2023-03-29 Nr. AB-7067-3-62-3-01594-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-310-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01594-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 19.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens G. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovui Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. J.) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) Kazlų Rūdos seniūnijos 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. TKN-16(2021) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pateikti deklaravimo duomenų apskaitos tvarkytojui duomenis apie pareiškėjo gyvenamosios vietos atkūrimą, panaikinus sprendimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Atsakovas ginčijamu Sprendimu gyvenamųjų patalpų savininkės G. J. 2021 m. gegužės 18 d. prašymo Nr. DP-13 pagrindu panaikino pareiškėjo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenis, nors pareiškėjas deklaruotoje gyvenamojoje vietoje gyveno iki 2021 m. gegužės 21 d.

2.2. Nors pareiškėjas nebuvo sudaręs santuokos su G. J., tačiau kartu gyveno su mažametėmis dukromis (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. gegužės 21 d., kuomet G. J. pareikalavo, jog pareiškėjas paliktų nuolatinę gyvenamąją vietą, o jam atsisakius tai padaryti, iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus pareiškėjas įvykdė policijos pareigūnų nurodymus ir paliko savo ir mažamečių dukrų gyvenamąją vietą.

2.3. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Kazlų Rūdos seniūnija netikrino G. J. 2021 m. gegužės 18 d. prašyme dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo nurodytų aplinkybių ir tą pačią dieną, t. y. 2021 m. gegužės 18 d. priėmė nepagrįstą faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.

2.4. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio, Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. v-24 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 70 punkto, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 26 ir 27 straipsnių reikalavimus, o taip pat VAĮ įtvirtintus įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo principus.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad gyvenamosios patalpos savininkė G. J. 2021 m. gegužės 18 d. prašyme nurodė, kad minėtose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas negyvena nuo 2021 m. kovo 1 d. Prie prašymo G. J. pateikė jos nuosavybės teises į gyvenamąją patalpą ir asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. gegužės 18 d. buvo nustatyta, jog G. J. yra minėtų gyvenamųjų patalpų savininkė, būstą valdo asmeninės nuosavybės teise ir joks kitas turto valdymo faktas nėra įregistruotas. Atsakovas vertino, kad gyvenamųjų patalpų savininkė G. J. turėjo teisę pagal Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas pateikti prašymą panaikinti jai priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Atsakovas, įgyvendindamas Taisyklių 70 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad prieš priimdama sprendimą deklaravimo įstaiga privalo patikrinti, ar nurodytas asmuo (asmenys) nurodytu adresu tikrai negyvena, ėmėsi aktyvių veiksmų užtikrinti, kad G. J. prašymas būtų įvykdytas tinkamai. Atsakovas kreipėsi į objektyviai galinčius matyti situaciją asmenis – aplinkinius ir savininkui artimus du gyventojus, kurie G. J. prašyme nurodytas aplinkybes patvirtino savo parašais. Atsakovui nekilo abejonių, jog pareiškėjas G. J. būste negyvena nuo 2021 m. kovo 1 d. ir jo gyvenamoji vieta nežinoma.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. J. atsiliepime teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. J. atsiliepime nurodė, jog ji, kaip gyvenamosios patalpos savininkė, turėjo teisę ir faktinį pagrindą kreiptis į atsakovą su prašymu panaikinti J. V. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis jai nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose. G. J. nurodė, kad pareiškėjas tuo metu nuo 2021 m. kovo 1 d. kartu negyveno, o tik kartais atvykdavo pernakvoti. Taisyklės nenumato termino ar kitų aplinkybių, kiek asmuo, kurio deklaracijos gyvenamojoje vietoje duomenis prašoma panaikinti, turi negyventi patalpose.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo J. V. skundą tenkino iš dalies: teismas panaikino Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Kazlų Rūdos seniūnijos 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. TKN-16(2021), kuriuo buvo panaikinti pareiškėjo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenys; kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas iš dalies patenkino pareiškėjo J. V. prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir priteisė pareiškėjui J. V. iš atsakovo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos 954,14 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 14 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu gyvenamosios patalpos savininkės G. J. prašymo, kuriame buvo nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 1 d. negyvena jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), pagrindu panaikino J. V. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.

9. Teismas vertino, kad byloje nenustatyta jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas, vykdydamas vieną iš viešojo administravimo funkcijų – gyvenamosios vietos duomenų deklaravimo tvarkymą, prieš priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, atliko faktinių duomenų patikrinimą taip, kaip jis apibrėžtas VAĮ 27 straipsnyje.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovas netikrino teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjo gyvenamosios vietos pakeitimo (išvykimo) fakto ir priežasčių, jų nefiksavo patikrinimo akte pagal VAĮ 27 straipsnyje apibrėžtą faktinių duomenų patikrinimo procedūrą. Atsakovas apsiribojo dviejų asmenų – A. J. ir A. A. liudijimu, t. y. asmenų, kurie neįspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus, ir tokia dokumento (liudijimo) forma nėra apibrėžta atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmus reglamentuojančiuose teisės aktuose. Teismas taip pat vertino, kad A. J. ir A. A. liudijimas yra labai lakoniškas, jame nurodyta tik tai, jog pareiškėjas negyvena (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. kovo 1 d. Teismas sprendė, kad toks atsakovo nurodytas liudijimas negali būti pakankamas ir pagrįstas įrodymas naikinti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, nes, visų pirma, joks teisės aktas nenumato tokios liudijimo formos duomenų faktinio patikrinimo, antra, liudijime nurodyti asmenys A. J. ir A. A. nedetalizavo J. V. gyvenamosios vietos pakeitimo priežasčių ir mažai tikėtina, jog šie asmenys galėjo konkrečiai nurodyti J. V. gyvenamosios vietos pakeitimo datą, kuri visiškai sutapo su G. J. 2021 m. gegužės 18 d. prašyme dėl J. V. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo nurodyta data. Liudijime taip pat nenurodytas asmenų A. J. ir A. A. ryšys su pareiškėju ir G. J., taip pat kokiomis aplinkybėmis jie sužinojo apie J. V. gyvenamosios vietos pakeitimą.

11. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. J. ir Z. J. patvirtino priešingai, nei buvo nurodę atsakovo minėti asmenys A. J. ir A. A.. Liudytojai A. J. ir Z. J. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), gyveno iki 2021 m. gegužės 21 d., kuomet siekdamas išvengti konfliktinės situacijos, įvykdė policijos pareigūnų nurodymus ir 2021 m. gegužės 21 d. paliko savo ir mažamečių dukrų gyvenamąją vietą. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. A. nurodė, jog eidamas seniūno pareigas pasirašė skundžiamą Sprendimą, tačiau pats faktinių aplinkybių dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos pakeitimo netyrė.

12. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas konstatavo, jog atsakovas, neturėdamas objektyvių ir patikimų įrodymų ir kitų pagrįstų duomenų apie pareiškėjo gyvenamosios vietos pakeitimą, netyrė faktinių aplinkybių nustatyta tvarka ir priėmė sprendimą, kuriuo nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas Taisyklių 70 punktą, panaikino pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.

13. Teismas nurodė, kad teismui panaikinus skundžiamą Sprendimą atsakovas privalės atkurti pareiškėjo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenis, buvusius iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų iš anksto atsisakęs atkurti pareiškėjo gyvenamosios vietos duomenis, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus vertino kaip perteklinį ir išankstinį, todėl jo netenkino.

III. 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Netenkinus šio apeliacinio skundo reikalavimo – pakeisti 2022 m. sausio 5 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo dalį dėl Sprendimo panaikinimo ir ją išdėstyti taip: panaikinti Sprendimą ir įpareigoti deklaravimo įstaigą ginčo klausimą spręsti iš naujo, atkreipiant dėmesį, jog sprendžiant klausimą iš naujo turi būti surinkti ne tik papildomi duomenys, įvertintas tikrasis J. V. ryšys su deklaruota gyvenamąja vieta, bet ir argumentuotai įvertinti visi duomenys.

15. G. J. apeliacinį skundą grindžia argumentais:

15.1. Sprendimu buvo šiurkščiai pažeista G. J. absoliuti teisė su jai priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu.

15.2. Išnykus pagrindams, kuriais pareiškėjo J. V. gyvenamoji vieta buvo deklaruota gyvenamojoje patalpoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamosios patalpos savininkui nebeduodant sutikimo (Įstatymo 4 str. 13 d., Taisyklių 17.9 p.), kad pareiškėjas J. V. gyventų G. J. priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, negali būti ribojama gyvenamosios patalpos savininko teisė panaikinti registre esančius duomenis apie jo gyvenamojoje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis. Priešingas aiškinimas sudarytų pagrindą savininko (nuosavybės teisės turėtojo) teisių pažeidimams, kadangi papildomi įrašai apie trečiųjų asmenų gyvenamosios vietos deklaravimą savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame turte neabejotinai apsunkina disponavimą tokiu turtu, t. y. tokį turtą, kuriame deklaruota trečiųjų asmenų gyvenamoji vieta, yra daug sunkiau realizuoti. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjo J. V. ir gyvenamosios patalpos savininkės G. J. tarpusavio santykiai šiuo metu yra itin konfliktiški, todėl sutikimo J. V. apsigyventi G. J. priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, ji neduoda ir niekada neduos.

15.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad deklaravimo įstaiga netinkamomis priemonėmis nustatė pareiškėjo negyvenimo gyvenamojoje patalpoje faktą. Vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 1 dalimi, viešojo administravimo subjektas, pradėjęs administracinę procedūrą, prireikus gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Nepaisant to, šios VAĮ 27 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai, kaip vienintelis būdas patikrinti faktines aplinkybes, ar asmuo, kurio gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis prašoma panaikinti, iš tikrųjų gyvenamojoje patalpoje negyvena. Šiuo atveju deklaravimo įstaiga atliko pakankamos apimties patikrinimą, siekiant nustatyti, jog pareiškėjas J. V. gyvenamojoje patalpoje iš tikrųjų negyvena.

