2023-04-26 Nr. CB-3678-2-35-3-01701-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1942

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01701-2022-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2023 m. balandžio 11 d. pateiktu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BFMG“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingleby Lithuania Agro“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „BFMG“ ir bankrutavusiai žemės ūkio bendrovei „Artumė“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai, ir įpareigojimo atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nutraukus bylą dėl to, kad ieškovas atsisakė ieškinio, nepagrįstai neįvertino, kad atsakovės bankrutuojančios ŽŪB „Artumė“ nemokumo administratorė UAB „BFMG“ yra netinkamas atsakovas byloje, o apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės UAB „BFMG“ atskirajame skunde išdėstytų teisinių argumentų šiuo aspektu. Tinkamu atsakovu galėtų būti tik pats juridinis asmuo nuosavybės teise valdantis žemės sklypus, o juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Taigi, Juridinio asmens nemokumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalimi yra aiškiai apibrėžtas nemokumo administratoriaus statusas su jo administruojamu bankrutuojančiu subjektu, o teismai šiuo atveju neįvertino nemokumo proceso specifikos. Teismams laikant, kad ieškovės naudai visgi yra priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, šių išlaidų atlyginimas galėjo būti priteisiamas tik iš bankroto procesui administruoti skiriamų lėšų (jas sumokant iš bankrutuojančiai ŽŪB „Artumė“ administruoti skirtų išlaidų), o ne tiesiogiai iš nemokumo administratorės UAB „BFMG“. Apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismui ir nemotyvuodamas dėl atsakovės esminių argumentų atmetimo, pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalies nuostatą. Teismo nutartyje taip ir liko nepasisakyta ir nepateikti motyvai dėl to, ar ieškovė apskritai pagrįstai pradėjo procesą pareikšdama ieškinį, ar ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, ar ieškovė veikė sąžiningai, arba bent jau minimaliai apdairiai ir rūpestingai, ar pateisinamos priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais atsakovės kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys

Agnė Tikniūtė