas, t. y. demonstravo savo simpatijas, antipatijas ir iÅ¡skirtinį dėmesį atskiriems asmenims, 7.8.6 papunkčio (iki 2019 m. vasario 8 d. galiojusios redakcijos Etikos kodekso 7.8.6 papunktis) nuostatas, t. y. reiÅ¡kė paniekÄ bendradarbiui, įžeidinėjo, 10 punkto (iki 2019 m. vasario 8 d. galiojusios redakcijos Etikos kodekso 10 punktas) nuostatas, t. y. negrindė muitinės darbuotojų tarpusavio santykių pasitikėjimu, sÄ Å¾iningumu, lygiateisiÅ¡kumu, tolerancija ir taktiÅ¡kumu, netoleravo muitinės darbuotojo teikiamos kitiems pagalbos profesinėje veikloje, dalijantis žiniomis, 13.2 papunkčio (galiojusios redakcijos Etikos kodekso 13.3 papunktis) nuostatas, t. y. menkino muitinės darbuotojo darbÄ ir užimamas pareigas, 13.5 papunkčio (iki 2019 m. vasario 8 d. galiojusios redakcijos Etikos kodekso 13.6 papunktis) nuostatas, t. y. demonstravo neigiamas emocijas, 14 punktÄ (galiojusios redakcijos Etikos kodekso 14 punktas), t. y. nesielgė mandagiai su bendradarbiu, negerbė jo nuomonės, 21.6 papunkčio (galiojusios redakcijos Etikos kodekso 22.6 papunktis) nuostatas, t. y. reiÅ¡kė savo simpatijas ir antipatijas pavaldiniui, nevertino jo pagal dalykines savybes, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 1 punktÄ , Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , Vilniaus teritorinės muitinės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus 2018 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 3V-53, 56.1 papunktį ir 61 punktÄ (iki 2018 m. gegužės 24 d. galiojusios redakcijos 54.1 papunktį ir 59 punktÄ ) ir tokiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimÄ .

4.5. Skundžiamu įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

6. Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi pagrindinių tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Ä®sakymo priėmimo dienÄ galiojusi redakcija) (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – Å¡iame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigÅ«no kaltės.

7. PareiÅ¡kėjas, ginčydamas jam paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ , kelia abejonę dėl pareigÅ«nės M. G. 2016 m. daryto garso įraÅ¡o, kuris buvo pateiktas kaip įrodymas, nes, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis turi bÅ«ti pripažintas kaip neteisėtas pagrindas konstatuoti pareiÅ¡kėjo pažeidimus, nes yra padarytas prieÅ¡ daugiau nei trejus metus nuo pažeidimų. Vertindamas šį pareiÅ¡kėjo argumentÄ , teismas pažymi, kad IÅ¡vadoje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad Komisija, atsižvelgusi į tai, jog garso įraÅ¡as darytas 2016 m., t. y. daugiau nei prieÅ¡ metus, Å¡io pareiÅ¡kėjo elgesio nevertina dėl atsakomybės taikymui suėjusios senaties termino, tačiau kartu pripažino, kad toks elgesys, kuris užfiksuotas garso įraÅ¡e, charakterizuoja asmenį kaip nekultÅ«ringÄ , negebantį kontroliuoti savo elgesio.

Taip pat Komisija pripažino, kad daryto 2016 m. garso įraÅ¡o duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas dėl emocijų, visiems girdint, M. G. reiÅ¡kia nepagrįstus priekaiÅ¡tus, kad kažko ji nepadarė, blogai dirba, todėl Komisija padarė iÅ¡vadas, kad jau nuo 2016 m. pareiÅ¡kėjas dėl emocijų ir jausmų nepagrįstai neigiamai vertina M. G. darbÄ . Teismas pažymi, kad pats pareiÅ¡kėjas neneigia, kad M. G. atžvilgiu elgėsi nepagarbiai. Tokį pareiÅ¡kėjo tęstinį elgesį labai aiÅ¡kiai įrodo atliekant tarnybinį patikrinimÄ apklaustų kitų pareigÅ«nų (R.

Å ., A. A., V. Ž., V. P., R. N. (R. N.), A. V. (A. V.), I. Ž. ir S. A.) parodymai. Minėti pareigÅ«nai patvirtino, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pusės M. G. atžvilgiu visada jaučiama pagieža ir demonstruojamas žeminimas jos, kaip nekompetentingos darbuotojos, bendraujant su ja vartojamos menkinančios frazės. IÅ¡vadoje yra nurodoma tikslios situacijos, kuriose M. G. buvo žeminama pareiÅ¡kėjo, todėl teismas sutinka su atsakovu, kad iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjo netinkamo elgesio M. G. atžvilgiu padaryta apklausus ne vienÄ pareigÅ«nÄ ir abejoti tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje padaryta iÅ¡vada dėl faktinių aplinkybių, jog pareiÅ¡kėjas žemino M.

G., nėra jokio pagrindo. Taigi teismas pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad Ä®sakymas turi bÅ«ti panaikintas dėl to, kad yra suėjęs senaties terminas vertinti darytÄ garso įraÅ¡Ä , atmeta kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad ginčo situacija susiklostė dėl to, jog jis pagal tarnybines funkcijas siekė iÅ¡spręsti Vilniaus teritorinės muitinės MGP dėl darbuotojų trÅ«kumo susiklosčiusiÄ situacijÄ , kai budėjimui buvo skiriami darbuotojai ne pagal savo darbines funkcijas. Teismas pažymi, kad toks pareiÅ¡kėjo argumentavimas niekaip nepaneigia ir (ar) nepateisina jo netinkamo elgesio su pareigÅ«ne M. G.. PareiÅ¡kėjui, kuris eina Vilniaus teritorinės muitinės MGP virÅ¡ininko pavaduotojo pareigas, kaip ir kiekvienam muitinės pareigÅ«nui privalu savo elgesiu bÅ«ti pavyzdžiu kitiems ir laikytis Etikos kodekse nustatytų principų.

8. Teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjo teiginį dėl, jo manymu, netinkamai atsakovo nustatyto laikotarpio, kada buvo padarytas pažeidimas, t. y. kad pažeidimas prasidėjo 2017 m. ir tęsėsi iki 2019 m. rugsėjo 11 d. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pažeidimas buvo tęstinis, truko ilgÄ laikotarpį, pagal savo pobÅ«dį susidedantis iÅ¡ daugelio fragmentų, todėl nėra įmanoma nustatyti visų įvykių datų, o pareigÅ«nams, kurie teikė paaiÅ¡kinimus, gali bÅ«ti pakankamai sudėtinga atsiminti konkrečių įvykių datas. IÅ¡vadoje nurodant, kad M. G. žeminimas vyko tiksliai nenustatytu laikotarpiu, t. y. prasidėjo 2017 m. ir tęsėsi iki 2019 m. rugsėjo 11 d., nors nėra pakankamai tikslus, tačiau nagrinėjamu atveju tokio laikotarpio nurodymas yra pateisinamas ir negali bÅ«ti pripažintas procedÅ«riniu pažeidimu. PareiÅ¡kėjas suprato, už kokiÄ veikÄ jis yra patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.

9. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad tarnybinis patikrinimas atliktas aplaidžiai, nebuvo nustatytos visos bylos reikÅ¡mingos aplinkybės. Teismas, atsakydamas į šį argumentÄ , pabrėžia, kad atsakovas iÅ¡samiai atliko tyrimÄ , buvo apklausti pareigÅ«nai, iÅ¡samiai iÅ¡analizuotas Etikos komisijos priimtas sprendimas, pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė aktyviai dalyvauti – teikti paaiÅ¡kinimus, įrodymus, praÅ¡ymus. Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad IÅ¡vada neturi trÅ«kumų, kurie galėtų bÅ«ti esminiai, t. y. tokie, kurie sudarytų pagrindÄ pripažinti esminį pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

10. Nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl aplinkybės, kad Etikos komisijos pirmininkas buvo jo atžvilgiu Å¡aliÅ¡kas. PareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad Etikos komisijos pirmininkas Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas A. S. kuruoja MGP ir iÅ¡ esmės kontroliuoja Å¡io posto darbÄ , pati savaime nesudaro pagrindo teigti, kad Å¡is asmuo yra Å¡aliÅ¡kas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas jokių duomenų apie tariamÄ Å¡aliÅ¡kumÄ jo atžvilgiu ar viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ nepateikia, todėl argumentai dėl Etikos komisijos pirmininko Å¡aliÅ¡kumo atmestini kaip nepagrįsti. Teismas nenustatė Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atlikto tyrimo tendencingumo (neobjektyvumo).

11. Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautÄ informacijÄ .

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (LVAT 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ . IÅ¡vadoje konstatuotas Å¡io padaryto pažeidimo ne tik tęstinumas, bet ir kartotinumas, taip pat atsižvelgta į pareiÅ¡kėjo asmenybę charakterizuojančias savybes (pagal apklaustų darbuotojų anketas).

12. Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalį, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.

Teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas reikÅ¡mingas aplinkybes (tarnybinio nusižengimo faktÄ , kaltės formÄ (tyčia), pareiÅ¡kėjo charakteristikÄ ), daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo panaikinti paskirtÄ nuobaudÄ . Nagrinėjamu atveju griežtas papeikimas laikytinas proporcinga ir adekvačia nuobauda už padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ .

13. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas plačiau nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

14. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra jokio pagrindo panaikinti Ä®sakymÄ . Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ .

15. Atmetus pareiÅ¡kėjo skundÄ , nėra pagrindo jam priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė