de868319-02b9-4e49-a2eb-35bd8a2b7666 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-277-768/2017Proceso Nr. 1-01-1-23192-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. gruodžio 8 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis,sekretoriaujant JÅ«ratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,pareiÅ¡kėjui M. T.,nevieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – M. T., skundÄ dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, taikymas, n u s t a t ė :

Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi M. T., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai), buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. To paties teismo 2016 m. lapkričio 28 d., 2017 m. balandžio 26 d. ir skundžiama 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimis Å¡ios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas M.

T. buvo tęsiamas. Skundu M. T. praÅ¡o panaikinti jam taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.Jis nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai taikė teisės normas ir klaidingai įvertino faktines aplinkybes, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimÄ . Jo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta komisija, rekomendavusi jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimÄ , veikė pagal teisės aktus, o teismo psichiatras ekspertas Kęstutis Mikučionis nėra jį gydantis gydytojas ir su juo jis nebendravo daugiau nei 2 metus.

Nurodo, kad ir apylinkės teismo posėdyje dalyvavusio prokuroro praÅ¡ymas tęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ nėra pagrįstas jokiais bylos įrodymais apie jo socialinį pavojingumÄ . Atkreipia dėmesį, kad byloje Nr. T-29-477/2017 prokuroras prašė panaikinti taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę. Skunde jis cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalį, 2017 m. spalio 19 d. priverstinio ambulatorinio stebėjimo įvertinimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvirtina, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad jam yra bÅ«tinas ir tikslingas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas.

Pabrėžia, kad per priverstinio gydymo laikotarpį nepadarė naujų nusikalstamų veikų, supranta savo ligos patologijÄ , galimo paÅ«mėjimo ir remisijos atvejus, žino, kad liga nepagydoma ir reikia reguliariai pagal gydytojo rekomendacijas vartoti vaistus. Nurodo, kad gyvena Å¡eimoje, augina du vaikus, dirba.     Be to, skunde jis teigia, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 264 straipsnį, kadangi neužtikrino jo dalyvavimo teismo posėdyje, nors pagal 2016 m. kovo 3-21 d. ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), jis gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti bei dalyvauti teismo posėdžiuose.

Akcentuoja ir tai, kad apylinkės teisme jį gynė teismo paskirtas advokatas, o ne jo paties pasirinktas.   Teismo posėdyje M. T. prašė jo skundÄ tenkinti, prokurorė prašė šį skundÄ atmesti. Skundas tenkinamas.Esminis M. T. skundo argumentas yra tas, kad jo psichikos bÅ«klė žymiai pagerėjo, todėl jam Å¡iuo metu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, galėtų bÅ«ti panaikinta. Su Å¡iuo reikalavimu skundÄ nagrinėjantis teismas sutinka.

Pripažintina, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota, byloje esančių duomenų visuma įvertinta pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pernelyg daug dėmesio skiriant teismo psichiatro eksperto K. Mikučionio paaiÅ¡kinimams teismo posėdžio metu.  Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingÄ veikÄ , taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas.

Å ių priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ : asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.Zarasų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi pripažino, kad M.

T., bÅ«damas nepakaltinamas, jam diagnozuotas bipolinis afektinis sutrikimas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), ir paskyrė jam priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 19 d. teikimu kreipėsi į Zarasų rajono apylinkės teismÄ dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo nutraukimo M. T.. Å iame teikime aptarta M.

T. psichikos bÅ«klė ir pateikiama iÅ¡vada, kad jo psichikos bÅ«klė pastaruoju metu yra pakankamai stabili ir Å¡iuo metu tęsti priverstinį gydymÄ netikslinga, kartu nurodant rekomendacijÄ jam tęsti profilaktinius apsilankymus pas gydytojÄ psichiatrÄ (2 t., 111 b. l.).BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį panaikinti taikytÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, jeigu asmuo pasveiko ir iÅ¡nyksta reikalas tokiÄ priemonę taikyti. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, apylinkės teismas nustatė vienintelį pagrindÄ netenkinti teikimo dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, nutraukimo, o bÅ«tent, teismo nuomone, nors ir M.

T. psichikos bÅ«klė Å¡iuo metu yra pagerėjusi, tačiau negalima teigti, kad jo sveikata pagerėjo tiek, jog visiÅ¡kai iÅ¡nyko jo socialinis pavojingumas ir yra pagrindas nutraukti Å¡ios priemonės taikymÄ . Å i iÅ¡vada nėra teisinga. IÅ¡ 2017 m. spalio 19 d. priverstinio ambulatorinio stebėjimo įvertinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gydytojų konsultacinė komisija, atlikusi M. T. medicininę apžiÅ«rÄ , konstatavo, jog jo psichikos bÅ«klė pakankamai stabili, mÄ stymo ir suvokimo sutrikimų Å¡iuo metu nestebima.

Ligonis konsultacijose apsilanko reguliariai, tinkamai vartoja jam paskirtus vaistus, gyvena Å¡eimoje, augina kÅ«dikį, dirba. Emocionali sfera ir elgesys stabilÅ«s, motyvuotas dirbti ir sutinka tęsti profilaktinius apsilankymus pas gydytojÄ psichiatrÄ . Gydytojų komisija rekomendavo nutraukti ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis (2 t., 112 b. l.). Teismo posėdžio apylinkės teisme metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė - M. T. gydanti gydytoja psichiatrė N. M. teikimÄ palaikė bei papildomai paaiÅ¡kino, kad M.

T. liga yra neiÅ¡gydoma, jam rekomenduojamas pastovus gydymas, tačiau Å¡iuo metu jam yra ligos remisija, jis gali pats gydytis ir vartoti vaistus (2 t., 123 b. l.). Tačiau kiek kitokios nuomonės buvo teismo psichiatras ekspertas K. Mikučionis, kuris teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad nors M. T. Å¡iuo metu yra medikamentinė remisija, tačiau jis turi nuolat lankytis pas gydytojus ir vartoti vaistus. Jo nuomone, priverstinis gydymas M. T. turi bÅ«ti tęsiamas, nes egzistuoja didelė rizika, kad jis gali nutraukti vaistų vartojimÄ , dėl ko jo liga gali atsinaujinti ir net paÅ«mėti, ypač pavartojus alkoholio (2 t., 123-124 b. l.).

Pažymėtina, kad specialistas baudžiamajame procese yra asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įgÅ«džių, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimÄ ir pateikti iÅ¡vadÄ arba paaiÅ¡kinimus jo kompetencijos klausimais (BPK 89 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių suabejoti specialistų – tiek M. T. gydančios gydytojos psichiatrės N. M. bei iÅ¡vadÄ pateikusių gydytojų, tiek teismo psichiatro eksperto K. Mikučionio – kompetencija. Tačiau nagrinėjamu atveju situacija Å¡iek tiek kitokia.

IÅ¡ bylos matyti, kad ekspertas K. Mikučionis M. T. teismo psichiatrijos ekspertizę atliko dar 2016 m. kovo 3-21 d. Pasak apelianto, jis su ekspertu nuo to laiko nėra bendravęs. Byloje tai nėra paneigta. Kita vertus, eksperto K. Mikučionio rekomendacija tęsti M. T. priverstinį gydymÄ iÅ¡ esmės yra susijusi su vienintele aplinkybe, t. y. bÅ«tinumu M. T. reguliariai vartoti vaistus ir prižiÅ«rėti savo psichikos bÅ«klės stabilumÄ . Tačiau tos pačios aplinkybės yra pažymimos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikime.

Beje, kaip galėjo įsitikinti ir apygardos teismas, teismo posėdyje apklausęs apeliantÄ , Å¡ias aplinkybes M. T. kuo puikiausiai supranta ir pats. Jis žino jam nustatytos ligos pobÅ«dį ir suvokia, kad Å¡i liga yra nepagydoma ir jos kontrolė yra bÅ«tina. Dėl Å¡ių priežasčių skundÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, kad teismas turi atsižvelgti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktÄ teikimÄ dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo, gydytojų konsultacinės komisijos iÅ¡vadÄ , kadangi Å¡iuose duomenų Å¡altiniuose pateikiama informacija apie M.

T. psichikos bÅ«klę yra objektyvesnė ir labiau atitinkanti tikrovę. Ä®vertinus aukščiau paminėtas aplinkybes dėl M. T. dabartinės psichikos bÅ«klės, yra akivaizdu, kad toliau taikyti jam ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis nebereikia, nes jo psichikos bÅ«klė yra stabiliai pagerėjusi ir toliau gydant nebepasikeis. Tai reiÅ¡kia, kad ambulatorinio stebėjimo tęsimas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti pateisinamas geresnių gydymo rezultatų siekimu.

Specialistų – gydytojų komisijos iÅ¡vadoje nurodyti duomenys apie M. T. elgesį paskutiniu laikotarpiu leidžia pagrįstai manyti, kad pagal esamÄ psichikos bÅ«klę jis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jam negalima bÅ«tų nutraukti ambulatorinio stebėjimo. Čia ypač svarbu ir tai, kad pats M. T. supranta bÅ«tinybę gydytis, kÄ patvirtina jo apygardos teismo posėdyje duoti paaiÅ¡kinimai apie tai, kad jis žino, jog turi vartoti vaistus ir lankytis pas gydytojus. Å ie duomenys rodo, kad M. T. sugeba kritiÅ¡kai įvertinti savo psichikos bÅ«klę.

SkundÄ nagrinėjantis teismas dar kartÄ pažymi, kad įstatymas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ sieja su asmens sveikatos bÅ«klės pagerėjimu ir pavojingumo iÅ¡nykimu. Pastebėtina ir tai, kad įstatymas neįpareigoja vertinti galimo sveikatos pablogėjimo perspektyvų. Ä®statymas neįtvirtina ir laiko tarpo, kurį turi gydytis asmuo tam, kad atsirastų galimybė naikinti paskirtÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę. Nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė naikinama, jei asmuo tapo nepavojingas visuomenei: pasveiko arba jo psichikos bÅ«klė pagerėjo, kad jis galėtų suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti.

Taigi priverčiamoji medicinos priemonė turi bÅ«ti taikoma tik tol, kol neiÅ¡nyksta reikalas jÄ taikyti. Nenustačius papildomų aplinkybių, kurios didintų asmens pavojingumÄ , darytina iÅ¡vada, kad jis atitinka ir įstatymo reikalaujamÄ kriterijų dėl pavojingumo visuomenei nebuvimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. T. dirba, augina du vaikus, reguliariai gydosi, savarankiÅ¡kai pasirÅ«pina vaistais ir tinkamai juos vartoja be gydytojų priežiÅ«ros.Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, skundÄ nagrinėjantis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad taikant M.

T. priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, jo sveikatos bÅ«klė stabiliai pagerėjo, jo pavojingumas iÅ¡nyko, jis gali toliau gydytis savarankiÅ¡kai, nes suvokia, kad jo liga yra nepagydoma ir nuolatinė psichikos bÅ«klės priežiÅ«ra yra bÅ«tina, todėl yra visos įstatyme numatytos sÄ lygos jam taikomÄ stebėjimo režimÄ panaikinti. Dėl to skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas.Konstatavus tai, skundÄ nagrinėjantis teismas dėl kitų apelianto skundo argumentų nepasisako, kadangi tai nebeturi esminės įtakos sprendžiant esminį Å¡io skundo reikalavimÄ .

Visgi, pažymėtina, kad apeliantas yra teisus skunde nurodydamas, jog jam nebuvo suteikta teisė dalyvauti apylinkės teismo posėdyje, sprendžiant klausimÄ dėl jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, kaip tai numatyta BPK 405 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, apklausa tuo atveju, jei jis gali dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiÅ¡kinimus byloje nagrinėjamais klausimais, taip pat prisideda prie visapusiÅ¡ko bylos iÅ¡nagrinėjimo, savo ruožtu teisėto bei pagrįsto sprendimo priėmimo byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : Panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 19 d. teikimÄ Nr. 54 ir M. T. nutraukti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, taikymÄ .Å i nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                 Donatas Jatužis