2018-05-23 Nr. AB-10248-3-61-3-01763-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-107-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01763-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 25.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Valstybiniam studijų fondui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus universitetui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio studijų fondo (toliau – ir atsakovas, Fondas) 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. R2-176 „Dėl už studijas sumokėtos kainos kompensacijos“ ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, užtikrinantį pareiškėjo teisę gauti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. kovo 30 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu, nurodydamas, jog Vilniaus universiteto (toliau – ir VU) nurodytu elektroniniu paštu 2016 m. vasario 25 d. buvo informuotas apie tai, kad atsakovas paskyrė už studijas sumokėtos kainos kompensavimą. Šios informacijos pareiškėjas anksčiau negavo, nes elektroninio (toliau – ir el.) pašto dėžutė, į kurią atsakovas atsiuntė pranešimą, 2015 m. liepos 17 d. buvo panaikinta. Kadangi pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas, atsakovo prašė leisti pateikti prašymą išmokėti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją. Tačiau atsakovas 2016 m. balandžio 8 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo minėto prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad prašymas nebuvo pateiktas iki einamųjų kalendorinių metų gruodžio 23 d.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas neprašė patvirtinti el. laiško gavimo faktą, t. y. suprato, jog laiškas galėjo adresato nepasiekti. Telefoninio pokalbio su atsakovo atstove metu ji patvirtino, kad tokia situacija, kai aukštųjų mokyklų nurodytais el. pašto adresais asmenys negauna jų siųstų pranešimų, nėra reta. Be to, atsakovas turėjo suprasti, kad nuo studijų pabaigimo (2015 m. birželio 17 d.) iki pranešimo išsiuntimo (2015 m. lapkričio 30 d.) praėjo beveik pusė metų, todėl ir teisingai nurodytas el. pašto adresas dėl įvairių priežasčių galėjo pasikeisti. Žinodamas, kad adresatas gali ir negauti jo siųsto pranešimo, atsakovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai bei suvokė, kad savo elgesiu gali padaryti turtinę žalą. Atsakovas nesikreipė į Vilniaus universitetą, neprašė patikslinti kontaktinių duomenų, pareiškėjui neskambino.

4. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1504 patvirtinto Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 24 punkte įtvirtintą pareigą informuoti pareiškėją, šią pareigą „redukuodamas“ į paprasto el. laiško išsiuntimo faktą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Fondo direktoriaus 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V1-84 „Dėl už studijas sumokėtos kainos kompensavimo nuostatų, dokumentų formų ir prašymo išmokėti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją formos patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V1-84) patvirtintų Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 28 punkte nustatyta, jog Nuostatų 14, 16, 19, 24 punktuose nustatytais atvejais, nesant galimybės informuoti asmenį el. paštu, Fondas turi teisę informuoti asmenį kitais būdais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) panašioje situacijoje administracinėje byloje Nr. A-2094-822/2015 yra konstatavęs, kad Fondas, kaip valstybės remiamas paskolas administruojantis subjektas, galėjo ir privalėjo operatyviai pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą. Susiklosčiusi situacija prieštarauja ir logikos dėsniams, kadangi atsakovas pats nusprendė kompensuoti už studijas, o dabar, remiantis vien formaliu kriterijumi, siekia paneigti savo paties valią.

5. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2015 m. spalio 1 d. pareiškėjas buvo priimtas į Vilniaus universiteto teisės mokslo krypties ištęstinių studijų doktorantūrą. Su Vilniaus universiteto darbuotojais bendrauja kitu elektroniniu paštu. Be to, VU yra žinomas jo telefono numeris, kuriuo galima prisiskambinti ir pranešti apie paskirtą kompensaciją, tačiau tai padaryta nebuvo.

6. Atsakovas Valstybinis studijų fondas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais iš valstybės biudžeto asignavimų skiriama atitinkama suma, kuri naudojama tais metais paskirtoms už studijas sumokėtos kainos kompensacijoms išmokėti. Asmenų, kuriems einamaisiais kalendoriniais metais paskirta kompensacija, prašymai ją išmokėti teikiami Aprašo 25 ir 26 punktuose nustatytais terminais, kadangi visi kompensacijų, paskirtų einamaisiais metais išmokėjimai, atsižvelgiant į Aprašo 28 punkto nuostatas, atliekami iki einamųjų metų pabaigos. Siekiant asmeniui išmokėti kompensaciją iki einamųjų metų pabaigos, jo prašymas turi būti gautas vėliausiai einamųjų metų gruodžio 23 d. Asmeniui nustatyta tvarka nepateikus prašymo išmokėti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją, laikoma, kad jis atsisakė už studijas sumokėtos kainos kompensacijos, ir ši kompensacija tokiam asmeniui neišmokama. Nuostatas dėl kompensacijų išmokėjimo termino (einamųjų metų pabaiga) lemia biudžeto lėšų naudojimo principai ir tvarka. Pasibaigus biudžetiniams metams visos nepanaudotos tų metų lėšos grąžinamos į valstybės biudžetą ir negali būti panaudotos kitais biudžetiniais metais. Praėjusiais kalendoriniais metais paskirtos ir neišmokėtos kompensacijos negali būti išmokamos iš einamaisiais kalendoriniais metais kompensacijoms skirti numatytų lėšų, išskyrus Aprašo 22 punkte nustatytus atvejus, kai asmeniui dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių kompensacija praėjusiais kalendoriniais metais iš viso nebuvo paskirta. Tačiau pareiškėjas neatitiko Aprašo 22 punkte nurodytų aplinkybių.

8. Atsakovo manymu, pareiškėjas 2016 m. vasario 25 d. buvo tinkamai informuotas, jog Fondas jam paskyrė už studijas sumokėtos kainos kompensaciją. Tuo tarpu tai, kad pareiškėjui siųstame pranešime neprašyta patvirtinti, jog elektroninis laiškas gautas, negali būti laikoma pagrindu konstatuoti, kad informavimo pareiga įvykdyta netinkamai. Atsakovas pažymėjo, kad kontaktinius duomenis, kuriais asmuo gali būti informuojamas, perduoda aukštosios mokyklos pagal Aprašo 17 punktą. Šie kontaktiniai duomenys – aukštosios mokyklos pateiktas asmens elektroninio pašto adresas ir telefono numeris. Kitų studentų duomenų Fondas neturi ir jais nedisponuoja. Užtikrinti, kad informacija teikiama Fondui yra teisinga, turi aukštosios mokyklos. Pagrindinis kontaktinių duomenų šaltinis yra pats asmuo, jis pateikia savo duomenis aukštajai mokyklai, todėl jam tenka pareiga, jiems pasikeitus, pateikti informaciją apie duomenų pasikeitimą, taip pat atnaujintus kontaktus. Be to, atsakovas pabrėžė, kad dar nepasibaigus prašymų pildymo laikotarpiui, pareiškėjui buvo skambinta tris kartus, tačiau jis nekėlė ragelio.

9. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-2094-822/2015 buvo sprendžiamas valstybės remiamos paskolos studentei suteikimo klausimas, kuris skiriasi nuo už studijas sumokėtos kainos kompensavimo mechanizmo savo procedūra bei terminais.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

11.1. Fondas 2015 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. A2-78 „Dėl valstybės nefinansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąrašo sudarymo“ kreipėsi į aukštąsias mokyklas, prašydamas iki 2015 m. lapkričio 20 d. pateikti Fondui valstybės nefinansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąrašą. Šiuo raštu Fondas prašė papildyti 2015 m. spalio 20 d. užpildytą formą tik asmens duomenimis (vardas, pavardė, asmens kodas, elektroninio pašto adresas, telefonas) ir pateikti tik aktualų studentų elektroninio pašto adresą.

11.2. Vilniaus universitetas, atsakydamas į Fondo 2015 m. lapkričio 11 d. prašymą Nr. A2-78, 2015 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 12100-SR-2201 „Dėl kompensacijos gavėjų duomenų pateikimo“ 2015 m. lapkričio 20 d. pateikė informacinėje sistemoje „Parama“ (toliau – ir IS „Parama“) patvirtintą kompensacijos gavėjų duomenų lentelę, kartu su valstybės nefinansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąrašu, iš kurio matyti, kad į šį sąrašą įtrauktas K. J. (pareiškėjas), jo elektroninio pašto adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), o tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

11.3. Fondo IS „Parama“ išrašo duomenimis pareiškėjas įrašytas į asmenų, kuriems paskirta už studijas sumokėtos kainos kompensacija, sąrašą.

11.4. Apie tai, kad pareiškėjui paskirta už studijas sumokėtos kainos kompensacija, bei apie tai, kad pareiškėjas privalo pateikti Fondui nustatytos formos prašymą išmokėti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją, pareiškėjas buvo informuotas 2015 m. lapkričio 30 d. pranešimu Fondo IS „Parama“.

11.5. Fondo specialistė 2015 m. gruodžio 7 d. el. laišku kreipėsi į VU, prašydama nurodyti asmenų, kuriems nepavyko išsiųsti el. laiško, kontaktinius duomenis. Tarp nurodytų asmenų pareiškėjo pavardės nėra.

11.6. Pareiškėjas kreipėsi į VU prorektorę, prašydamas atsakyti, ar VU absolventams, baigus studijas VU, yra panaikinamos el. pašto dėžutės (vardas.pavardė@stud.vu.lt).

11.7. Vilniaus universiteto Informacinių technologijų taikymo centras, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, 2016 m. kovo 7 d. raštu Nr. 520000-IS-15-(5201.KTG04) „Dėl K. J. paklausimo“ informavo pareiškėją, kad VU el. pašto adresai studentams kuriami ir naikinami pagal Studijų informacinėje sistemoje esančius duomenis. Baigę ar dėl kitų priežasčių nutraukę studijas studentai įspėjami el. paštu dėl el. pašto dėžutės panaikinimo. Studentui suteikiamas 2 savaičių laikotarpis el. pašto dėžutei susitvarkyti ir informacijai iškelti. Pareiškėjo el. pašto dėžutė buvo panaikinta 2015 m. liepos 17 d., prieš tai (2015 m. liepos 1 d.) informavus el. paštu apie apribotą prieigą prie VU el. paslaugų ir galimybę per nustatytą terminą persikelti reikiamus el. pašto duomenis.

11.8. Pareiškėjas su 2016 m. kovo 30 d. prašymu kreipėsi į Fondo direktorių, prašydamas leisti pateikti prašymą išmokėti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją pasibaigus nustatytam prašymo išmokėti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją pateikimo terminui, už studijas sumokėtos kainos kompensaciją išmokant iki 2016 m. gruodžio 22 d.

11.9. Fondas 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. R2-176 atsisakė suteikti pareiškėjui galimybę pateikti prašymą už studijas sumokėtos kainos kompensacijai gauti, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1504 patvirtintame Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos apraše nustatytą terminą tokiam prašymui pateikti.

11.10. Pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 1 d. buvo priimtas į VU teisės mokslo krypties ištęstinių studijų doktorantūrą.

11.11. Pareiškėjas 2015 m. spalio 19 d. užsiregistravo VU e. tapatybių valdymo sistemoje, tą pačią dieną užsisakė studento el. paštą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), kuris buvo sukurtas 2015 m. spalio 19 d., jam 2015 m. lapkričio 30 d. pristatyti du noreply@vsf.lt laiškai, kurių laukelyje „Subject“ nurodyta, kad gautas pranešimas informacinėje sistemoje „Parama“. Prie VU informacinės sistemos, kaip studentas, pareiškėjas buvo prisijungęs 2015 m. spalio 19 d. bei 2016 m. balandžio 20 d.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Aprašu, Įsakymu Nr. V1-84, nustatė, kad: asmuo apie tai, ar jam buvo skirta už studijas sumokėtos kainos kompensacija, informuojamas per 5 dienas nuo sprendimo skirti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją priėmimo, išsiunčiant pranešimą aukštosios mokyklos pateiktame Valstybės nefinansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąraše nurodytu asmens elektroninio pašto adresu; asmuo, kuriam skirta už studijas sumokėtos kainos kompensacija, apie prašymų išmokėti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją pateikimo terminą informuojamas išsiunčiant pranešimą aukštosios mokyklos pateiktame Valstybės nefinansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąraše nurodytu asmens elektroninio pašto adresu; nesant galimybės informuoti asmenį elektroniniu paštu, Fondas turi teisę informuoti asmenį ir kitais būdais.

13. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad apie tai, jog pareiškėjui paskirta už studijas sumokėtos kainos kompensacija, bei apie tai, kad jis privalo pateikti Fondui nustatytos formos prašymą išmokėti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją, pareiškėjas buvo informuotas 2015 m. lapkričio 30 d. pranešimu Fondo IS „Parama“. Pareiškėjas 2015 m. spalio 19 d. užsiregistravo VU e. tapatybių valdymo sistemoje, tą pačią dieną užsisakė studento paštą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), kuris buvo sukurtas 2015 m. spalio 19 d., jam 2015 m. lapkričio 30 d. pristatyti du noreply@vsf.lt laiškai, kurių laukelyje „Subject“ nurodyta, kad gautas pranešimas informacinėje sistemoje „Parama“. Teismas sprendė, kad pareiškėjas apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą išmokėti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją bei prašymo šią kompensaciją išmokėti padavimo terminą buvo informuotas tuo el. pašto adresu, kurį Fondui nurodė VU, teikdamas Įsakymu Nr. V1-84 patvirtintą Valstybės nefinansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąrašą.

14. Teismas akcentavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog Fondas 2015 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. A2-78 „Dėl valstybės nefinansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąrašo sudarymo“ kreipėsi į aukštąsias mokyklas, prašydamas iki 2015 m. lapkričio 20 d. pateikti Fondui valstybės nefinansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąrašą. Šiuo raštu Fondas prašė papildyti 2015 m. spalio 20 d. užpildytą formą tik asmens duomenimis (vardas, pavardė, asmens kodas, el. pašto adresas, telefonas) ir pateikti tik aktualų studentų el. pašto adresą.

15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad Fondas, priėmęs sprendimą skirti pareiškėjui už studijas sumokėtos kainos kompensaciją, tinkamai atliko jam Aprašu ir Nuostatais įtvirtintą pareigą informuoti pareiškėją.

16. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, jog Apraše vartojama sąvoka „informuojami“ negali būti tapatinama su Nuostatuose vartojama sąvoka „išsiunčiami“, o atsakovas pareigą informuoti įgyvendinęs paprasto el. laiško išsiuntimu pažeidė Apraše nustatytą pareigą pareiškėją informuoti. Teismas akcentavo Aprašo 24 punktą, iš kurio matyti, jog apie Aprašo 21–23 punktuose nurodytus sprendimus bei apie prašymo išmokėti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją pateikimo terminą sprendimuose nurodyti asmenys informuojami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Nuostatų nustatyta tvarka, o Nuostatai įtvirtina pareigą apie priimtą sprendimą informuoti el. paštu.

17. Teismas, įvertinęs pareiškėjo akcentuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2094-822/2015 turinį, nustatė, kad pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl valstybės remiamos paskolos studijų kainai suteikimo, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos situacijos negalima lyginti su šioje byloje susiklosčiusia situacija, kadangi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės bei teisinės aplinkybės skirtingos.

18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Fondas tinkamai įvykdė visas jam Aprašu ir Nuostatais nustatytas pareigas, priėmęs sprendimą išmokėti pareiškėjui už studijas sumokėtos kainos kompensaciją, apie priimtą sprendimą ir prašymo išmokėti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją pateikimo terminą tinkamai informavo pareiškėją aukštosios mokyklos nurodytu el. pašto adresu, padarė išvadą, kad pareiškėjas, laiku nepateikęs prašymo Fondui išmokėti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją, šios kompensacijos, remiantis Aprašo 27 punktu, atsisakė, todėl naikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, užtikrinantį pareiškėjo teisę gauti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją, nėra pagrindo.

19. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog VU darbuotojams yra žinomas jo el. paštas bei telefono numeris, kuriuo galima prisiskambinti ir pranešti apie paskirtą kompensaciją, nepatvirtina jo skundo pagrįstumo, nes pareiga pranešti Fondui pareiškėjo aktualius kontaktinius duomenis teko VU.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis tik formaliais kriterijais, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką bei teisingumo ir protingumo kriterijus, neįvertino aplinkybės, kad tik atsakovas yra įgaliotas išspręsti ginčo situaciją. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas savo turiniu nėra teisingas, nes nagrinėjamu atveju jis, būdamas nekaltas, patyrė neigiamas turtines pasekmes. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo vadovautis jo pirminiame skunde nurodytų teisės aktų nuostatomis bei nurodyta teismine praktika.

Taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas informavimo pareigą turėjo įgyvendinti atlikdamas tokius veiksmus, kurių dėka informacija pareiškėjui taptų žinoma. Be to, akcentuoja, kad šiuo atveju atsakovas pripažįsta, jog VU nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) nusiuntęs pranešimą neprašė adresato patvirtinti laiško gavimą, ką būtų padaręs bet kuris protingas ir apdairus asmuo. Pareiškėjas kartu nurodo, kad atsakovo atsiliepime ir atsakovo atstovės teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai dėl informavimo telefonu yra prieštaringi.

Pasak pareiškėjo, atsiliepime atsakovas pažymėjo, kad skambinant telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) adresatas nekėlė ragelio, tačiau atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog skambinant nurodytu numeriu operatorius pranešė, kad su adresatu nėra galimybės susisiekti. Tokiu būdu, pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo suprasti, jog nėra tikrumo, kad adresatas yra informuotas. Nepaisant to, atsakovas tolesnių veiksmų nesiėmė. Pareiškėjas papildomai pabrėžia, kad atsakovo atstovė teismo posėdyje patvirtino faktą, jog aukštosios mokyklos atsakovui pateikia ir neteisingus asmenų, kurie turi teisę į studijų kompensaciją, kontaktinius duomenis.

Kita vertus, pasak pareiškėjo, atsakovas turėjo suprasti, kad nuo studijų pabaigimo (2015 m. birželio 17 d.) iki pranešimo išsiuntimo (2015 m. lapkričio 30 d.) net ir teisingai nurodyti asmens kontaktai dėl įvairų priežasčių galėjo pasikeisti. Tačiau atsakovas nesikreipė į VU, neprašė patikslinti kontaktinius duomenis, pareiškėjui neskambino. Pareiškėjo nuomone, atsakovas iš VU pateikto el. pašto adreso negalėjo nesuprasti apie studijas VU Teisės fakultete, todėl galėjo kreiptis į minėtą fakultetą, kuris turėjo aktualius pareiškėjo kontaktinius duomenis, tačiau atsakovas nei į VU, nei į VU Teisės fakultetą nesikreipė.

Taigi, pareiškėjo nuomone, atsakovas, žinodamas, jog adresatas gali ir negauti jo siųsto el. laiško, nes kontakto telefonu nebuvo, privalėjo suvokti, kad savo elgesiu gali padaryti turtinę žalą, todėl tokiu būdu elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Pareiškėjas pažymi, kad dėl susidariusios situacijos yra ir VU kaltės. Pareiškėjo teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad jau nuo 2011 m. jis buvo informuojamas siunčiant žinutes į el. paštą adresu (duomenys neskelbtini). Į šį paštą buvo siunčiama informacija tiek iš VU centrinių rūmų, tiek iš VU Teisės fakulteto.

Pagal į bylą pateiktą 2015 m. liepos 7 d. doktorantūros studijų sutartį, VU privalėjo informuoti jį el. paštu (duomenys neskelbtini) bei tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau 2015 m. lapkričio 20 d. pranešime atsakovui VU nurodė netikslius pareiškėjo kontaktinius duomenis.

22. Atsakovas Fondas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą nepakeistą.

23. Atsakovas savo poziciją iš esmės grindžia atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normomis bei argumentais. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo naujų aplinkybių, nepateikia naujų įrodymų, išsako tuos pačius argumentus, dėl kurių teismas jau yra pasisakęs. Atsakovo teigimu, šiuo atveju pareiškėjas nepagrindžia teismo sprendimo nepagrįstumo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, atsakovo manymu, tinkamai taikė teisės normas, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą bei teisingą sprendimą.

Atsakovas pabrėžia, kad Aprašas numato informavimo pareigą Fondui, o Nuostatuose numatytas detalesnis reglamentavimas, neprieštaraujantis teisės aktams bei teisės aktų hierarchijos principams, t. y. numatyta, kokiu būdu Fondas informuoja asmenis apie paskirtą už studijas sumokėtos kainos kompensaciją. Todėl, atsakovo teigimu, lyginti informavimo ir išsiuntimo sąvokas netikslinga ir nelogiška. Atsakovas teigia, kad pats pareiškėjas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas bei neatsakingai elgėsi nesinaudodamas sukurta el. pašto dėžute.

Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad oficialiai būtų prašęs VU naudoti kitą el. pašto adresą. Kadangi tokios informacijos nėra, pasak atsakovo, šiuo atveju aktualus pareiškėjo pašto adresas yra (duomenys neskelbtini) ir svarbi informacija, įskaitant informaciją apie paskirtą už studijas sumokėtos kainos kompensaciją, jam buvo siunčiama būtent šiuo adresu. Tai, kad pareiškėjas netikrino el. pašto dėžutės turinio, yra tik jo paties atsakomybė. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neginčija informavimo būdo telefono skambučiu.

Pažymi, kad jam buvo skambinta tris kartus, tačiau visais atvejais telefono ryšio operatorius informuodavo, kad su abonentu nėra galimybės susisiekti. Operatoriaus suteikta informacija apie adresato nepasiekiamumą, atsakovo teigimu, suponuoja išvadą, kad abonentas yra naudojamas. Atsakovas mano, kad elgėsi atidžiai ir rūpestingai, siekdamas, jog informacija pareiškėją pasiektų, t. y. dėjo maksimalias pastangas susisiekti su pareiškėju visais įmanomais būdais. Atsakovas akcentuoja pareiškėjo pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, t. y. pateikti informaciją apie duomenų pasikeitimą, taip pat atnaujintus kontaktus, kuriais asmuo galėtų būti surastas, bei teisę pasidomėti, ar aukštoji mokykla turi aktualius kontaktinius duomenis.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus universitetas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą nepakeistą.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas nuo 2010 m. studijavo VU Teisės fakulteto studijų programose ir 2015 m. baigė VU Teisės fakultetą, įgydamas teisės magistro laipsnį. Kaip ir visi VU studentai, pareiškėjas registravosi VU studijų informacinėje sistemoje (toliau – ir VUSIS), vadovaudamasis VU nustatyta tvarka. Pagal VU galiojančią tvarką ir pareiškėjo su VU pasirašytą studijų sutartį, visa informacija apie studijų procesą studentui pateikiama jam prisijungus prie informacinės sistemos ir susikūrus virtualią studento darbo vietą su studento elektroninio pašto adresu.

Informacija apie studijų proceso valdymą, studentų naudojimąsi VUSIS bei el. pašto adresų sudarymą yra viešai prieinama visiems asmenims VU oficialioje interneto svetainėje. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pagal VU galiojantį teisinį reguliavimą, teikiant informaciją, susijusią su asmens studijomis, pačiam studentui ar tretiesiems asmenims, naudojami VUSIS esantys asmens kontaktiniai duomenys. Paaiškina, kad 2015 m. pareiškėjas buvo priimtas į VU Teisės fakulteto teisės mokslo krypties ištęstinių studijų doktorantūrą.

Doktorantūros studijų sutartis buvo pasirašyta 2015 m. liepos 7 d. VU oficialioje interneto svetainėje doktorantams yra nuolat teikiama informacija, susijusi su studijomis, tarp jų ir informacija, susijusi su organizaciniais reikalais. Rubrikoje „Aktualijos“ yra patalpintas kvietimas doktorantams susikurti savo asmeninius universiteto el. paštus per rugsėjo–spalio mėnesius, t. y. prasidėjus mokslo metams. Atitinkamai pareiškėjas 2015 m. spalio 19 d. sėkmingai užsiregistravo VU e. tapatybių valdymo sistemoje (toliau – ir VU IDM).

Tą pačią dieną jis užsisakė studento el. paštą (duomenys neskelbtini). Šis adresas buvo sukurtas nurodytą dieną. Pasak trečiojo suinteresuoto asmens, akivaizdu, kad, pareiškėjui atlikus tokį veiksmą, buvo aiškiai išreikšta jo valia ir ketinimas VU studento el. paštu naudotis ir šiuo adresu gauti informaciją. Vėliau jokių veiksmų ar pakeitimų nebuvo atlikta. 2015 m. lapkričio 20 d. VUSIS buvo matomas pareiškėjo aktyvuotas studento el. paštas ir ši informacija buvo teikiama Fondui. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai akcentuoja VU pareigą pateikti atsakovui jo asmeninį el. pašto adresą, kadangi tokia pareiga, anot pareiškėjo, įtvirtinta doktorantūros studijų sutartyje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad nagrinėjama situacija yra susijusi su pareiškėjo, kaip buvusio magistranto, o ne doktoranto studijomis. Tuo tarpu doktorantūros sutartyje yra nurodoma, kad VU gali siųsti informaciją pačiam pareiškėjui jo nurodytu asmeniniu el. paštu, jei tokį informacijos teikimo būdą VU pasirinktų. Tačiau šiuo atveju informacija apie pareiškėją buvo teikiama Fondui, o pateikti VUSIS esantys duomenys jų teikimo momentu buvo teisingi ir aktualūs. Trečiasis suinteresuotas asmuo kartu pabrėžia, kad 2015 m. lapkričio 30 d. pareiškėjui minimu el. pašto adresu buvo pristatyti du laiškai, todėl nebuvo jokio pagrindo tikslinti pareiškėjo kontaktinę informaciją.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas savo interesais ir teisių įgyvendinimu turėjo rūpintis aktyviai ir nebūti pasyvus. Pažymi, kad po 2015 m. spalio 19 d. atliktos registracijos pareiškėjas prie studentų serverio prisijungė tik 2016 m. vasario 24 d. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, būtent pareiškėjo aktyvumo ir rūpestingumo stoka lėmė susiklosčiusią situaciją, kadangi pareiškėjas netikrino savo el. pašto dėžutės ir neskaitė jam atsiųstų laiškų. Todėl pareiškėjas nepagrįstai bando perkelti atsakomybę atsakovui ir VU, nors abu subjektai atliko teisėtus ir pakankamus veiksmus, kuriuos atlikti juos įpareigojo galiojantys teisės aktai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo patvirtina, kad Fondui 2015 m. lapkričio 20 d. nurodytas pareiškėjo el. pašto adresas buvo aktualus ir atsakovo informacija, siųsta šiuo adresu, nuo 2015 m. spalio 19 d. pareiškėjo pašto dėžutę pasiekė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio studijų fondo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. R2-176 „Dėl už studijas sumokėtos kainos kompensacijos“, kuriuo Fondas netenkino pareiškėjo prašymo leisti jam pateikti prašymą išmokėti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją praleidus Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos apraše nustatytą terminą, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, užtikrinantį jo teisę gauti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją.

28. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis bei ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl joms pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas, išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų, o apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir savo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos duomenimis iš esmės neginčijamai nustatyta, jog Vilniaus universiteto Fondui pateiktame 2015 m. lapkričio 20 d. Valstybės nefinansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąraše nurodytas pareiškėjo el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) ir telefono numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 48). Fondo valdybos 2015 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. VN-49 pareiškėjui paskyrus už studijas sumokėtos kainos kompensaciją, tą pačią dieną, t. y. 2015 m. lapkričio 30 d., pareiškėjui el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta informacija apie tai, kad jam paskirta minėta kompensacija (b. l. 23–25). Nors pareiškėjas akcentuoja, kad nurodyta jo el. pašto dėžutė, jam baigus magistrantūros studijas, buvo panaikinta 2015 m. liepos 17 d., pažymėtina, jog iš VU Informacinių technologijų taikymo centro 2016 m. kovo 7 d. rašto matyti, kad, panaikinus el. pašto dėžutę, adresas rezervuojamas vieneriems metams ir nenaudojamas kitiems asmenims (b. l. 5). Atitinkamai pareiškėjas, įstojęs į doktorantūros studijas, el. paštą tokiu pačiu adresu užsisakė dar 2015 m. spalio 19 d., o 2015 m. lapkričio 30 d. jam buvo pristatyti du laiškai iš adreso noreply@vsf.lt, kurių laukelyje „Subject“ nurodyta, kad gautas pranešimas informacinėje sistemoje „Parama“; tačiau po 2015 m. spalio 19 d. pareiškėjas prie studentų serverio prisijungė tik 2016 m. vasario 24 d. (b. l. 45, 49–51).

31. Taigi, minėtos byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad tiek Vilniaus universitetui teikiant Fondui Valstybės nefinansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąrašą, tiek Fondui siunčiant pareiškėjui pranešimą apie paskirtą kompensaciją minėtame sąraše nurodytu el. pašto adresu, šis pareiškėjo el. pašto adresas buvo teisingas ir aktualus, todėl spręstina, kad informacija, siųsta pareiškėjui nurodytu el. pašto adresu nuo 2015 m. spalio 19 d., įskaitant minėtą Fondo 2015 m. lapkričio 30 d. siųstą pranešimą apie paskirtą kompensaciją, jo pašto dėžutę pasiekė. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad atsakovo atstovė teismo posėdyje patvirtino faktą, jog aukštosios mokyklos atsakovui pateikia ir neteisingus asmenų, kurie turi teisę į studijų kompensaciją, kontaktinius duomenis, šiuo atveju tai nėra reikšminga, kadangi, kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus universiteto Fondui pateikti kontaktiniai duomenys (el. pašto adresas) buvo aktualūs ir teisingi. Tai, kad tarp Vilniaus universiteto ir pareiškėjo sudarytoje 2015 m. liepos 7 d. doktorantūros studijų sutartyje nurodyti kitokie pareiškėjo kontaktiniai duomenys (b. l. 55–56), teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją, kadangi nagrinėjama situacija yra susijusi su pareiškėjo, kaip buvusio magistranto, o ne doktoranto studijomis, be to, Fondas nėra minėtos sutarties šalis ir joje nurodytų kitų pareiškėjo kontaktinių duomenų neturėjo.

32. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Nuostatų 14 punktą asmuo apie tai, ar jam buvo skirta už studijas sumokėtos kainos kompensacija, informuojamas Aprašo 24 punkte nurodytais terminais išsiunčiant pranešimą aukštosios mokyklos pateiktame Valstybės nefinansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąraše nurodytu asmens elektroninio pašto adresu. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju Fondas tinkamai atliko jam Aprašu ir Nuostatais įtvirtintą pareigą informuoti pareiškėją. Tuo tarpu teisės aktai nenumato Fondui pareigos prašyti adresato patvirtinti laiško gavimą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

33. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Fondo darbuotojai, dar nepasibaigus Apraše nustatytam terminui prašymui išmokėti kompensaciją pateikti, papildomai net tris kartus bandė susisiekti su pareiškėju Valstybės nefinansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąraše nurodytu jo telefono numeriu (b. l. 28), t. y. ėmėsi papildomų priemonių, siekiant informuoti pareiškėją apie jam paskirtą kompensaciją. Pabrėžtina, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog atsakovo atsiliepime ir atsakovo atstovės teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai dėl informavimo telefonu yra prieštaringi, kadangi atsiliepime atsakovas pažymėjo, kad skambinant telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) adresatas nekėlė ragelio, tačiau atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog skambinant nurodytu numeriu operatorius pranešė, kad su adresatu nėra galimybės susisiekti, nepaneigia minėtos išvados, kad Fondas tinkamai atliko jam įtvirtintą pareigą informuoti pareiškėją.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl paties pareiškėjo pasirinkto pasyvaus elgesio modelio (neveikimo), prie minėto savo el. pašto adreso po 2015 m. spalio 19 d. prisijungiant tik 2016 m. vasario 24 d., t. y. net po daugiau nei 4 mėnesių, ir nustatytu terminu nepateikus Fondui prašymo išmokėti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją, kilo Aprašo 27 punkte įtvirtintos neigiamos pasekmės, t. y. laikoma, kad pareiškėjas atsisakė už studijas sumokėtos kainos kompensacijos, ir ši kompensacija jam neišmokama.

35. Šiuo aspektu kartu akcentuotina, kad pagal Aprašo 26 punktą Fondo direktorius gali priimti sprendimą leisti asmeniui pateikti prašymą išmokėti kompensaciją pasibaigus Aprašo 25 punkte nustatytam terminui (t. y. 15 darbo dienų nuo sprendimo skirti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją priėmimo), bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 23 d. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Fondo direktorių su prašymu leisti jam pateikti prašymą išmokėti kompensaciją pasibaigus Apraše nustatytam terminui kreipėsi tik 2016 m. kovo 30 d., t. y. jau kitais kalendoriniais metais (b. l. 9).

36. Papildomai pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo akcentuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtos administracinės bylos Nr. A-2094-822/2015 ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis minėta byla.

37. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju nėra pagrindo naikinti Valstybinio studijų fondo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. R2-176 „Dėl už studijas sumokėtos kainos kompensacijos“ ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, užtikrinantį pareiškėjo teisę gauti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją. Todėl skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius