de8437de-1701-4e58-9d0d-9a390c8a402f · Kauno apygardos teismas

                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-408-594/2017                                                                                    Proceso Nr. 1-20-9-00985-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                            2.4.6.1.; 2.4.7.; 2.4.8. (S)          KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2017 m. lapkričio 6 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorams Jaunučiui Vailioniui, Vytautui Turauskiui,nukentėjusiajai R.

T. ir jos atstovei advokatei V. K.,nuteistiesiems R. K., L. K. ir jų gynėjui advokatui D. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. K. (toliau – R. K.) ir L. (L.) K. (toliau – L. K.) gynėjo advokato D. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. ir L. K. buvo pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:- R.

K. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose. - L. K. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jÄ nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose.R. K. ir L. K. skirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytiniai pasižadėjimai neiÅ¡vykti, paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiosios R. T. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, jos naudai solidariai iÅ¡ R. K. ir L.

K. priteista 2012,23 (du tūkstančiai dvylika eurų 23 ct) turtinei žalai atlyginti, 3000,00 (trys tūkstančiai) eurų neturtinei žalai atlyginti, 1750,00 (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt) eurų advokato pagalbai apmokėti ir 0,56 eurų išlaidos, susijusios su dokumentų kopijų gavimu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. K. ir L. K. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie, veikdami bendrai, 2013 m. birželio 24 d. apie 22.30 val., namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), R.

K. bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, R. K. tyčia pastÅ«mus ranka du kartus nukentėjusiÄ jÄ R. T., dėl ko Å¡i suklupo ant laiptų. Jai atsistojus, L. K. suėmė rankomis R. T. už kaklo ir jį spaudė (smaugė), o R. K. sudavinėjo R. T. rankomis nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į veidÄ ir į galvÄ bei vėl pastÅ«mė jÄ , dėl ko Å¡i pargriuvusi ant laiptų prarado sÄ monę. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , R.

K. rankos kumščiu R. T. sudavė nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į galvÄ bei į veidÄ â€“ tuo padarė nukentėjusiajai R. T. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl poodinės kraujosruvos deÅ¡inio smilkinio srityje, nosies srityje, kairio skruosto – žando srityje, kakle, krÅ«tinkaulio srityje, kairio peties srityje, deÅ¡inio žasto ir deÅ¡inės Å¡launies srityje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimÄ , ne mažiau 7 trauminių poveikių pasėkoje, o dėl iÅ¡sivysčiusių laikino pobÅ«džio adaptacijos grupės psichikos sutrikimų, kurie užsitęsė ilgiau nei 10 dienų, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniu skundu nuteistųjų gynėjas advokatas D.

S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį; nukentėjusiosios R. T. civilinį ieÅ¡kinį atmesti; iÅ¡ nuteistųjų nepriteisti jokių proceso iÅ¡laidų. Nuteistųjų gynėjo teigimu, R. K. ir L. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai liko nepaneigti ir skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atmesti vadovaujantis tik prielaidomis. Advokato teigimu, kiti įrodymai, ne tik kad nepatvirtina nuteistiesiems inkriminuoto kaltinimo, bet prieÅ¡ingai – jį paneigia, iÅ¡ esmės patvirtindami R.

K. ir L. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus. Liudytojų M. M., R. Å . ir L. K. parodymai, nei juos vertinant atskirai, nei visumoje su kitais byloje surinktais ir teismo iÅ¡nagrinėtais įrodymais, prieÅ¡ingai nei tai konstatuota skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, taip pat nesudaro pagrindo priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį Kučinskų atžvilgiu. Motyvuodamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ advokatas pažymi, kad nei vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų nagrinėjamo įvykio vietoje įvykio metu nebuvo ir vertinamo įvykio nematė, o atvykę į įvykio vietÄ savo parodymuose jie tik perteikė atskirus ir subjektyvius nukentėjusiosios pasakojimus.

Nukentėjusioji yra tiesiogiai suinteresuota Å¡ios bylos baigtimi, ji buvo Å¡ios bylos inspiratorė, siekianti apkaltinamojo nuosprendžio R. K. ir L. K. atžvilgiu priėmimo, todėl jos parodymai, negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s.Apeliaciniu skundu ginčijamas ir kitų byloje surinktų bei iÅ¡tirtų įrodymų pagrįstumas. Pabrėžiama, kad nors skundžiamame nuosprendyje remiamasi Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jos pridėta garso įrašų stenograma, tačiau įraÅ¡o padarymo aplinkybės nėra aiÅ¡kios – nėra aiÅ¡kus to įraÅ¡o turinio autentiÅ¡kumas bei jo sÄ sajos su nagrinėjamu byloje įvykiu, dėl ko, jis nelaikytinas tinkamu Kučinskų kaltės įrodymu.

Be to, įraÅ¡e girdimos frazės, nuteistųjų gynėjo įsitikinimu, galėjo bÅ«ti pasakytos ir nuteistųjų nuosekliai iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, kai pati nukentėjusioji užpuolė L. K., o Å¡iÄ R. K. teko ginti nuo to užpuolimo. Teismo medicinos ir teismo psichiatrijos duomenys, pasak advokato, taip pat yra gana kontraversiÅ¡ki, nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Nors priimant skundžiamÄ nuosprendį buvo remiamasi ir teismo medicinos specialisto konsultacine iÅ¡vada, tačiau toks teismo elgesys nei procesiniu, nei faktiniu požiÅ«riu nėra teisingas, nes Å¡is įrodymas gautas apeinant pačius Kučinskus, dalyvaujant vien tik suinteresuotajai bylos baigtimi Å¡aliai – nukentėjusiajai bei jos atstovei.

Be to, tokio pobūdžio specialisto konsultacinės išvados, nėra savarankiški įrodymai. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kodėl teismas rėmėsi 2015 m. rugsėjo 9 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), advokato įsitikinimu, taip pat yra nepagrįsti. Juo labiau, kad byloje yra duomenys apie tai, jog R. T. psichikos sutrikimu – įvairaus sunkumo depresiniu sutrikimu, sirgo nuo 1985 m., gydėsi ambulatoriškai ir psichiatrijos stacionaruose, bent jau iki 2004 m.

Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu Å¡ie duomenys nebuvo tinkamai įvertinti. Apeliaciniu skundu pabrėžiama ir tai, kad iÅ¡ byloje nepaneigtų, nenuginčytų nuteistųjų parodymų seka, kad L. K. gynėsi nuo jÄ užpuolusios R. T., po to ir R. K. gynė savo sutuoktinę L. K., bÅ«tinosios ginties situacija buvo akivaizdi, o jos ribos vertinamu atveju nebuvo virÅ¡ytos. Å ios iÅ¡vados kontekste pažymima ir tai, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla pagal R. K. ir L. K. skundus R.

T. atžvilgiu dėl jų sužalojimo 2013 m. birželio 24 d. vakare (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje. Nors toje baudžiamojoje byloje kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį R. T. atžvilgiu dar nėra iÅ¡nagrinėti, tačiau, advokato įsitikinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog toje byloje bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Å ių duomenų visumoje panaikinus skundžiamÄ apylinkės teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priėmus naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį R. K. ir L.

K. atžvilgiu, nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys, advokato įsitikinimu, taip pat turėtų bÅ«ti atmetamas. Grįsdamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ nuteistųjų gynėjas pažymi, kad R. K. ir L. K. yra jau prielankaus amžiaus (R. K. gim. (duomenys neskelbtini) m., L. K. gim. (duomenys neskelbtini) m.), ne tik ne teisti, bet ir visÄ savo gyvenimÄ nugyvenę nepriekaiÅ¡tingai. BÅ«dami darbingi, užėmę atsakingas pareigas valdžios ir valdymo institucijose, pasižymėję darbe, daug laiko ir sveikatos skyrę Kaunui, Å¡iuo metu abu yra pensininkai, L.

K. turi neįgalumÄ . NepriekaiÅ¡tinga nuteistųjų reputacija iki nagrinėjamo byloje įvykio daugiau nei verčia abejoti nukentėjusiosios versijos tikrumu, o taip pat ir atitinkamo kaltinimo patikimumu, pagrįstumu. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje tiek nuteistieji R. K. ir L. K., tiek jų gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pateiktiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nukentėjusiosios R.

T. ir jos atstovė V. K., prokuroras V. Turauskis, prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistųjų R. K. ir L. K. gynėjo advokato D. S. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Nuteistųjų gynėjo advokato D. S. apeliaciniu skundu iš esmės ginčijama tik nuteistųjų kaltė bei veikos kvalifikavimas, prašant juos išteisinti ir šiuo pagrindu civilinį ieškinį atmesti, bei nepriteisti proceso išlaidų. Kiti pagrindai, kuriais būtų ginčijama nuteistiesiems paskirta bausmė ar priteistos žalos atlyginimo bei proceso išlaidų dydis, nenurodomi, todėl šie klausimai (dėl bausmės, žalos atlyginimo bei proceso išlaidų priteisimo) išsamiau nevertinami.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Minimo straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįsta iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ä®rodymų vertinimas ir su jais susijusių pagrįstų iÅ¡vadų darymas yra nuosprendį priimančio teismo prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, laikytini įrodymais ir ar jie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui.

Aptartos BPK normos atskleidžia iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ , daryti iÅ¡vadas, kurie bylos duomenys atitinka visas įstatymų nuostatas ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad apylinkės teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir kaltais pripažindamas nuteistuosius pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, aptarto teisinio reguliavimo nesilaikė, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais skundo argumentais nesutinka.

Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas R. K. ir L. K. inkriminuojamos nusikalstamo veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį R. K. ir L. K. atžvilgiu. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti apylinkės teismo sprendimÄ , remiantis vien tik apelianto savaip pateikiama, tačiau pakankamai objektyviais duomenimis nepagrįsta, nagrinėjamų įvykių versija, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ paminėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v.

Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesÄ apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) iÅ¡dėstytos motyvuotos iÅ¡vados dėl apeliacinio skundo esmės neturi bÅ«ti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ , bet turi bÅ«ti atsakyta į apeliacinio skundo praÅ¡ymus ar esminius argumentus.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų esmės iÅ¡ naujo nekartoja. IÅ¡ to seka, kad nuteistųjų gynėjo apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, dalį jų grindė prielaidomis, tuo pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymÄ , kas yra esminis pažeidimas, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. ir L. K. Å¡ios nutarties 1 punkte apraÅ¡ytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis asmeninio konflikto metu su kaimyne R. T., naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ , kurio pasekmėje R. T. buvo padaryti kÅ«no sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei iÅ¡sivystė laikino pobÅ«džio adaptacijos grupės psichikos sutrikimas, trukęs ilgiau nei 10 dienų, todėl R. T. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko nuteistųjų padaryta veika kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Nors savo kaltės inkriminuojamo nusikaltimo padaryme R. K. ir L. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nepripažino, jÄ neigia ir apeliaciniu skundu, pateikiant kitokiÄ nagrinėjamo įvykio versijÄ , tačiau abejoti R. K. ir L. K. neteisėtų veiksmų atlikimu R. T. atžvilgiu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijose teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visumÄ , taip pat duomenis, gautus atliekant įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

Sprendžiant R. K. ir L. K. kaltės klausimÄ , tuo pačiu atsakant į apeliacinio skundo argumentus, dėl netinkamo nuteistųjų parodymų vertinimo, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gręsiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių.

Be to, sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų. Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamame konflikte dalyvavo tik R. K., L. K. ir R. T., jokių kitų asmenų, kurie bÅ«tų tiesiogiai matę konfliktÄ nebuvo, aptartinos nukentėjusiosios R.

T. iÅ¡dėstytos analizuojamo įvykio aplinkybės. Pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nei įtariamasis/kaltinamasis, nukentėjusysis yra apklausiamas įspėjant jį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , todėl vien tai, kad nukentėjusysis yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi (beje akivaizdu, kad tokį patį suinteresuotumÄ sau palankia linkme turi ir kaltinamasis), nesudaro pagrindo jo parodymus atmesti, kaip nepatikimus. Nukentėjusios teigimu, 2013 m. birželio 24 d. vėlai vakare ji nuėjo į laiptinę uždaryti laiptinės lango.

Tuo metu iÅ¡ savo namų išėjo R. K., kuris jos paklausė „kÄ ten darai durne, psichine“ ir liepė jai palaukti, nes reikia pasikalbėti. Kadangi tarp jos ir kaimynų Kučinskų jau ankščiau yra buvę konfliktų, ji įsijungė telefonÄ , kad įraÅ¡ytų jų pokalbį. Ä® laiptinę prie jos atėjo L. K. ir R. K., kuris pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti. R. K. viena ranka jÄ stumtelėjo nuo laiptų, tačiau ji atsilaikė, R. K. pakartojo savo veiksmus, dėl ko ji suklupo. L. K. puolė ant jos ir pradėjo smaugti, R.

K. kumščiais smÅ«giavo jai į galvÄ . Stengdamasi iÅ¡sivaduoti ji įkando L. K. į rankÄ . Tuo metu R. K. nutrenkė jÄ ant cementinių grindų. Jai aptemo akyse, o kai atsitokėjo juto, kad R. K. daužo jÄ Ä¯ galvÄ ir Å¡aukė ,,nužudysiu tave“. Nuo smÅ«gių jai pradėjo bėgti kraujas iÅ¡ nosies. Po to, kai ji įkando L. K. Å¡i pradėjo Å¡aukti ,,vilke tu, vilkolakis“. Po to, L. K. matyt supratusi, jog visa tai gali baigtis žūtimi, paėmė už rankos R. K. ir nusivedė namo. Jiems nuėjus, ji atsigavusi pasiėmė telefonÄ , kuris nuo smÅ«gių buvo iÅ¡kritęs ir parėjusi namo iÅ¡sikvietė policijÄ .

Jai labai skaudėjo, svaigo galva, iÅ¡ nosies lašėjo kraujas. Atvykus policijos ekipažui nurodė įvykio aplinkybes. IÅ¡vykus policijos pareigÅ«nams iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , kadangi jautėsi labai blogai. Atvykusi greitoji pagalba jÄ iÅ¡vežė į klinikas. Po įvykio kreipėsi ir į psichiatrÄ . Netikėti Å¡iais R. T. parodymais, prieÅ¡ingai nei tai teigiama apeliaciniame skunde, teisinio pagrindo nėra. Viso proceso metu nukentėjusioji analizuojamo konflikto aplinkybes dėstė detaliai ir nuosekliai, esminių prieÅ¡taravimų jos parodymuose, teisėjų kolegija neįžvelgia.

Pažymėtina, kad natūralu, jog dėl patirto smurto tam tikras aplinkybes nukentėjusysis gali nurodyti netiksliai (pvz. dėl suduotų smūgių skaičiaus ar eiliškumo ir kt.), tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų visuma, juolab, kai juos patvirtina visuma kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Nagrinėjamu atveju, tai, kad įvykio metu R. T. buvo sumušta ir dėl psichotraumuojančio įvykio jai pagrįstai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina ir kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme tinkamai bei išsamiai ištirti įrodymai.   2013 m. birželio 25 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. T. padarytas odos nubrozdinimas kairio dilbio srityje; sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus kairio dilbio sritį; sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; galvos sumuÅ¡imas su galvos smegenų sukrėtimu nepatvirtintas objektyvia neurologine simptomatika ir vertinant sveikatos sutrikdymÄ domėn neimama; sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas 2013 m. birželio 24 d. (1 b. t., b. l. 62). 2013 m. lapkričio 13 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. T. padarytas galvos sumuÅ¡imas su poodinėmis kraujosruvomis kairiajame lÅ«pų kampe, deÅ¡inio smilkinio srityje, kairio skruosto srityje, nosies srityje, kaklo srityje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodinės kraujosruvos krÅ«tinės srityje, kairio peties srityje; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo bÅ«ti padaryti 10 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; galėjo bÅ«ti padaryti 2013 m. birželio 24 d (1 b. t., b. l. 101 - 102). IÅ¡vadose nustatyta sužalojimų lokalizacija ir padarymo mechanizmas iÅ¡ esmės atitinka R.

T. nurodytas sritis į kurias jai sudavė R. K., o sumuÅ¡imai ir kraujosruvos ant kaklo atitinka R. T. nurodytus smaugimo veiksmus, kuriuos atliko L. K.. 2014 m. gegužės 26 d. – liepos 1 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2014 nustatyta, kad R. T. patyrė psichotraumuojančiÄ situacijÄ 2013 m. birželio 24 d., po kurios jai konstatuotas psichikos sutrikimas – adaptacijos sutrikimas (F43.2); Å¡is psichikos sutrikimas priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo, nes yra laikino pobÅ«džio (2 b. t., b. l. 54 - 56).

Nukentėjusioji nesutikdama su ekspertizės akte pateikiamomis iÅ¡vadomis, savo lėšomis, pateikiant papildomus dokumentus kreipėsi į A. G. teismo medicininių tyrimų biurÄ , kuris 2014 m. lapkričio 12 d. pateikė teismo medicinos – psichiatrijos specialistų konsultacinę iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2013 m. birželio 24 d. įvykių pasėkoje R. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 b. t., b. l. 119-140). Siekiant paÅ¡alinti byloje atsiradusius prieÅ¡taravimus 2015 m. rugsėjo 9 d.

– spalio 12 d. atlikta pakartotinė Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurios akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. T. nuo 2013 m. liepos 26 yra nustatytas adaptacijos sutrikimas (F43.2), taip pat jai yra potrauminio streso sutrikimas (F43.1) abu šie sutrikimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su 2013 m. birželio 24 d. R. T. patirtu stresu; abu šie sutrikimai truko ilgiau nei 10 dienų, todėl nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas (3 b. t., b. l. 29-35). Apeliacinės instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir apklaustas ekspertas S. S., kuris atliko 2014 m. gegužės 26 d.

– liepos 1 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Minėtas ekspertas apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jo iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja vėlesnei ekspertizės iÅ¡vadai, kadangi adaptacijos sutrikimas tęsėsi ilgesnį laikÄ ir buvo reikalingas gydymas. Tai, kad ankščiau R. T. buvo diagnozuota depresija ir laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2004 m. ji lankėsi pas psichiatrÄ , įtakos adaptacijos sutrikimui neturėjo, kadangi iki 2013 m. ji buvo sveika. Ä®takos adaptacijos sutrikimui turi stresas patirtas iÅ¡ kitų asmenų, konfliktinėse situacijose (6 b. t., b. l. 91 - 92).

Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prieÅ¡taravimai dėl nustatyto nevienodo sveikatos sutrikdymo masto paÅ¡alinti, pripažįstant, kad R. T. dėl psichotraumuojančio įvykio, įvykusio 2013 m. birželio 24 d. iÅ¡sivystę laikino pobÅ«džio adaptacijos grupės psichikos sutrikimai, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl kurio R. K. ir L. K. kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad viena iÅ¡ nukentėjusiojo asmens teisių yra teikti įrodymus, todėl vien tai, kad gaunant A.

G. teismo medicininių tyrimų biuro konsultacinę iÅ¡vadÄ buvo nesudaryta galimybė savo klausimus pateikti R. K. ir L. K., nesudaro pagrindo teigti, kad Å¡i iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma įrodymu, juolab, kad siekiant patikrinti minimoje iÅ¡vadoje konstatuotas aplinkybes bei iÅ¡vengti proceso pažeidimų buvo atlikta aukščiau aptarta ekspertizė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri iÅ¡ esmės patvirtino R. T. konstatuotÄ nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ .Fizinio smurto panaudojimo faktÄ ir ant nukentėjusiosios R.

T. kÅ«no matomas smurto žymes nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat patvirtina ir pirmosios instancijos teisme perskaityti liudytojos R. Å . ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (Å¡iuos parodymus teisme liudytoja iÅ¡ esmės patvirtino), kuriuose ji nurodė, kad 2013 m. birželio 24 d. ji dirbo GMP stotyje ir gavo iÅ¡kvietimÄ , kad (duomenys neskelbtini), asmuo skundžiasi, jog sumuÅ¡ta nosis. Atvykus į įvykio vietÄ , pacientė skundėsi, kad jÄ laiptinėje sumušė kaimynas. ApžiÅ«rint pacientę nustatyta, kad iÅ¡ nosies landų pakraujavę, nosis patinusi.

Diagnozuotas smegenų sukrėtimas, su nosies sumuÅ¡imu ir hipertenzinė liga, dėl ko pacientė pristatyta į klinikas (3 b. t. b. l. 125 - 126). Taigi Å¡ios liudytojos parodymų visuma patvirtina ir nukentėjusios R. T. nurodytÄ aplinkybę, jog jai iÅ¡ nosies bėgo kraujas, todėl vien tai, kad atvykę policijos pareigÅ«nai tinkamai nepažiÅ«rėjo įvykio vietos, (nesurašė vietos apžiÅ«ros protokolo), nepaneigia nukentėjusios parodymų patikimumo, juolab, kad kaip matyti iÅ¡ prie jos pareiÅ¡kimo pateiktų nuotraukų (kurias kaip seka ir pareigÅ«nų parodymų darė pareigÅ«nas L.

K.), jose matyti, kad yra fotografuota ir ant cementinių grindų esanti dėmė (b. l. 41, t. 1), kuri kaip seka iÅ¡ nukentėjusios parodymų visumos buvo kraujo. Be to, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta M. M. nurodė, kad gavus iÅ¡kvietimÄ atvyko į įvykio vietÄ , kurioje buvo nukentėjusioji R. T., moteris vietomis buvo susiėmusi už veido, buvo emocionali, gal ir buvo kažkokie sužalojimai, tačiau aiÅ¡kintis įvykio aplinkybių tai netrukdė. R. T. paaiÅ¡kino, kad konfliktas įvyko su kaimynais.

IÅ¡ R. T. buvo paimtas pareiÅ¡kimas (5 b. t., b. l. 112 - 113). Taip pat pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas L. K. nurodė, kad dėl didelio laiko tarpo gerai visų įvykio aplinkybių nepamena, tačiau pamena, kad atvykus į įvykio vietÄ nukentėjusioji R. T. paaiÅ¡kino, kad jÄ sumušė kaimynas. Ar ant R. T. kÅ«no matėsi akivaizdžios sumuÅ¡imo žymės nepamena, patvirtino, jog jis kažkÄ galimai fotografavo (5 b. t. b. l. 115). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ių liudytojų parodymai, vertinant kartu su kita nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateikta raÅ¡ytine medžiaga, patvirtina R.

K. ir L. K. neteisėtus veiksmus R. T. atžvilgiu. R. Å . parodymai iÅ¡ esmės patvirtina R. T. nurodytas aplinkybės dėl kÅ«no sumuÅ¡imo ir kraujavimo iÅ¡ nosies ir Å¡ių įrodymų visuma leidžia atmesti R. K. ir L. K. parodymus, vertinant juos kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl R. T. padarytų garso įrašų bei jų sÄ sajos su analizuojamu įvykiu nepagrįstos, todėl atmestinos. 2016 m. liepos 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-223 (16) nustatyta, kad tirti pateikti garso įraÅ¡ai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra tinkami juose užfiksuoto garso tyrimui, tačiau negalima nustatyti jų padarymo laiko, garso įraÅ¡ai yra vientisi (3 b. t., b. l. 179 - 181).

IÅ¡ garso įraÅ¡o (duomenys neskelbtini) stenogramos matoma, kad moteriÅ¡kas balsas sako ,,pakartok kas aÅ¡? Pakartok. Kas aÅ¡?“ (3 b. t., b. l. 182), o tai atitinka R. T. parodytas įvykio aplinkybes apie tai, kad įraÅ¡inėdama ji prašė pakartoti jos atžvilgiu nuteistųjų iÅ¡sakomus įžeidžiančius žodžius. Analizuojant sekančio garso įraÅ¡o (duomenys neskelbtini) stenogramÄ matoma, kad moteriÅ¡kas balsas sako ,,Tu kas? Vilkas?“, ,,Jinai įkando“, ,,Remigijau baik“, vėliau vyriÅ¡kas balsas sako ,,užmuÅ¡iu, blet.

KÄ darai tu su?“ (3 b. t., b. l. 183 - 185). Å ie garso įraÅ¡o stenogramoje užfiksuoti duomenys vėlgi iÅ¡ esmės atitinka R. T. nurodytas įvykio aplinkybes ir pokalbį vykusį tarp jos ir nuteistųjų R. K. ir L. K. 2013 m. birželio 24 d, po to, kai R. T. gindamasi nuo jos atžvilgiu naudojamo fizinio smurto, įkando L. K. ir pastaroji jÄ vadino vilke. Stenogramoje užfiksuota vyriÅ¡kio frazė ,,užmuÅ¡iu blet. KÄ darai tu su...?“ (3 b. t., b. l. 185) paneigia K. keliamÄ savigynos versijÄ , kadangi vertinant iÅ¡sakytos frazės pobÅ«dį ji artima grasinimui, ir neatitinka nuteistųjų, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstytų įvykio aplinkybių, apie tai, kad R.

T. užpuolė L. K., o R. K. tik gynė savo žmonÄ . Užfiksuoti pokalbio fragmentai atitinka faktines bylos aplinkybes ir teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti garso įrašų autentiÅ¡kumu ir atitikimu nagrinėjamam įvykiui. Apeliaciniu skundu R. K. ir L. K. gynėjo iÅ¡kelta bÅ«tinosios ginties versija, aukščiau aptartų duomenų kontekste laikytina deklaratyvia, todėl atmestina. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Toks apibrėžimas leidžia iÅ¡skirti Å¡ias bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas:

1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus;

3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui;

5) neperžengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant bÅ«tinajai ginčiai, ar nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos, atsižvelgiama į kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Kėsinimosi pobÅ«dį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumÄ â€“ kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-31-788/2015 ir kt). Aukščiau paminėtų duomenų bei teismų praktikos kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo nustatyta, jog R. T. atliko tokius veiksmus, kurie galėtų būti laikomi pavojingu kėsinimusi, nuo kurių nuteistieji būtų turėję gintis, kadangi tokios teisės nesuteikia galimai buvęs nesutarimas dėl laiptinės langų atvėrimo.

Tuo tarpu R. T. neneigia fakto, kad gindamasi nuo smurtinių veiksmų jos atžvilgiu, įkando L. K., galėjo įdrėksti R. K., tačiau natÅ«ralu, kad asmuo patirdamas realiÄ grėsmę ginasi tuo metu įmanomomis priemonėmis, kurios galimai sukelia tam tikrus padarinius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors R. K. nurodė, kad jis gindamas sutuoktinę L. K. nuo R. T., jÄ nuo sutuoktinės atitraukė keldamas už plaukų, tačiau kaip seka iÅ¡ aptartų specialisto iÅ¡vadų, jokie sužalojimai toje galvos dalyje R.

T. nekonstatuoti, tokio pobÅ«džio smurtinių veiksmų nenurodė ir nukentėjusioji, kas tik patvirtina bÅ«tent jos, o ne nuteistųjų parodymų teisingumÄ . Å iame kontekste pažymėtina ir tai, jog ekspertas S. S., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme paneigė ir kaltinamųjų gynėjo iÅ¡keltÄ versijÄ , kad R. T. galėjo bÅ«ti agresyvi dėl jai konstatuoto psichikos sutrikimo, kadangi pasak eksperto iki įvykio R. T. buvo sveika, asmeniui, kuriam nustatyta F43.2 diagnozė, agresija nėra bÅ«dinga.

Be to, netgi nelogiÅ¡ka, kad R. T. bÅ«dama blaivi, (ko negalima bÅ«tų pasakyti apie R. K., kuriam po įvykio buvo nustatytas net 2.51 promilės girtumas), be jokios priežasties bÅ«tų užpuolusi K., dariusi įvykio garso įraÅ¡Ä ir po to kvietusi policijÄ . Aplinkybė, kad Å¡iuo metu Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, pagal R. K. ir L. K. skundus R. T. atžvilgiu, neturi ir negali turėti įtakos neÅ¡aliÅ¡kam ir teisingam, nagrinėjamos baudžiamosios bylos iÅ¡sprendimui.

AnalogiÅ¡kai pasisakytina ir dėl apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teisme nurodytų aplinkybių, teigiamai charakterizuojančių nuteistuosius, kadangi teigiamas elgesys praeityje, nuopelnai ir kita, niekaip nepaneigia Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių dėl smurto pavartojimo nukentėjusiosios atžvilgiu. Nuteistuosius teigiamai charakterizuojančios aplinkybės gali bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės klausimÄ , tačiau apeliaciniu skundu bausmė nėra skundžiama, be to, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, į teigiamai kaltinamuosius apibÅ«dinančias aplinkybes teismas atsižvelgė, skirdamas Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , kuriÄ vertinti kaip per griežtÄ nėra jokio pagrindo.

Pagrindo keisti/naikinti pagrįstÄ ir teisėtÄ apylinkės teismo nuosprendį, vertinamu atveju nesudaro ir nuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl R. T. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos. Å iame kontekste pažymėtina, kad skundas Å¡ioje dalyje buvo grindžiamas tik tuo, jog nuteistuosius iÅ¡teisinus, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas, tačiau nebuvo ginčijamas priteistos turtinės ir neturtinės žalos ar proceso iÅ¡laidų dydis, todėl detaliau dėl to kolegija nepasisako, kadangi nustačius, jog apeliantai nuteisti pagrįstai, atmesti civilinį ieÅ¡kinį pagrindo nėra.Visgi pažymėtina, kad pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

Remiantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis R. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamais R. K. ir L. K. veiksmais padarytos 9125,52 Eur turtinės ir 35000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (5 b. t., b. l. 37-39).

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs R. T. pateiktus dokumentus dalyje dėl turtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas jos naudai solidariai iÅ¡ R. K. ir L. K. 2012,23 Eur turtinei žalai atlyginti. Abejoti tokiu apylinkės teismo sprendimu, teisinio pagrindo nėra. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad dėl 2013 m. birželio 24 d. patirtų sužalojimų R. T. buvo gydoma, naudojo vaistus, pateikė iÅ¡laidų dydį patvirtinančius dokumentus. Patirti nukentėjusiosios nuostoliai iÅ¡samiai apskaičiuoti, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį R.

K. ir L. K. atžvilgiu, todėl teigti, kad turtinė žala iš nuteistųjų priteista nepagrįstai, aukštesnės instancijos teismas, teisinio pagrindo neturi, kadangi dėl smurtinių nuteistųjų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, ji patyrė realių išlaidų susijusių su gydymu. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu R. T. iš R. K. ir L. K. solidariai priteista 3000,00 Eur neturtine žala, apeliacinės instancijos teismas teisinio pagrindo taip pat neturi. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad dėl nuteistųjų smurtinių veiksmų nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kuris pasireiÅ¡kė adaptaciniu sutrikimu po psichotraumuojančio įvykio, nukentėjusioji dėl to patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, baimę, kuriam laikui buvo sutrikęs jos socialinis bendravimas, be to, pasekmės jaučiamos iÅ¡ Å¡iuo metu. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisminis bylos nagrinėjimas truko gana ilgÄ laikÄ , t. y. nuo 2013 metų iki 2017 metų, tam įtakos turėjo ir kaltinamųjų elgesys, gan ilgÄ laikÄ nedalyvaujant procese, todėl R.

T. patiriami dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir netikrumo jausmas užsitęsė, tokiu bÅ«du neturtinė žala ir jos dydis, nukentėjusiajai priteista pagrįstai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį ir apmokėjimo galimybes, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad abu nuteistieji yra pensininkai, o L. K. yra neįgali, tokiu bÅ«du vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais buvo priteistas adekvatus neturtinės žalos dydis, atitinkantis nuteistųjų finansines galimybes, tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl nuteistųjų nepriekaiÅ¡tingos reputacijos ir praeities darbinės veiklos, sprendžiant klausimÄ dėl priteisiamos žalos dydžio nustatymo, įtakos neturi.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu bÅ«tų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Kaip jau minėta, apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriame iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės, bausmės rÅ«Å¡ies, jos dydžio, žalos atlyginimo bei proceso iÅ¡laidų priteisimo, pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendį naikinti ar keisti R.

K. ir L. K. gynėjo D. S. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra - nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. IÅ¡ pateiktos sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr. 15 (6 b. t., b. l. 69 ) ir pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (6 b. t., b. l.

70) matyti, jog R. T. advokatei V. K. už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 500 eurų. Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų gynėjo apeliacinį skundÄ , kuris Å¡ia nutartimi atmetamas, todėl iÅ¡ R. K. ir L. K., atsižvelgiant į baudžiamosios bylos trukmę ir posėdžių skaičių, R. T., priteistinos visos jos turėtos iÅ¡laidos advokato darbui apmokėti – 500 eurų. Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistųjų R.

K. ir L. K. gynėjo advokato D. S. apeliacinį skunda atmesti.IÅ¡ nuteistųjų R. K. ir L. K. solidariai priteisti nukentėjusiajai R. T. 500 (penkis Å¡imtus) eurų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai                                                                                                            Albinas Antanaitis                                                                                                                          Giedrius Endriukaitis                                                                                                                    Daiva Jankauskienė