de82989a-5dc5-4e8b-8ba6-c2ae428e4fa0 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-9947-394/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02349-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.1. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 18 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. Č. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. Č. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (1-2 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Å iaulių TI 2016 ir 2019 metais baisiomis sÄ lygomis, kamerose buvo daug žmonių, tarybinis tualetas, baisus kvapas.

BÅ«damas neįgalus buvo laikomas tam nepritaikytoje kameroje su sveikais, darbingais asmenimis, kurie iÅ¡ jo juokėsi, buvo sunku naudotis sėdimu tualetu, lipti į antro aukÅ¡to miegamÄ jÄ vietÄ . Buvo labai mažai vietos, laikėsi nemalonus kvapas. 2019 m. rugsėjo 7 d. į Å iaulių TI atvyko prieÅ¡ pietus, o į kamerÄ perkeltas tik prieÅ¡ 17 val., visÄ tÄ laikÄ buvo laikomas patalpoje, kurioje visi rÅ«kė, tualetas toje pačioje patalpoje, nebuvo durų ir ventiliacijos. Buvo paskirtas į kamerÄ Nr. 20, kurioje jau buvo 4 žmonės, jis buvo penktas ir dar viena vieta laisva.

Buvo mažai vietos, nebuvo ventiliacijos, laikėsi baisus kvapas. Tik viena sėdima kėdė, tik keturios pakabos, nebuvo kur laikyti rÅ«bų. Lova trumpa, ilgesnės patalynės niekas neskyrė, negalėjo tinkamai apsikloti, Å¡alo kojos. Auklėtoja nereagavo į jo praÅ¡ymus ir skundus, jautė psichologinį smurtÄ . Kai į Å iaulių TI buvo atvežtas pirmÄ kartÄ 2016 metais, iÅ¡siplovus nebuvo kur džiovinti rÅ«bų, kabindavo ant lovos galų, buvo baisi drėgmė, rÅ«bai nedžiÅ«vo. Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų patyrė stipriÄ dvasinę, emocinę traumÄ .

PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (118, 123-124 b. l.), prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (1 b. l.). Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (118 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (53-60 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo periodiÅ¡kai laikomas nuo 2016-07-07 iki 2019-09-30 kamerose Nr. 98, 20 ir 60 su dar 2-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,74 iki 6,23 kv. m.

Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma 3,6 kv. m atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Atsakovė nurodo, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele arba OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra iÅ¡ storos polietileno plėvelės. Sanitarinis mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių, akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamÄ asmenų privatumÄ .

IÅ¡ nuotraukų matyti, kad kameroje Nr. 98 įrengtas tupimas tualetas, o kamerose Nr. 20 ir 60 tualetai yra sėdimi, taigi atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , visi tualetai įrengti tinkamai. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis dėl nepatogaus tualeto, atsakovė neturi. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Atsakovė nurodo, kad stalai kamerose įrengti tokiose vietose, kad bÅ«tų patogu valgyti, raÅ¡yti ir t. t. sėdint ant lovos. PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodo kėdžių trÅ«kumÄ , tačiau to niekaip nesieja su galimai patirtais nepatogumais.

Kamerose įrengtos didelės lentynos bei pakabos, kas kompensuoja spintelių trÅ«kumÄ . Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad nėra vietos daiktams ar rÅ«bams melagingi. Å iaulių TI administracija metalines lovas keičia pagal poreikį bei suimtųjų (nuteistųjų) praÅ¡ymus. PareiÅ¡kėjas jokio praÅ¡ymo dėl netinkamos lovos nėra pateikęs. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, lovų ilgis 1,97 m, taigi jos yra standartinio ilgio. Atsakovė nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus), asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl drėgmės. PareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas tik Å¡iltuoju metų laiku, todėl nėra pagrindo teigti, kad kameroje buvo tokios sÄ lygos, kurios įtakotų negalėjimÄ džiovinti rÅ«bų.

Å iaulių TI sudaromos visos sÄ lygos suimtiesiems skalbtis rÅ«bus ne kameroje: Å iaulių tardymo izoliatoriuje priimtas 2012-10-31 direktoriaus įsakymas Nr. 1/10-210, kuriuo patvirtintas Å iaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡as bei 2012-11-20 įsakymas, kuriuo patvirtintas Å iaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡as, kuris pakeistas 2015-11-02 įsakymu Nr. 1/01-243 bei 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162. 2019-04-01 nutraukta sutartis su UAB „Šiaulių skalbykla, 2017-06-28 įsakymas pripažintas netekusiu galios, galimybė skalbtis buvo užtikrinama kitomis priemonėmis, tačiau pareiÅ¡kėjo laikymo laikotarpiu Å iaulių TI direktoriaus 2019-09-04 įsakymu Nr. 1/01-209 patvirtintas naujas Å iaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡as, pagal kurį sudaryta galimybė mokiems suimtiesiems bei nuteistiesiems naudotis mažiausiÄ paslaugų kainÄ pasiÅ«liusios įmonės skalbimo ar cheminio valymo paslaugomis.

Atsakovė pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nenurodo, kada konkrečiai jo praÅ¡ymai ar skundai nebuvo registruojami, nedetalizuoja, kada ir kokia pagalba jam nebuvo suteikta, skundžiasi abstrakčiai, savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais. Å iaulių TI pareigÅ«nai savo veikloje vadovaujasi pagarbos žmogui ir valstybei principu, o abstraktÅ«s pareiÅ¡kėjo teiginiai apie netinkamÄ pareigÅ«nų elgesį (skundų neregistravimÄ , psichologinį skurtÄ ) visiÅ¡kai neargumentuoti, nenurodytos nei konkrečios situacijos, nei konkretÅ«s darbuotojai, nei tariamai netinkamo elgesio datos.

Atsakovė nurodė, kad į Šiaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus daiktus, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas.

Asmenys iki medicininės apžiÅ«ros ir sanitarinio Å¡varinimo atlikimo, bet ne daugiau kaip dviem valandoms gali bÅ«ti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Ä® dviejų valandų laiko tarpÄ neturi bÅ«ti įskaitomas laikas, skirtas pačiai medicininei apžiÅ«rai bei sanitariniam Å¡varinimui, tačiau siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu.

Rėžiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1-9 asmenys laikomi ne ilgiau kaip dvi valandas, po to paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras. Å iose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie iÅ¡ trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, tačiau asmenys pagal jų žodinį praÅ¡ymÄ nuvedami į atskirÄ tualeto patalpÄ , o tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais. Laikino sulaikymo patalpose rÅ«kyti draudžiama, tai numatyta Å iaulių TI direktoriaus 2018-11-28 įsakymu patvirtinto Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o 10.4 punkte, todėl jeigu pareigÅ«nai bÅ«tų pastebėję, kad asmenys rÅ«ko, bÅ«tų surašę tarnybinius praneÅ¡imus, o asmenims bÅ«tų taikytos drausminio poveikio priemonės. PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas D. Č. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta pakankama gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, galiojusio iki 2019 m. kovo 5 d., 1.3.1. punktÄ , vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negalėjo bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 įsakymÄ Nr. V-124 panaikino ir tuo pačiu įtvirtino nuostatÄ (1.3. punktas), pagal kuriÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos LR Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (1.3.1. p.) ir 4,1 kv. m. nepilnamečiui asmeniui (1.3.2. p.).

Iš byloje esančios 2019-10-26 pažymos Nr. 60/09-37829 (20-21 b. l.) matyti, kad pareiškėjas D. Č. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2016-07-07 iki 2016-07-18 ir nuo 2019-09-05 iki 2019-09-30, viso 38 dienas. 2016 metais pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 98 su dar 4 asmenimis ir jam teko 3,97 kv. m, o 2019 metais - gyvenamosiose kamerose Nr. 20 ir 60 su dar 2-4 asmenimis, ir jam teko nuo 3,73 iki 6,23 kv. m., taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs duomenis apie kamerų Nr. 98, 20 ir 60 dydį (atitinkamai 19,87 kv. m, 18,69 kv. m ir 17,68 kv. m; 20-21 b. l.), sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ (1,372 kv. m kameroje Nr. 98, 2,278 kv. m kameroje Nr. 20 ir 1,466 kv. m kameroje Nr. 60; 22-23 b. l.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (5 kameroje Nr. 98, 3-5 kameroje Nr. 20 ir 3-4 kameroje Nr. 60), nustatė, kad tais atvejais, kai kameroje Nr. 20 buvo laikomi 5 asmenys, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ pareiÅ¡kėjui teko 3,28 kv. m, t. y. mažiau negu 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m.

Kai Å¡ioje kameroje buvo laikoma mažiau asmenų, taip pat kamerose Nr. 98 ir 60, net ir atėmus sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ pareiÅ¡kėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Ä®vertinus pažymos apie baldų užimamÄ plotÄ duomenis (26-29 b. l.) bei apžiÅ«rėjus į bylÄ pateiktas fotonuotraukas (37-39 b.l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiÅ¡kėjo galimybė judėti tarp baldų buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2016 metais kameroje buvo labai drėgna, o kameroje Nr. 20 nebuvo ventiliacijos.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Å ios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktÄ , gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«rÄ , kuri turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi bÅ«ti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, jos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktÄ ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktus (31-36 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kamera Nr. 98, kurioje jis buvo laikomas 2016 m. liepos mėn., buvo patikrinta 2016 m. spalio 5 d. operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (31-33 b. l.). Patikrinimo metu nustatyta, kad santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 98 atitiko reikalavimus, oro temperatÅ«ra nebuvo vertinama dėl matavimo metu pravertų langų, pelėsio nėra, galimybė iÅ¡vėdinti kamerÄ per langus sudaryta.

Kamera Nr. 60 patikrinta 2019 m. birželio 11 d., nustatyta, kad galimybė iÅ¡vėdinti kamerÄ per langus sudaryta, pelėsio nėra (34-36 b. l.). Taigi atliktų patikrinimų duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo teiginį dėl per didelės drėgmės kameroje Nr. 98, duomenų apie kameros Nr. 20 patikrinimų rezultatus byloje nėra, tačiau 2019 m. birželio 11 d. buvo tikrinamos ir kitos Å iaulių TI gyvenamosios kameros (Nr. 15, 26, 28, 35, 69, 79, 86, 103 ir 104), patikrinimo akte užfiksuota, jog galimybė iÅ¡vėdinti visas tikrintas kameras per langus sudaryta, todėl nėra pagrindo laikyti, kad nebuvo galimybės iÅ¡vėdinti kameros Nr.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje esant nevienareikÅ¡miÅ¡kiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas, t. y., kad jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018 ir kt.).

Å iais atvejais turi bÅ«ti vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sÄ lygų bÅ«tų skundęsis laisvės atėmimo vietos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

Atsakovė į bylÄ pateikė 2019 m. spalio 25 d. Å iaulių TI resocializacijos skyriaus pažymÄ Nr. 61/04-2655 (30 b. l.), kurioje nurodyta, kad D. Č. į Å iaulių TI direktorių su skundais ir praÅ¡ymais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas laiko, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 98 ir 20, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2016 metais jis buvo laikomas kameroje, kurioje „tarybinis tualetas“, baisus kvapas, o 2019 metais kameroje Nr. 20 taip pat laikėsi nemalonus kvapas.

Sanitarinių mazgų įrengimÄ gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele arba OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. IÅ¡ sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (22-23 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose Nr. 60 ir 98 mÅ«rinės, o kameroje Nr. 20 - pagamintos iÅ¡ OSB plokÅ¡tės, sienelių aukÅ¡tis nuo 1,96 iki 2,25 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu bÅ«du įėjimai į sanitarinių mazgų zonas Å¡iose kamerose atskirti nuo likusios kamerų erdvės. Ä® bylÄ pateiktos ir kamerų fotonuotraukos (37-39 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad įėjimas į sanitarinio mazgo zonÄ kameroje Nr. 98 atitvertas užuolaida, o kamerose Nr. 60 ir 20 – durimis.

Naujausioje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad tais atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies atskirta pertvara ir varstomomis durimis arba užuolaida, paprastai pripažįstama, kad pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas (LVAT 2018 m. kovo 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018). Pareiškėjas skunde nenurodo, kad naudojantis sanitariniais mazgais gyvenamosiose kamerose būtų buvęs pažeistas jo privatumas, tik skundžiasi kamerose buvusiu nemaloniu kvapu.

Nagrinėjamu atveju kamerose Nr. 98 ir 20 buvo laikoma ir po 5 asmenis, o sanitariniam mazgui esant įrengtam pačioje gyvenamojoje kameroje ir nesant atskiros oro Å¡alinimo sistemos, galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiÅ¡kėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog prieiga prie tinkamai įrengtų ir higienos reikalavimus atitinkančių sanitarinių įrenginių yra pirmaeilės svarbos tam, kad kaliniai galėtų iÅ¡laikyti asmens orumo jausmÄ .

Higiena ir Å¡vara yra ne tik dalis pagarbos, kuriÄ asmenys turi skirti savo kÅ«nui ir savo kaimynams, su kuriais dalijasi patalpomis ilgÄ laikÄ , jos taip pat yra sveikatos iÅ¡saugojimo sÄ lyga ir bÅ«tinybė. Tikrai humaniÅ¡ka aplinka yra neįmanoma be laisvos prieigos prie tualeto arba galimybės iÅ¡likti Å¡variam (žr., pvz., 2015 m. sausio 27 d. sprendimo byloje Neshkov ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 36925/10 ir kt.), 240 p., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09), 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 114 p.).

Teismų praktikoje unitazų neįrengimas tardymo izoliatoriaus kameroje (sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, t. y. „tupimas“ tualetas) buvo laikomas būtent Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-10-31) 21 punkto reikalavimų neatitikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-925-822/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje priduriama, kad atvejai, kai sanitariniame mazge nėra įrengtas unitazas, tinkamai neužtikrina asmenų fiziologinių poreikių (žr., pvz., 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-646-756/2018). Iš byloje esančios kameros Nr. 98 fotonuotraukos matosi, kad sanitariniame mazge yra tik sanitarinis įrenginys grindyse (37 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 98 sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atvykęs į Å iaulių TI 2019 m. rugsėjo 7 d. buvo laikomas patalpoje, kurioje visi rÅ«kė, tualetas buvo toje pačioje patalpoje, nebuvo durų ir ventiliacijos, į Å iaulių TI atvyko prieÅ¡ pietus, o į kamerÄ perkeltas tik prieÅ¡ 17 val. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktÄ , asmenys iki medicininės apžiÅ«ros ir sanitarinio Å¡varinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali bÅ«ti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio Å¡varinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų.

Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog Å¡i higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad į Å iaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, esančias administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus kratas, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras, siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas atliekami dviejų valandų laikotarpiu;

Å¡iose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, tačiau asmenys pagal jų žodinį praÅ¡ymÄ nuvedami į atskirÄ tualeto patalpÄ . Pažymoje apie pareiÅ¡kėjo laikymÄ Å iaulių TI kamerose (20-21 b. l.) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas, atvykęs į Å iaulių TI 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo patalpintas į trumpalaikio laikymo kamerÄ Nr. PK-5. Atsakovė nurodo, kad sanitariniai mazgai trumpalaikio laikymo patalpose atitverti iÅ¡ trijų pusių ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, be to, asmenys pagal jų žodinį praÅ¡ymÄ nuvedami į atskirÄ tualeto patalpÄ .

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad laikino sulaikymo patalpose naudojantis sanitariniu mazgu galėjo bÅ«ti pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas. Sanitariniam mazgui esant įrengtam toje pačioje patalpoje ir nesant atskiros oro Å¡alinimo sistemos trumpalaikio laikymo kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, tačiau pareiÅ¡kėjas į Å¡iÄ patalpÄ buvo patalpintas tik vienÄ kartÄ , atsakovė nurodė, kad tiek dokumentų įforminimas, tiek medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas atliekami dviejų valandų laikotarpiu, todėl toks trumpalaikis poveikis negali bÅ«ti traktuojamas kaip neturtinė žala.

Atsakovė taip pat nurodo, kad laikino sulaikymo patalpose rūkyti draudžiama, tai numatyta Šiaulių TI direktoriaus 2018-11-28 įsakymu patvirtinto Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo 10.4 punkte, todėl pareiškėjo teiginys, kad kameroje buvo rūkoma, atmestinas, kaip nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 20 buvo tik viena kėdė, tik keturios pakabos, nebuvo kur laikyti rūbų, lova trumpa, ilgesnės patalynės niekas neskyrė, negalėjo tinkamai apsikloti, šalo kojos.

BÅ«damas neįgalus 2016 metais buvo laikomas tam nepritaikytoje kameroje, teko lipti į antro aukÅ¡to miegamÄ jÄ vietÄ . Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; virÅ¡utinių drabužių pakaba.

Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).

Pažymoje apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ (26-29 b. l.) nurodyta, kad kameroje Nr. 20 yra tik viena taburetė, nors Å¡ioje kamerose buvo laikomi ir 5 asmenys, o gulto ilgis 1,97 m. IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matosi, kad kameroje Nr. 20 virÅ¡utinių drabužių pakabos yra, taip pat yra ir pastatoma lentyna daiktams susidėti (39 b. l.). Susipažinus su įraÅ¡ais pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje matosi, kad pareiÅ¡kėjo Å«gis 1,92 m. (63 b. l.). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kamera Nr. 20 nebuvo tinkamai aprÅ«pinta privalomu inventoriumi, konkrečiai imant, tokiu taburečių skaičiumi, kad užtektų po vienÄ sėdimÄ vietÄ vienam asmeniui, o bÅ«damas 1,92 m Å«gio pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus gulėdamas 1,97 m. ilgio gulte, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis dėl tokio gulto ilgio skundėsi Å iaulių TI administracijai, prašė pakeisti jam gultÄ ar perkelti jį į kitÄ kamerÄ , pareiÅ¡kėjas nenurodo, kokius nepatogumus dėl taburečių trÅ«kumo jis jautė, todėl nėra pagrindo laikyti, kad dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

IÅ¡ įrašų pareiÅ¡kėjo Asmens sveikatos istorijoje (63 b. l.) matosi, kad atliekant pirminę gydytojų apžiÅ«rÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, jog 2013 m. turėjo galvos smegenų traumÄ ir jam nustatytas invalidumas iki 2018 m. birželio mėn., jokių kitų duomenų apie pareiÅ¡kėjo neįgalumÄ byloje nėra. Nei Suėmimo vykdymo įstatymas, nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės nereglamentuoja atskirų gyvenamųjų kamerų įrengimo neįgaliesiems ar jų aprÅ«pinimo specialiu inventoriumi.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad 2016 metais pareiÅ¡kėjui Å iaulių TI buvo paskirtas gultas antrame aukÅ¡te, taip pat nėra duomenų, kad jis prašė leisti jam miegoti pirmame gulto aukÅ¡te, o pareigÅ«nai jo praÅ¡ymus ignoravo ir į jo sveikatos bÅ«klę neatsižvelgė. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad Å iaulių TI pažeidė teisė aktus, reglamentuojančius asmenų paskirstymÄ Ä¯ gyvenamÄ sias kameras. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2016 metais Å iaulių TI nebuvo kur džiovinti iÅ¡plautų rÅ«bų.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Å iaulių TI sudaromos visos sÄ lygos suimtiesiems skalbtis rÅ«bus ne kameroje: Å iaulių tardymo izoliatoriuje priimtas 2012-10-31 direktoriaus įsakymas Nr. 1/10-210, kuriuo patvirtintas Å iaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡as bei 2012-11-20 įsakymas, kuriuo patvirtintas Å iaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡as, kuris pakeistas 2015-11-02 įsakymu Nr. 1/01-243 bei 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162.

Å ie apraÅ¡ai numatė, kad įstaiga skalbia virÅ¡utinius drabužius, jeigu suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sÄ skaitoje ne trumpiau kaip tris mėnesius neturi pinigų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas 2016 m. spalio 5 d. patikrinimo metu konstatavo, kad Å iaulių TI sÄ lygos skalbti bei džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos, Å iaulių TI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytÄ tvarkÄ skalbimo (2 skalbimo maÅ¡inos) ir džiovinimo įranga, vedamas Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas (31-33 b. l.).

Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių skalbimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi į įstaigos administracijÄ , kad Å iaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad auklėtoja nereagavo į jo praÅ¡ymus ir skundus, kad jis jautė psichologinį smurtÄ abstraktus, pareiÅ¡kėjas nenurodo, kada konkrečiai jis skundėsi ir dėl ko, kuo pasireiÅ¡kė psichologinis smurtas, todėl tokių jo teiginių nepakanka, kad bÅ«tų galima įvertinti nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar atsakovė pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius asmenų skundų ir praÅ¡ymų nagrinėjimo tvarkÄ .

LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).

Nors Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTÄ® 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018).

Atsižvelgdamas į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis, pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu laikotarpiu Å iaulių TI kamerose Nr. 98 ir 20, kuriose iÅ¡ sanitarinių įrenginių nuolat sklido nemalonus kvapas, iÅ¡ viso buvo laikomas 35 dienas, kalinimo laikotarpiu nei Å iaulių TI administracijai, nei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl laikymo sÄ lygų nesiskundė (30 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma, dėl laikymo sÄ lygų 2016 metais į teismÄ kreipėsi tik 2019 m. spalio mėn. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018, LVAT 2019-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1008-261/2019 ir kt.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , laiko, kad Å¡ioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d., teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. Č. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo D. Č. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė