2020-02-19 Nr. AB-3727-3-62-3-02605-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-116-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02605-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Solaneksa“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas E. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2019 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 1SS-2015-(5.59.E.) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą tenkinti pareiškėjo prašymą patvirtinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (ŽPDRIS sistemoje bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), projektą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad NŽT ginčijamu Sprendimu pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti motyvuodamas tuo, jog tokie skundai dėl NŽT struktūrinio padalinio išvados dėl Projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo nepatenka į Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio reglamentavimo sritį.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčijamu NŽT Sprendimu teritorinio padalinio administracinio akto teisėtumas nebuvo tikrinamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pareiškėjo prašymas NŽT nebuvo nagrinėtas, nors NŽT vadovas yra vienas iš subjektų galinčių priimti sprendimą dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, 68 p.). Pareiškėjas ginčija NŽT Sprendimą kaip sukeliantį jam tiesiogines teisines pasekmes ir prašo įpareigoti instituciją patvirtinti žemės sklypo projektą. Reikalavimų NŽT teritoriniam padaliniui, kurie galėtų būti nagrinėjami Regionų apygardos administraciniam teisme, pareiškėjas skunde nereiškia.

Teismas nurodė, kad NŽT buveinė (Gedimino pr. 19, Vilnius) yra Vilniaus apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje, todėl ginčo nagrinėjimas priskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teismas, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Regionų apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjui išaiškino, kad dėl ginčo sprendimo jis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 31 str. 1 d., 33 str. 3 d.).

III. Pareiškėjas E. R. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis skunde pakankamai aiškiai nurodė, jog jo teisių pažeidimą sudaro neigiamas patikrinimo aktas Nr. FPA-959-(8.14) ir tikrasis jo teisinis lūkestis yra pakeisti šio akto teisines pasekmes. Pareiškėjas siekdamas savo teisinio lūkesčio bei vadovaudamasis išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, dėl patikrinimo akto kreipėsi į viešojo administravimo subjekto vadovą, kuris 2019 m. spalio 21 d. rašte Nr. 1SS-2015-15.59.E ne sukūrė teisinį santykį tarp pareiškėjo ir NŽT, bet atliko ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka funkciją, t. y. pasisakė apie tai, kad anksčiau sukurtas ir pareiškėjo viešojo administravimo subjekto vadovui apskųstas teisinis santykis neturi priešingumo teisei požymių, tai pareiškėjui garantuoja, kad ginčas tarp šalių bus išnagrinėtas Regionų apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną Regionų apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertindamas keliamo ginčo esmę, nustatė, kad pareiškėjas ginčija NŽT Sprendimą kaip sukeliantį jam tiesiogines teisines pasekmes ir prašo įpareigoti instituciją patvirtinti žemės sklypo projektą. Reikalavimų NŽT teritoriniam padaliniui, kurie galėtų būti nagrinėjami Regionų apygardos administraciniam teisme, pareiškėjas skunde nereiškia.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį, pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas ginčija NŽT Sprendimą ir jokių reikalavimų NŽT teritoriniam padaliniui nereiškia, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas siekia nuginčyti NŽT struktūrinio padalinio (nenurodyta kurio) sprendimą netvirtinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), projektą, parengtą uždarosios akcinės bendrovės „Solaneksa”.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat teigia, kad jo teisių pažeidimą sudaro atsisakymas tvirtinti žemės sklypo projektą ir tikrasis pareiškėjo teisinis lūkestis yra pakeisti šio akto teisines pasekmes. Taigi nors pareiškėjas formuluodamas skundo dalyką ir prašo panaikinti NŽT 2019 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 1SS-2015-(5.59.E.), kuriame paaiškinta NŽT struktūrinio padalinio priimto sprendimo netvirtinti žemės sklypo projektą apskundimo tvarka, tačiau iš skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų akivaizdu, kad savo teisių pažeidimą pareiškėjas kildina iš NŽT struktūrinio padalinio sprendimo, kuriuo atsisakyta tvirtinti žemės sklypo projektą, parengtą uždarosios akcinės bendrovės „Solaneksa”, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas ginčija NŽT Sprendimą kaip sukeliantį jam tiesiogines teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nustatytas skundų trūkumų šalinimo institutas, todėl teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi pasiūlyti pareiškėjui juos pašalinti. Šiuo konkrečiu atveju teismas, būdamas aktyvus, ir pagal ABTĮ 12 straipsnį turėdamas pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, turėtų išaiškinti pareiškėjui teisę ir pasiūlyti patikslinti skundą, kuriame būtų aiškiai suformuluotas skundo dalykas ir pagrindas, nurodytas atsakovas, kuriam reiškiamas reikalavimas ir tik tada spręsti dėl skundo priėmimo / nepriėmimo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Regionų apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, 155 straipsniu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo E. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo E. R. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius