2020-03-12 Nr. AB-5506-3-64-3-02302-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1376-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02302-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. birželio 15 d. buvo kalinamas Šiaulių TI, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, gyveno po keturis–šešis asmenis, Šiaulių TI neužtikrino minimalios 3,6 kv. m gyvenamojo ploto normos. Dalį kameros ploto užėmė baldai ir sanitariniai įrenginiai. Nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, kameroje unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, nuo kitų esančių kalinių atskirtas sienele ir durimis, jos buvo be rankenų ir neužsidarydavo iki galo, buvo didelis tarpas. Ne kartą naudojantis sanitariniu mazgu pareigūnai, įskaitant ir moteris, neįspėję atidarydavo duris ir matydavo jį tualete. Nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl kameroje dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą. Tualetai seno tipo, tupimi, įmontuoti grindyse, neuždengiami. Tas pats pasakytina apie laikino sulaikymo patalpas, esančias rėžiminio korpuso rūsyje ir administracinio pastato rūsyje, tualetai atitverti tik dalinai, t. y. pertvara be jokios kabinos, užuolaidos. Skundai ir įstaigai nepalankūs prašymai tiesiog nebuvo registruojami, juos išmesdavo.

3. Kameroje Nr. 59 lovų galuose nebuvo atramų pagalvei, o tai neleisdavo tinkamai išsimiegoti, nes pagalvė nukrisdavo ant žemės, gultai be kopėtėlių, todėl buvo sunku užlipti į antrą lovos aukštą, o tai sukeldavo didelių nepatogumų, kildavo konfliktinės situacijos. Kameroje, dušuose, kitose patalpose kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iškviesti budintį pareigūną. Kameroje ventiliacija neveikė, tokios nebuvo visai, patalpa vėdinama tik per langą, yra drėgna ir tamsu, langus dengė trijų eilių grotos, kurios stipriai ribojo tiek vėjo, tiek natūralios šviesos patekimą, gultai rūdijo nuo drėgmės. Nebuvo užtikrintas tinkamas patalpos apšvietimas, dirbtinė apšvieta labai stipri, nuo jos skaudėjo akis ir galvą, nes lempos buvo be apsauginių gaubtų, be to, taip įrengtos lempos nuo durų trankymo iškrenta ir dūžta. Kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, lubos ir sienos pasidengusios vizualiai matomu pelėsiu, drėgna, kamera neremontuota.

4. Šiaulių TI nebuvo užtikrinamas socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, dalyvavimas kultūros, sporto, kūrybos ir kt. renginiuose, judėjimo laisvė režiminio sektoriaus teritorijoje, pareiškėjas neturėjo galimybės užsiimti leistina veikla. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Šiaulių TI paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 59 su dar 2–4 asmenimis, todėl vienam asmeniui teko nuo 3,95 kv. m iki 6,59 kv. m ploto. Pagal Įsakymo Nr. V-124 reikalavimus neprivaloma atsižvelgti į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą.

7. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės iš visų pusių atskirti mūrine sienele ar plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Kameroje Nr. 59 sanitarinio mazgo mūrinės sienelės aukštis yra 2,20 m, todėl nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negalėjo matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas užtikrina pakankamą kalinčių asmenų privatumą.

8. Kiekvienoje kameroje yra baldai, inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Šiaulių TI pažymėjo, kad pagal teisės aktų reikalavimus sanitarinio mazgo įrenginys gali būti ir tupimas.

9. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma HN 134:2015) taikomi tik tiek, kiek tai nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Kameros vėdinamos natūraliu būdu, kas atitinka minėtos higienos normos 17 punkto reikalavimus, natūralaus apšvietimo koeficientas šiame teisės akte nenustatytas. Kamera Nr. 59 skundžiamu laikotarpiu netikrinta, o paskutinio patikrinimo metu (2018 m. gegužės 10 d. ) buvo nustatyta, kad apšvietimo įrenginiai techniškai tvarkingi, lempos su apsauginiais gaubtais, mikroklimato parametrai netikrinti, nes nebuvo atitinkamų skundų. Šiaulių TI nurodė, kad kamera tvarkinga, remontuota. Pareiškėjas Šiaulių TI ar visuomenės sveikatos centrui ginčo laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nesiskundė.

10. Jokie teisės aktai neįpareigoja kalintiems asmenims nurodyti, kuriame gulto aukšte jie turi miegoti, bei fiksuoti, kuriame gulto aukšte jie miega, todėl atsakovas negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad vienu ar kitu pareiškėjo kalinimo laikotarpiu jis miegojo pirmame ar antrame gulto aukšte. Taip pat pažymi, kad jokie teisės aktai neįtvirtina, jog dviaukščiai gultai turi būti su kopėtėlėmis. Iš kameros nuotraukų matyti, kad gultuose atramėlės pagalvėms yra.

11. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams, be to, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jam reikėjo išsikviesti pagalbą. Suimtųjų pasivaikščiojimai vykdomi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nustatyta tvarka, kiemeliai švarūs, tvarkomi. Kultūros, sporto ir kituose renginiuose, skirtuose suimtųjų užimtumui, suimtieji dalyvauja savo noru, pateikę prašymą socialinės reabilitacijos skyriaus atsakingam asmeniui. Pareiškėjui bylai aktualiu laikotarpiu buvo sudaryta galimybė išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę ar užimtumo kambarį.

12. Švarą kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija).

13. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Pareiškėjas neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą. Neturtinė žala pinigais priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo M. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

15. Vertindamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kameroje, teismas vadovavosi Įsakymu Nr. V-124 ir nurodė, kad Šiaulių TI laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Įvertinęs Šiaulių TI pateiktus duomenis apie kameras, jų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių ginčo laikotarpiu, teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. birželio 15 d. buvo laikomas kameroje Nr. 59, su dar 2–4 asmenimis ir jam teko nuo 3,95 iki 6,59 kv. m, todėl darė išvadą, kad per visą ginčo laikotarpį pareiškėjui teisės aktais nustatyta kameros ploto norma nebuvo pažeista.

16. Dėl pareiškėjo argumentų, kad skaičiuojant asmeniui turintį tekti plotą kameroje turi būti išskaičiuojamas užimamas baldų ir sanitarinio mazgo plotas, teismas pažymėjo, kad į baldų ir įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama, kai konstatuojamas gyvenamojo ploto pažeidimas. Teismas taip pat konstatavo, kad net atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą (1,365 kv. m), minimali 3,6 kv. m riba nebuvo pažeista.

17. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad apšvietimo lempos buvo be apsauginių gaubtų, nes iš bylos medžiagos nustatė, jog 2018 m. gegužės 10 d. grįžtamosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu buvo nustatyta, jog kameroje Nr. 59 apšvietimo įrenginiai techniškai tvarkingi, lempos su apsauginiais gaubtais. Kaip nepagrįstus teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos ir natūralaus kameros apšvietimo, nes jos vėdinimas per langą atitiko higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, o minėtas teisės aktas natūralaus patalpų apšvietimo nereglamentuoja.

18. Tačiau teismas pagrįstu pripažino pareiškėjo argumentus dėl netinkamų higienos sąlygų kameroje Nr. 59, nes atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie kameros Nr. 59 temperatūrą, drėgmę, dirbtinį apšvietimą, pelėsio nebuvimą, remontą, nors pagal įrodinėjimo taisykles bylose dėl žalos atlyginimo turėjo šias aplinkybes paneigti. Teismas iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymų apie 2016–2017 metais atliktus remonto darbus nustatė, kad kamera Nr. 59 nebuvo remontuojama. Įvertinęs Šiaulių TI pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kuri neatitiko higienos normos HN 134:2015 14,16 ir 39 punktų reikalavimų.

19. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI pateiktoje lentelėje apie sanitarinių mazgų kamerose įrengimą, užfiksuota, jog pareiškėjo kameroje sanitarinis mazgas atitvertas 2,20 m aukščio mūrine sienele, o Šiaulių TI pateikta nuotrauka patvirtino, kad įėjimas į sanitarinį mazgą atitvertas durimis, unitazo nėra, tik sanitarinis įrenginys grindyse. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo atmetė, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas iki lubų, kameroje buvo laikoma ir po 4–5 asmenis, sanitarinis įrenginys įrengtas grindyse, o nesant atskiros oro šalinimo sistemos kameroje galėjo laikytis nemalonus kvapas, teismas konstatavo, jog pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

20. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu laikino sulaikymo kamerose. Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtino, kad 2016 m. liepos–rugsėjo mėn. laikino sulaikymo ir priėmimo paskirstymo kamerose buvo atlikti sanitarinių mazgų atitvarų pagaminimo ir sumontavimo darbai, o pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių TI į laikino sulaikymo patalpą (TLK-2) buvo patalpintas tik vieną kartą, todėl byloje esančių duomenų nepakako nustatyti, kad laikino sulaikymo patalpose pareiškėjui teko naudotis sanitariniu mazgu ir dėl to galėjo būti pažeistas jo privatumas.

21. Kadangi Šiaulių TI pateikė įrodymus, kad šioje įstaigoje organizuojamas laisvalaikio užimtumas suimtiesiems ir nuteistiesiems, pareiškėjas skundų, susijusių su užimtumu, neteikė, todėl teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo abstraktaus pobūdžio nusiskundimus dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje asmenys laikomi rakinamose kamerose, todėl jame negali būti užtikrinama judėjimo laisvė režiminio sektoriaus teritorijoje.

22. Dėl pareigūnų iškvietimo signalizacijos įrengimo teismas nurodė, kad pagal Eksploatavimo taisyklių reikalavimus, kurios taikomos naujiems ir rekonstruojamiems statiniams, turi būti įrengta aliarminio iškvietimo sistema gyvenamosiose, laikino sulaikymo ir karantino kamerose. Tačiau teismas nenustatė, jog pareiškėjui buvo būtinas pasinaudojimas vidinio ryšio sistema, todėl šias pretenzijas atmetė kaip neidividualizuotas ir deklaratyvias.

23. Teismas atmetė skundo argumentus dėl lovos konstrukcijos, nes teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti lovas su kopėtėlėmis ir atramomis lovų galuose, be to, iš pateiktos fotonuotraukos teismas nustatė, kad atramos lovų galuose buvo. Kadangi pareiškėjas dėl galbūt netinkamos lovos į Šiaulių TI administraciją su prašymu nesikreipė, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad dėl netinkamos lovos pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

24. Kadangi, teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kada jo skundai ir prašymai Šiaulių TI nebuvo registruojami, teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus šiuo klausimu kaip deklaratyvius. Teismas nurodė, kad kiti ginčo šalių nurodyti argumentai yra pertekliniai ir neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl nutarė detaliau jų neanalizuoti.

25. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas akcentavo, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Spręsdamas dėl atlygintinos žalos formos, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kameroje Nr. 59, kurioje nustatyti higienos normos pažeidimai, buvo laikomas tik 9 dienas, kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų nesiskundė, duomenų apie sveikatos būklę nepateikė, atsakovo atstovas nesiekė elgtis su pareiškėju nežmoniškai ar žeminto jo orumą. Atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

III. 26. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

27. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes jam nebuvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, nors pažeidimai konstatuoti. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala privalo būti kompensuota, todėl pareiškėjas prašo iš naujo peržiūrėti jo skundą.

28. Atsakovas, atstovaujamas Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Šiaulių TI nurodo, kad apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes jame nenurodomi nei ginčijami klausimai, nei bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas, tik deklaratyviai nurodoma, kad turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti pažeistą teisę, tačiau atmesti reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. birželio 15 d.

31. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, Šiaulių TI atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Šiaulių TI kameroje Nr. 59, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sąlygos neatitiko higienos reikalavimų, nustatytų higienos normos HN 134:2015 14, 16 ir 39 punktuose, taip pat nevisiškas sanitarinio mazgo užtvėrimas, taip pat tupimas, grindyse įrengtas sanitarinis įrenginys lėmė, kad gyvenamojoje patalpoje galėjo būti jaučiamas blogas kvapas, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde tvirtina, kad dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių sąlygų Šiaulių TI pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

35. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka tuo aspektu, kad dėl nustatytų pažeidimų jam nebuvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, t. y. su byloje esančių įrodymų vertinimu. Šiuo klausimu kolegija pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

36. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti visi pareiškėjo nusiskundimai dėl jo netenkinusių kalinimo Šiaulių TI sąlygų (t. y. gyvenamojo ploto trūkumo, privatumo neužtikrinimo sanitariniuose mazguose, lovos konstrukcijos, pareigūnų iškvietimo signalizacijos neįrengimo, kameros bendros būklės ir atitikimo higienos reikalavimams, užimtumo už kameros ribų) ginčo laikotarpiu, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teise pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo atliktos pareiškėjo kalinimo sąlygų Šiaulių TI analizės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl higienos reikalavimų pažeidimų Šiaulių TI kameroje Nr. 59 ir jų papildomai nekartoja.

38. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu jo teisių gynimo būdu – pažeidimo pripažinimu – ir tvirtina, kad jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

39. Dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo formos, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

40. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

41. Teismų praktikoje asmeniui, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

42. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas gyveno higienos normos HN 134:2015 14,16 ir 39 punktų reikalavimų neatitinkančioje kameroje, nes atsakovo atstovas nepaneigė, kad kameroje Nr. 59 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir judėjimo greitis neatitiko minėtų nuostatų, taip pat pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog ant kameros Nr. 59 sienų ir lubų buvo vizualiai matomo pelėsio. Be to, nevisiškas sanitarinio mazgo užtvėrimas ir sanitarinio įrenginio savybės lėmė, kad gyvenamosiose patalpose galėjo būti jaučiamas blogas kvapas, pareiškėjas patyrė papildomų nepatogumų. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas teikė skundus dėl jo netenkinančių buities ir higienos sąlygų Šiaulių TI, o atsakovo atstovas į juos nereagavo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui vertintu laikotarpiu atsirado kokios nors sunkios pasekmės. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius arba nustačius nereikšmingus pažeidimus, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3780-502/2017; 2019 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1598-662/2019; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2267-525/2019 ir kt.). Pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokį stiprų ir neigiamą poveikį jam sukėlė konstatuoti pažeidimai, jų nesiejo su skunde nurodytomis neigiamomis pasekmėmis, kurias, kaip teigė skunde, sukėlė Šiaulių TI kalinimo sąlygos, todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas patyrė tokią skriaudą, kuriai atlyginti priteistina piniginė kompensacija.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams šiuo aspektu ir jų nekartodama, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.

45. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė