de8306ae-60d3-446c-bea1-be1981aed20a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. I-592-426/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03408-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.2; 12.13.1.1.; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjų D. J. M. ir I. M. atstovams advokatams Mindaugui Palijanskui, Ingai Žemkauskienei ir Mariui Žėbai,

atsakovės atstovams Igoriui Janavičiui ir Robertui Rakučiui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų D. J. M. ir I. M. skundus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjai D. J. M. (toliau – ir pareiškėjas) ir I. M. (toliau – ir pareiškėja, bendrai tekste – pareiškėjai) pateikė skundus (t. I, b. l. 1-21, 49-69), kuriuose teismo prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – atsakovė, Inspekcija, VMI, centrinis mokesčių administratorius) 2017 m. birželio 22 d. sprendimus Nr. (21.63-62) FR0682-247 ir (21.63-62) FR0682-248 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimus Nr. S-201(7-152/2017) ir S-202(7-153/2017).

Skundžiamais sprendimais pareiškėjui D. J. M. papildomai apskaičiuotas 526 912,75 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM), skirta 52 691 Eur GPM bauda ir 181 026,036 Eur delspinigiai, pareiškėjai I. M. papildomai apskaičiuotas 668 265,78 Eur GPM bei atitinkamai bauda ir delspinigiai (I. M. Komisijos sprendimu atleista nuo dalies GPM delspinigių ir baudos).

PareiÅ¡kėjai skundÄ teikia iÅ¡ esmės dėl dviejų sandorių mokestinio vertinimo: 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties, kuria D. J. M. kartu su I. M. įsigijo koncerno MG Baltic (toliau – ir Koncernas) naujai iÅ¡leistų obligacijų už 29 578 000 Lt ir Koncernui už obligacijas gautas lėšas panaudojus pagal 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, įsigyjant 34,76 proc. UAB „Minvista“ (toliau – Minvista) akcijų už 29 578 743 Lt.

PareiÅ¡kėjų manymu, Komisija netinkamai taikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 69 straipsnio nuostatas, t. y. pritaikė turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ ir neigė akcijų perleidimo ir palÅ«kanų pajamų gavimo faktÄ .

Nurodo, kad, įrodžius Minvistos sandorio ir obligacijų įsigijimo sandorio ekonominį tikslingumÄ bei finansinę naudÄ Koncernui, nėra įstatyminio pagrindo taikyti MAÄ® 69 straipsnį.

PareiÅ¡kėjai teigia, kad nei Minvistos sandoris, nei Koncerno obligacijų emisijos apmokėjimo sandoris nepatenka į MAÄ® 69 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ . IÅ¡ sandorių mokesčių mokėtojų gautoms pajamoms taikytina absoliuti besÄ lyginė mokesčių lengvata ir tos pajamos, remiantis GPMÄ® nuostatomis, pripažintinos neapmokestinamosiomis pajamomis.

Nei Inspekcija, nei Komisija, analizuodama faktines sandorių sudarymo aplinkybes, neatkÅ«rė, kaip reikalauja MAÄ® 69 straipsnio nuostata, iÅ¡kreipiamų ar slepiamų aplinkybių, su kuriomis bÅ«tų siejamas apmokestinimas. PareiÅ¡kėjų manymu, atsakovė ir Komisija nepagrįstai nustatė naujÄ mokesčių mokėtojo pareigÄ â€“ įrodyti sandorių sudarymo bÅ«tinumÄ . PareiÅ¡kėjams perkelta ne tik sandorio tikslingumo, bet ir jo sudarymo bÅ«tinumo įrodinėjimo naÅ¡ta.

PareiÅ¡kėjai tvirtina, kad pagrindinis Minvistos akcijų pirkimo pardavimo sandorio tikslas – siekis integruoti Å¡iÄ bendrovę de jure į Koncerno grupės struktÅ«rÄ tam, kad pastarosios ir kitų Koncerno bendrovių finansiniai rodikliai bÅ«tų konsoliduojami. Å is veiksmas buvo neatsiejamas planuojamo įmonių grupės „Alita“ AB (toliau – Alita) akcijų įsigijimo sandorio finansavimo projekto dalis.

Teigia, kad Inspekcija ir Komisija neatkÅ«rė tikrųjų aplinkybių dėl analizuojamų sandorių, nes tikrosios aplinkybės ir buvo perleisti Minvistos akcijas Koncernui, kurio tikslas pasiskolinti obligacijų forma. Nurodo, kad joks teisės aktas neįpareigoja mokesčių mokėtojo, esant galimybei pasirinkti vienÄ iÅ¡ kelių teisėtų modelio variantų, rinktis tokį, pagal kurį jam atsirastų didžiausia mokestinė prievolė. Pažymi, kad mokesčių administratorius neturi kompetencijos nurodyti mokesčių mokėtojams kokie ir kada sandoriai turi bÅ«ti ar gali bÅ«ti sudaromi.

Mokestinio patikrinimo metu nei Inspekcija, nei Komisija skundžiamuose sprendimuose objektyviais įrodymais nepagrindė, kad Koncerno obligacijų iÅ¡leidimo ir Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandoriais buvo siekiama vien tik mokestinės naudos D. J. M. ir jo sutuoktinei ir kad Å¡ie sandoriai buvo ekonomiÅ¡kai nepagrįsti bei nenaudingi pastarajam ir (arba) Koncernui. Skunde aiÅ¡kina, kad mokesčių mokėtojas įrodymais patvirtino sudarytų sandorių ekonominę naudÄ bei jų ekonominį tikslingumÄ .

Skunde nurodyta, kad mokesčių administratorius neįrodinėjo ir neginčijo, jog Minvistos sandoris sudarytas pažeidžiant susijusių asmenų sandorių sudarymo taisykles, o Komisija skundžiamame sprendime nenuosekliai vertino mokesčio mokėtojo pajamų iÅ¡ Minvistos akcijų pardavimÄ .

Skunde aiÅ¡kina, kad Minvistos akcijų įsigijimas ir turėjimas yra tipinė Koncerno veikla, siekiant uždirbti pajamas dividendų forma. Atsakovė, neigdama ekonominę naudÄ iÅ¡ tokio sandorio, bando paneigti įprastÄ holdingo įmonių investicinę veiklÄ , įsigyjant kitų įmonių akcijas siekiant gauti dividendus.

Koncerno grupės įmonių santykiai (finansavimo sandoriai) su Minvista, kuri iš esmės veikė ir iki šiol veikia kaip Koncerno grupės iždo įmonė, buvo ilgalaikiai, todėl ši bendrovė buvo ir yra stipriai ekonomiškai susijusi ir priklausoma nuo pastarojo grupės įmonių veiklos, todėl de jure integravimas, įsigyjant jos akcijas, buvo logiškai suprantamas žingsnis vykdomos veiklos požiūriu.

Pasak pareiÅ¡kėjų, vien sandorio atlikimo momentu yra grindžiama viso patikrinimo akto ir skundžiamų sprendimų logika bei mokesčių administratoriaus ketinimai apmokestinti konkrečius mokesčių mokėtojus – pareiÅ¡kėjus. Nurodo, kad apmokestinamieji asmenys paprastai gali laisvai pasirinkti organizacines struktÅ«ras ir sandorių formas, kurios jiems atrodo tinkamiausios jų ekonominei veiklai ir siekdami riboti mokesčių naÅ¡tÄ . Jei apmokestinamasis asmuo gali pasirinkti tarp skirtingų sandorių, jis turi teisę pasirinkti tokį veiklos planÄ , kad sumažintų savo mokestinę naÅ¡tÄ .

PareiÅ¡kėjai skunde tvirtina, kad, įsigydami Koncerno obligacijas ir pastarajam pardavę dalį Minvistos akcijų, nesiekė savanaudiÅ¡kų, jų valdomam verslui nepalankių tikslų. Atstovavo savo verslo interesams, vadovavosi ir laikėsi sandorių tarp susijusių asmenų kainodaros principų. Mano, jog aplinkybė, kad pagal GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 20-1 punktÄ palÅ«kanos už obligacijas neapmokestinamos, o Minvistos akcijų, įsigytų iki 1999 m. sausio 1 d., pardavimas neapmokestinamas pagal GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 29 punktÄ (galiojo iki 2013 m. gruodžio 31 d.), nereiÅ¡kia, kad Å¡iais sandoriais buvo piktnaudžiaujama, siekiant vien tik mokestinės naudos.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad sprendimus dėl Koncerno skolinimosi politikos (2013 m. gegužės 2 d. bei obligacijų išleidimo (2013 m. gegužės 8 d.) priėmė kolegialus Koncerno valdymo organas – valdyba, o klausimus pristatė valdybos narys, finansų ir ekonomikos direktorius V. L.. Teigia, kad pareiškėjas D. J. M. vienasmeniškai sprendimo dėl obligacijų emisijos priimti negalėjo.

PareiÅ¡kėjai tvirtina, kad sudaromais sandoriais nesiekė asmeninės mokestinės naudos, o atstovavo valdomo verslo interesams, todėl iÅ¡ paskirstyto pelno uždirbtas pajamas toliau panaudojo investuodami į valdomÄ verslÄ , o ne suvartodamas privatiems poreikiams.

Teigia, kad Koncerno obligacijų iÅ¡leidimo atveju poreikis skolintis buvo objektyvus, nes neturėjo tiek piniginių lėšų, kad bÅ«tų galėję atsiskaityti už Minvistos akcijas. Todėl dėl techninių pinigų srauto valdymo aspektų mokėjimui už akcijas buvo pasiskolinta iÅ¡ pastarosios, o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gautas pinigines lėšas už obligacijas Koncernas nedelsdamas panaudojo refinansuodamas paskolÄ iÅ¡ Minvistos.

Sprendimas finansuoti Koncerno veiklÄ obligacijų forma buvo priimtas dėl pastarųjų pranaÅ¡umo prieÅ¡ paskolÄ . Mokesčių mokėtojas suvokė, jog Lietuvoje taikomas obligacijų apmokestinimo režimas yra palankesnis nei paskolų.

Dėl racionalios pinigų srautų Koncerne valdymo politikos, buvo priimtas galutinis sprendimas perleisti turimas akcijas Koncernui, o už obligacijas atsiskaityti pinigais, gautais už parduotas Minvistos akcijas.

Pareiškėjai pastebi, kad 2013 m. sudarė ir kitus analogiškus sandorius, kuriuos Inspekcija vertino ir paminėjo patikrinimo akte, tačiau dėl jų nekėlė jokių klausimų ir abejonių, nevertino šių sandorių ekonominių ir kitų aplinkybių.

PareiÅ¡kėja I. M. iÅ¡ esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir D. J. M.. PareiÅ¡kėja pažymi, kad GPM nepriemoka apskaičiuota pritaikius MAÄ® 69 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skundžiamame sprendime Komisija konstatavo, kad mokesčių mokėtoja „visų pirma siekė mokestinės naudos sau, t. y. iÅ¡ vertybinių popierių, įsigytų iki 1999 m. sausio 1 d., pardavimo ir iÅ¡leistų obligacijų palÅ«kanų forma gauti neapmokestinamas kitas pajamas, ir tai buvo pagrindinis sudaromų sandorių tikslas“. PareiÅ¡kėja skunde tvirtina, kad Komisija neanalizavo, o mokesčių administratorius neįrodinėjo, kokį mokestinį pranaÅ¡umÄ Minvistos akcijų pardavimo atveju įgijo mokesčių mokėtojas kitų analogiÅ¡kų mokesčių mokėtojų, disponavusių iki 1999 m. sausio 1 d. įsigytais vertybiniais popieriais ir juos pardavusių per 2013 m., atžvilgiu.

PareiÅ¡kėjai pateikė teismui nuomonę dėl eksperto Kęstučio Ambrazaičio, kuris Å¡ioje byloje buvo paskirtas specialistu (toliau – Specialistas) pateiktų PaaiÅ¡kinimų. (t. II, b. l. 86-87, 88-92, abi lapų pusės) ir nurodė, kad pastarasis patvirtino jų pozicijÄ , jog 2013 m. gruodžio 3 d. Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandoriu buvo siekta ekonomiÅ¡kai pagrįstų tikslų; Å¡ios bendrovės akcijų įsigijimas (tokiu bÅ«du jos asocijavimas prie Koncerno) buvo struktÅ«riÅ¡kai racionalus bei finansiÅ¡kai Koncernui naudingas; 2013 m. gruodžio 3 d. Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas ne tik iÅ¡imtinai dėl pardavėjų (I. ir D. J. M.) interesų, bet ir Koncerno interesų; Obligacijų iÅ¡leidimas yra galima verslo įmonės – uždarosios akcinės bendrovės veiklos finansavimo forma; Koncernas dėl obligacijų iÅ¡leidimo ir Minvistos 34,76 proc. akcijų paketo įsigijimo gavo tiesioginę ekonominę naudÄ ; Minvistos akcijų įsigijimas ir obligacijų iÅ¡leidimas turėjo teigiamos įtakos Koncerno konsoliduotiems finansiniams veiklos rezultatams.

Pareiškėjų atstovai, teismo posėdyje iš esmės remdamiesi skunde ir paaiškinimuose išdėstytas argumentais, prašė skundus tenkinti.

Advokatas Marius Žėba papildomai akcentavo, kad sudaryti sandoriai buvo pagrįsti ekonominiais tikslais. Pažymi, kad Specialisto išvadoje taip pat padarytas vertinimas, kad sandoriai buvo racionalūs, protingi, ekonomiškai pagrįsti ir Koncernui naudingi.

Advokatė Inga Žemkauskienė papildomai akcentavo, kad 2013 m. pradžioje buvo planuojamas akcijų pardavimo sandoris, pinigų srautai suėjo paskutinę metų dienÄ , todėl ir įsigijo gruodžio 31 d. Nurodo, kad galiojo mokestinė lengvata ir pareiÅ¡kėjų veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip mokesčių vengimas.

Advokatas Mindaugas Palijanskas nurodė, kad Minvista yra iždo įmonė, kurioje laikomi pinigai. Dėl sandorių sudarymo pagerėjo Koncerno rodikliai ir galimybė skolintis. Teigia, kad sandoriai buvo ekonomiškai naudingi įmonei.

Atsakovė Inspekcija atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (I t., b. l. 101-107).

Atsiliepime nurodo, kad patikrinimo metu konstatuota, jog 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutartimi ir 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi buvo siekiama ne ekonominių tikslų, o mokestinės naudos, t. y. buvo siekiama akcijų pardavimo ir palūkanų už obligacijas forma gauti pajamų iš Koncerno, kurios formaliai būtų priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms.

Atsakovė, vertindama ginčo sandorius, nustatė, kad jais buvo siekiama iÅ¡vengti GPM sumokėjimo. Inspekcija nesutinka, kad GPMÄ® lengvata taikoma absoliučiai ir besÄ lygiÅ¡kai. Pažymi, kad buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjai sudarė sandorius, kurių tikslas – turimas finansines priemones (neapmokestinamas), pakeisti kita finansine priemone (neapmokestinama). Sandoriai buvo sudaryti turint tikslÄ ir žinant įstatymų leidėjo valiÄ , t. y. iÅ¡vengti GPM sumokėjimo.

Nurodo, kad pagal GPMÄ® 2 straipsnio 19 dalį 1 ir 2 punktus pareiÅ¡kėjai ir Koncernas yra susiję asmenys, pagal 2 straipsnio 32 dalies 1 punktÄ â€“ asocijuoti asmenys. PareiÅ¡kėjas yra įmonės vadovas (prezidentas), valdybos pirmininkas ir vienintelis akcininkas (akcijas valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise). Beveik visus įmonės įsipareigojimus sudaro mokėtinos sumos pareiÅ¡kėjui ir Minvistai, kuriÄ jis kontroliuoja. Mokesčių administratorius pripažino, kad pareiÅ¡kėjas turi realiÄ galimybę daryti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ Koncerno sprendimams.

D. J. M., pasak atsakovės, faktiškai dalyvavo Koncerne priimant sprendimus išleisti obligacijas, jas perleisti pareiškėjams ir iš jų įsigyti Minvistos akcijas. Šie sprendimai Koncerno vardu buvo priimti įmonės valdybos posėdžiuose, kuriems pirmininkavo pats pareiškėjas. 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutartį ir 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Koncerno vardu pasirašė įmonės finansų ir ekonomikos direktorius V. L., kuris yra pavaldus pareiškėjui ir buvo įgaliotas pasirašyti nurodytas sutartis valdybos posėdžių metu, kuriems pirmininkavo D. J. M..

Sprendimai sudaryti nurodytus sandorius buvo priimti būtent tuo metu, kai keitėsi GPMĮ nuostatos dėl pajamų mokesčio lengvatų, taikomų akcijų pardavimo pajamoms, palūkanoms už suteiktas paskolas ir obligacijas.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjai perleido bÅ«tent tokį Minvistos akcijų skaičių (106 017 vnt.), kurias buvo įsigiję iki 1999 m. sausio 1 d. ir kurių pardavimo pajamos pagal GPMÄ® nuostatas iki 2013 m. gruodžio 31 d. priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms. Be to, Koncernas nusprendė iÅ¡leisti obligacijų, kurių nominali vertė ir emisijos kaina (29 578 000 Lt) beveik visiÅ¡kai sutampa su Minvista akcijų pardavimo kaina (29 78 743 Lt). Sprendimas sudaryti nuosekliÄ sandorių schemÄ buvo priimtas vienu metu: iÅ¡leisti obligacijas, jas perleisti pareiÅ¡kėjams, už tÄ pačiÄ kainÄ iÅ¡ jų įsigyti Minvista akcijas. Atsakovė pastebi, kad logiÅ¡kai nėra pagrįsta, kokiu bÅ«du Koncernas ir jo prezidentas D. J. M. galėjo 2013 m. gegužės mėn. nuspręsti sudaryti sandorius, kurių vertė 29 578 tÅ«kst. Lt, nors Minvistos akcijų pardavimo sandorio vertė buvo apskaičiuota tik 2013 m. gruodžio 2 d. pagal 2013 m. lapkričio 30 d. Å¡ios bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų duomenis.

PareiÅ¡kėjai su Koncernu sudarė sandorius, kurie sudarė galimybę gauti neapmokestinamoms priskiriamas pajamas, nes iki 2013 m. gruodžio 31 d. GPMÄ® numatė lengvatÄ vertybinių popierių pardavimo pajamoms, o nuo 2014 m. sausio 1 d. – lengvatÄ palÅ«kanoms už obligacijas. Koncerno 2013 m. gegužės 2 d. valdybos posėdžio protokole sprendimas iÅ¡leisti obligacijas grindžiamas tuo, kad tai pritrauks papildomas akcininkų, fizinių ir juridinių asmenų lėšas, kadangi obligacijos gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje. IÅ¡leidžiant obligacijas galima numatyti įmonei palankesnes sÄ lygas, iÅ¡vengti bankų reikalavimų dėl paskolų grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių, ataskaitų teikimo, iÅ¡ankstinio sprendimų derinimo su kredito įstaiga.

Patikrinimo metu nenustatyta, kad Koncernas arba jos grupės įmonės būtų išleidusios obligacijų, kurias būtų įsigijusios kitos įmonės arba su grupe nesusiję fiziniai asmenys, ir tokiu būdu įmonės būtų pritraukusios papildomų lėšų.

Dėl papildomų lėšų suteikimo nurodo, kad pareiÅ¡kėjas už obligacijas 29 578 000 Lt sumokėjo Koncerno banko pavedimais ir gautas lėšas iÅ¡ karto (tÄ pačiÄ ir kitÄ dienÄ ) grÄ Å¾ino Koncernui. Pastarasis, siekdamas atsiskaityti už Minvistos akcijas, naudojo pareiÅ¡kėjo pervestas lėšas už obligacijas ir skolinosi iÅ¡ tos pačios bendrovės, kuri panaÅ¡ias sumas paskolų pagrindu susigrÄ Å¾ino iÅ¡ UAB „Mineraliniai vandenys“. Po Å¡ių operacijų įmonių tarpusavio įsipareigojimai beveik nepasikeitė, o Koncerno 29 578 743 Lt įsipareigojimas sumokėti pareiÅ¡kėjams už Minvista akcijas pasikeitė į 29 578 000 Lt įsipareigojimÄ iÅ¡pirkti obligacijas. Atsakovė pažymi, kad Å¡ios operacijos vyko labai trumpÄ laikÄ â€“ 2013 m. gruodžio 30 d. ir 31 d. (tik dvi dienas), todėl konstatavo, kad nurodytų banko operacijų tikrasis tikslas nebuvo įmonėms suteikti papildomų lėšų, o faktiÅ¡kai siekta atsiskaityti už akcijas ir obligacijas iki 2014 m. sausio 1 d. GPMÄ® pakeitimų įsigaliojimo, kuriais panaikintos mokesčių lengvatos vertybinių popierių pardavimo pajamoms ir palÅ«kanoms už paskolas bei obligacijas, kurios iÅ¡leistos po 2014 m. sausio 1 d.

Pažymi, kad faktiÅ¡kai įmonės valdymas iÅ¡ esmės nepasikeitė. Iki 2013 m. gruodžio 3 d. sandorio pareiÅ¡kėjai tiesiogiai valdė 100 proc. akcijų, po 2013 m. gruodžio 3 d. sandorio 65,24 proc. valdo tiesiogiai, 34,76 proc. ‒ netiesiogiai (iÅ¡ viso valdoma dalis – 100 proc.). Akcininkų susirinkimuose iki 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimus priimdavo pareiÅ¡kėjas, nuo 2013 m. gruodžio 3 d. – pareiÅ¡kėjas ir Koncernas, kuriam atstovauja jis pats. Iki 2013 m. gruodžio 3 d. įmonės valdybÄ sudarė pareiÅ¡kėjai ir V. L., po 2013 m. gruodžio 3 d. ji nepasikeitė (tik 2014 m. birželio10 d. I. M. pakeitė J. R.). Nuo 2007 m. Minvista darbuotojai nepasikeitė. Po 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų sandorio nei Koncerno, nei Minvistos veiklos pobÅ«dis ar kitos reikÅ¡mingos veiklos aplinkybės nepasikeitė. Todėl atsakovė konstatavo, jog parduodant akcijas, nebuvo siekiama perleisti faktinę akcijų kontrolę kitam asmeniui arba tokiu bÅ«du sukurti naujÄ , vystyti ir plėtoti esamÄ verslÄ .

Patikrinimo metu Koncerno pateiktuose paaiÅ¡kinimuose Minvistos akcijų 2013 m. gruodžio 3 d. perleidimas Koncernui grindžiamas tuo, kad buvo siekiama įtraukti pastarosios bendrovės veiklos rezultatus į Koncerno konsoliduotas finansines ataskaitas, padaryti geresnius finansinius rezultatus, sumažinti Koncerno grupės kredito rizikÄ , iÅ¡vengti bankų draudimo grupės įmonėms skolinti/skolintis iÅ¡ Minvistos.

Pažymi, kad nepateikta duomenų apie tai, jog bankai leidimų nesuteikdavo, todėl faktiškai įmonių veikla nebuvo ribojama. Minvista tiek iki 2013 m. gruodžio 3 d. sandorio, tiek po jo vykdė paskolų sandorius su Koncerno grupės įmonėmis. Pagal patikrinimo akto duomenis 2012 m. gruodžio 31 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. Minvista suteiktų ir gautų paskolų sumos Koncerno grupės įmonėms žymiai sumažėjo.

Minvista 2017 m. sausio 31 d. atlikto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad ši bendrovė suteikė ilgalaikių paskolų penkioms Koncerno grupės įmonėms: UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „MG Valda“, Koncernui, UAB „MG Baltic Investment“,UAB „Mitnija“. UAB „Minvista“ gavo ilgalaikių paskolų iš MG Baltic, UAB „Extera Baltic“ ir dviejų fizinių asmenų.

Pagal nurodytų įmonių valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pateiktų 2013-2015 m. finansinių ataskaitų duomenis UAB „Mineraliniai vandenys“ ilgalaikių įsipareigojimų turėjo tik 2015 m. pabaigoje, trumpalaikių įsiskolinimų kredito įstaigoms turėjo 2013-2015 m. UAB „Mitnija“ 2013-2015 m. ilgalaikių įsiskolinimų kredito įstaigoms neturėjo, o trumpalaikių įsiskolinimų turėjo tik 2014 m. UAB „MG Valda“, MG Baltic, UAB „Extera Baltic“, UAB „MG Baltic Investment“ ir UAB „Minvista“ 2013-2015 m. nei trumpalaikių, nei ilgalaikių įsiskolinimų kredito įstaigoms neturėjo. Pagal minėtų įmonių finansinių ataskaitų duomenis ilgalaikių įsipareigojimų kredito įstaigoms turėjo tik 2015 metais UAB „Mineraliniai vandenys“.

Atsakovė nurodo, kad patikrinimo metu įrodymais nebuvo pagrįsti Koncerno teiginiai, kad, siekiant iÅ¡vengti darbo sÄ naudų ir panaÅ¡ių kaÅ¡tų, kurie buvo skirti finansinėms ataskaitoms parengti ar bendrauti su bankų specialistais, ekonomiÅ¡kai buvo tikslinga sudaryti verslo sandorį, kurio vertė siekė 29 578 743 Lt. Å ių teiginių nepatvirtina ir Koncerno pateikti AB SEB banko, Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus ir „Swedbank“, AB atsakymai į pateiktus paklausimus. Jie suraÅ¡yti 2016 m. gruodžio mėn., t. y. tuo metu, kai MG Baltic žinojo apie preliminarias mokesčių administratoriaus iÅ¡vadas dėl 2013 m. gruodžio 3 d. Minvistos akcijų įsigijimo sandorio.

Atsakovės vertinimu, kontrolės metu pateikti MG Baltic 2013 m. valdybos posėdžio protokolai ir paaiškinimai nepagrindžia 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutarties ir 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ekonominiais tikslais.

Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjų 2017 m. gegužės 8 d. pateiktuose paaiÅ¡kinimuose sandorių sudarymo tikslai grindžiami iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kuriuos Koncernas pateikė 2016 m. gruodžio 30 d. paaiÅ¡kinime. Mokesčių administratoriui nepateikta informacija, kad pareiÅ¡kėjas tam tikrų sandorių pagrindu bÅ«tų gavęs 36 mln. Lt grynaisiais pinigais arba tokia suma bÅ«tų laikoma banko sÄ skaitose. Teigia, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė priėmė sprendimÄ perleisti tokį akcijų kiekį, iÅ¡ kurio perleidimo nekiltų mokestinių prievolių. IÅ¡ to seka atsakovės iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimai nepagrindžia 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties ir 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo siekiant ekonominių, o ne mokestinių tikslų.

Atsakovė pažymi, kad mokestinio patikrinimo metu visapusiškai įvertinus pajamų gavimo aplinkybes, nustatyta, kad ūkinės operacijos turinys neatitinka realaus tų sandorių turinio. Pastaraisiais buvo siekiama išvengti GPM sumokėjimo, o vienos finansinės priemonės turėjimas, buvo pakeistas kita priemone. Mokesčių administratoriaus vertinimu, buvo sudaryti formalūs akcijų pardavimo ir obligacijų įsigijimo sandoriai.

Nurodo, kad pagal 2013 m. gegužės 13 d. ir 2013 m. gruodžio 3 d. sandorius pinigines lėšas ir mokestinę naudÄ gavo pareiÅ¡kėjai, todėl ir privalo įvykdyti GPMÄ® nustatytas mokestines prievoles. Atsakovė, įvertinusi aplinkybes, vadovaudamasi MAÄ® 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atkÅ«rė iÅ¡kreiptas ir paslėptas aplinkybes, su kuriomis GPMÄ® sieja apmokestinimÄ , ir nurodė, jog pareiÅ¡kėjų formaliai sudaryto 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sandorio ir 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sandorio vienintelis tikslas – iÅ¡vengti mokesčių nuo pareiÅ¡kėjų akcijų pardavimo, obligacijų iÅ¡pirkimo ir palÅ«kanų forma gautų pajamų. Atsakovė konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjų gautos/gautinos palÅ«kanos pagal 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sandorį ir pajamos pagal 2013 m. gruodžio 3 d. Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandorį laikytinos iÅ¡ Koncerno gautomis kitomis pajamomis, kurios nebuvo apmokestintos GPM. Mokesčių tikslais laikyta, kad 2013-2015 m. pareiÅ¡kėjai iÅ¡ Koncerno gavo 30 765 134,20 Lt (po 15 382 567,10 Lt) kitų pajamų, kurios pagal GPMÄ® 6 straipsnį apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu.

Dėl sudarytų sandorių pareiÅ¡kėjų gauta mokestinė nauda, atsakovės tvirtinimu, akivaizdi ir neginčijama. Mokesčių administratoriui akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas turėjo interesÄ verslo pertvarkÄ Ä¯vykdyti, kol galioja mokestinė lengvata, taikoma tokio pobÅ«džio sandoriams. Nors sprendimas finansuoti Koncerno veiklÄ obligacijų forma buvo priimtas dėl obligacijų kaip vertybinių popierių pranaÅ¡umų prieÅ¡ paskolÄ , pasak atsakovės, pareiÅ¡kėjas suvokė, jog Lietuvoje taikomas obligacijų apmokestinimo režimas yra palankesnis nei paskolų.

Komisija akcentavo, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2001 metų valdė MinvistÄ , kurios veikla betarpiÅ¡kai susijusi su Koncerno grupės įmonių veikla. Kaip nurodė pareiÅ¡kėjas, Å¡i bendrovė iÅ¡ esmės veikė ir veikia kaip Koncerno grupės iždo įmonė, skolino ir skolinosi tik iÅ¡ grupės įmonių. MinvistÄ ir KoncernÄ valdo tie patys akcininkai. Aplinkybės, kai Å«kio subjektas, iÅ¡leidžiantis 29 mln. vertės skolos vertybinius popierius, nenurodo konkrečių Å¡ių lėšų panaudojimo perspektyvų, įvardydamas kelias galimas lėšų panaudojimo alternatyvas, o vėlesnio proceso metu laikosi pozicijos, jog Å«kio subjektas turėjo senus ketinimus įsigyti konkrečios įmonės akcijas, nes siekė konsoliduoti įmonių rezultatus, iÅ¡vengti galimų kredito įstaigų trukdžių Koncerno įmonėms skolinantis iÅ¡ Minvistos, atsakovei sudaro pakankamÄ pagrindÄ pareiÅ¡kėjo pozicijÄ vertinti kritiÅ¡kai.

Inspekcija, atlikusi Minvistos operatyvų patikrinimÄ , atsižvelgdama į Koncerno atstovų paaiÅ¡kinime nurodytas aplinkybes, nustatė įmones, kurios turėjo paskolinių santykių su Minvista, iÅ¡ jos skolinosi, ar jai skolino. Operatyvaus patikrinimo metu gauta informacija buvo palyginta su informacija apie tai, ar Å¡ios įmonės turėjo paskolinių santykių su kredito įstaigomis ir buvo nustatyta, jog tokio pobÅ«džio santykių aktualiuoju laikotarpiu turėjo tik UAB „Mineraliniai vandenys“ (paskolos sandoris sudarytas 2015 metais). Å ios aplinkybės buvo vertintos kaip paneigiančios pareiÅ¡kėjų pozicijÄ dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo bÅ«tinumo, siekiant sumažinti darbuotojų kaÅ¡tus, įrodinėjant Minvistos ir Koncerno grupės įmonių sÄ sajumÄ . Konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo atstovų papildomai pateikta informacija nepagrindžia ginčo sandorių sudarymo bÅ«tinybės bÅ«tent dėl D. J. M. nurodytų motyvų ‒ poreikio taupyti Koncerno papildomus kaÅ¡tus ir darbo sÄ naudas, kiekvienÄ kartÄ kredito įstaigoms įrodinėjant, jog Minvista yra susijusi su Koncernu, ir kad bÅ«tų panaikintas kredito įstaigų įprastai taikomas draudimas skolintis iÅ¡ Minvistos kaip trečiojo asmens. Komisija atkreipė dėmesį į tai, jog patikrinimo metu nustatyta, kad akcijų pardavimo ir palÅ«kanų už obligacijas forma pareiÅ¡kėjas gavo 30 765 134,23 Lt neapmokestinamų pajamų. Kaip nurodė pareiÅ¡kėjas, faktiÅ¡kai jam pinigų asmeniniams poreikiams nereikėjo, jis turėjo interesÄ gautas pajamas palikti versle, o verslo pertvarkÄ Ä¯vykdyti, kol galioja mokestinė lengvata. Atsakovė aiÅ¡kina, jog nors sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pareiÅ¡kėjas formaliai ginčo akcijas pardavė, tačiau realiai jos taip ir liko jo dispozicijoje. D. J. M. ir toliau sprendžia jų likimÄ , kontroliuodamas per KoncernÄ . Tai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tikrųjų nesiekė parduoti Minvistos akcijų taip, kad jis neturėtų galimybės jų valdyti, jomis disponuoti ir kontroliuoti, tačiau, pasinaudodamas GPMÄ® lengvatomis, siekė gauti neapmokestinamas daugiau nei 30 mln. Lt pajamas.

Be to, Inspekcija 2018 m. liepos 5 d. teismui pateikė nuomonę (t. II, b. l. 80-85, abi lapų pusės) dėl Specialisto PaaiÅ¡kinimų. Inspekcija nurodo, kad tikrÄ jį sandorių turinį analizavo atsakovė, t. y. pareiÅ¡kėjų sudaryti sandoriai formaliai atitiko įstatymo nuostatas, tačiau, mokesčių administratoriaus vertinimu, turėjo kitus tikslus, t. y. vienas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamas finansinis instrumentas buvo pakeistas kitu. Akcentavo, kad PaaiÅ¡kinimuose nebuvo paneigta, jog pareiÅ¡kėjai gavo mokestinę naudÄ .

Specialistas PaaiÅ¡kinamuose aptarė įvairių sandorio grandžių finansinį rezultatÄ . Tuo tarpu mokesčių administratorius vertino sandorių visumÄ bei taikė MAÄ® 69 straipsnio nuostatas. Taikant turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , iÅ¡ esmės yra atliekamas konkretaus mokestinio teisinio santykio dalyvio veiklos turinio vertinimas. Å is veiklos vertinimas atliekamas siekiant ne sukurti, pakeisti ar panaikinti mokestinius teisinius santykius, t. y. santykius, kurie yra reguliuojami mokesčių įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų, bet siekiant tinkamai kvalifikuoti nustatytas tikrÄ sias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tokiu bÅ«du atskleidžiant realiai atsiradusius ir egzistuojančius mokestinius teisinius santykius.

Tai reiÅ¡kia, jog taikant aptariamÄ principÄ yra atliekamas tokios mokestinių teisinių santykių dalyvių veiklos vertinimas, pirmenybę teikiant ne Å¡ios veiklos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai, bet jos turiniui, kuri ne tik tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai yra susijusi su konkrečiais mokestiniais teisiniais santykiais, bet ir kuri lemia (lėmė) Å¡ių santykių ar jų dalies atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ . Akcentuoja, jog savo pozicijos nekeičia ir pažymi, kad pareiÅ¡kėjai, turėdami tiesioginį ryšį su savo valdomomis bendrovėmis (neabejotinai galėję daryti įtakÄ juridinių vienetų sprendimams), vertinant kontrolės procedÅ«rų metu nustatytų sandorių eigÄ ir sekÄ , piniginius srautus, siektus tikslus, t. y. kontrolės procedÅ«rų metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, siekė iÅ¡vengti mokėtino GPM, o bÅ«tent – iÅ¡ esmės iÅ¡imtinai siekiant tenkinti pareiÅ¡kėjų interesus.

Atsakovės vertinimu, pateikti Specialisto paaiÅ¡kinimai, vertinant atliktų patikrinimų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nepaneigė mokesčių administratoriaus pozicijos, jog pareiÅ¡kėjai, galėdami daryti įtakÄ sandoriams tarp tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų įmonių, siekė mokestinės naudos.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje, remdamiesi atsiliepime ir nuomonėje iÅ¡dėstytais argumentais, prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai ginčo sandoriais siekė iÅ¡vengti mokestinės prievolės, t. y. mokėtino GPM. Pažymėjo, kad ginčijamuose sprendimuose detaliai įvertintos sandorių sudarymo aplinkybėms, kurioms pritarė ir Komisija.

Teismas

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pareiÅ¡kėjams, taikant turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ (MAÄ® 69 straipsnio 1 dalis), pagrįstai buvo apskaičiuotas papildomai mokėtinas GPM ir paskirtos mokesčių sankcijos, mokesčių administratoriui konstatavus, jog akcijų pardavimo ir obligacijų įsigijimo sandoriais buvo siekta ne ekonominių tikslų, o mokestinės naudos ‒ iÅ¡vengti mokesčių nuo gautų akcijų pardavimo pajamų, obligacijų iÅ¡pirkimo pajamų ir palÅ«kanų forma gautų pajamų.

Inspekcija patikrinimo aktuose (Komisijos byla Nr. 7-152/2017, I t., b. l. 14-32, abi lapų pusės ir Komisijos byla Nr. 7-153/2017, I t., b. l. 15-26) nustatė, jog D. J. M. ir I. M. pagal 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pardavė 106 017 vnt. UAB „Minvista“ akcijų už 29 578 743 Lt Koncernui (Komisijos byla, Nr. 7-152/2017, I t., b. l. 135-137). Akcijų pardavimo pajamas deklaravo kaip neapmokestinamas pajamas. Inspekcija, atlikusi patikrinimÄ nustatė, kad Koncerno 2013 m. gegužės 2 d. posėdyje (Komisijos byla Nr. 7-152/2017, I t., b. l. 145) valdybos nariai nutarė, jog bendrovės veiklos finansavimui bÅ«tų naudojama ne tik akcinis kapitalas ir finansinės paskolos, bet bÅ«tų leidžiamos ir obligacijos.

Pritarta iÅ¡leisti 29 578 000 Lt nominalios vertės 5 metų trukmės nematerialias vardines obligacijas. D. J. M. 2013 gegužės 13 d. pasirašė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį (Komisijos byla, I t., b. l. 148-151), kurios pagrindu įsigijo 295 780 vnt. Koncerno iÅ¡leistų obligacijų, kurių vertė ir emisijos kaina 29 578 000 Lt. Koncernas už 2013-2014 m. apskaičiavo D. J. M. 1 186 391,23 Lt palÅ«kanų už obligacijas ir visÄ sumÄ sumokėjo 2015 balandžio 30 d. pavedimais. Koncernas 2016 m. sausio 27 d. pateiktoje 2015 m. deklaracijoje FT0471 iÅ¡mokėtas palÅ«kanas už obligacijas priskyrė palÅ«kanoms už paskolas (iÅ¡ viso deklaravo 355 766,97 Eur (1 228 398,19 Lt). 2016 m. spalio 13 d.

Koncernas patikslino deklaracijÄ ir iÅ¡skyrė 343 602,65 Eur, (1 186 391,23 Lt) palÅ«kanų už obligacijas ir 12 164,32 Eur (42 000,96 Lt) palÅ«kanų už paskolas. Akte nustatyta, kad D. J. M. 2015 m. pajamų deklaracijoje 343 602,65 Eur (1 186 391,23 Lt) palÅ«kanas už obligacijas klaidingai deklaravo kaip palÅ«kanas už paskolas, apskaičiavo ir sumokėjo 15 proc. pajamų mokestį. 2017 m. kovo 11 d. Koncerno pateiktoje deklaracijoje FR0471 deklaravo D. J. M. iÅ¡mokėtų 9 654,20 Eur (33 334,02 Lt) palÅ«kanų už paskolas ir 343 594,02 Eur (1 186 361,43 Lt) palÅ«kanų už obligacijas.

D. J. M. 2016 m. pajamų deklaracijoje visÄ sumÄ (353 248,22 Eur) GPM308P priede priskyrė apmokestinamoms palÅ«kanoms už paskolas. Akte taip pat nurodoma, jog Koncernas, atstovaujamas advokato Mariaus Žėbos, 2016 m. gruodžio 30 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ dėl Minvistos akcijų įsigijimo tikslų ir aplinkybių (Komisijos byla Nr. 7-152/2017, I t., b. l. 50-52, abi lapų pusės). Jame nurodyta, kad Minvista yra iždo įmonė, jos paskirtis – valdyti MG Baltis grupės įmonių finansinius srautus ir finansinį turtÄ ir nors Koncernas ir Minvista iki 2013 m. gruodžio 3 d. buvo valdomos to paties akcininko, tačiau jos nebuvo teisiÅ¡kai susietos, kas lėmė papildomus kaÅ¡tus, darbo sÄ naudas, be to, Minvistos veiklos rezultatai negalėjo bÅ«ti įtraukiami į konsoliduotÄ Koncerno grupės pelno (nuostolių ataskaitÄ ).

Koncerno teigimu, pastarosios bendrovės akcijų įsigijimo tikslas yra ekonominis, leidęs iÅ¡spręsti neefektyvios struktÅ«ros keliamas nuolatines problemas, sutaupyti kaÅ¡tų ir laiko sÄ naudas. Å iems teiginiams pagrįsti Koncernas pateikė trijų bankų atsakymus (Komisijos byla 7-152/2017, I t., b. l. 53, 54 (abi lapų pusės) dėl Minvistos akcijų įsigijimo, kuriuose nurodoma, jog akcijų dalies įsigijimas vertintinas teigiamai. PareiÅ¡kėjams buvo duoti 2017 m. balandžio 19 d. Inspekcijos nurodymai Nr. (21.75-32) FR0706-4473 ir Nr. (21.75-32) FR0706-4474 pateikti informacijÄ apie sandorio sudarymo aplinkybes.

D. J. M. 2017 m. gegužės 8 (Komisijos byla Nr. 7-152/2017, I t., b. l. 56-57, abi lapų pusės) ir 2017 m. gegužės 12 d. paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad jis nuolat investuoja nuosavas ir teisės aktų nustatyta tvarka deklaruotas lėšas, o su investavimu susiję sprendimai pagrįstu ekonomine logika įdarbinti turimus finansinius iÅ¡teklius ir ateityje gauti finansinės naudos. Sprendimas įsigyti Koncerno obligacijas buvo paremtas ta pačia ekonomine logika – siekiant investuoti turimas lėšas ir uždirbti tam tikrÄ grÄ Å¾Ä .

Ä® klausimÄ , iÅ¡ kokių lėšų buvo planuojama atsiskaityti už įsigytas obligacijas, D. J. M. atsakė, kad 2013 m. pabaigoje jis turėjo daugiau nei 36 mln. Lt nuosavų ir teisės aktų nustatyta tvarka deklaruotų lėšų, todėl turėjo pakankamai lėšų obligacijoms apmokėti. Tačiau atsižvelgus į tai, kad 2013 m. pabaigoje buvo gautos lėšos už parduotas Minvistos akcijas, Å¡ios lėšos ir buvo panaudotos obligacijoms apmokėti. D. J. M. taip pat nurodė, kad iki dalies Minvistos akcijų pardavimo jis valdė 100 proc. tiek Koncerno, tiek Minvistos akcijų, o sprendimas parduoti dalį Å¡ios bendrovės akcijų paremtas ekonomine nauda, siekiant konsoliduoti kartu su Koncerno ir jo kontroliuojamų įmonių finansiniais rezultatais, mažinti finansavimo kaÅ¡tus dėl kredito įstaigų palankesnio finansinio rizikingumo vertinimo.

Nurodo, kad Koncerno finansininkai rekomendavo perleisti 34,76 proc. Minvistos akcijų paketÄ . Toks investavimo sprendimas priimtas vadovaujantis verslo logika ir taikant tuos pačius kriterijus. Dėl gyventojo interesų nurodė, kad bÅ«damas vieninteliu Koncerno akcininku, jis turėjo interesÄ akcijas parduoti dėl finansinės naudos jo valdomam verslui. AiÅ¡kindamas, kodėl pagal 2013 m. gegužės 13 d. ir 2013 m. gruodžio 3 d. sandorius atsiskaityta buvo tik 2013 m. gruodžio 30-31 d. nurodė, kad atsiskaitymo terminÄ lemia sutartyje numatytas prievolės įvykdymo terminas.

Tai, kad sandoriuose atsiskaitymo terminai siejami su finansinių metų pabaiga yra įprasta komercinė praktika. Nurodo, kad 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutarties metu buvo žinoma, kad dalies Minvistos akcijų įsigijimas yra viena iš Koncerno pritrauktų lėšų investavimo krypčių, tačiau tuo metu galutinis sprendimas dėl Minvistos akcijų įsigijimo dar nebuvo priimtas. I. M. 2017 m. gegužės 8 d. (Komisijos byla Nr. 7-152/2017, I t., b. l. 59, abi lapų pusės) paaiškinime nurodė, kad apie sandorį žinojo ir su juo sutiko, kiti jos atsakymai į Inspekcijos klausimus pateikti D.

J. M. paaiškinime.

Patikrinimo akte prieita prie išvados, kad 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutartis (D. J. M. įsigijo obligacijų už 29 578 000 Lt) ir 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (D. J. M. ir I. M. pardavė Minvistos akcijų Koncerno už 29 578 743 Lt) buvo pagrįsta ne ekonomiškais tikslais, o siekiama akcijų pardavimo ir palūkanų už obligacijas forma gauti pajamų iš Koncerno nepaskirstyto pelno, kurios formaliai būtų priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms:

1) pagal GPMÄ® 2 straipsnio 19 dalies 1 ir 2 punktus, D. J. M. ir Koncernas yra susiję asmenys, pagal 2 straipsnio 32 dalies 1 punktÄ asocijuoti asmenys. Jis yra įmonės vadovas, valdybos pirmininkas ir vienintelis akcininkas. Taigi jis turi realiÄ galimybę daryti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ Koncerno sprendimams;

2) pareiškėjas faktiškai dalyvavo Koncernui priimant sprendimus išleisti obligacijas ir jas perleisti D. J. M. ir iš jo įsigyti Minvistos akcijas. Šie sprendimai buvo priimti Koncerno posėdžiuose, kuriems ir pirmininkavo pareiškėjas (2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Koncerno vardu pasirašė įmonės finansų ir ekonomikos direktorius V. L., kuris yra pavaldus D. J. M. ir pastarojo buvo įgaliotas pasirašyti nurodytas sutartis valdybos posėdžių metu);

3) pareiškėjas, valdydamas ypač pelningas įmones, buvo suinteresuotas pajamas iš jų gauti ne pajamų iš paskirstytojo pelno ir ne kitų pajamų forma;

4) Sprendimai sudaryti nurodytus sandorius buvo priimti būtent tuo metu, kai keitėsi GPMĮ nuostatos dėl pajamų mokesčio lengvatų taikomų akcijų pardavimo pajamoms, palūkanoms už suteiktas paskolas ir obligacijas.;

5) Koncerno valdybos posėdžio protokole, kuriuo remiantis nuspręsta pakeisti įmonės skolinimosi politikÄ (skolintis iÅ¡leidžiant obligacijas), nurodyta dokumento sudarymo data – 2013 m. gegužės 2 d. (iki 2013 m. birželio 27 d. įstatymo įsigaliojimo). Valdybos posėdžio protokole, kurio pagrindu nuspręsta iÅ¡leisti 29 578 000 Lt nominalios vertės Koncerno obligacijų, nurodyta dokumento sudarymo data – 2013 m. gegužės 8 d. Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje, kurios pagrindu D. J.

M. įsigijo 29 578 000 Lt vertės obligacijų, nurodyta dokumento sudarymo data – 2013 m. gegužės 13 d. (iki 2013 m. birželio 27 d. įstatymo įsigaliojimo). Valdybos posėdžio protokole, kurio pagrindu nuspręsta įsigyti 106 017 vnt. Minvistos akcijų iš D. J. M., ir Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta dokumento sudarymo data – 2013 m. gruodžio 3 d. (po 2013 m. birželio 27 d. įstatymo įsigaliojimo ir po GPMĮ 2, 6, 17, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo projekto pateikimo 2013 m. lapkričio 26, iki jo įsigaliojimo 2013 m. gruodžio 12 d.).

Be to, atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas perleido būtent tokį Minvistos akcijų skaičių (106 017 vnt.), kurias jis buvo įsigijęs iki 1999 m. sausio 1 d. ir kurių pardavimo pajamos pagal GPMĮ nuostatas iki 2013 m. gruodžio 31 d. priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, Koncernas nusprendė išleisti obligacijų, kurių nominali vertė ir emisijos kaina (29 578 000 Lt) beveik visiškai sutampa su Minvistos akcijų pardavimo kaina (29 578 743 Lt). Be to, 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutartį pasirašė pareiškėjas ir Koncerno atstovas V.

L., nors pagal Koncerno prezidento D. J. M. 2013 m. balandžio 18 d. įsakymus (duomenys neskelbtini)) D. J. M. ir V. L. 2013 m. gegužės 10-13 dienomis buvo komandiruotėje Madride. Be to, atsiskaitant už Minvistos akcijas ir Koncerno obligacijas, banko pavedimai buvo atlikti tik 2013 m. gruodžio 30-31 dienomis, t. y. jau įsigaliojus 2013 m. birželio 27 d. ir 2013 m. gruodžio 12 d. GPMÄ® pakeitimams. Taigi, patikrinimo aktuose padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas sudarė su kontroliuojama įmone Koncernu sandorių schemÄ , kuri sudarė galimybę gauti neapmokestinamoms priskirtinų pajamų, kadangi iki 2013 m. gruodžio 31 d.

GPMÄ® numatė lengvatÄ vertybinių popierių pardavimo pajamoms, nuo 2014 m. sausio 1 d. – lengvatÄ palÅ«kanoms už obligacijas;

6) Koncerno 2013 m. gegužės 2 d. valdybos posėdžio protokole Koncerno sprendimas iÅ¡leisti obligacijas grindžiamas tuo, kad tai pritrauks papildomas akcininkų, fizinių ir juridinių asmenų lėšas, kadangi obligacijos gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, iÅ¡leidžiant jas galima numatyti įmonei palankesnes sÄ lygas, iÅ¡vengti bankų reikalavimų dėl paskolų grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių, iÅ¡ankstinio sprendimų derinimo su kredito įstaiga. Tačiau mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad nepateikta jokių duomenų apie tai, kad Koncerno grupės įmonės bÅ«tų iÅ¡leidusios obligacijų, kurias bÅ«tų įsigijusios kitos įmonės arba su grupe nesusiję fiziniai asmenys, ir tokiu bÅ«du bÅ«tų pritraukusios papildomų lėšų; 7) 2013 m. gruodžio 30 ir 31 dienos banko operacijų tikrasis tikslas nebuvo įmonėms suteikti papildomų lėšų, o faktiÅ¡kai buvo siekiama atsiskaityti už akcijas ir obligacijas iki 2014 m. sausio 1 d.

GPMĮ pakeitimo įsigaliojimo, kuriais panaikintos mokesčių lengvatos vertybinių popierių pardavimo ir palūkanoms už paskolas bei obligacijas, kurios išleistos iki 2014 m. sausio 1 d;

8) Nors pareiÅ¡kėjas perleido 34,76 proc. Minvistos akcijų, tačiau faktiÅ¡kai įmonės valdymas iÅ¡ esmės nepasikeitė, todėl darytina iÅ¡vada, kad parduodant akcijas nebuvo siekiama perleisti faktinę akcijų kontrolę kitam asmeniui arba tokiu bÅ«du sukurti naujÄ , vystyti ir plėtoti esamÄ verslÄ ;

9) Nors nurodoma, kad Minvistos akcijų perleidimas grindžiamas tuo, kad juo buvo siekiama įtraukti Minvistos veiklos rezultatus į Koncerno konsoliduotas finansines ataskaitas ir gauti ekonominę naudÄ , tačiau kontrolės veiksmų metu pateikti Koncerno 2013 m. posėdžio protokolai ir paaiÅ¡kinimai, kuriuose iÅ¡samiai iÅ¡dėstytas sandorių pagrindimas, nepagrindžia 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties ir 2013 m. gruodžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ekonominiais tikslais; 10) 2017 gegužės 8 d.

D. J. M. ir I. M. pateikti paaiÅ¡kinimai taip pat nepagrindžia obligacijų pasiraÅ¡ymo ir akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo ekonominiais (ne mokestiniais) tikslais. Akte nurodoma, kad I. M. žinojo apie sandorius ir jiems pritarė, gautos pajamos yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ir sumokėti pajamų mokestį nuo Å¡ių pajamų turi prievolę sutuoktiniai per pusę lygiomis dalimis. Akte taip pat pateikiama aktuali bylai GPMÄ® analizė. Mokesčių administratorius taikė MAÄ® 69 straipsnį ir, neatsižvelgdamas į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , atkÅ«rė iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Akte daroma iÅ¡vada, kad konstatavus MAÄ® 69 straipsnio 1 dalies numatytas sÄ lygas (sudarius sandorį(-ius), kurio(-ių) vienintelis tikslas – mokestinės naudos gavimas), GPMÄ® 23 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad GPM nuo A klasei priskirtų pajamų sumoka mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, nėra taikoma ir nesumokėtas mokestis gali bÅ«ti tiesiogiai iÅ¡ieÅ¡kotas iÅ¡ asmens, gavusio tokiÄ mokestinę naudÄ . Buvo nustatyta, kad akcijų perleidimo sandorių schema sudarė galimybę gyventojams (D.

J. M. ir I. M.), o ne mokestį iÅ¡skaičiuojančiam asmeniui (Koncernui) iÅ¡vengti pajamų mokesčio, pagal 2013 m. gegužės 13 d. ir 2013 m. gruodžio 3 d. sandorius pinigines lėšas ir mokestinę naudÄ gavo D. J. M. ir I. M., todėl gyventojai ir privalo įvykdyti GPMÄ® nustatytas mokestines prievoles.

Mokesčių administratoriaus, D. J. M. ir I. M. formaliai sudaryto 2013 m. gegužės 13 d. Koncerno obligacijų pasirašymo sandorio ir 2013 m. gruodžio 3 d. Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandorio vienintelis tikslas buvo išvengti mokesčių nuo D. J. M. ir I. M. akcijų pardavimo, obligacijų išpirkimo ir palūkanų forma gautų pajamų. Mokestinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėjų gautos/gautinos palūkanos pagal 2013 gegužės 13 d. Koncerno obligacijų pasirašymo sandorį ir pajamos pagal 2013 m. gruodžio 3 d. Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandorį laikytinos iš Koncerno gautomis kitomis pajamomis, kurios nebuvo apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu. Mokesčių tikslais laikoma, kad 2013-2015 m. pareiškėjai iš Koncerno gavo 30 765 134,20 Lt (po 15 382 567,10 Lt) kitų pajamų, kurios pagal GPMĮ 6 straipsnį apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu: 2013 gruodžio 30-31 dienos banko pavedimais sumokėta 29 578 743 LT (po 14 789 371,50 Lt) už Minvistos akcijas pagal 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2015 m. balandžio 30 d. banko pavedimu sumokėta 343 602,65 Eur (po 171 801,32 Eur), palūkanų pagal 2015 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutartį. Akte konstatuota, kad po 2016 m. sausio 1 d. Koncernui išmokėjus pareiškėjams palūkanų pagal 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutartį, išmokėtos pajamos laikytinos kitomis pajamomis, kurios apmokestinamos GPMĮ 6 straipsnio numatytu 15 proc. GPM tarifu.

Inspekcija 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. (21.63-62)FR0682-247 (t. I, b. l. 22-28) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino 2017 m. gegužės 16 d. patikrinimo aktÄ Nr. (21.60-32)FR0680-221 ir jame apskaičiuotÄ 526 912,75 Eur GPM sumÄ , skirti pareiÅ¡kėjui 52 691 Eur GPM baudÄ , apskaičiuotų 181 026,36 Eur GPM delspinigių. Sprendime Inspekcija nurodo, kad D. J. M. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise su I. M. 1997-1998 m. įsigijo 106 017 vnt. 100 Lt nominalios vertės Minvistos akcijų už 370 047 Lt, 2000-2001 m.

įsigijo 198 983 vnt. 100 Lt nominalios vertės Minvistos akcijų už 608 966 Lt, 2003 gegužės 14 d. perleido ArtÅ«rui Listavičiui vienÄ Minvistos akcijÄ , kuriÄ 2007 m. kovo 2 d. vėl iÅ¡ jo įsigijo už 100 Lt. Po nurodytų sandorių sutuoktiniai valdė 305 000 vnt. 100 Lt nominalios vertės Minvistos akcijų (100 proc. įstatinio kapitalo). Pagal 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pareiÅ¡kėjai pardavė Minvistos akcijų už 29 578 743 Lt Koncernui, kurios 100 proc. valdo D.

J. M.. Pastarasis pardavė akcijas, kurios įsigytos iki 1999 m. sausio 1 d, todėl jų pardavimo pajamas 2013 m. pajamų deklaracijoje jis deklaravo kaip neapmokestinamas pajamas. Nuo 2014 m. Å¡ių akcijų pardavimo pajamos bÅ«tų laikomos apmokestinamomis. 2013 m. gegužės 13 d. D. J. M. pasirašė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, kurios pagrindu bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 295 780 vnt. Koncerno naujai iÅ¡leistų obligacijų, kurių nominali vertė ir emisijos kaina 29 578 000 Lt.

Koncernas 2013 m. gruodžio 30 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. banko pavedimais sumokėjo 29 578 000 Lt Koncernui už naujai iÅ¡leistas įmonės obligacijas pagal 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį. Koncernas už 2013-2014 m. apskaičiavo D. J. M. 1 186 391,23 Lt palÅ«kanų už obligacijas. VisÄ sumÄ sumokėjo 2015 m. balandžio 30 d. banko pavedimais. Koncernas 2016 m. sausio 27 d. pateiktoje deklaracijoje FR0471 iÅ¡mokėtas palÅ«kanas už obligacijas priskyrė palÅ«kanoms už paskolas (iÅ¡ viso deklaravo 355 766,97 Eur, t. y. 1 228 392,19 Lt).

Koncernas 2016 spalio 13 d. patikslino 2015 m. deklaracijÄ , kurioje iÅ¡skyrė 343 602,65 Eur (1 186 391,23 Lt) palÅ«kanų už obligacijas ir 12 164,32 Eur (42 000,96 Lt) palÅ«kanų už paskolas sumÄ . D. J. M. 2015 m. pajamų deklaracijoje 343 602,65 Eur (1 186 391,23 Lt) palÅ«kanas už obligacijas deklaravo kaip palÅ«kanas už paskolas, apskaičiavo ir sumokėjo 15 proc. pajamų mokestį. Dėl gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo Inspekcija iÅ¡ esmės pakartojo patikrinimo akte iÅ¡dėstytus argumentus.

Sutiko taip su paskirtÄ baudÄ Ä¯vertinus, kad D. J. M. su mokesčių administratoriumi bendravo, teikė paaiÅ¡kinimus ir dokumentus. Sprendime taip pat patvirtinama patikrinimo akte apskaičiuota 526 912,75 Eur GPM suma ir skirta 52 691 Eur GPM bauda, taip pat apskaičiuoti 181 026,36 Eur GPM delspinigiai.

Taip pat Inspekcija 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. (21.63-62)FR0682-248 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ (I t., b. l. 70-76) patvirtino I. M. atžvilgiu patikrinimo aktÄ ir jame apskaičiuotÄ 758 077,82 Eur GPM, 75 808 Eur GPM baudÄ ir 246 742,19 Eur delspinigių. Sandorių sudarymo aplinkybės įvertintos taip pat kaip ir pareiÅ¡kėjo mokestinio patikrinimo atveju, taikant MAÄ® 69 straipsnio 1 dalį.

PareiÅ¡kėjai 2017 liepos 14 d. pateikė skundus Komisijai dėl 2017 birželio 22 d. sprendimų panaikinimo, nesutiko su MAÄ® 69 straipsnio 1 dalies taikymu ir atsakovės pozicija, kad pareiÅ¡kėjai siekė piktnaudžiauti mokestine lengvata (Komisijos byla Nr. 7-152/2017, I t., b. l. 1-13, byla Nr. 7-153/2017, I t., b. l. 1-13). Komisija, iÅ¡nagrinėjusi skundus, 2017 rugsėjo 18 d. priėmė sprendimÄ Nr. S-201 (7-152/2017) (I t., b. l. 29-39, 77-87, abi lapų pusės), kuriuose nusprendė patvirtinti Inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. sprendimus dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Komisija, vertindama akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties vykdymo metu Lietuvoje galiojusiÄ mokestinę teisinę aplinkÄ , akcentavo, kad 2013 metais buvo priimti norminiai aktai, kuriais buvo pakeistas fizinių asmenų pajamų, gautų už vertybinių popierių perleidimÄ , palÅ«kanų už suteiktas paskolas ir palÅ«kanų už skolos vertybinius popierius (obligacijas) iÅ¡leistus po 2014 sausio 1 d., apmokestinimo režimas, sÄ lygojantis tokio pobÅ«džio pajamų nuo 2014 sausio 1 d. pripažinimÄ apmokestinamomis fizinio asmens pajamomis. Komisija, vertindama nagrinėjamų akcijų pirkimo-pardavimo ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sandorių mokestines teisines pasekmes, nurodo, jog pareiÅ¡kėjas, pardavęs Minvistos akcijas, kurios buvo įsigytos iki 1999 m. sausio 1 d., gavo 29 578 743 Lt neapmokestinamų vertybinių popierių pardavimo pajamų (GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 29 punkto numatyta lengvata galiojo iki 2013 gruodžio 31 d.), o pasirašęs obligacijų sutartį iki 2013 gruodžio 31 d. įgijo teisę susigrÄ Å¾inti pajamomis nelaikomÄ obligacijų iÅ¡pirkimo sumÄ (29 578 000 Lt) bei neapmokestinamoms priskirtinas obligacijų palÅ«kanų pajamas (5-erius metus gauti 4 proc. metines palÅ«kanas už įsigytas 29 578 000 Lt vertės obligacijas) (GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 20-1 punkte numatyta lengvata palÅ«kanoms už obligacijas taikoma tik tuo atveju, jeigu jos įsigytos iki 2013 gruodžio 31 d). Dėl sudarytų sandorių pareiÅ¡kėjo gauta mokestinė nauda yra akivaizdi ir neginčijama.

Komisija pareiÅ¡kėjo nurodomÄ tikslÄ â€“ siekį konsoliduoti Minvistos ir Koncerno rezultatus, norint pagerinti Koncerno ir jo grupės įmonių kreditingumÄ , nevertino kaip reikÅ¡mingÄ arba prioritetinį, nes neįtakojo bÅ«tinybės sudaryti ginčo sutarties anksčiau nei 2013 m. gruodžio 3 d. Komisijos vertinimu, pareiÅ¡kėjo pozicijos nepagrindžia ir byloje pateikta informacija apie Alitos akcijų įsigijimÄ . Komisija taip pat kritiÅ¡kai vertino pareiÅ¡kėjo teikiamÄ informacijÄ apie tai, jog Minvista yra „iždo įmonė“, kurios paskirtis yra reikiamu momentu reikalingas lėšas iÅ¡ vienos Koncerno grupės įmonės pagal poreikį „perskolinti“ kitai įmonei, nes aplinkybė, kad Minvista nebuvo tiesiogiai valdoma Koncerno (nors abu subjektai buvo valdomi to paties profesionalaus akcininko, turinčio pakankamÄ veiklos patirtį) negali bÅ«ti vertinama kaip reali kliÅ«tis potencialaus sandorio dalies finansavimui užtikrinti. Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytos realiai gautos ekonominės naudos Komisija pasisakė, kad bet kokiam Å«kio subjektui įsigijus sėkmingai veikiantį Å«kio subjektÄ , konsoliduojant Å¡ių Å«kio subjektų rezultatus, bendri finansiniai rezultatai gerėja, tačiau Å¡i aplinkybė vertintina ne kaip pagrindžianti sandorio sudarymo bÅ«tinybę, nes po sandorio Å«kio subjektas ne tik įsigyja turtÄ , bet ir prisiima atitinkamus įsipareigojimus už įsigytÄ turtÄ (ginčo atveju daugiau nei 29 mln. Lt) ir patiria su jo sudarymu susijusias sÄ naudas, o kaip objektyviai atsirandanti tokio pobÅ«džio sandorio pasekmė.

Dėl pareiÅ¡kėjo pozicijos, kad sandorio sudarymas buvo sÄ lygotas ir siekio iÅ¡spręsti problemas su kredito įstaigomis, nes Koncerno įmonėms, skolinantis iÅ¡ Minvistos (ar jai skolinant) kiekvienu atveju reikėjo gauti kredito įstaigų sutikimÄ tokiam veiksmui atlikti, komisija, įvertino pareiÅ¡kėjo papildomai pateiktÄ Minvistos prieÅ¡prieÅ¡inės informacijos surinkimo pažymÄ (2017 sausio 31 d. Nr. (21.44-28)-FR1041-100), atliko operatyvų tyrimÄ bei nustatė įmones, kurios turėjo paskolinių santykių su Minvista. Patikrinimo metu gauta informacija buvo palyginta su informacija apie tai, ar Å¡ios įmonės turėjo paskolinių santykių su kredito įstaigomis (dėl kurių, pasak Koncerno atstovo V. L. valdybos posėdyje teiktos informacijos, kildavo sunkumai) ir buvo nustatyta, jog tokio pobÅ«džio santykių (ilgalaikių įsipareigojimų) aktualiu laikotarpiu turėjo tik UAB „Mineraliniai vandenys“. Todėl Å¡ias aplinkybes vertino kaip paneigiančios pareiÅ¡kėjo pozicijÄ dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo bÅ«tinumo, siekiant sumažinti darbuotojų kaÅ¡tus, įrodinėjant Minvistos ir Koncerno grupės įmonių sÄ sajumÄ .

Komisija konstatavo, kad Inspekcija vertinimÄ atliko pagal paties Koncerno nurodytus kriterijus, todėl papildomai pateiktÄ informacijÄ vertino kaip neįtakojančiÄ patikrinimo metu nustatytų aplinkybių. Komisijos vertinimu, papildomai pateikta medžiaga nepagrindžia ginčo sandorių sudarymo bÅ«tinybės bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų motyvų – poreikio taupyti Koncerno papildomus kaÅ¡tus ir darbo sÄ naudas, kiekvienÄ kartÄ kredito įstaigoms įrodinėjant, jog Minvista yra susijusi su Koncernu, ir kad bÅ«tų panaikintas kredito įstaigų įprastai taikomas draudimas skolintis iÅ¡ Minvistos kaip trečiojo asmens.

Komisija, vertindama pareiškėjo argumentus pagrindinio sandorių tikslo aspektu, konstatavo, kad sandoriai buvo sudaryti išimtinai siekiant akcininko interesų.

Komisija, iÅ¡nagrinėjusi mokestinio ginčo bylos medžiagÄ bei įvertinusi pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytus argumentus, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, sudarydamas ginčo sandorius, kartu su sutuoktine visų pirma siekė mokestinės naudos sau, t. y. iÅ¡ vertybinių popierių, įsigytų iki 1999 m. sausio 1 d., pardavimo ir iÅ¡leistų obligacijų palÅ«kanų forma gauti neapmokestinamas kitas pajamas, ir tai buvo pagrindinis sudaromų sandorių tikslas.

Komisija sutiko su Inspekcijos pozicija, kad pareiÅ¡kėjo gautos pajamos pripažintinos kitomis pajamomis. Papildomai pažymėjo, kad GPM apmokestinamas realus pajamų gavėjas. Be to, Komisija sprendimu atleido pareiÅ¡kėjÄ I. M. nuo GPM baudos ir GPM delspinigių, susijusių su jai papildomai apskaičiuota 89 812,04 Eur GPM nepriemoka, mokėjimo.

Teismas šioje administracinėje byloje 2018 vasario 28 d. nutartimi Specialistui pavedė atsakyti į teismo suformuluotus klausimus. Specialistas 2018 m. birželio 14 d. surašė paaiškinimus (t. II, b. l. 37-58, abi lapų pusės; toliau – Paaiškinimai):

1) Specialistas, performulavęs ir atsakydamas į pirmÄ jį klausimÄ , ar obligacijų iÅ¡leidimas yra galima verslo įmonės – uždarosios akcinės bendrovės veiklos finansavimo forma, atsakė, kad obligacijų iÅ¡leidimas yra galima verslo įmonės – uždarosios akcinės bendrovės veiklos finansavimo forma.

2) Atsakydamas į klausimÄ , ar, atsižvelgiant į Koncerno 2013 metų įmonių grupės struktÅ«rÄ , veiklos pobÅ«dį, pajamų Å¡altinius, Minvistos veiklos pobÅ«dį, pajamų Å¡altinius ir jos dalyvavimÄ Koncerno grupės veikloje, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Minvista“ prijungimas prie UAB Koncerno „MG Baltic“ (asocijavimas su UAB Koncerno „MG Baltic“ įmonių grupe) buvo struktÅ«riÅ¡kai racionalus, atsakė, kad, atsižvelgiant į Koncerno 2013 metų įmonių grupės struktÅ«rÄ , veiklos pobÅ«dį, pajamų Å¡altinius, Minvistos veiklos pobÅ«dį, pajamų Å¡altinius ir jos dalyvavimÄ Koncerno grupės veikloje, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Minvistos prijungimas prie Koncerno (asocijavimas su UAB Koncerno „MG Baltic“ įmonių grupe) buvo struktÅ«riÅ¡kai racionalus.

3) Atsakydamas į klausimÄ , ar Minvistos prijungimas prie Koncerno (asocijavimas su UAB Koncerno „MG Baltic“ įmonių grupe) buvo finansiÅ¡kai naudingas Koncernui „MG Baltic“ (laikotarpis 2013 m. gruodžio 3 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.), atsakė, kad Minvistos prijungimas prie Koncerno (asocijavimas su UAB Koncerno „MG Baltic“ įmonių grupe) nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo finansiÅ¡kai naudingas Koncernui.

4) Atsakydamas į klausimÄ , ar 2013 m. gruodžio 3 d. Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandoriu nebuvo siekta ekonomiÅ¡kai pagrįstų tikslų, nurodė, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas atsakant į 2-Ä jį ir 3-Ä jį klausimÄ , darytina iÅ¡vada, jog Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandoriu buvo siekta ekonomiÅ¡kai pagrįstų tikslų.

5) Atsakydamas į klausimÄ , ar 2013 m. gruodžio 3 d. Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas iÅ¡imtinai pardavėjo interesais, atsakė, kad 2013 m. gruodžio 3 d. Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas ne tik iÅ¡imtinai dėl pardavėjo interesų, bet ir Koncerno interesų.

6) Atsakydamas į klausimÄ , kokiÄ naudÄ Koncernui davė obligacijų už 29 578 000 Lt iÅ¡leidimas ir UAB „Minvista“ 34,76 proc. akcijų už 29 578 743 Lt įsigijimas, įvertinus ir įsipareigojimÄ mokėti 4 % metinių palÅ«kanų sumÄ , atsakė, kad Koncernas dėl obligacijų už 29 578 000 L, iÅ¡leidimo ir UAB „Minvista“ 34,76 proc. akcijų 2 29 578 743 Lt, įsigijimo, įvertinus ir įsipareigojimÄ nuo 2013 m. gruodžio iki 2016 m. gruodžio 31 d. mokėti 4 proc. metinių palÅ«kanų sumÄ , jÄ apskaičiuojant kaupimo principu, gavo tiesioginę naudÄ kuri pagal atskiras ataskaitas yra 430 tÅ«kst. Eur, pagal konsoliduotas – 1 249 tÅ«kst. Eur.

7) Atsakydamas į klausimÄ , ar konsolidavus Koncerno ir Minvistos finansinius rezultatus Koncernas kaip vienetas, vykdantis Å«kinę-komercinę veiklÄ , turėjo ekonominę naudÄ , atsakė, kad, konsolidavus Koncerno ir Minvistos finansinius rezultatus, Koncernas, kaip vienetas, vykdantis Å«kinę-komercinę veiklÄ , turėjo ekonominės naudos (UAB Koncernas „MG Baltic“ konsoliduotas grynasis pelnas dėl akcijų iÅ¡leidimo 2014 m., 2015 m., 2016 m. padidėjo 2 278 tÅ«kst. Eur), įvertinus ir su obligacijomis susijusias sÄ naudas. Koncerno grynasis pelnas padidėjo 1 249 tÅ«kst. Eur, dėl obligacijų iÅ¡leidimo balanso įsipareigojimų dalis padidėjo 8 566 tÅ«kst. Eur, taip pat 8 567 tÅ«kst. Eur padidėjo ilgalaikis finansinis turtas, o 2016 m. dėl nuosavybės metodo taikymo jis buvo padidėjęs iki 10 412 tÅ«kst. Eur. Dėl tų pačių priežasčių padidėjo ir nuosavas kapitalas (akcininko nuosavybė).

8) Atsakydamas į klausimÄ , kokiu bÅ«du ir kokiais konkrečiai finansiniais rodikliais Minvistos akcijų įsigijimas įtakojo Koncerno konsoliduotus ir nekonsoliduotus finansinius rezultatus, atsakė, kad Å¡ios bendrovės akcijų įsigijimas ir obligacijų iÅ¡leidimas turėjo teigiamos įtakos Koncerno konsoliduotiems finansiniams veiklos rezultatams (absoliučiais skaičiais), t. y. dėl grynojo pelno straipsnis padidėjo, iÅ¡skyrus 2013 m., o nekonsoliduotiems – 2013 m. neturėjo įtakos, 2014 m. – padidėjo grynasis pelnas, o 2015 ir 2016 m. – sumažėjo grynasis pelnas. Minvistos akcijų įsigijimas ir obligacijų iÅ¡leidimas turėjo labai mažai įtakos Koncerno konsoliduotiems santykiniams finansiniams rodikliams ir turėjo įvairiÄ Ä¯takÄ nekonsoliduotiems Koncerno finansiniams santykiniams rodikliams t. y. dalis jų padidėjo, o kita dalis sumažėjo.

9) Atsakydamas į klausimÄ , ar Minvistos akcijų įsigijimas įtakojo Koncerno likvidumo, mokumo, kitus finansinius rodiklius; Jei taip, ar UAB „Minvista“ akcijų įsigijimas reikÅ¡mingai pagerino Koncerno įmonių kreditavimo rizikos vertinimÄ ir galimybę pasiskolinti iÅ¡ bankų, atsakė, kad Minvistos akcijų įsigijimas ir obligacijų iÅ¡leidimas turėjo labai mažai įtakos Koncerno konsoliduotiems likvidumo, mokumo, kitiems finansiniams rodikliams ir vien tik finansiniai rodikliai reikÅ¡mingai nepagerino Koncerno įmonių grupės kreditavimo rizikos vertinimo ir galimybės skolintis iÅ¡ bankų.

10) Atsakydamas į klausimÄ , kokiÄ Ä¯takÄ Minvistos iÅ¡mokėtų dividendų apmokestinimui pelno ir pajamų mokesčiui turi tai, kad vienintelis akcininkas pareiÅ¡kėjas D. J. M. (akcijas valdydamas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe) 2013 m. gruodžio 3 d. perleido 34,76 proc. UAB „Minvista“ akcijų Koncernui, t. y. nurodyti, kokio dydžio mokesčiai buvo sumokėti nurodytu atveju ir tuo atveju, jeigu akcijos nebÅ«tų perleistos, nurodė, kad jeigu vienintelis akcininkas – pareiÅ¡kėjas D. J. M. (akcijas valdydamas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe) 2013 m. gruodžio 3 d. UAB „Minvista“ 34,76 proc. akcijų nebÅ«tų pardavęs Koncernui, jokia 2013-2015 finansinių metų dividendų suma Koncernui nebÅ«tų iÅ¡mokėta ir jokių pajamų (nei apmokestinamų, nei neapmokestinamų) Koncernas nebÅ«tų gavęs, taigi, ir jokio pelno mokesčio nebÅ«tų mokėjęs. Jeigu visi to paties laikotarpio dividendai bÅ«tų paskirti ir iÅ¡mokėti D. J. M., abu sutuoktiniai butų turėję sumokėti iÅ¡ viso 218 788 Eur daugiau GPM.

Byloje iš esmės pareiškėjai teigia, kad mokesčių administratorius ir Komisija netinkamai įvertino ginčo sandorių sudarymo aplinkybes ir neturėjo pagrindo taikyti MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas.

MAÄ® 69 straipsnis reglamentuoja mokesčio apskaičiavimÄ taikant turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ . Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ . Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ , pažymėta, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslÄ gauti mokestinę naudÄ ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali bÅ«ti tiriamas Å¡ios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiÅ¡kia, kad taikant Å¡iÄ teisės normÄ reikÅ¡mingomis gali bÅ«ti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant Å¡iÄ teisės normÄ atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytÄ normÄ , yra bÅ«tina nustatyti joje nurodytÄ mokesčio mokėtojo tikslÄ (gauti Å¡ioje normoje apibÅ«dintÄ mokestinę naudÄ ). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (Å«kinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtÄ mokestinę naudÄ . Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (Å«kinė operacija) turėjo kitus, ekonomiÅ¡kai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali bÅ«ti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iÅ¡ Å¡io sandorio (Å«kinės operacijos) atitinkamÄ mokestinę naudÄ (žr., pvz., LVAT 2007 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-719/2007, 2008 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-250/2008 ir kt.).

Pabrėžtina, kad aiÅ¡kinant MAÄ® 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, Å¡ia teisės norma yra detalizuojamas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas, kurio veikimas pasireiÅ¡kia tuo, kad „mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai“ (MAÄ® 10 straipsnis).

Taigi, tais atvejais, kai sandoris, t. y. jame fiksuotas veiksmas, sukeliantis atitinkamas mokestines teisines pasekmes, atitinka MAÄ® 69 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, yra suteikta teisė neatsižvelgti į formaliÄ Å¡io sandorio iÅ¡raiÅ¡kÄ bei nesiremti jame fiksuotomis mokestinėmis teisinėmis pasekmėmis, o atkurti tikrÄ sias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas mokestines teisines aplinkybes, kurios buvo slepiamos Å¡iuo sandoriu. Tačiau Å¡ių aplinkybių nustatymas yra neatsiejamai susijęs ir su įrodinėjimo taisyklių taikymu.

MAÄ® 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Vadinasi, mokestinio ginčo byloje, visų pirma, mokesčių administratorius turi surinkti bei teikti atitinkamus įrodymus dėl mokesčių apskaičiavimo mokesčių mokėtojui. Tuo tarpu mokesčių mokėtojui, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimÄ , nepakanka apsiriboti vien tik paaiÅ¡kinimų ir kontrargumentų teikimu, negrindžiant jų konkrečiais įrodymais. Pagal MAÄ® 67 straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokių įrodymų, kurie suponuotų prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei daro mokesčių administratorius. O tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimtinas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-622/2013, 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1379/2014 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamoje byloje esminiu įrodinėjimo dalyku yra nustatymas aplinkybės, ar ginčo sandoriais buvo siekiama mokestinės naudos mokesčių mokėtojams D. J. M. ir jo sutuoktinei.

Teismo vertinimu, mokestinio patikrinimo surinkta medžiaga mokestinėse bylose (Komisijos bylos Nr. Nr. 7-153/2017 ir Nr. 7-152/2017) patvirtina mokesčių administratoriaus išvadas, kurioms pritarė ir Komisija.

Pažymėtina, kad nevertintina Komisijos sprendimo dalis, kuria pareiškėja I. M. atleista nuo dalies GPM delspinigių ir baudos. Dėl šios sprendimo dalies ginčo byloje nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

ABTÄ® 60 straipsnyje nustatyta, kad tam tikros srities specialistas kviečiamas tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylÄ teisme reikia specialiųjų žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams iÅ¡tirti ir įvertinti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad specialisto paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti suraÅ¡omi atskirame dokumente, kuris turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ skirti specialistÄ , jam pavedė atsakyti į klausimus. Specialisto paaiÅ¡kinimai yra įrodymas, kuris vertintinas visų mokestinio patikrinimo surinktų įrodymų kontekste ir teismo vertinamas pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ viseto nustatytų aplinkybių iÅ¡tyrimu ir įvertinimu. Specialisto PaaiÅ¡kinimai savaime nepaneigia mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių bei negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindžiantys pareiÅ¡kėjų argumentus dėl iÅ¡imtinai finansinės naudos siekio bei ekonominio tikslingumo, sudarant Koncerno obligacijų iÅ¡leidimo bei Minvistos pirkimo pardavimo sandorius.

Pareiškėjai nesutinka dėl šių sandorių mokestinio įvertinimo, t. y. 2013 m. gegužės 13 d. Koncerno išleistų obligacijų pasirašymo sutarties, kuria įsigijo 295 780 vnt. Koncerno naujai išleistų obligacijų, kurių nominali vertė ir emisijos kaina 29 578 000 Lt, bei 2013 m. gruodžio 3 d. Minvistos akcijų pardavimo Koncernui sutarties, kuria pareiškėjai pardavė 106 017 vnt. (34,76 proc.) Minvistos akcijų už 29 578 743 Lt Koncernui.

Pagal GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 19 punktÄ (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2013 m. liepos 13 d.), už suteiktas paskolas (iÅ¡skyrus paskolas, kurias vieneto dalyvis suteikia vienetui arba gyventojas suteikia asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jeigu už Å¡ias paskolas vienetas arba asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, vieneto dalyviui arba gyventojui moka palÅ«kanas, virÅ¡ijančias tikrÄ jÄ rinkos kainÄ ), jeigu paskolos bus pradėtos grÄ Å¾inti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos, gautos palÅ«kanos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Å is punktas 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 5, 6, 16, 17, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-427 5 straipsnio 1 dalimi pripažintas netekusiu galios, t. y., apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, už suteiktas paskolas gautos palÅ«kanos apmokestinamos GPM.

Be to, 2013 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 5, 6, 17, 19, 21, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-663 4 straipsnio 3 dalimi GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalis buvo papildyta 20-1 punktu, nustatančiu, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos palÅ«kanos už ne nuosavybės vertybinius popierius (iÅ¡skyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, iÅ¡leistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už Å¡iuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palÅ«kanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), jeigu Å¡ie ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir pradėti iÅ¡pirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo Å¡ių ne nuosavybės vertybinių popierių iÅ¡leidimo dienos, t. y., apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos palÅ«kanos už ne nuosavybės vertybinius popierius (esant konkrečioms minėtame punkte nustatytoms sÄ lygoms).

Byloje esminiai sudarytų sandorių sudarymo laikotarpiai, t. y. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties vykdymo, kai galiojo mokestinė lengvata, kuri 2013 m. atliktais GPMÄ® pakeitimais buvo panaikinta ir nuo 2014 m. sausio 1 d. fizinių asmenų pajamos, gautos už vertybinių popierių perleidimÄ , palÅ«kanų už suteiktas paskolas ir palÅ«kanų už skolos vertybinius popierius iÅ¡leistus po 2014 m. sausio 1 d. pripažįstamos apmokestinamomis fizinio asmens pajamomis.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, pardavęs Minvistos akcijas, kurios buvo įsigytos iki 1999 m. sausio 1 d., gavo 29 578 743 Lt neapmokestinamų vertybinių popierių pardavimo pajamų, t. y. galiojant GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 29 punkte nustatytai lengvatai ir iki 2013 m. gruodžio 31 d. pasirašė obligacijų sutartį, galiojant GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20-1 punkte nustatytai lengvatai palūkanoms už obligacijas, kuri taikoma tik juo atveju, jeigu jos įsigytos iki konkretaus termino – 2013 m. gruodžio 31 d.

Teismas, remdamasis Komisijos bylose surinktais įrodymais, nustatė ir byloje nėra ginčo, kad 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartimi pareiÅ¡kėjai įsigijo 295 780 vnt. Koncerno iÅ¡leistų obligacijų, kurių nominali vertė ir emisijos kaina 29 578 000 Lt, obligacijų galiojimo pradžia – 2013 m. gruodžio 31 d., iÅ¡pirkimo data – 2018 m. gruodžio 31 d. Obligacijų emisijos kaina turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d., obligacijos suteikia teisę į 4 proc. dydžio metines atkarpos palÅ«kanas, jos pradedamos skaičiuoti nuo 2013 m. gruodžio 31 d. ir už kiekvienus metus iÅ¡mokamos tų metų gruodžio 31 d., iÅ¡pirkimo atveju – iÅ¡pirkimo dienÄ . PareiÅ¡kėjai 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pareiÅ¡kėjai pardavė 106 017 vnt. (34,76 proc.) Minvista akcijų Koncernui už 29 578 743 Lt., kurios buvo įsigytos 1997-1998 m. Tiek Minvistos, tiek ir Koncerno 100 proc. akcijų savininkas buvo pareiÅ¡kėjas. Po Å¡io sandorio sudarymo, 65,24 proc. Minvistos akcijų priklausė pareiÅ¡kėjui, 34,76 proc., akcijų priklausė Koncernui, 100 proc. Koncernui akcijų ir toliau priklausė pareiÅ¡kėjui. Koncernas už 2013-2014 m. apskaičiavo pareiÅ¡kėjui 1 186 391,23 Lt palÅ«kanų už obligacijas ir visÄ sumÄ pareiÅ¡kėjui sumokėjo 2015 m. balandžio 30 d. banko pavedimais. Koncernas 2016 m. sausio 27 d. pateiktoje 2015 m. deklaracijoje FR0471 iÅ¡mokėtas palÅ«kanas už obligacijas priskyrė palÅ«kanoms už paskolas (iÅ¡ viso deklaravo 355 766,97 Eur, t. y. 1 228 392,19 Lt), tačiau 2016 m. spalio 13 d. patikslino 2015 m. deklaracijÄ , kurioje iÅ¡skyrė 343 602,65 Eur (1 186 391,23 Lt) palÅ«kanas už obligacijas ir 12 164,32 Eur (42 000,96 Lt) palÅ«kanas už paskolas.

Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus bei Komisijos vertinimu, kad dėl sudarytų sandorių pareiÅ¡kėjų gauta mokestinė nauda yra reali ir jos akivaizdumas yra įrodytas. Taigi, ir tikrasis ginčo sandorių tikslas. PareiÅ¡kėjų argumentai, kad Lietuvoje visi mokesčių mokėtojai turi teisę, esant galimybei, pasirinkti palankesnį apmokestinimo režimÄ ir tai nelaikytina piktnaudžiavimu teise, nepaneigia esminių aplinkybių dėl pareiÅ¡kėjų mokestinės naudos gavimo. IÅ¡ principo toks pareiÅ¡kėjų aiÅ¡kinimas pažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės bei teisingumo ir visuotinio privalomumo principus (MAÄ® 7 ir 8 straipsnis).

Teismo vertinimu, Specialisto PaaiÅ¡kinimai atspindi ginčo sandorių finansinius rezultatus ir jų įvertinimÄ ekonominės naudos gavimo aspektu. PareiÅ¡kėjai teismui neatskleidė, kad, jei nebÅ«tų buvę priimti esminiai GPMÄ® pakeitimai, ar jie tokiu bÅ«du bÅ«tų keitę verslo struktÅ«rÄ ir sudarę ginčo sandorius tokiu bÅ«du, pagal tÄ pačiÄ schemÄ , kaip nagrinėjamoje byloje. Akivaizdu, kad tenkinant normalius verslo poreikius, tokia schema nebÅ«tų sudaryta, jei nebÅ«tų numatyta keisti teisinį reglamentavimÄ , todėl pareiÅ¡kėjai ir vengė mokesčių, tokiu bÅ«du piktnaudžiaudami numatytomis teisėmis. Teismas, įvertinęs sandorių sudarymo eiliÅ¡kumÄ , jų sudarymo datas, schemÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nors pareiÅ¡kėjai, kaip esminį ir pagrindinį rezultatÄ iÅ¡ ginčo sandorių gavo akivaizdžiÄ mokestinę naudÄ , iÅ¡vengdami mokestinės prievolės kaip mokesčių mokėtojai. Detaliai įvertintos sandorių sudarymo aplinkybės tiek patikrinimo aktuose, tiek ir ginčijamuose sprendimuose.

PareiÅ¡kėjų nurodoma aplinkybė, kad mokesčių administratorius neturi įgaliojimų nurodyti, kokiu bÅ«du organizuoti verslÄ , kokius verslui naudingus sprendimus priimti, nepaneigia, jog pareiÅ¡kėjai, pasinaudoję jiems žinomais mokestinės bazės pokyčiais, gavo mokestinę naudÄ .

Be to, ir paties pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad obligacijų apmokestinimas buvo palankesnis nei paskolos gavimas, rodo, jog pareiÅ¡kėjai, pasirinkdami verslo elgesio modelį ir sudarydami ginčo sandorius, vertino mokestinės naudos gavimo galimybę. Akivaizdu, kad, nesumokėję GPM, mokesčių mokėtojai gauna mokestinę naudÄ bÅ«tent tokiu pavidalu. Mokesčių administratoriaus vertinimas, kad pareiÅ¡kėjai siekė pasinaudoti GPMÄ® pakeitimais ir taip vengė mokėti mokesčius, pagrįstas.

Šioje byloje ginčo sandoriai nevertintini civilinės teisės taikymo ir aiškinimo požiūriu, todėl ir pareiškėjų skundų argumentai šiuo aspektu neanalizuojami. Vertintini mokesčių administratoriaus veiksmai, ar pagrįstai gautos palūkanos už išleistas obligacijas ir išpirktos obligacijos palūkanų forma, buvo priskirtos kitoms pajamoms, kurios apmokestinamos GPMĮ 6 straipsnio nustatytu 15 proc. tarifu. Teismo vertinimu, pajamų kvalifikavimas kitomis pajamomis yra pagrįstas.

Pareiškėjai nesutinka su mokesčių administratoriaus vertinimu, kad ginčo sandoriais jie siekė išvengti mokesčių mokėjimo, pasinaudoję GPMĮ pakeitimais.

Remiantis patikrinimo metu nustatytomis atsiskaitymo tarp šalių už parduotas akcijas ir pasirašytas obligacijas aplinkybėmis, matyti, jog Koncernas 2013 m. gruodžio 30 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. banko pavedimais sumokėjo pareiškėjui 29 578 743 Lt už Minvistos akcijas pagal 2013 m. gruodžio 3 d. sutartį, o pareiškėjas iš nurodytų lėšų 2013 m. gruodžio 31 d. banko pavedimais sumokėjo 29 578 000 Lt Koncernui už naujai išleistas įmonės obligacijas pagal 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutartį. Taigi, tik dvi dienas, dar galiojant mokestinei lengvatai, atliktos finansinės operacijos.

Komisija, analizuodama akcijų pirkimo-pardavimo ir obligacijų pasirašymo sandorių tikslus, įvertino ne tik mokestinio patikrinimo metu nustatytas, bet ir pareiškėjų tiek patikrinimo metu, tiek ir mokestinio ginčo nagrinėjimo metu išdėstytus argumentus ir pateiktus duomenis. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai su tokiu vertinimu nesutinka, negali pagrįsti mokestinio patikrinimo metu surinktų įrodymų ir jų vertinimo pagrįstumo.

Teismo vertinimu, tiek mokesčių administratorius, tiek ir Komisija iÅ¡samiai įvertino pareiÅ¡kėjų argumentus dėl Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandorio bei obligacijų pasiraÅ¡ymo sandorio sudarymo, t. y. poreikį inkorporuoti pastarÄ jÄ bendrovę į Koncerno grupę, dėl grupės įmonės UAB „Mineraliniai vandenys“ planuoto ir derinto UAB „Alita“ akcijų įsigijimo sandorio įtakos, poreikį taupyti Koncerno papildomus kaÅ¡tus ir darbo sÄ naudas, pareiÅ¡kėjų argumentus dėl gautos sandorių realios ekonominės naudos, įskaitant ir banko atstovų pateiktus paaiÅ¡kinimus.

Minėta, kad remiantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 29 punktu, pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d., buvo neapmokestinamos. Pastaroji GPMĮ lengvata galiojo iki 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. 2013 m. birželio 27 d. GPMĮ 2, 5,6,16,17,19,20,22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-427 5 straipsnio 5 dalimi ši lengvata buvo panaikinta.

Nei Komisijai, nei teismui pareiÅ¡kėjai nepagrindė ankstesnių ketinimų realiai įsigyti Minvistos akcijas, jei nebÅ«tų pasikeitęs mokestinis reglamentavimas. Taigi, besikeičiantis teisinis reglamentavimas, panaikinantis mokestinę lengvatÄ , lėmė ginčo sandorių sudarymÄ , kol minėta lengvata palanki pareiÅ¡kėjams galiojo. Å iuo atveju mokesčių mokėtojai turėjo pareigÄ paneigti mokesčių administratoriaus iÅ¡vadas. Teismo vertinimu, tenkinant normalius verslo poreikius, tokia schema ginčo sandorių ir finansinių operacijų nebÅ«tų sudaryta, nei nebÅ«tų numatyta keisti teisės aktus. Tai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai siekė iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo iÅ¡ esmės piktnaudžiaudami tuo metu teisiniu reglamentavimu suteiktomis teisėmis.

Pažymėtina, kad Koncerno valdybos protokoluose (2013 m. gegužės 2 d. ir 2013 m. gegužės 8 d.), t. y. sprendime išleisti obligacijas, nebuvo numatyta obligacijų lėšas panaudoti Minvistos akcijoms įsigyti. Be to, ir Koncerno Ekonomikos direktorius V. L. dėl obligacijų išleidimo nurodė, kad jos buvo išleistos, siekiant refinansuoti skolas, apyvartinių lėšų trūkumui ir finansiniam turtui įsigyti, nenurodydamas konkrečios lėšų panaudojime paskirties (V. L. 2016 m. spalio 13 d. elektroniniu paštu pateiktas paaiškinimas). Taigi, aiškių ir konkrečių lėšų panaudojimo ateities planų nenurodė. Taip pat ir pareiškėjų argumentai, kad ūkio subjektas ketino įsigyti konkrečios įmonės akcijas, siekdamas konsoliduoti įmonių rezultatus, išvengti galimų kredito įstaigų trukdymų skolinantis iš Minvistos, nepateikus duomenų, kokiais konkrečiais atvejais tokius bankų sutikimus reikėjo gauti ir ar realiai jų negavo, bei pateikus bankų raštus jau po mokestinio patikrinimo, vertintini kritiškai ir nepaneigia mokesčių administratoriaus išvadų. Be to, ir įmonių konsolidavimo būtinybės tokia sandorių schema, kuri susidarė byloje, pareiškėjai nepagrindė.

Akivaizdu, kad Å«kio subjektui įsigijus sėkmingai veikiantį kitÄ Å«kio subjektÄ , konsoliduojant pastarųjų rezultatus, bendri finansiniai rodikliai gerėja, tačiau, pritartina Komisijos pozicijai, kad tokia aplinkybė vertintina ne kaip pagrindžianti sandorio sudarymo bÅ«tinybę, o tai yra finansinė tokio sandorio neiÅ¡vengiama pasekmė.

PareiÅ¡kėjų argumentai, kad mokesčių administratorius bando paneigti įprastÄ holdingo įmonių investicinę veiklÄ , įsigyjant kitų įmonių akcijas su tikslu gauti dividendus ar kt., yra nepagrįsti. Komisija, vertindama sandorius jų tikslo pagrindimo aspektu, konstatavo, kad nors Koncernui įsigijus dalį pelningai veikiančios Minvistos akcijų, dividendų, kaip ekonominės naudos gavimas gali bÅ«ti vertinamas kaip objektyviai atsirandanti tokio pobÅ«džio sandorio pasekmė, tačiau, nustačius, jog pagrindinis sudarytų sandorių tikslas buvo įmonės akcininko (ir jo sutuoktinės) interesų tenkinimas, tokia veikla nelaikytina įmonės Å«kine-komercine veikla, kuria siekiama pajamų ar ekonominės naudos. Å iems argumentams pagrįsti Komisija, be kita ko, rėmėsi ir LVAT 2015 m. birželio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1409-602/2015. Tokia pozicijai pritartina. Taip pat Komisija pagrįstai atkreipė dėmesį, kad Koncernas yra holdingo įmonė, kurios vienintelis pajamų Å¡altinis – konsultacinių paslaugų teikimas savo valdomoms bendrovėms (VÄ® Registrų centro pateikti metiniai praneÅ¡imai). Taigi, mokestinio patikrinimo medžiaga patvirtina, kad Koncernas pagrindines pajamas uždirba ne iÅ¡ investicinės veiklos, o iÅ¡ konsultacinių paslaugų teikimo. Jokios objektyvios bÅ«tinybės užsiimti investicine veikla nenustatyta. Teismo vertinimu, obligacijų iÅ¡leidimo, sutarties pasiraÅ¡ymo laikas ir apmokėjimo laikas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tent sau, kaip mokesčių mokėtojams, siekė mokestinės naudos.

Taip pat neginčytinai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ir Koncernas yra susiję asmenys, t. y. pareiÅ¡kėjas yra Koncerno vienintelis akcininkas, vadovas ir valdybos pirmininkas, faktiÅ¡kai ir dalyvavęs priimant sprendimus (akcijų įsigijimo ir iÅ¡leidimo) ir realiai galėjęs daryti įtaikÄ priimamiems sprendimams. PareiÅ¡kėjas lėšas už akcijas pervedė jo valdomam Koncernui, nurodydamas kaip lėšas už obligacijas, o vėliau Koncernas Å¡ias lėšas sugrÄ Å¾ino Minvistai. Å ių aplinkybių nustatymas mokestinio patikrinimo metu patvirtina atsakovės pozicijÄ , kuriai pritarė ir Komisija, jog ginčo sandoriai buvo sudaryti iÅ¡imtinai siekiant akcininko interesų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas ginčo akcijas pardavė, tačiau faktiškai jos ir toliau išliko jo paties tiesioginiame valdyme. Taigi, pareiškėjas realiai nesiekė parduoti Minvistos akcijų taip, kad jis nebeturėtų galimybės jų valdyti, jomis disponuoti ir kontroliuoti, tačiau, pasinaudodamas aukščiau aptartomis galiojančiomis įstatyme nustatytomis lengvatomis, kartu su sutuoktine siekė gauti neapmokestinamas daugiau nei 30 mln. Lt pajamas. Tokios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai siekė mokestinės naudos, t. y. iš vertybinių popierių, įsigytų iki 1999 m. sausio 1 d., pardavimo iš išleistų obligacijų palūkanų forma gauti neapmokestinamas kitas pajamas, ir tai buvo pagrindinis sudaromų sandorių tikslas. Neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjai gavo 30 765 134,23 Lt neapmokestinamų pajamų.

Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad pagrįstai gautos palūkanos už išleistas obligacijas ir išpirktos obligacijos palūkanų forma, buvo priskirtos kitoms pajamoms, kurios apmokestinamos GPMĮ 6 straipsnio nustatytu 15 procentų tarifu.

Byloje iš esmės ginčo dėl pareiškėjų, kaip sutuoktinių, apmokestinimo bei jų pripažinimo GPM mokėtojais, nėra.

Taip pat pažymėtina, kad esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sÄ lyga – turi bÅ«ti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, bÅ«tinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje A-4498-520/2018). Teismo vertinimu, mokestinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visuma pagrindžia mokesčių administratoriaus ir Komisijos padarytas iÅ¡vadas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir atlikto teisinio kvalifikavimo aspektais, daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė pagrįstai taikė MAÄ® 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, atkÅ«rė iÅ¡kreiptas ir paslėptas aplinkybes dėl pareiÅ¡kėjų apmokestinimo bei jų gautas pajamas pagrįstai kvalifikavo kaip kitas pajamas, nustatęs, jog ginčo sandoriai buvo sudaryti iÅ¡imtinai siekiant akcininko ir jo sutuoktinės interesų.

Akcentuotina, jog minėtÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ne pavienės, atsietai vertinamos aplinkybės, o byloje nustatytų aplinkybių visetas. Konstatuotina, jog mokesčių administratorius, aiÅ¡kiai identifikavęs mokestinės naudos siekimÄ pareiÅ¡kėjų veiksmuose, pagrįstai taikė MAÄ® 69 straipsnio 1 dalį bei pagrįstai ginčo sandoriais gautas palÅ«kanas ir pajamas priskyrė kitoms pajamoms, kurios apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu. Ta aplinkybė, kad sumokėtas papildomai apskaičiuotas GPM mokestis, nekeičia ginčo esmės bei padarytų iÅ¡vadų teisingumo. Tenkinti pareiÅ¡kėjų skundus, remiantis juose iÅ¡dėstytais motyvais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsnio, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjų D. J. M. ir I. M. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Rūta Miliuvienė

Henrikas Sadauskas