de7d627a-4e31-48a0-8bb1-22115edecad4 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-353-644/2017Proceso Nr. 3-62-3-01819-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 24 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas A. J. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 5-6)PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2012 m. kovo iki 2015 m. gegužės mėn. ir nuo 2016-06-28 iki 2016-07-29 buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose jam nebuvo užtikrintas tinkamas naudojimasis sanitariniu mazgu, patyrė nepatogumus.

PaaiÅ¡kino, kad sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, patalpose kaupėsi nemalonus kvapas, sanitarinio mazgo sienelė neužtikrino privatumo. Pažymėjo, kad jam nebuvo iÅ¡duotas neįgaliojo vežimėlis. Tvirtino, kad pareigÅ«nai į nusiskundimus nereagavo, žemino, grasino, stumdė. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė nepatogumų, iÅ¡gyvenimų. Atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l. 70-72, 91-92) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, laisvų miegamųjų vietų nebuvo.

Pakartotinai pažymėjo, kad sanitariniai mazgai neužtikrino privatumo, nebuvo galimybės tinkamai iÅ¡vėdinti kamerų dėl mažų langų, dėl ko kaupėsi nemalonus kvapas. PaaiÅ¡kino, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės sanitarinio mazgo patalpos nepritaikytos neįgaliesiems, tai sukėlė didelių nepatogumų. PareigÅ«nai elgėsi netinkamai, tyčiojosi. Netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį jaučia iki Å¡iol, vartoja raminamuosius vaistus, blogai miega.Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 12-15, 75-76) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Nurodė, jog konkrečių duomenų, kiek asmenų kartu su pareiÅ¡kėju buvo laikoma atskirose palatose, nėra. Tačiau įprastai toje pačioje palatoje visos lovos nebÅ«na užimtos. Pažymėjo, kad įstaigos sanitarinių patalpų bÅ«klė atitinka nustatytus reikalavimus. Ligoninės kamerų tipo patalpų sanitarinių mazgų sienelės siekia 1,5 m., takas atitinka Pataisos įstaigų vidaus taisyklių reikalavimus. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro iÅ¡duotÄ LeidimÄ â€“ Higienos pasÄ , kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi ligoninės veiklai vykdyti.

Patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo sudarytos galimybės patalpas vėdinti per atveriamus langus. PareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti karÅ¡tu duÅ¡u kartÄ per savaitę pagal nustatytÄ grafikÄ . PareiÅ¡kėjas nesikreipė į pataisos įstaigÄ dėl neįgaliojo vežimėlio iÅ¡davimo. Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais ir nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas.

Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir Ligoninė) netinkamomis sÄ lygomis nuo 2012-03-01 iki 2015-05-31 ir nuo 2016-06-28 iki 2016-07-29. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį Konvencijos 3 straipsnio nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012-01-10 sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina dėl jo kalinimo perpildytose Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose laikotarpiais nuo 2012-03-01 iki 2015-05-31 ir nuo 2016-06-28 iki 2016-07-29.

Ginčui dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2010-04-30), 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas skunde apibrėžtais laikotarpiais buvo laikomas šiose kamerose: nuo 2012-03-29 iki 2012-04-12 (14 parų) Vidaus ligų skyriaus 2, 4 palatose; nuo 2013-01-03 iki 2013-01-10 (7 paros) Chirurgijos skyriaus 2 palatoje; nuo 2013-02-21 iki 2013-03-07 (14 parų) Chirurgijos skyriaus 2 palatoje; nuo 2013-05-23 iki 2013-05-30 (7 paros) Vidaus ligų skyriaus 1,4 palatose; nuo 2014-02-20 iki 2014-02-27 (7 paros) Vidaus ligų skyriaus 4 palatoje; nuo 2014-04-24 iki 2014-05-15 (21 para) Chirurgijos skyriaus 2 palatoje; nuo 2014-06-29 iki 2014-09-11 (74 paras) Vidaus ligų skyriaus 1,2 palatose; nuo 2014-12-18 iki 2015-01-13 (26 paros) Chirurgijos skyriaus 2 palatoje; nuo 2015-02-24 iki 2015-03-24 (28 paros) Chirurgijos (Bendrojo) skyriaus 27 palatoje; nuo 2015-05-29 iki 2015-05-31 (2 paros) Chirurgijos (Bendrojo) skyriaus 26 palatoje; nuo 2016-06-28 iki 2016-07-29 (31 para) Chirurgijos (Bendrojo) skyriaus 26 palatoje (b. l. 9, 40-41, 55-56).Iš minėtų duomenų matyti, kad pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje taip pat buvo laikomas laikotarpiais: nuo 2015-06-01 iki 2015-06-16, nuo 2015-11-03 iki 2015-11-10, nuo 2015-12-24 iki 2016-01-12, 2016-03-08 iki 2016-03-22, nuo 2016-05-10 iki 2016-06-14, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šių laikotarpių neginčija, teismas neišeidamas už skundo ribų šių laikotarpių detaliau neaptaria.

Pagal atsakovo atstovo į bylÄ pateiktus duomenis, Vidaus ligų skyriaus palatos Nr. 1 plotas 22,84 kv. m., įrengtos 7 vietos, t. y., pareiÅ¡kėjui teko 3,26 kv. m. (22,84/7); Vidaus ligų skyriaus palatos Nr. 2 plotas 21,29 kv. m., įrengtos 6 vietos, t. y., pareiÅ¡kėjui teko 3,54 kv. m. (21,29/6); Vidaus ligų skyriaus palatos Nr. 4 plotas 13,50 kv. m., įrengtos 4 vietos, t. y., pareiÅ¡kėjui teko 3,37 kv. m. (13,50/4); Chirurgijos skyriaus palatos Nr. 2 plotas 24,92 kv. m., įrengtos 7 vietos, t. y., pareiÅ¡kėjui teko 3,56 kv. m. (24,92/7);

Bendrojo skyriaus palatos Nr. 26 plotas 8,92 kv. m., įrengtos 4 vietos, t. y., pareiÅ¡kėjui teko 2,23 kv. m. (8,92/4); Bendrojo skyriaus palatos Nr. 27 plotas 21,25 kv. m., įrengtos 7 vietos, t. y., pareiÅ¡kėjui teko 3,03 kv. m. (21,25/7); Bendrojo skyriaus palatos Nr. 28 plotas 8,84 kv. m., įrengtos 2 vietos, t. y., pareiÅ¡kėjui teko 4,42 kv. m. (8,84/2) (b. l. 31, 32, 33). Daroma iÅ¡vada, kad visÄ ginčo laikotarpį, t. y. 231 parÄ , pareiÅ¡kėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 111.4 punkte nustatytÄ minimaliÄ 5 kv. m. gyvenamojo ploto normÄ , todėl konstatuotina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas.

PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ argumentuoja tuo, kad tualetas nebuvo tinkamai atitvertas ir neužtikrino privatumo.Remiantis ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (toliau – HN 76:2010) 21 punktu, pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 16.5 punkte nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Atsakovo atstovo teigimu, sanitariniai mazgai Ligoninės kamerose atitverti sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad galimybė privačiai pasinaudoti tualetu yra vienas iÅ¡ faktorių, vertintinų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažemino lygis, jog bÅ«tų galima pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ byloje T. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 14248/05). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Kalinamas asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07; ir kt.). Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 m pertvara ir neužtikrinimas galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų laikymasis.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Ligoninės palatose vienintelis ventiliacijos Å¡altinis buvo langai, tačiau jie blogai atsidarydavo. HN 76:2010 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01 17 punkte. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per atveriamus langus. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamo patalpų vėdinimo paneigia atsakovo atstovo į bylÄ pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, iÅ¡ kurių matyti, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per atveriamus langus (b. l. 20-22, 77-78, 79-80, 81-83).

Nors atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie atskiros sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimÄ , tačiau byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis dėl kamerų vėdinimo natÅ«raliai per atveriamus langus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ grindžia aplinkybėmis, kad jam nebuvo iÅ¡duotas neįgaliojo vežimėlis.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad dėl neįgaliojo vežimėlio iÅ¡davimo sprendžia Gydymo skyriaus personalas, be to, pareiÅ¡kėjas į Ligoninės administracijÄ praÅ¡ymu dėl neįgaliojo vežimėlio iÅ¡davimo nesikreipė (b. l. 40-41). Taigi, nagrinėjamu atveju nesant byloje duomenų apie pareiÅ¡kėjo neįgalumo laipsnį (tokių duomenų pareiÅ¡kėjas ir atsakovas į bylÄ nepateikė), nenustačius, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Ligoninės administracijÄ dėl neįgaliojo vežimėlio iÅ¡davimo, nėra jokio pagrindo spręsti, jog Ligoninės administracija dėl to nesiėmė reikiamų veiksmų, t. y. neveikė taip, kaip turėjo veikti.

Kita vertus, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas pats sau prieÅ¡tarauja skunde nurodydamas, jog neįgaliojo vežimėlis jam nebuvo iÅ¡duotas, tačiau tuo pačiu teigia, jog „su vežimėliu niekur neįvažiuosi“, „su vežimėliu į duÅ¡Ä nėra galimybės įvažiuoti“. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde atsakovui reiÅ¡kia pretenzijas dėl Ligoninės patalpų, tame tarpe sanitarinio mazgo, nepritaikymo neįgaliesiems.

Minėtas aplinkybes patvirtina Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2016-10-27 raÅ¡tas Nr. S-PER-2720 (b. l. 55-56), kuriame nurodyta, kad Ligoninės patalpos nėra pritaikytos neįgaliųjų poreikiams. Tačiau iÅ¡ minėto raÅ¡to taip pat matyti, kad pareiÅ¡kėjui gydantis Ligoninėje buvo teikiama gydomųjų skyrių palatinių ir tvarkinių pagalba. Be to, nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad sanitariniame mazge nebuvo įrengtas klozetas, tačiau pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktÄ , sanitariniame mazge gali bÅ«ti įrengtas unitazas.

Bylos duomenimis, kamerų tipo patalpose Nr. 26, Nr. 27, Nr. 28, kuriose buvo gydomas pareiškėjas, buvo įrengti klozetai, tinkami naudotis neįgaliam pacientui sėdint, o Chirurgijos skyriaus dušo patalpoje įrengta vonia sunkiai judančių ligonių nuprausimui (b. l. 75-76). Teismo vertinimu, nesant byloje konkrečių duomenų apie pareiškėjo neįgalumo laipsnį bei įvertinus tai, kad pareiškėjui gydantis Ligoninėje buvo teikiama gydomųjų skyrių palatinių ir tvarkinių pagalba, nenustačius, kad jis negalėjo naudotis sanitariniu mazgu minėtų asmenų pagalba, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, dėl kurių galėjo kilti neturtinė žala, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio (nereagavo į nusiskundimus, žemino, grasino), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų ir jo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio atmestini.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr.

LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė ginčui aktualiu laikotarpiu iÅ¡ viso 231 parÄ neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, taip pat nustačius pažeidimus dėl privatumo sanitariniame mazge neužtikrinimo, konstatuotina, kad Ligoninė pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 3000 Eur neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė nepatogumais, pažeminimu ir pan. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo žymus, tačiau, kita vertus, pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas periodiÅ¡kai. Nesant byloje duomenų, kad nustatyti pažeidimai bÅ«tų lėmę ilgalaikes, nepataisomas pasekmes, taip pat nenustačius, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo atsakovo atstovo elgesio pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ nėra pagrindo vertinti 3000 Eur suma, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pvz., LVAT 2016-10-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2729-502/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 800 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas 110 dienų perpildytose palatose bei nesant tinkamai įrengto tualeto) bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 1700 Eur sumos priteisimas.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1700 Eur neturtinei žalai atlyginti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1700 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                               Audrius Grauželis