Legislator Case Law & Legislation
de7e4de1-aeb7-49d0-99bc-1ccc1515bd7a AI generated

Lithuanian court dismisses appeals against prison terms for repeat shoplifters, upholding first-instance sentencing. The court rejected arguments for lighter sentences, citing the defendants' dangerousness and lack of reform. The decision affirms that appeals cannot reduce sentences unless the first instance erred significantly. The court found the defendants' systematic theft and prior record justified the original terms. The ruling emphasizes that prison terms are a first-instance prerogative. The court noted the defendants' failure to reform after release. The decision upholds the proportionality of the imposed sentences. The court concluded the appeals were without legal basis. The judgment reinforces strict sentencing for habitual offenders. The court dismissed the appeals against the first-instance verdict.

Case Number de7e4de1-aeb7-49d0-99bc-1ccc1515bd7a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Panevėžys Regional Court dismissed the appeals filed by two defendants against their first-instance criminal convictions and prison sentences. The defendants argued that their combined sentences were too harsh, while the prosecution contended that the terms appropriately reflected their dangerousness and lack of reform. The court upheld the original verdict, ruling that the first-instance judge correctly applied sentencing guidelines by considering the defendants' systematic theft and prior release history. Consequently, the court determined that the appeals lacked legal grounds to reduce the imposed penalties.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41, 54, 61 straipsniai; Lietuvos Respublikos baudžiamoji proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinis teismas gali ją sumažinti tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai.

Keywords

AI generated
criminal sentencing repeated theft dangerousness assessment habitual offender appeal dismissal prison term reduction proportionality principle

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamoji proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-768/2021 Proceso Nr. 1-01-1-31371-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 13 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Dainos Vaidachavičienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų I.

G. ir R. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (R. S. turto vagystė) - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (O. T. turto vagystė) - 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas įvykdyti turto vagystę iš parduotuvės „D.“) - 1 metų laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (MB „Č. o.“ turto vagystė) - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R.

G. turto vagystė) - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir I. G. paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. R. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas įvykdyti turto vagystę iš parduotuvės „D.“) - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (MB „Č. o.“ turto vagystė) - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir R. G. paskirta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Iš I. G. nukentėjusiajam – O. T. priteista 224, 98 Eur, R. G. – 438, 80 Eur, iš I. G. ir R. G. civiliniam ieškovui – MB „Č. o.“ 399 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija nustatė: I. Apeliacinių skundų argumentai 1. I. G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, R.

G. pagal 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės išdėstytos pirmos instancijos teismo nuosprendyje, šioje nutartyje nebekartojamas, kadangi apeliacinis skundas paduotas tik dėl bausmių skyrimo.

2. Apeliaciniais skundais tiek I. G., tiek R. G. prašo sušvelninti paskirtas bausmes: 1.1. Apeliantas R. G. nurodo, kad dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę jam skirta per griežta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir dėl vagystės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta taip pat per griežta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 1.2. Apeliantas I. G. taip pat mano, kad už padarytus nesunkius ir apysunkius nusikaltimus jam buvo paskirta per griežta bausmė.

2. Atsiliepimas į nuteistųjų pateiktus apeliacinius skundus negautas. II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 3. Skundai atmetami.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å ioje byloje su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka nuteistieji, praÅ¡o Å¡velninti jiems skirtas bausmes. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose suformuluotus praÅ¡ymus, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, toliau iÅ¡dėsto iÅ¡vadas dėl Å¡ių skundų esmės.

5. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be Å¡ių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-575/2009, 2K-43/2011).

6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

7. Skundžiamu nuosprendžiu R. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už vienÄ nesunkų nusikaltimÄ ir už vienÄ pasikėsinimÄ padaryti nesunkų nusikaltimÄ . Galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. I. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už du apysunkius nusikaltimus, du nesunkius ir vienÄ pasikėsinimÄ padaryti nesunkų nusikaltimÄ . Ä®vertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nuteistiesiems paskirdamas bausmes, tinkamai vadovavosi BK numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

8. Skirdamas kaltininkui bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmes tiek I. G., tiek R. G., jų dydžius nustatydamas artimÄ vidurkiui, atsižvelgė į tai, kad padarytos nusikalstomos veikos tyčinės, padarytos iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, siekiant turtinės naudos. Taip pat į tai, kad nuteistieji nusikalstamas veikas vykdo sistemingai, yra ne kartÄ teisti, neseniai paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, kas, pirmos instancijos teismo nuomone, rodo, kad nuteistieji jokių iÅ¡vadų dėl savo elgesio nedarė ir nerodė pastangų gyventi dorai – nedirbo, nesimokė, buvo bausti administracine tvarka. Å ie nustatyti nuteistųjų asmenybes charakterizuojantys duomenys leido pirmos instancijos teismui daryti iÅ¡vadÄ , su kuria sutinka ir skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija, kad visos Å¡ios aplinkybės rodo Å¡ių asmenų didesnį pavojingumÄ bei abejingumÄ visuomenės gyvenimo taisyklėms.

10. Taigi nusikalstamų veikų darymas jau yra tapęs I. G. ir R. G. gyvenimo būdu, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nuteistiesiems yra per griežtos ir neproporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistųjų I. G. ir R. G. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Donatas Jatužis Algirdas Gaputis Daina Vaidachavičienė