de83638f-08d2-4cd8-99f6-d2c2a298aaee · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-967-390/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13714-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.9; 2.6.39.2.6.5; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASF N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir RÅ«tos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-296-947/2020 pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovams R.

T., L. T., G. S., A. K. dėl draudimo išmokos priteisimo subrogacijos tvarka, savarankiškų reikalavimų nepareiškiantys tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vantoma“, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „ (duomenys neskelbtini) “. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovas ERGO Insurance SE patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų G. S., R.

T., L. T. ir A. K. 5 545,65 Eur nuostolių atlyginimÄ subrogacijos tvarka, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vėliau patikslino ieÅ¡kinį – sumažino ieÅ¡kinio reikalavimo dydį iki 5 412,55 Eur, atsižvelgiant į 2,4 proc. turto nusidėvėjimÄ (0,8 proc. nusidėvėjimo koeficientas x 3 metai).

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovas su UAB „Delano“ sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. IeÅ¡kovas draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 5 545,65 Eur žalÄ , kuriÄ draudėja patyrė 2016 m. vasario 26 d. dėl įvykusio vandens pratekėjimo iÅ¡ atsakovų nuosavybės teise priklausančių patalpų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2020 m. vasario 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atsakovams bylinėjimosi iÅ¡laidas R. T., L. T. – 400 Eur, G. S. – 563 Eur, valstybei – 74,62 Eur. IeÅ¡kovui grÄ Å¾ino 50 Eur, sumokėtų į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 2019 m. spalio 11 d. (mokėjimo nurodymo Nr. HAN-353207).

4. Teismas nurodė, kad Å¡iam ginčui taikytinas CK 6.266 straipsnis, reglamentuojantis statinių savininko (valdytojo) atsakomybę. Pagal Å¡io įstatymo nuostatas žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas) net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

5. Teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė konkrečių ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad draudėjo UAB „Delano“ patalpų užpylimo židinys buvo bÅ«tent virÅ¡uje esantis atsakovų butas, o ne kiti Å¡altiniai, nepateikė įrodymų, objektyviai fiksuojančių avarijos faktÄ , paaiÅ¡kinimai iÅ¡ galimai avarijÄ likvidavusių asmenų yra nenuoseklÅ«s, fragmentiÅ¡ki ir prieÅ¡taringi.

6. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo netinkamai (neatidžiai, netiksliai, nesavalaikiai, pasirėmus iÅ¡imtinai tik trečiųjų asmenų teiktais neobjektyviais paaiÅ¡kinimais) atlikti veiksmai, aiÅ¡kinantis draudiminio įvykio aplinkybes, sÄ lygojo ir tai, kad ieÅ¡kovo procesinis elgesys Å¡ioje byloje nuolat keitėsi. Pirmiausia ieÅ¡kovas turtinį reikalavimÄ pateikė UAB „Vantoma“, kaip už žalÄ atsakingam asmeniui. IeÅ¡kovas pradiniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad bÅ«tent Å¡ios bendrovės valdomose patalpose įvyko vandens pratekėjimas.

Vėliau ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu atsakomybės subjektais nurodė visiÅ¡kai kitus asmenis atsakovus, įvykio metu. 2016 m. vasario 26 d. ir iki Å¡iol esamus patalpų bendraturčius. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nekeitė faktinio pagrindo, t. y. toliau buvo laikomasi pozicijos, kad vandens pratekėjimas galimai įvyko iÅ¡ UAB „Vantoma“ valdomų patalpų. Tačiau vėliau teismo posėdžiuose aiÅ¡kinantis draudiminio įvykio aplinkybes ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad vandens praliejimas įvyko jau visai kitoje buto, esančio (duomenys neskelbtini) patalpoje – patalpose, kurias valdo (pagal nustatytÄ naudojimosi daiktu tvarkÄ , įregistruotÄ Nekilnojamojo turto registre) atsakovė G.

S.. Po bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovas keitė ne tik ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , tačiau taip pat tikslino ir turtinio reikalavimo dydį. IeÅ¡kovas mažino turtinio reikalavimo dydį, pripažinęs trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovo pastabÄ , kad reikalaujant atlyginti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ privaloma atsižvelgti į turto nusidėvėjimÄ ir atitinkamai mažinti praÅ¡omos priteisti iÅ¡mokos dydį. IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžiuose neginčijo aplinkybių, kad aiÅ¡kinantis draudiminio įvykio aplinkybes iÅ¡ esmės buvo remiamasi tomis aplinkybėmis, kurias ieÅ¡kovui nurodė draudėjo samdyta ir už gedimų Å¡alinimÄ atsakinga bendrovė „Caverion Lietuva“, tačiau pats draudikas ERGO Insurance SE draudiminio įvykio aplinkybių iÅ¡samiai netyrė.

Žalos administravimo byloje esantys duomenys apie draudiminio įvykio aplinkybes taip pat yra prieštaringi.

7. Teismas nurodė, kad iš esmės draudiminio įvykio aplinkybes ieškovas aiškinosi ne iš karto įvykus draudiminiam įvykiui, tačiau praėjus daugiau kaip dvejiems metams ir tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Toks ieškovo elgesys visiškai neatitinka profesinio atidumo ir rūpestingumo standartų, taikytinų draudimo veikla užsiimančiam privačiam juridiniam asmeniui.

8. Taip pat pažymėjo, kad byloje pateiktas BÅ«sto draudimo liudijimas TAI Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. atsakovams R. T. ir L. T. priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Å i aplinkybė patvirtina, kad atsakovų R. T. ir L. T. argumentai, jog jie turėjo suinteresuotumÄ bÅ«ti tinkamai informuoti apie įvykusį draudiminį įvykį, yra pagrįsti. IeÅ¡kovas tinkamai neinformavęs turto bendraturčių apie draudiminį įvykį, iÅ¡samiai nesiaiÅ¡kinęs įvykio aplinkybių, negali vėliau argumentuoti, kad atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų dėstomas aplinkybes apie tai, kad vandens praliejimas įvyko iÅ¡ kito Å¡altinio.

9. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog draudžiamasis įvykis įvyko dėl atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių įrenginių ar kitokių konstrukcijų trÅ«kumų bei jog gadinantis turtÄ poveikis buvo iÅ¡ atsakovų valdomo buto, o ne dėl kitam asmeniui ir/ar pastato įrenginio – bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio Å¡alto vandens tiekimo vamzdžio (jo atÅ¡akos), kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, defekto.

Taigi ieÅ¡kovas neįrodė nei neteisėtų atsakovų veiksmų, nei priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl ieÅ¡kinys atmetamas nevertinus nuostolių dydžio pagrįstumo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas ERGO Insurance SE praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1.

Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tokio tipo bylose suformuluotos praktikos, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. FaktÄ , kad vanduo tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų, kurios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams, pagrindžia tai, jog buvo sulietos apačioje esančių apdraustų patalpų lubos ir kitos patalpų vietos. IeÅ¡kovas Å¡iuo atveju turėjo tik įrodyti aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovų butas, o ne kiti Å¡altiniai.

Minėtas aplinkybes pagrindžia ir draudėjo pranešimas ERGO bei ERGO atstovo surašytas defektinis aktas, taip pat UAB „Caverion Lietuva“ budinčio techniko nustatyta aplinkybė, kad trūko vandentiekio žarnelė tualeto patalpose, kuriuo bendrai naudojasi visi atsakovai. Kadangi vanduo į draudėjo patalpas tekėjo iš viršuje esančių patalpų, todėl atsakingi yra jų savininkai, o jų kaltė šiuo atveju yra preziumuojama, t. y., jie turi paneigti savo atsakomybę. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų, kad vanduo tekėjo nė iš jų buto, bet iš kito šaltinio.

Bendrijos pirmininkė taip pat nenurodė, kad įvyko vandens pratekėjimas iš bendrojo naudojimo vamzdyno. Todėl įvertinus visus byloje esančius įrodymus akivaizdu, kad santechninio prietaiso gedimas įvyko atsakovų bute, būtent tualeto patalpose truko lanksti žarnelė.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai R. T. ir L. T. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, ginčijamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Pagal teismų praktikÄ nagrinėjamu atveju taikant CK 6.266 straipsnį ieÅ¡kovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalÄ darantis vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančiu atsakovo patalpų.

Tačiau ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad iÅ¡ atsakovams asmenine nuosavybe priklausančio buto pradėjo lietis vanduo dėl jo trÅ«kumų. Negalima sutikti su ieÅ¡kovo argumentais, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi byloje surinkti įrodymai visiÅ¡kai paneigia ieÅ¡kovo teiginius: 2016 m. vasario 26 d. defektinis aktas, 2016 m. kovo 16 d. UAB „Caverion Lietuva“ elektroninis laiÅ¡kas, adresuotas ieÅ¡kovui, bei 2016 m. balandžio 25 d. UAB „Delano“ praneÅ¡imas apie žalÄ .

Tai, kad buvo užlietos draudėjos turtas, savaime nepatvirtina aplinkybės, jog vanduo tekėjo iš atsakovams priklausančių patalpų. Ieškovas neįrodė įvykusio užpylimo lokacinės vietos, ploto, padarytos žalos dydžio, taip pat nepateikė objektyvių duomenų, jog žala vyko dėl atsakovų kaltės ar jiems priklausančioje valdomoje buto dalyje, taip pat nepagrindė reikalaujamų nuostolių dydžio. Dėl to skundžiamame sprendime teisingai konstatuota, kad ieškovas netyrė draudiminio įvykio aplinkybių objektyviai ir išsamiai. 11.2.

IeÅ¡kovas nepateikė apeliaciniame skunde jokių naujų argumentų, kurie nebÅ«tų įvertinti, iÅ¡tirti ir motyvuotai atmesti pirmosios instancijos teismo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta. Dėl ginčo esmės 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės pareikštas reikalavimas dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teise.

14. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. vasario 26 d. įvykusio draudiminio įvykio metu buvo užlietos vandeniu draudėjos UAB „Delano“ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Kaune. IeÅ¡kovas atlygino draudėjai 5 545,65 Eur žalÄ . IeÅ¡kovas subrogacijos tvarka prašė priteisti iÅ¡ atsakovų G. S., R. T., L. T. ir A. K. 5 412,55 Eur (atsižvelgdamas į turto susidėvėjimo koeficientÄ ) žalÄ , remdamasis tuo, kad atsakovai yra savininkai patalpų, dėl kuriose įvykusio įvykio padaryta žala ((duomenys neskelbtini), Kaune (virÅ¡ draudėjos patalpų), todėl yra atsakingi už padarytÄ Å¾alÄ .

Atsakovai nesutiko su ieÅ¡kiniu, nes ieÅ¡kovas nepateikė faktinių duomenų apie užliejimo lokacijÄ , plotÄ , padarytos žalos dydžio paskaičiavimÄ , taip pat, jog žala kilo dėl atsakovų priklausančiame objekte įvykusio įvykio. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė konstatuodamas, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog draudžiamasis įvykis įvyko dėl atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių įrenginių ar kitokių konstrukcijų trÅ«kumų, kad gadinantis turtÄ poveikis buvo iÅ¡ atsakovų valdomo buto.

15. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (iÅ¡mokėjus jam draudimo iÅ¡mokÄ ) ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. vasario 26 d. buvo aplietos draudėjos UAB „Delano“ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad gadinantis turtÄ poveikis buvo iÅ¡ atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, o atsakovai, teigdami prieÅ¡ingai, turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (buvo trÅ«kęs vamzdis, prakiuręs stogas ar pan.) ir taip paneigti jų atsakomybę.

17. Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktÄ , neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016). Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žala darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534- 611/2016).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik faktas, jog buvo užlietos draudėjos patalpos, savaime nepatvirtina aplinkybės, jog vanduo tekėjo iš atsakovams priklausančių patalpų. Byloje pateiktas ieškovo surašytas 2016 m. vasario 26 d. defektinis aktas, kuriame nurodyta, kad vandentiekio avarija įvyko UAB „Vantoma“ patalpose, ieškovui adresuotas 2016 m. kovo 16 d. UAB „Caverion Lietuva“ elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad vandens pratekėjimas įvyko jau kitoje vietoje, t. y.

„Tarptautinio studijų ir mokymo instituto“ patalpose, 2016 m. balandžio 25 d. UAB „Delano“ praneÅ¡imas ieÅ¡kovui apie žalÄ , kuriame pateikiama visiÅ¡kai nekonkreti informacija, t. y. nurodoma, kad „pas virÅ¡uje esančius kaimynus sprogo vandens padavimo žarnelė“, avarinę pagalbÄ teikiančios bendrovės „Caverion Lietuva“ darbuotojų parodymai neinformatyvÅ«s, jie įvykio vietoje nebuvo, apie įvykio aplinkybes žino tik iÅ¡ kitų kolegų pasakojimų, ieÅ¡kovo pateiktos kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu nuotraukos dėl žalos atsiradimo priežasties, tačiau kas ir kur Å¡ias nuotraukas darė nėra aiÅ¡ku.

Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pateiktas defektinis aktas surašytas vienašališkai, neinformuojant ir nekviečiant turto savininkų, nesuteikus galimybės jiems įsitikinti dėl konkrečios lokacinės vietos, dėl užpylimo ploto ir kt. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, patvirtinančių vandens nuotėkio priežastis.

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad vanduo tekėjo į draudėjos patalpas iÅ¡ aukščiau esančių atsakovams priklausančių patalpų, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad žala buvo padaryta bÅ«tent dėl atsakovų veiksmų. Byloje nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryÅ¡io, jog dėl neteisėtų atsakovų veiksmų buvo padaryta žala (aplietos žemiau esančios patalpos), konstatuotina, jog deliktinė atsakomybė Å¡iuo atveju netaikytina, t. y., nenustačius visų deliktinės atsakomybės sÄ lygų, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo atmestas pagrįstai. Dėl įrodymų vertinimo 20. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju atsakovų veiksmus galėjo ir turėjo konstatuoti kaip neteisėtus, tačiau dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

21. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino, rėmėsi į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių procesiniais dokumentais, teiktais paaiÅ¡kinimais bei liudytojų parodymais, įvertino byloje pateiktų įrodymų visetÄ , todėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokias iÅ¡vadas, nei padarė ginÄÄ iÅ¡sprendęs pirmosios instancijos teismas. Dėl bylos procesinės baigties 23. Esant nustatytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 24. Atsakovai R. T. ir L. T. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas turėtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Algimantas Kukalis Rūta Palubinskaitė