de7d6430-557b-4f8c-96ea-eea70eb7a00c · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-86-334/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38672-2017-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.2; 1.1.9.7. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 10 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui, nuteistajam R.

R., gynėjui advokatui Algirdui Misevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį ir paskirta 60 MGL (2259,60) eurų dydžio bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per vienerius metus Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, uždrausta R. R. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ R. R. 13680 eurų valstybės naudai. Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta R. R. vairuotojo pažymėjimÄ (duomenys neskelbtini) perduoti Panevėžio apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriui Utenos rajono savivaldybėje. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. Skundžiamu nuosprendžiu R. R. nuteistas už tai, kad jis, 2017-07-13 apie 7.00 val. (duomenys neskelbtini)vairavo S. Ž. priklausantį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,81 promilės etilo alkoholio.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendį dalyje, kurioje R. R. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 281straipsnio 7 dalį bei iÅ¡ieÅ¡kota 13680 eurų valstybės naudai. PraÅ¡o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , be užstato arba su užstatu, perduodant jį laiduotojai A. R. ir nustatant laidavimo terminÄ 1 (vieneriems) metams bei baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal BK 281straipsnio 7 dalį nutraukti.

3. Skunde teigia, kad teismo posėdžio metu, nuteistasis pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ taikant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimo tvarkÄ . Su tokia tvarka sutiko prokuroras, gynėjas, bei teismo civiliniu atsakovu pripažintas S. Ž.. Teisėja nutarė atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , jei po nuteistojo apklausos ir raÅ¡ytinių įrodymų pagarsinimo, nusikaltimo padarymo aplinkybės nekels abejonių. Atlikus nuteistojo apklausÄ ir iÅ¡vardijus byloje esančius dokumentus, prokurorui bei kitiems proceso dalyviams laikantis pozicijos, kad galima nutraukti įrodymų tyrimÄ , teisėja įrodymų tyrimo nenutraukė nutardama iÅ¡klausyti civilinį atsakovÄ ir laiduotojÄ .

Nuteistasis nurodo, kad nei laiduotoja nei civilinis atsakovas nebuvo susiję su nuteistajam pareikÅ¡tu kaltinimu, todėl iÅ¡samesnių nusikaltimo padarymo aplinkybių nebuvo nustatyta. Kita vertus nei laiduotojos, nei civilinio atsakovo apklausa negali bÅ«ti tapatinama su įrodymų dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių tyrimu, todėl teismas netinkamai aiÅ¡kino įstatymÄ , reglamentuojantį baudžiamųjų bylų nagrinėjimÄ taikant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kas įtakojo neteisingÄ galutinės bausmės paskyrimÄ .

TÄ aplinkybę, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta taikant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , patvirtina prokuroro baigiamoji kalba, kurios metu jis prašė paskirtÄ baudÄ , vadovaujantis BK 641 straipsniu mažinti 1/3.

4. Nuteistasis nurodo, kad jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai prisipažino ir gailisi, žala padaryta nebuvo ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra visos sÄ lygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Tačiau teismas motyvuodamas tuo, kad nuteistasis keturis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, todėl nuteistojo atžvilgiu laidavimo netaikė.

Nuteistasis teigia, kad jis mokosi, siekia įgyti specialybę, charakterizuojamas teigiamai, o baudžiamasis procesas turėjo pakankamÄ auklėjamÄ jį poveikį bei leido kritiÅ¡kai įvertinti savo veiksmus ir paskatino jį ateityje laikytis įstatymų – praėjus pusmečiui po įvykio, nenusižengė, neignoravo ir laikėsi įstatymų. Teigia, kad jo mamos A. R., kuri sutiko bÅ«ti laiduotoja, asmeninės savybės, gyvenimo bÅ«das, veiklos pobÅ«dis bei judviejų labai stiprÅ«s tarpusavio santykiai įtakoja jį tik teigiamai, todėl mano, kad yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį mamos A.

R. atsakomybei.

5. Nuteistasis sutinka su jam pritaikyta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti transporto priemones 2 metams, tačiau mano, kad išieškotina suma visiškai neadekvati jo padarytai nusikalstamai veikai. Teigia, kad pateiktoje automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje automobilio vertė yra nurodoma 12000 eurų, o civilinis atsakovas teisme nurodė, kad dabartinė automobilio vertė yra dar mažesnė, todėl nuteistajam nėra suprantama, kokiu pagrindu teismas laikėsi pozicijos, kad automobilio vertė būtent 13680 eurų. Prašo atsižvelgti į jo asmenybę bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, jo atžvilgiu netaikyti konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

6. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ tenkinti dalyje dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo instituto taikymo.

7. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrÄ sias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde neginčijama R. R. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Apeliantas iÅ¡ esmės kelia bausmės individualizavimo klausimÄ dėl netinkamo įstatymo aiÅ¡kinimo, nesutinka su konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimu ir siekia, kad jo atžvilgiu bÅ«tų taikomos BK40 straipsnio nuostatos.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo 9.  BPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, arba tokį pageidavimÄ kaltinamasis jau yra pareiÅ¡kęs Å¡io Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius Å¡io Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali bÅ«ti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka neįpareigoja bylÄ nagrinėjantį teismÄ , esant kaltinamojo pageidavimui ir prokuroro bei gynėjo sutikimui, besÄ lygiÅ¡kai taikyti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Jeigu teismui kyla abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, teismas gali nutarti atlikti įrodymų tyrimÄ bendra tvarka.

10. Apeliaciniame skunde R. R. teigia, kad nei laiduotoja nei civilinis atsakovas nėra susiję su jam pareikÅ¡tu kaltinimu, tačiau teisėjų kolegija tik iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iuo argumentu, t. y. sutiktina su ta argumento dalimi, kad laiduotojos parodymai nėra susiję su įrodymų tyrimu. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, A. R. yra apelianto motina ir ji yra pateikusi praÅ¡ymÄ perduoti R. R. pagal laidavimÄ . Å ios bylos nagrinėjimo kontekste, A. R. buvo apklausta siekiant įvertinti jos kaip laiduotojos asmenybę bei jos realias galimybes daryti apeliantui teigiamÄ Ä¯takÄ , ir nėra jokių duomenų, kas leistų manyti jÄ turint liudytojos statusÄ . Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad civilinio atsakovo S. Ž. parodymai nėra susiję su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis.

11. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos, automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. R. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, priklausė J. Ž., vėliau automobilį perraÅ¡ius sutuoktiniui, teisėtas automobilio valdytojas buvo S. Ž.. Siekiant įvertinti, ar trečiajam asmeniui priklausantis turtas yra konfiskuotinas, bÅ«tina nustatyti teisėto automobilio naudotojo valiÄ suteikiant savo automobilį nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui valdyti, prieÅ¡ingu atveju teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu, J. Ž. parodė, kad R. R. yra jos vyro (S. Ž.) pusbrolis, ir, kad automobilio raktus R. R. davė, nes jis turėjo minėtÄ automobilį nuvaryti remontuoti. Jokių objektyvių minėto automobilio perdavimo R. R. valdyti aplinkybių, kaip ir automobilio vertės, nenurodė. Ikiteisminio tyrimo metu S. Ž., kaip minėto automobilio savininkas apklaustas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas S. Ž. ir J. Ž. pripažino civiliniais atsakovais. Teismo posėdyje S. Ž. parodė, kad R. R. yra jo pusbrolis.

Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir, kad seniai ieÅ¡kojo nusipirkti automobilį, todėl kai tinklalapyje autoplius.lt rado minėtÄ automobilį, paprašė Ryčio, kad jis jį nupirktų. Automobilį įsigijo už 12000 eurų. Sutuoktinė J. Ž. teisių vairuoti automobilį neturi. Kadangi S. Ž. buvo ilgam laikui iÅ¡vykęs, paprašė R. R. paremontuoti automobilį, bei parvežti sutuoktinę J. Ž. su dviem mažamečiais vaikais iÅ¡ Utenos į Vilnių, t.y. S. Ž. patvirtino, kad jam nebuvo žinoma, jog jo automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti.

Remiantis tuo, kad S. Ž. pateikė įrodymų tyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, jo parodymai gali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai. Apelianto teiginiai, kad S. Ž. parodymai nėra susiję su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas turėdamas teisę atlikti įrodymų tyrimÄ bendra tvarka, savo diskrecijos teise pasinaudojo ir tai nesuponuoja iÅ¡vados dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo pažeidimo. Dėl BK 40 straipsnio taikymo 12.

Pirmosios instancijos teismas pripažino R. R. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskyrė 60 MGL baudÄ už tai, kad jis 2017-07-13 apie 7.00 val. (duomenys neskelbtini)vairavo S. Ž. priklausantį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,81 promilės etilo alkoholio. Asmens kaltumÄ teismas grindė iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus ir įvertinus bylos medžiagÄ , joje esančius surinktus įrodymus bei teisiamojo posėdžio metu nustatytas aplinkybes ir sprendė, jog R.

R. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nėra pakankamo pagrindo, nes nėra visų BK 40 straipsnyje numatytų privalomų sÄ lygų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį laidavimo taikymo pagrįstumo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo minėta iÅ¡vada ir vertina, kad R. R. atžvilgiu baudžiamasis įstatymas buvo taikytas netinkamai.

13. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

14. Byloje nustatyta, kad R. R.pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimÄ , žala nebuvo padaryta. Minėtos aplinkybės patvirtina BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų buvimÄ . Nagrinėjamu atveju ketvirta bÅ«tinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

IÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo manyti, jog R. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad apeliantas keturis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, šį nusikaltimÄ padarė turint galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ (buvo virÅ¡ytas greitis), be to teismas vertino ir aplinkybių, apibÅ«dinančių padarytÄ veikÄ , visumÄ , t. y. nusikaltimas padarytas 7 val. ryte, vairuojant visÄ naktį nemiegojus, bÅ«nant apsvaigus (nustatytas R.

R. vidutinis girtumo laipsnis) ir važiuojant miesto gatvėmis darbo dienÄ , kai eismas pakankamai intensyvus.

15. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Å¡ios sÄ lygos iÅ¡pildymo pagrįstumÄ , nurodo, jog sÄ lyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobÅ«džio. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali bÅ«ti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ , ar prieÅ¡ingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibÅ«dinančios veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje.

Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiÅ¡kia, kad nėra vienos iÅ¡ sÄ lygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas iÅ¡vadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

16.  Iš bylos duomenų matyti, jog R. R. neteistas, jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, Utenos miesto Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. svarstytas nebuvo, Utenos miesto seniūnija nusiskundimų dėl R. R. elgesio nėra gavusi (b.l. 78, 98). R. R. yra (duomenys neskelbtini) studentas, studijuoja (duomenys neskelbtini) (b.l. 77). Be to, (duomenys neskelbtini)kunigo pateiktame atsiliepime teigiama, kad R. R. pasižymi pasiaukojimu ir paslaugumu, savanoriška valia paremia ir padeda nuvežti vaikus, kurie būna iš socialinės rizikos ir pajamų neturinčių šeimų, į stovyklas ar renginius, pagelbėdavo ir su senyvo amžiaus žmonėmis, kuriems buvo reikalinga įvairi pagalba (b.l. 76).

Toks R. R. savanoriÅ¡kas dalyvavimas bažnytinėje veikloje, teismui formuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie teigiamas jo nuostatas ne tik savo atžvilgiu, bet ir visuomenės labui. Administracinių nusižengimų registras patvirtina, kad R. R. administracine tvarka buvo baustas keturis kartus, tačiau trys nuobaudos yra iÅ¡nykę, turi tik vienÄ galiojančiÄ nuobaudÄ , padaryti pažeidimai nebuvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s ir nebuvo susiję su alkoholio vartojimu, baudos sumokėtos (b.l. 99-102). Vertinant bylos duomenis apibÅ«dinančius R.

R. asmenybę, jo elgesį iki taisyklių nusižengimo ir po, nesant duomenų, kad po įvykio buvo nusižengta ar kitaip ignoruoti įstatymai, jų nesilaikyta, iÅ¡analizavus ir įvertinus ankstesnius R. R. administracinius nusižengimus, jų pobÅ«dį, pavojingumÄ , tai, kad padarytas Å¡is nusikaltimas turint galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ už greičio virÅ¡ijimÄ , teisėjų kolegijos nuomone, ketvirtoji laidavimo instituto taikymui bÅ«tina sÄ lyga pakankamai iÅ¡pildyta. Å is nesunkus nusikaltimas, nepadarius žalos nei pačiam kaltininkui, nei kitiems asmenims, buvo atsitiktinio pobÅ«džio, nesant pasikartojimo apraiÅ¡kų, kas taip pat rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumÄ .

ManymÄ , kad R. R. padarė iÅ¡vadas dėl savo elgesio ir yra linkęs taisytis, dar labiau sustiprina R. R. sumokėta savanoriÅ¡ka 1 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondÄ . Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ne tik galiojančios nuobaudos buvimÄ , bet ir veikÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau vertinant ne tik tai kÄ apylinkės teismas nurodė, bet visumÄ aukščiau Å¡iame nuosprendyje teismo aptartų ir įvertintų duomenų, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog R.

R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

17. Taigi, esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visumai, laidavimo instituto taikymui bÅ«tina ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata. Byloje yra R. R. motinos A. R. praÅ¡ymas dėl laidavimo taikymo. Pirmosios instancijos teismas padaręs iÅ¡vadÄ , kad nėra visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų, laiduotojos A. R. asmenybės ir jos realių galimybių daryti nuteistajam teigiamÄ Ä¯takÄ nenagrinėjo ir nevertino. A. R. neteista (b.l. 117), nebausta administracine tvarka (b.l. 118-119), byloje nėra jokių A.

R. neigiamai charakterizuojančių duomenų. IÅ¡ byloje esančios VTPT prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus charakteristikos matyti, jog A. R.nuo 1989-08-01 dirba (duomenys neskelbtini), sistemingai gilina profesines žinias tobulinosi kursuose ir konferencijose, darbovietėje charakterizuojama teigiamai (b.l. 107). Teisiamajame posėdyje A. R.paaiÅ¡kino, kad R. R. yra jos sÅ«nus, niekada neturėjo problemų su juo, visada jos klauso, nieko nedaro spontaniÅ¡kai nepasitaręs, nors Å¡iuo metu jis studijuoja Vilniuje, tačiau parvažiuoja kiekvienÄ savaitę, todėl tiki, kad ji daro gerÄ Ä¯takÄ jo elgesiui (b.l.147-148).

Teisėjų kolegija, įvertinusi A. R. praÅ¡ymo turinį, jos asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , teisiamojo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus teismui, konstatuoja, jog Å¡ių reikÅ¡mingų duomenų visetas duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog A. R. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo BK 40 straipsnio 3 dalies prasme, kuri darys teigiamÄ Ä¯takÄ R. R.. Ä®vertinus visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas ir sÄ lygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R.

R. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimÄ motinai A. R. be užstato. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, aukščiau nurodytus duomenis, apibÅ«dinančius apelianto asmenybę bei laiduotojos A. R. asmenybę, nustatytinas 2 (dvejų) metų laidavimo terminas. Dėl turto konfiskavimo, baudžiamojo poveikio priemonių 18. Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymÄ R. R. skyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir turto konfiskavimÄ , t.y. nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ R.

R. konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 13680 eurų. Apeliaciniame skunde R. R. neginčija uždraudimo naudotis specialia teise, tačiau nesutinka su konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimu. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamÄ jÄ bylÄ bei įvertinusi BK 72 straipsnio nuostatų taikymo tikslingumÄ Å¡ioje byloje, sprendžia, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas pažeistų proporcingumo principus ir nepagrįstai suvaržytų atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Â R.

R.teises.

19. Pažymėtina, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , nors teismo sprendimas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės turi bÅ«ti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ , tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamÄ veikÄ nėra nuteisiamas.

20. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas.

Taigi Å¡io baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Pažymėta kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

21. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo R. R., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme ir priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma, jog jam priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti, padarė iÅ¡vadÄ , jog galimybės konfiskuoti transporto priemonę nėra, todėl priėmė sprendimÄ Â iÅ¡Â R. R.iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ - 13680 eurų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės turi bÅ«ti proporcingos siekiamam tikslui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015), todėl kiekvienu atveju, už teisės pažeidimÄ skiriamų priemonių taikymas turi bÅ«ti individualizuotas.

22. Teisėjų kolegija nustatė, kad yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimÄ . R. R. yra jauno amžiaus, padarė atsitiktinio pobÅ«džio nesunkų nusikaltimÄ , savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neteistas, turi vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ , charakterizuojamas teigiamai, dalyvauja bažnytinėje veikloje, studijuoja universitete. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad konfiskuotino turto atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal byloje nustatytas aplinkybes yra neproporcingas (neadekvatus) R.

R.padarytam teisės pažeidimui ir pažeidžia teisingÄ pusiausvyrÄ . Kaip jau buvo minėta, turto konfiskavimo klausimas visose bylose negali bÅ«ti sprendžiamas vienodai, o turi bÅ«ti sprendžiamas individualiai pagal kiekvienoje byloje nustatytas aplinkybes. Ä®vertinus tai, kad R. R. yra jauno amžiaus, studentas, neturi nuolatinių pajamų, finansiÅ¡kai priklausomas nuo tėvų, teisėjų kolegija mano, kad iÅ¡ieÅ¡kant konfiskuotino turto vertę – 13680 eurų, bÅ«tų uždėta nepakeliama finansinė naÅ¡ta bei suvaržytų asmenį labiau, negu reikia teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

Todėl baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas yra naikintina ir skirtina kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti teisingÄ pusiausvyrÄ , atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, skirtina BK 71 straipsnyje numatyta 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant 1 (vienerių) metų sumokėjimo terminÄ .

Skiriant šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonę, apelianto padėtis nepasunkėtų, tačiau ji tikslinga siekiant tikslo išlaikyti proporcingumo, teisingumo principus, įgyvendinti visuotinai svarbius tikslus nusikalstamumo prevencijai.

23. Panaikinus baudžiamojo poveikio priemonę- turto konfiskavimÄ , numatytÄ BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72 straipsnyje - klausimo dėl automobilio vertės, teisėjų kolegija nebesprendžia.

24. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu, skundžiamas Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – R. R. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pinigine bauda, naikintinas ir jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Taip pat keistina nuosprendžio dalis, panaikinant iÅ¡Â R. R.iÅ¡ieÅ¡kotino konfiskuotino turto – transporto priemonės BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vertę atitinkančios pinigų sumos – 13680 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ir skirtina kita baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendį pakeisti: Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. R. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu R.

R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagal laidavimÄ , perduodant laiduotojos A. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) atsakomybei 2 (dvejų) metų terminui be užstato ir bylÄ nutraukti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi iÅ¡  R. R. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 13680 Eur valstybės naudai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti R.

R. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (753,20 Eur) įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatyti 1 (vienerių) metų terminÄ Ä¯mokai sumokėti. IÅ¡aiÅ¡kinti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. R.ir laiduotojai A. R. kad: laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė Danutė Å vitinienė Teisėjai Pranas Å imkus Evaldas Vanagas