de8020cd-011f-4222-b3d2-eef47a71b618 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr      Civilinė byla Nr. 2S-551-232/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-03-12423-2010-2                                                         (S)                                                                                                                                                 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                           N U T A R T I S                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                          2012 m. vasario 24 d.     Vilnius           Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atsakovės L. B. pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo netenkintas,                                                                                                                          NUSTATĖ:ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas atsakovus iÅ¡keldinti su visu jiems priklausančiu turtu iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, esančių M.K.

Č. g., Vilniuje, ir garažo, esančio M.K. Č. g., Vilniuje. Nurodė, kad buto, esančio M.K. Č. g., Vilniuje, ir garažo, esančio M.K. Č. g., Vilniuje, savininkas yra ieškovas. Butas bei garažas 2010-07-20 sutartimi įsigytas iš atsakovų. Savininkų pakeitimas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovai po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo iš ieškovui perleisto buto bei garažo neišsikėlė, toliau neteisėtai be pagrindo jais naudojosi.        Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko.

Nurodė, kad preliminari buto ir garažo pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta su atpirkimo teise. Tokiu bÅ«du Å¡alys susitarė, kad atsakovai turės teisę atpirkti butÄ . Papildomu susitarimu Å¡alys pakeitė preliminarios sutarties sÄ lygas, tačiau sÄ lyga dėl buto atpirkimo iÅ¡liko. Nurodė, kad pagrindinė sutartis yra ankstesnių susitarimų tęsinys, kurioje aptartas tik disponavimo teisinis statusas, tačiau ankstesnių normų nepakeitė. Pažymėjo, kad buvo kreiptasi į notarÄ dėl sutarties su atpirkimo teise parengimo, tačiau notaras paaiÅ¡kinęs, kad pagal CK normas atpirkimo teisės nėra galimybės numatyti buvo sudaryta paprasta pirkimo pardavimo sutartis.

Prie Å¡ios sutarties žodžiu su ieÅ¡kovu susitarta dėl atpirkimo teisės realizavimo pagal anksčiau sudarytas sutartis bei susitarimus.         Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-03-23 priėmė sprendimÄ už akių, kuriuo ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, nusprendė iÅ¡keldinti atsakovus L. B. ir A. B. su visu jiems priklausančiu turtu iÅ¡ buto su terasa, esančio M.K. Č. g., Vilniuje, ir garažo, esančio M.K. Č. g., Vilniuje. Priteisė iÅ¡ atsakovų L. B. ir A. B. ieÅ¡kovui A.

L. 134 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iÅ¡ atsakovų L. B. ir A. B. į valstybės biudžetÄ 19,98 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.        A. L. B. pareiÅ¡kimu dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-03-23 sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Nurodė, jog atsakovė į parengiamÄ jį posėdį negalėjo atvykti dėl objektyvių priežasčių, nes turi 40 proc. nedarbingumo, serga rimtomis ligomis, atstovavimu negali pasirÅ«pinti dėl mažų pajamų.

Teismui iki posėdžio datos buvo pateiktas atsakovės praÅ¡ymas atidėti teismo posėdį dėl atsakovės sunkios ligos ir pateikti ligÄ ir nedalyvavimÄ teismo posėdyje pagrindžiantys dokumentai, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės praÅ¡ymÄ . Pažymėjo, jog bendraatsakoviui nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ . A. B. negavo nei ieÅ¡kinio, nei Å¡aukimo, kadangi jis jau seniai gyvena užsienyje ir dėl objektyvių bei pateisinamų priežasčių Å¡ių dokumentų negavo ir negalėjo jų gauti.

Teismas neteisingai nustatė kilusio ginčo dalykÄ ir esmę, o taip pat neteisingai vertino įrodymus. 2010-07-20 sudaryta buto su terasa ir garažo pirkimo-pardavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, kuris negalioja. Minėtas sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti. Realiai tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo buvo sudaryta paskolos sutartis.        IeÅ¡kovas atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo prašė teismo atsakovės pareiÅ¡kimo netenkinti. Nurodė, kad bendraatsakoviui praneÅ¡ta tinkamai - dokumentus priėmus atsakovei.

Atsakovės liga nėra svarbi priežastis nedalyvauti teismo posėdye. Be to atsakovė nepateikė įrodymų dėl kurių priimtas teismo sprendimas už akių bÅ«tų neteisėtas ar nepagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo bylos nagrinėjimo atnaujinimui. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2011-05-13 nutartimi atsakovės pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, atmetė. Teismas nurodė, jog teismo Å¡aukimas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , siųstas atsakovui, įteiktas L.

B.. Todėl atsakovei, priėmus jos sÅ«nui adresuotÄ Å¡aukimÄ atsirado pareiga apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ti atsakovui. Atsakovė iki teismo posėdžio negrÄ Å¾ino Å¡aukimo, todėl teismas laikė, kad pagal LR CPK 123 str. apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ atsakovui praneÅ¡ta tinkamai ir laiku. Atsakovės nurodyta neatvyko į teismo posėdį priežastis – liga pagal naujausiÄ teismų praktikÄ negali bÅ«ti vertinama kaip svarbi neatvykimo į teismo posėdį priežastis.

Atsakovės argumentai, kad Å¡i negalėjo pasirÅ«pinti savo atstovavimu taip pat nepagrįsti ir atmestini, kadangi atsakovė galėjo pasirÅ«pinti savo atstovavimu arba valstybės lėšomis, esant sunkiai turtinei padėčiai, arba savo lėšomis. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neatvyko į teismÄ be svarbių priežasčių, nepasirÅ«pino savo atstovavimu, todėl teismas turėjo teisę ieÅ¡kovo praÅ¡ymu priimti sprendimÄ už akių. Nurodė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, turinčių įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, jog kreipėsi dėl sutarties nuginčijamo ar pripažinimo negaliojančia, teismui nebuvo pateiktas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys. Pažymėjo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ už akių neformaliai vertino Å¡alių pateiktus įrodymus, iÅ¡analizavo surinktÄ medžiagÄ ir priėmė įrodymais pagrįstÄ sprendimÄ už akių. Atskiruojau skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-13 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-03-23 sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės; nuÅ¡alinti teisėjÄ G.

S. nuo civ.b. Nr.2-1349-294/2011 nagrinėjimo. Nurodė, jog teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovui buvo tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio vietÄ ir laikÄ . Atsakovas A. B. iki teismo posėdžio nieko nežinojo nei apie ieÅ¡kovo reikalavimus jam, nei apie paskirto teismo posėdžio datÄ ir vietÄ . Teismai visiÅ¡kai neatsižvelgė į atsakovės argumentus, kad dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių negalėjo A. B. informuoti apie posėdžio datÄ ir vietÄ , kadangi jis jau seniai gyvena užsienyje.

Teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovės liga nėra svarbi neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Pažymėjo, kad liga paprastai nelaikoma svarbia neatvykimo priežastimi, tačiau esant iÅ¡skirtinėms aplinkybės, kaip atsakovės atveju, turėjo bÅ«ti laikoma svarbiomis neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tÄ faktÄ , kad Å¡iuo atveju buvo ne pirkimo-pardavimo sutartis, bet paskola. Atsakovės pateikti įrodymai aiÅ¡kiai įrodo, kad ieÅ¡kovas nepirko iÅ¡ atsakovės buto su terasa ir garažo, bet suteikė atsakovei paskolÄ , o butas su teresa buvo tik paskolos grÄ Å¾inimo garantas.

IeÅ¡kovas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-13 nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodė, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad A. B. siųsti procesiniai dokumentai buvo priimti atsakovės L. B.. Atsakovė priimdama A. B. skirtus dokumentus, tuo pačiu pripažino, jog ji turi teisę Å¡iuos veiksmus atlikti. Atsakovė iki teismo posėdžio datos negrÄ Å¾ino teismui A. B. skirto teismo Å¡aukimo bei neinformavo teismo, kad ji procesinių dokumentų arba duomenų apie bylos nagrinėjimÄ datÄ ir laikÄ nebÅ«tų pateikusi atsakovui, tuo patvirtindama, kad ji įvykdė CPK 123 str. 5 d. nurodytÄ pareigÄ .

Pažymėjo, jog A. B. nepraÅ¡o peržiÅ«rėti sprendimo už akių ar panaikinti priimtÄ nutartį, t.y. jis pripažįsta priimtų sprendimų pagrįstumÄ ir teisėtumÄ . Atsakovės neatvykimo priežastys negali bÅ«ti pripažintos svarbiomis, nes jos atsakovei buvo žinomos dar iki bylos nagrinėjimo datos. Atsakovės liga nekliudė jai pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, neturint finasinių iÅ¡teklių samdyti atstovÄ , papraÅ¡yti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nors atsakovė teigia, kad tarp ginčo Å¡alių buvo sudaryta ne pirkimo-pardavimo, o paskolos sutartis, ji teismui nepateikė Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų, o taip pat nei bylos nagrinėjimo eigoje, nei po sprendimo už akių priėmimo nesikreipė dėl pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo.

             Teisme yra gautas atsakovės L. B. prašymas dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo kol bus išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr.10-1-000679 ir Nr.10-2-699-11. Atsakovė nurodė, jog ieškovui A. L. yra iškeltos dvi baudžiamosios bylos – Nr.10-1-000679-11 pagal LR BK 182 str. 2 d . dėl stambaus masto sukčiavimo ir baudžiamoji byla Nr.10-2-699-11 pagal LR BK 145 str. 2 d. dėl asmens terorizavimo. Kadangi tiek civilinėje byloje, tiek abejose baudžiamosiose bylose nagrinėjamos aplinkybės yra tapačios t.y. dėl apgaule iš atsakovės pasisavinto buto M.K.

Č. g. 84A-15, Vilniuje, todėl tuo atveju jeigu baudžiamojoje byloje bus priimti apkaltinamieji nuosprendžiai Å¡i civilinė byla praras bet kokiÄ prasmę, nes tas pagrindas ir tie patys reikalavimai bus iÅ¡spręsti baudžiamosiose bylose, be to baudžiamosiose bylose nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikÅ¡mę civilinei bylai iÅ¡spręsti. Atskirasis skundas tenkintinas.               Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacijos dalykÄ sudaro vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo institutÄ ir jo taikymo sÄ lygas.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovės neatvykimu į parengiamÄ jį teismo posėdį bei apeliantės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes bei surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, dėl to netinkamai aiÅ¡kino ir taikė sprendimo už akių priėmimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 285 str., 2 d.), kas galėjo sudaryti prielaidas neteisingai iÅ¡spręsti bylÄ .

Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, apeliantės praÅ¡ymas tenkintinas ir byla grÄ Å¾intina pagal kompetencijÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 1 d.). LR CPK 287 straipsnis nustato, jog Å¡alis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvideÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimÄ už akių priėmusiam teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. Å iuo Å¡alies procesiniu dokumentu pradedama LR CPK 288 straipsnyje nurodyta procedÅ«ra – sprendimo už akių peržiÅ«rėjimas.

PareiÅ¡kimas peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių nėra apeliacinis skundas, nes neperkelia bylos nagrinėjimo į aukÅ¡tesnės instancijos teismÄ . PareiÅ¡kimo peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių padavimas yra vienintelis bÅ«das pasyviai Å¡aliai paÅ¡alinti savo neatvykimo į teismo posėdį padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (LR CPK 285 str. 5 d.). Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai Å¡aliai, o tik viena iÅ¡ priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumÄ , įpareigojant civilinio proceso Å¡alis rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (LR CPK 7 str. 2 d.) ir numatant Å¡ios pareigos nesilaikymo padarinius, iÅ¡ kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintina su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu LR CPK 7 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-167/2005).Pagal LR CPK 288 straipsnio 4 dalį, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, naikina sprendimÄ už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimÄ , jeigu konstatuoja bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių aplinkybių:

1) Å¡alies pareiÅ¡kime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, 2) byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių. Taigi pagrindui panaikinti sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ bÅ«tinas bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų egzistavimas.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas susiklosčiusioje procesinėje situacijoje negalėjo tinkamai iÅ¡spręsti Å¡io ginčo priimdamas sprendimÄ atsakovams už akių.Sprendimo už akių institutas taikomas proceso Å¡aliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimÄ .

CPK 285 str. 1 d. įtvirtinta galimybė priimti sprendimÄ už akių tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iÅ¡ Å¡alių, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ bei vietÄ , ir iÅ¡ jos negautas pareiÅ¡kimas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant (procesinis pasyvumas kaip sÄ lyga tokiam sprendimui priimti), o į posėdį atvykusi Å¡alis praÅ¡o tokio sprendimo priėmimo. Kitaip tariant, sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas, kuomet, bÅ«dama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimÄ , Å¡alis nevykdo procesinės pareigos rÅ«pintis proceso skatinimu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti bylos nagrinėjimÄ .

            Nagrinėjamos bylos atveju teismas 2010 m. sausio 3 d. nutartimi priėmė ieÅ¡kovo A. L. ieÅ¡kinį atsakovams L. B. ir A. B. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, iÅ¡siųsti praneÅ¡imai dėl atsiliepimų į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį pateikimo (b.l. 34-35). IeÅ¡kinio bei teismo praneÅ¡imo nuoraÅ¡ai atsakovams įteikti 2011-01-06 atsakovų gyvenamosios vietos adresu M.K. Č. g., Vilniaus m., atsakovui A. B. siųstus procesinius dokumentus priėmė L.

B. (A. B. motina). Gavus atsakovės I. B. atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas paskyrė parengiamÄ jį teismo posėdį 2011-03-23. Teismo Å¡aukimai buvo iÅ¡siusti Å¡alims (b.l. 60-62). Apeliantei adresuotas Å¡aukimas įteiktas 2011-01-31, atsakovui A. B. siųstas Å¡aukimas įteiktas atsakovei L. B. 2011-01-31 (b.l. 61-62). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iki sprendimo už akių priėmimo t.y. 2011-03-22, pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovės L.

B. praÅ¡ymas bylos nagrinėjimÄ atidėti dėl atsakovės ligos. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovė yra antros grupės invalidė, jai nustatytas 40 proc. darbingumas. Å iame praÅ¡yme taip pat atsakovė paaiÅ¡kino, kad atsakovas A. B. nuo 2010 m. liepos mėn. negyvena Lietuvoje. Apeliantė pateikė VÅ¡Ä® Centro poliklinikos medicininę pažymÄ (b.l. 58). Pirmos instancijos teismas sprendė, kad aukščiau nurodytos aplinkybės t.y. atsakovės liga negali bÅ«ti vertinama kaip svarbia neatvykimo į parengiamÄ jÄ teismo posėdį priežastimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokia teismo iÅ¡vada padaryta tinkamai neįvertinus byloje esančių duomenų apie atsakovės ligÄ ir to, jog ji iki teismo posėdžio pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo bei pažymÄ apie ligÄ .

Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste pripažinti atsakovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir atimti iÅ¡ jos teisę į bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis ar siektų vilkinti procesÄ , kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos atsakovė sÄ Å¾iningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, atsiliepimÄ pateikė įstatymo nustatytais terminais, apie negalėjimÄ dalyvauti posėdyje informavo teismÄ raÅ¡tiÅ¡kai bei prašė atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl ligos, kuriÄ pagrindė medicinine pažyma.

Todėl teismas sprendžia, kad nors atsakovė buvo laiku ir tinkamai informuota apie parengiamÄ jį teismo posėdį, tačiau aptariamoje situacijoje jos veiksmų negalima pripažinti kaip Å¡alies nevykdančios procesinės pareigos rÅ«pintis proceso skatinimu, piktnaudžiaujančio procesinėmis teisėmis ar siekiančio vilkinti bylos nagrinėjimÄ . Vien ta aplinkybė, kad atsakovė byloje neturi atstovo, atsižvelgiant ir į nagrinėjamos bylos stadijÄ , taip pat negali bÅ«ti laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Dėl nurodytų priežasčių apeliantės procesinės teisės į teisingÄ (tinkamÄ ) teismo procesÄ (EŽTK 6 str., LR Konstitucijos 109 str. 117 str., Teismų įstatymo 5 str.) gintinos nenustačius pirmosios instancijos teismo procese atsakovo (apelianto) nesÄ Å¾iningumo požymių. Minėta tai, kad pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas naikina sprendimÄ už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, jeigu taip pat konstatuojama, jog pareiÅ¡kime dėl sprendimo peržiÅ«rėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t.y. teismas turi įsitikinti, kad, prieÅ¡ingai Å¡aliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, bÅ«tų pagrindas priimti tokį pat sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Formalus įrodymų vertinimas iÅ¡ esmės netiriant įrodymų turinio reiÅ¡kia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumÄ ; be to, teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus.

BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, reikÅ¡mingų CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyto reglamentavimo aspektu. Nors LR CPK 285 straipsnio 2 dalyje ir yra numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ už akių iÅ¡ esmės atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , tačiau pabrėžtina tai, kad formalaus įrodymo vertinimo principas sprendimo už akių taikymo institute turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas ne tik vienpusiai siekiant apginti tik vienos proceso Å¡alies, kurios naudai priimtas sprendimas už akių, interesus, bet ir užtikrinti analogiÅ¡ku bÅ«du kitos Å¡alies interesų apsaugÄ tuo atveju, kai pastaroji Å¡alis iÅ¡reiÅ¡kia procesinę valiÄ peržiÅ«rėti sprendimo už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovas pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl atsakovų iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų, esančių K.

Č. g., Vilniaus m., grindė 2010-07-20 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės atstovaujamo atsakovo pasiraÅ¡yta buto su terasa ir garažu pirkimo pardavimo sutartimi, perdavimo-priėmimo aktu, kurių pagrindu nuosavybės teisės į butÄ su teresa ir garažu, esantį M.K. Č. g., Vilniaus m., perleistos ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei. Kadangi atsakovai Å¡io fakto nepaiso ir iÅ¡ buto ir garažo neiÅ¡sikelia, be teisėto pagrindo toliau butu naudojasi, ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį teisme. Atsakovė, tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek pateikdama pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, nurodė, kad tarp Å¡alių sudaryta buvo ne pirkimo-pardavimo, bet paskolos sutartis.

IeÅ¡kovas nepirko iÅ¡ atsakovės buto su terasa ir garažo, bet suteikė atsakovei paskolÄ , o butas su teresa buvo tik paskolos grÄ Å¾inimo garantas. Atsakovė pateikė į bylÄ 2010-02-17 preliminariÄ sutartį dėl nekilnojamojo turto (t.y. ginčo turto, esančio M.K. Č. g., Vilniaus m.) pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise, 2010-02-18 papildomÄ susitarimÄ Nr.1 prie 2010-02-17 preliminarios sutarties, 2010-07-19 preliminarų papildomÄ susitarimÄ prie bÅ«simos pirkimo-pardavimo sutarties, iÅ¡ kurių turinio matyti, jog Å¡alys susitarė, kad pardavėjas (atsakovas) ar bet kuris jo pasiÅ«lytas asmuo turi teisę pasinaudoti atpirkimo teise per du metus nuo pagrindinės sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, taip pat pardavėjas (atsakovas) turi teisę iki atpirkimo teisės galiojimo pabaigos gyventi parduotame bute ir pilnai naudotis ginčo butu su terasa ir garažu.

Nors Å¡iose sutartyse Å¡alių numatytos sÄ lygos į pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį nėra įtrauktos, tačiau pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į atsakovės nurodytas aplinkybes, įvertinti preliminariÄ sutartį ir papildomus susitarimus, tikruosius Å¡alių ketinimus ir valiÄ , ypač atsižvelgiant į tai, jog paskutinis papildomas susitarimas prie pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ytas likus vienai dienai iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo. Minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino abstrakčiai nurodydamas, kad sprendimo už akių priėmimo atveju LR CPK normos nenumato teismo pareigos daugiau nei formaliai tirti byloje esančius įrodymus.

Kadangi minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino ir netyrė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje nebuvo atskleistos pateiktų į bylÄ sutarčių sudarymo aplinkybės, kurias galima įrodinėti taip pat ir liudytojų parodymais. Akivaizdu, kad susidarius tokiai ginčytinai situacijai, privalu nuodugniai iÅ¡tirti atsakovės pateikiamus argumentus ir įrodymus, ir vien tik formalaus vertinimo, nepakanka.         Be iÅ¡vardintų sprendimo už akių priėmimo tvarkos pažeidimo ir sÄ lygų jį priimti nagrinėjamojoje byloje nebuvimo argumentų, teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog Å¡i procesinė priemonė taikytina tik tuomet, jeigu tai nekenkia tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

Tai reiÅ¡kia, kad priimti sprendimÄ už akių, net ir esant visoms įstatyme nustatytoms sÄ lygoms, yra teismo teisė, bet ne pareiga (imperatyvas). Kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į tai, ar pakanka byloje duomenų, kuriuos teismas galėtų įvertinti, spręsdamas konkretų ginÄÄ . Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime (byla Nr.35/03-11/06), vertindamas sprendimo už akių instituto konstitucingumÄ , pabrėžė, kad CPK yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir formaliai egzistuojant visoms įstatymo nurodytoms sÄ lygoms sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimÄ už akių, ar tokio sprendimo nepriimti.

Antraip bÅ«tų apriboti ar net paneigti iÅ¡ Konstitucijos 109 str. kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumÄ , nukrypsta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumÄ vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės bei teisingumo principų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsakovės pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės: priimtÄ už akių teismo sprendimÄ panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 str. 3 d. 2 p.).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos atsakovė yra pateikusi praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo, praÅ¡ymÄ grindžia tuo, jog yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl ieÅ¡kovo A.

L. galimai neteisėtų veikų atsakovės atžvilgiu t.y. dėl apgaule iÅ¡ atsakovės pasisavinto buto M.K. Č. g. 84A-15, Vilniuje, kadangi byla grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui, todėl praÅ¡ymas dėl bylos sustabdymo, kaip ir praÅ¡ymas dėl teisėjo nuÅ¡alinimo nagrinėtinas pirmos instancijos teisme. Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., teismas                                    n u t a r ė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - atnaujinti bylos nagrinėjimÄ pagal ieÅ¡kovo A. L. ieÅ¡kinį atsakovams L. Å ., A. B. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėja                                                                         Liuda Uckienė Dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymoCPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kimÄ , teismas naikina sprendimÄ už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, jeigu konstatuoja, kad Å¡alis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku praneÅ¡ti teismui, ir jos pareiÅ¡kime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, pripažintinų svarbiomis CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyto reglamentavimo aspektu, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė buvo nerÅ«pestinga proceso metu – iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų pateiktas, prasidėjus teismo posėdžiui, atsakovė nepasinaudojo įstatymo nustatyta procesine teise ir neprašė atidėti bylos nagrinėjimo; teismai sprendė, kad pirmiau nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties ir iki teismo posėdžio pradžios apie jas nepranešė teismui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia teismo iÅ¡vada padaryta, tinkamai neįvertinus byloje esančių duomenų apie atsakovės ligÄ ir to, jog ji į teismo posėdį neatvyko, ligai paÅ«mėjus, apie tai pateikė pažymÄ . Nors atsakovė ir neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, tačiau jos sunki liga laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios ji negalėjo atvykti į teismo posėdį ir duoti paaiÅ¡kinimų. Tai konstatavus, pripažintinas nepagrįstu teismų vertinimas, kad teismo posėdžio metu gauta informacija apie atsakovės ligÄ paneigia CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos vienos iÅ¡ sÄ lygų sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui atnaujinti buvimÄ .

IeÅ¡kovas pareikÅ¡tus reikalavimus priteisti 65 778,34 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, atsiradusių iÅ¡ nuomos teisinių santykių, grindė tuo, kad nors atsakovas nuomos sutartimi įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei už komunalines paslaugas, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė. Atsakovas, pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, nurodė, kad jis iÅ¡ ieÅ¡kovo patalpų iÅ¡sikraustė iki 2009 m. spalio 31 d., todėl nebuvo pagrindo skaičiuoti nuomos mokestį už 2009 m. lapkričio mėn. bei mokesčius už 2009 m. lapkričio mėnesio komunalines paslaugas (b. l. 18–20).

Dėl to teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti Å¡ias atsakovo nurodytas aplinkybes, nes, priėmęs sprendimÄ už akių, Å¡ių bylos duomenų nevertino ir neanalizavo. Minėta, kad pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , tačiau teismai, vertindami procesiniame dokumente – pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo – atsakovo iÅ¡dėstytus argumentus, kurie grindžiami bylos duomenimis (byloje pateiktais įrodymais) ir, teisėjų kolegijos vertinimu, vis dėlto kelia pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, turėjo pareigÄ patikrinti, ar atsakovo argumentai atitiko pareiÅ¡kime nurodomus bylos duomenis (įrodymų turinį). (3K-3-24/2012)Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas iÅ¡ esmės sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimÄ nagrinėti bylÄ nedalyvaujant sergančiam atsakovui, kuris dėl sunkios ligos prašė atidėti teismo posėdį, buvo pažeista atsakovo teisė į tinkamÄ teismo procesÄ , kadangi atsakovas neturėjo galimybių apginti savo pažeistų teisių ir interesų – buvo užkirstas kelias atsakovo galimybei pateikti argumentus, paaiÅ¡kinimus, pareikÅ¡ti praÅ¡ymus.

Kaip minėta, nors apeliantas ir iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ dalyvauti teismo posėdyje - pateikė teismui praÅ¡ymÄ kviesti jį į teismo posėdį, tačiau Å¡i galimybė jam nebuvo suteikta. Susiklosčius tokiai situacijai, teismas turėtų tęsti bylos nagrinėjimÄ pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles. Be iÅ¡vardintų sprendimo už akių priėmimo tvarkos pažeidimo ir sÄ lygų jį priimti nagrinėjamojoje byloje nebuvimo argumentų, teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog Å¡i procesinė priemonė taikytina tik tuomet, jeigu tai nekenkia tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

Tai reiÅ¡kia, kad priimti sprendimÄ už akių, net ir esant visoms įstatyme nustatytoms sÄ lygoms, yra teismo teisė, bet ne pareiga (imperatyvas). Kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į tai, ar pakanka byloje duomenų, kuriuos teismas galėtų įvertinti, spręsdamas konkretų ginÄÄ . Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime (byla Nr.35/03-11/06), vertindamas sprendimo už akių instituto konstitucingumÄ , pabrėžė, kad CPK yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir formaliai egzistuojant visoms įstatymo nurodytoms sÄ lygoms sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimÄ už akių, ar tokio sprendimo nepriimti.

Antraip bÅ«tų apriboti ar net paneigti iÅ¡ Konstitucijos 109 str. kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumÄ , nukrypsta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumÄ vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės bei teisingumo principų. Teismo iÅ¡vardinti argumentai dėl atsakovo procesinių teisių pažeidimo sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės: priimtÄ už akių teismo sprendimÄ panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 str. 3 d. 2 p.).Dėl praÅ¡ymo stabdyti bylÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos yra pradėti ikiteisminiai tyrimai , atsakovė praÅ¡o stabdyti bylÄ , kadangi byla grÄ Å¾ina iÅ¡ naujo nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui, todėl praÅ¡ymas dėl bylos sustabdymo taip pat nagrinėtinas pirmos instancijos teisme. Dėl nuÅ¡alinimo. Tai konstatavęs, kitų atskirojo skundo argumentų teismas neanalizuoja ir Å¡ioje nutartyje dėl jų nepasisako. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų valstybės naudai priteisimo klausimas spręstinas bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės (CPK 96 str.).             Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CPK nuostatas, yra nurodęs, kad, teismui nutarus priimti sprendimÄ už akių, turi bÅ«ti formaliai patikrinami abiejų Å¡alių pateikti įrodymai.

Teismas privalo visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti pavirÅ¡utiniÅ¡kai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai Å¡aliai, o tik viena iÅ¡ priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Å i priemonė turi bÅ«ti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu. Net esant ir visoms CPK nustatytoms sÄ lygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigÄ priimti tokį sprendimÄ .

Å iÄ savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebÅ«tų pažeisti neatvykusios Å¡alies teisės ir teisėti interesai ir kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teisingai. Teismo konstitucinė priedermė teisingai iÅ¡spręsti bylÄ lemia tai, kad jeigu teismas mano, jog, vienai iÅ¡ proceso Å¡alių nusiÅ¡alinus nuo dalyvavimo nagrinėjant bylÄ , jis negalės teisingai iÅ¡nagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo, tai jis privalo imtis visų galimų priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas tokios Å¡alies dalyvavimas nagrinėjant bylÄ .

Sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieÅ¡ kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismÄ , nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimÄ už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi bÅ«ti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principÄ ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas naikinti teismo sprendimÄ už akių.

Å aliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumÄ ir asmens teisių pažeidimÄ , teismas privalo naikinti sprendimÄ už akių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lavistos agrogrupė“ v. UAB „Vilbana“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Å veicarijos konfederacijos AB „MAYER & CIE AG“ v.

N. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2006; 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nuolatinės arbitražo institucijos Vilniaus komercinio arbitražo teismas v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos respublikos generalinis prokuroras v.

D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008; kt.). Å alies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau, negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikÅ¡mę teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-699/2006). Argumentų, keliančių pagrįstÄ abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiÅ¡kimÄ , konstatuoti, kad pareiÅ¡kime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

Å . TŪB „Be priekaiÅ¡tų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-316/2008). Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. teismas turi įsitikinti, kad, prieÅ¡ingai Å¡aliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, bÅ«tų pagrindas priimti tokį pat sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Formalus įrodymų vertinimas iÅ¡ esmės netiriant įrodymų turinio reiÅ¡kia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumÄ ; be to, teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ v.

R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-597/2008). Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â