15.4. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas gyvenamojoje patalpoje faktiškai negyvena nuo 2021 m. gegužės 21 d. Šias faktines aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai A. J. bei Z. J. ir pats pareiškėjas.

15.5. Įsigaliojus teismo sprendimui Lietuvos Respublikos gyventojų registre vėl atsiras įrašas apie pareiškėjo J. V. deklaruotą gyvenamąją vietą G. J. priklausančios gyvenamosios patalpos adresu, nepaisant to, kad J. V. šiuo adresu nebegyvena, kas, G. J. vertinimu, iškreips registre esančius duomenis, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, pagal kurias gyventojų registro duomenų teikėjai privalo užtikrinti, kad teikiami duomenys būtų teisingi, tikslūs, išsamūs, atitiktų dokumentus ir kad būtų nuolat atnaujinami gyventojų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

15.6. Teismai, nagrinėdami bylas analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis (kai yra sprendžiamas klausimas dėl sprendimo panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis teisėtumo ir pagrįstumo) nustatę, jog deklaravimo įstaiga panaikino gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, kai nėra akivaizdžiai ir neginčijimai nustatyta, kad asmuo, kurio deklaruotą gyvenamąją vietą prašoma panaikinti negyvena savininko, besikreipiančio administracine tvarka dėl tokių duomenų panaikinimo, gyvenamojoje patalpoje, paprastai priima sprendimą panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti deklaravimo įstaigą klausimą išnagrinėti iš naujo, atkreipiant dėmesį, jog sprendžiant klausimą iš naujo, turi būti surinkti ne tik papildomi duomenys, įvertintas tikrasis trečiojo suinteresuoto asmens ryšys su deklaruota gyvenamąja vieta, bet ir argumentuotai įvertinti visi duomenys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2015). Todėl G. J. apeliaciniame skunde reiškia alternatyvų reikalavimą, prašydama pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, įpareigojant deklaravimo įstaigą ginčo klausimą spręsti iš naujo.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

16. Byloje nustatyta, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu gyvenamosios patalpos savininkės G. J. prašymo, kuriame buvo nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 1 d. negyvena jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), pagrindu panaikino J. V. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.

17. Vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Deklaravimo įstaiga deklaravimo duomenis panaikina, kai patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.

18. Gyvenamoji vieta, pagal to paties Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.

19. Civilinio kodekso 2.16 straipsnyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena.

20. Remiantis CK 2.17 straipsnio 1 dalimi, nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), gyveno iki 2021 m. gegužės 21 d., kuomet siekdamas išvengti konfliktinės situacijos, įvykdė policijos pareigūnų nurodymus ir 2021 m. gegužės 21 d. paliko savo ir mažamečių dukrų gyvenamąją vietą.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas šiai bylai aktualios teisės aiškinimo bei taikymo praktiką (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punktas), yra nurodęs, jog faktas, kad asmuo, kurio deklaruotą gyvenamąją vietą yra prašoma panaikinti, nes jis negyvena savininko, besikreipiančio administracine tvarka dėl tokių duomenų panaikinimo, gyvenamojoje patalpoje, turi būti akivaizdus ir neginčijamas. Minėtą faktą patvirtinančiu įrodymu gali būti teismo sprendimas dėl asmens iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos arba kiti akivaizdūs įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo negyvena gyvenamojoje patalpoje (pvz., asmuo ilgą laiką negyvena gyvenamojoje patalpoje). Minėtų įrodymų rinkimo procesas administracinėje procedūroje neturėtų būti daromas pernelyg sudėtingu, nes esant ginčui tarp fizinių asmenų dėl naudojimosi gyvenamąja patalpa, tai yra privataus pobūdžio ginčas, kurio viešojo administravimo subjektas neturi kompetencijos išspręsti (LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2184/2012).

23. Šioje byloje neįrodyta, kad pareiškėjas nuolatinai pakeitė savo gyvenamąją vietą. Tokių duomenų nei atsakovui, nei teismui trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė, todėl konstatuotina, kad atsakovas neturėjo pakankamo pagrindo priimti ginčijamą sprendimą.

24. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios nutarties 15.2 punkte, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog bylos faktinės aplinkybės liudija, kad šiuo atveju yra kilęs ginčas dėl teisės – gyvenamosios vietos, kurio išspręsti gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimu administracine tvarka nėra teisinių pagrindų, todėl pareiškėja, savo teises turi ginti Civiliniame kodekse nustatyta tvarka ir būdais. Dėl to, panaikinus atsakovo sprendimą, nėra pagrindo įpareigoti deklaravimo įstaigą ginčo klausimą spręsti iš naujo.

25. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nutartyje nepasisako.

26. Dėl nurodytų argumentų trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys