de7e5021-2ea3-4e8b-bd27-b839a32b93bd · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-770-383/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34945-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, nuteistajam R.

P., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminÄ skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos (2019 m. rugpjūčio 16 d.). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 3 punktu, konfiskuotas R. P. priklausantis automobilis „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ R. P. automobiliui „SAAB 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti galioti iki automobilio konfiskavimo.

KardomÄ sias priemones - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ , nuspręsta palikti galioti, o pradėjus bausmės vykdymÄ - panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. P. nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 22.55 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „SAAB 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. ARAJ – 0008“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,46 promilių neblaivumas.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . 2.1. Nuteistasis nurodo, kad brolis jam yra pavyzdys savimi, savo gyvenimu, Å¡eima, darbu, ir nori bÅ«ti toks, kaip brolis - teisingu žmogumi, nedaryti gyvenime to, dėl ko reikėtų gailėtis. Teismas nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl nėra įsitikinęs, kad apeliantas laikysis įstatymų ir nedarys naujas nusikalstamų veikų.

Niekada nėra pažeidęs įstatymų, padaręs jokio eismo taisyklių pažeidimo ar kokio nusikaltimo. Å i nusikalstama veika yra atsitiktinė, įvyko dėl nepalankiai susiklosčiusių Å¡eimyninių aplinkybių, rimto barnio su sugyventine, ko pasekoje labai susinervino, tapo neatsakingas, vartojo alkoholį, sėdo už vairo, bÅ«damas neblaivus. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad tai darė sÄ moningai, siekdamas pažeisti įstatymÄ . Kaltę pilnai pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl neatsakingo elgesio.

Yra savarankiÅ¡ka brandi asmenybė, sugebanti kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo. 2.2. Apelianto teigimu, brolis A. F. atitinka visus reikalavimus, keliamus laiduotojui. Jis yra neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, dirba, turi Å¡eimÄ , yra pavyzdingas vyras ir tėvas. Nors gyvena atskirai, bet jam skambina, esant sudėtingai situacijai. Faktas, kad minėtu atveju jis neturėjo laiko iÅ¡klausyti, dar nereiÅ¡kia, kad jis nepadeda ir neįtakoja nuteistojo elgesio. Po įvykio iÅ¡kart jam paskambino, jie pasikalbėjo, jis pasmerkė dėl tokio poelgio.

Apie tai kalbėjosi ne kartÄ . Brolis pasiryžęs sumokėti 2000 eurų užstatÄ . Jeigu teismas svarstytų klausimÄ dėl laidavimo už užstatÄ , praÅ¡o jį skirti kuo mažesnį, nes laiduotojas gauna vidutines pajamas, turi Å¡eimÄ ir surinkti laidavimui didesnę sumÄ jam bÅ«tų sudėtinga. Mano, kad jo atsakomybė prieÅ¡ laiduotojÄ bei paskirtos poveikio priemonės, automobilio konfiskacija yra pakankamos priemonės užtikrinti, kad ateityje nedarys jokių nusikalstamų veikų.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. P. ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė skundÄ atmesti.

4. Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su BK 40 straipsnio nuostatų netaikymu Å¡ioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

6. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai be BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sÄ lygų visuma (kaltinamasis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų).

Taigi, Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

7. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikomas nesunkiu. R. P. nusikalto pirmÄ kartÄ , anksčiau nebuvo teistas, pilnai pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo gautas R. P. brolio A. F. praÅ¡ymas perduoti kaltinamÄ jį jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Pirmosios instancijos teismas neatleido R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , motyvuodamas tuo, kad nors ir yra visos formalios sÄ lygos, numatytos BK 40 straipsnyje, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad R.

P. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas beveik sunkus girtumo laipsnis –2,46 promilių neblaivumas, be to, po penkiolikos minučių kaltinamojo neblaivumas vis dar didėjo – buvo nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, kas rodo, jei paÅ¡aliniai asmenys nebÅ«tų laiku pranešę apie girtÄ vairuotojÄ , o policijos pareigÅ«nai nebÅ«tų laiku jo sustabdę, kaltinamasis galėjo tęsti kelionę toliau, kurios baigtis galėjo bÅ«ti žymiai sunkesnė. Be to, teismas laikė nepateisinamu tokį kaltinamojo elgesį, kai, susipykęs su savo Å¡eimos nariu, kaltinamasis sÄ moningai važiuoja pas tėvus iÅ¡gerti alkoholio, žinodamas ir suprasdamas, kad turės sugrįžti namo.

Be to, virÅ¡ 30 metų amžiaus asmuo, kuriam nėra nustatyti jokie psichikos sutrikimai, yra savarankiÅ¡ka, brandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡kų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo yra susiformavęs, todėl tokiam nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui nėra papildomai reikalinga jo tolesnio elgesio korekcijos autoriteto turinčio asmens priežiÅ«ra BK 40 straipsnio prasme ir laiko, kad laiduotojo paskyrimas Å¡iuo atveju bÅ«tų net ir netikslingas.

Å iam teismo vertinimui pritaria ir apygardos teismas.

8. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytos sÄ lygos jo atžvilgiu taikyti laidavimo institutÄ , nurodydamas, kad niekada nėra pažeidęs įstatymų, nepadaręs jokio eismo taisyklių pažeidimo ar kokio nusikaltimo, veika yra atsitiktinė, įvyko dėl nepalankiai susiklosčiusių Å¡eimyninių aplinkybių, rimto barnio su sugyventine. Taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad tai darė sÄ moningai, siekdamas pažeisti įstatymÄ . Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos nuteistojo argumentus kaip nepagrįstus, kadangi, kolegijos vertinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, galimybę nagrinėjamoje byloje taikyti laidavimo institutÄ .

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino visas aplinkybes, reikÅ¡mingas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygoms nustatyti ir padarė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra vienos iÅ¡ BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų sÄ lygų, bÅ«tinų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ taikyti – nėra pagrindo manyti, kad laiduotojas darys akivaizdžiÄ teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistajam.

9. Sutiktina su apeliantu, kad jis praeityje nėra teistas, prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, tačiau Å¡ių aplinkybių nepakanka laidavimo instituto taikymui. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, t. y. turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi bÅ«ti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

10. Minėta, kad pagal BK asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi.

11. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė iÅ¡samius motyvus, kodėl daro iÅ¡vadÄ , kad A. F. negali bÅ«ti apelianto laiduotoju, kadangi negalės jam daryti teigiamos įtakos, todėl pagrįstai sprendė, kad Å¡iuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos – tinkamo laiduotojo, galinčio daryti R. P. teigiamÄ Ä¯takÄ . Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė BK 40 straipsnio 1–3 dalių nuostatas.

12. Teisminio nagrinėjimo metu A. F. pateikė praÅ¡ymÄ atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jo atsakomybėn pagal laidavimÄ , nurodydamas, kad yra vyresnysis brolis, su nuteistuoju artimai bendrauja, broliui yra autoritetas ir Å¡is klauso jo patarimų (b. l. 91). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. F. praeityje nėra teistas ar baustas administracine tvarka. Byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimÄ laiduotojÄ , todėl, kolegijos vertinimu, A. F. laikytinas vertu teismo pasitikėjimo.

Vis dėlto, minėta, kad laiduotojas turi turėti realiÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, o to konstatuoti Å¡iuo atveju negalima. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. F. parodė, kad įvykio dienÄ jam skambino nuteistasis, tačiau tuo metu jis buvo užsiėmęs ir su broliu nepasikalbėjo, po įvykio jam vėl paskambino verkdamas brolis. Å ie duomenys kelia pagrįstų abejonių, kad galimas laiduotojas ateityje užtikrintų, jog nuteistasis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, klausytų jo kaip autoriteto, kadangi įvykio dienÄ jis neužkirto broliui kelio sėsti prie automobilio vairo stipriai apsvaigusiam nuo alkoholio, nurodydamas, kad neturėjo laiko pasikalbėti su broliu.

IÅ¡ Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad ir ateityje A. F. gali bÅ«ti užsiėmęs ir skirti laikÄ savo asmeniniams ar Å¡eimos poreikiams užtikrinti, problemoms spręsti, o ne kontroliuoti savo brolio veiksmus. Byloje taip pat nėra ir jokių duomenų, kurie rodytų, jog galimas laiduotojas yra autoritetas savo broliui, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jo galimybių daryti apeliantui teigiamÄ Ä¯takÄ . Nors ir apeliaciniame skunde R. P. nurodo, jog brolis jam yra pavyzdys savimi, savo gyvenimu, Å¡eima, darbu, ir nori bÅ«ti toks, kaip brolis - teisingu žmogumi, nedaryti gyvenime to, dėl ko reikėtų gailėtis, tačiau Å¡iuos apelianto argumentus pagrindžiančių duomenų byloje nenustatyta, tai vertintina tik kaip jo subjektyvi nuomonė ir siekis bÅ«ti atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, broliai gyvena atskirai, todėl galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistajam ir kontroliuoti jo veiksmus, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, vertintina kaip menka.

13. Kolegijos vertinimu, laidavimo instituto taikymas Å¡ioje byloje prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į Å¡ios veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus, tokio pobÅ«džio bylose net ir esant formalioms sÄ lygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų bÅ«ti daugiau iÅ¡imtis, o ne taisyklė tam, kad Å¡iuo atveju bÅ«tų realiai formuojama, ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neiÅ¡vengiamumo praktika.

Ä®vertintina ir tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, buvo kriminalizuotas tik nuo 2017 m. sausio 1 d. Å ių veiksmų kriminalizavimÄ lėmė padažnėjusios skaudžios nelaimės, kurių priežastis buvo neblaivÅ«s vairuotojai, siekiant saugaus eismo keliuose, tramdyti eismo dalyvius, kurie kelia pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai, mažinti eismo įvykių, keliuose sužalotų ir žūstančių žmonių skaičių dėl neblaivių asmenų keliuose sukeltų veiksmų.

Be to, kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ . Pažymėtina, kad apelianto padaryta nusikalstama veika pasireiÅ¡kė dideliu pavojingumu tiek asmeniÅ¡kai pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui, kadangi buvo vairuojama miesto gatvėse, magistralėje, esant beveik sunkiam girtumo laipsniui (2,46 prom. girtumo).

Bylos duomenimis, nuteistasis veikos padarymo metu važiavo pavojingai manevruodamas ir vinguriuodamas po visÄ keliÄ ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko iÅ¡vengti skaudžių pasekmių. Akcentuotina, kad nuteistasis R. P., valdydamas automobilį neblaivus (kai nustatytas artimas sunkiam girtumo laipsniui), visiÅ¡kai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis, kas rodo nuteistojo neatsakingumÄ , kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo atsakomybės klausimÄ .

Be to, byloje nėra jokių kitų iÅ¡skirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ keisti pirmosios instancijos nuosprendį ir nuteistojo skundÄ tenkinti.

14. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ ir nenustačius BK 40 straipsnio sÄ lygų visumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatleido R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Tokiai teismo iÅ¡vadai, remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Tuo remiantis, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Svetlana Jurgaitienė Gytis Večerskas Valdas Vitunskas