de7d3e72-01e7-45e7-894d-3ebaddfdd3f5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-3249-614/2017 Teisminio proceso Nr. . 2-55-3-02979-2012-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.2.7.; 3.2.3.8.                                                                                                                                                                         (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 20 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovėms Monikai G.

G. ir J. J., ieÅ¡kovų atstovui advokatui V. M., atsakovo BAB banko „Snoras“ atstovui A. M., atsakovo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovei S. S., kitiems ieÅ¡kovams neatvykus, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų M. G. G., Ž. B., P. B., E. L., J. J. ir N. D. ieÅ¡kinį atsakovams BAB bankui „Snoras“ ir VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teismasnustatė:IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu, dubliku ir pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo prašė pripažinti negaliojančiomis: 2011-04-06 M. G. G. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110406Z990005; 2011-05-11 Ž. B. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110511V990016; 2011-06-07 P. B. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110607Z990001, 2011-03-09 E. L. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110309K990007; 2011-10-28 J.

J. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20111028V990016; 2011-07-29 N. D. su atsakovu AB banku „Snoras“ sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110729V990029, bei taikyti restitucijÄ - pripažinti ieÅ¡kovų sumokėtas pagal Å¡ias sutartis sumas AB bankui „Snoras“ ieÅ¡kovų lėšomis jų asmeninėse sÄ skaitose, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IÄ®IDÄ®; įpareigoti atsakovÄ VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ iÅ¡mokėti už Å¡ias lėšas ieÅ¡kovams indėlių draudimo iÅ¡mokas, vadovaujantis IÄ®IDÄ® nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.IeÅ¡kovai nurodė, kad nei vienam ieÅ¡kovui nebuvo paaiÅ¡kinta, kad banko siÅ«lomas produktas (obligacijos) yra rizikingesnis už terminuotÄ jį indėlį, kad jam negalioja įstatymuose numatytas indėlių draudimas.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovams buvo siÅ«loma geriau pirkti obligacijas, akcentuojant didesnę grÄ Å¾Ä bei patikinant, jog tokia investicija yra tokia pat saugi, kaip pinigų įneÅ¡imas į indėlio sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovams raÅ¡tu buvo nurodyta, kad siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas, todėl jie pagrįstai manė, kad draudimo apsauga obligacijoms galioja ir nėra rizikos, kad pinigai, sumokėti už obligacijas, bus prarasti.

IeÅ¡kovai siekė laikyti savo sukauptas lėšas banke laikyti kaip saugius indėlius, kai tuo tarpu bankas siekė pritraukti papildomas, trÅ«kstamas lėšas sudarant su klientais obligacijų sutartis. IeÅ¡kovai nebuvo iÅ¡ anksto nusprendę įsigyti obligacijas, juos atvykus į bankÄ Ä¯kalbėjo banko darbuotojai. Taigi, ieÅ¡kovų valia neatitiko sutarties turinio, t.y. ginčijami sandoriai buvo sudaryti suklydimo įtakoje. Atsakovas mokėjo savo darbuotojams priedus prie atlyginimo už sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo ir indėlių sertifikatų įsigijimo sutartis, darbuotojams buvo nurodyta sudaryti kuo daugiau obligacijų sutarčių.

Å ia aplinkybę įrodo 2011-04-05 atsakovo valdybos sprendimas ir Å¡iuo sprendimu patvirtintos banko ir jo finansinės grupės darbuotojų skatinimo taisyklės. Tie darbuotojai, kurie nesudarydavo jiems nustatyto minimalaus sutarčių skaičiaus, turėdavo pasiaiÅ¡kinti savo vadovybei. Taigi banko vardu sudarinėję sutartis asmenys buvo be kita ko ir asmeniÅ¡kai suinteresuoti įkalbėti klientus sudaryti tokias sutartis, todėl jie buvo labai aktyvÅ«s, vykdė agresyviÄ rinkodarÄ , akcentuodavo tik obligacijų privalumus, neiÅ¡aiÅ¡kindami klientams tokių investicijų rizikingumo.

Sudarytose sutartyse nėra įvardyti atvejai, kai indėliai ir įsipareigojimai investuotojams nėra draudžiami, todėl bankas sudarė ieškovams prielaidas manyti, jog jų įsipareigojimai pagal obligacijų pasirašymo sutartis yra apdrausti indėlių draudimu. Atsakovas bankas „Snoras“ sudarydamas ginčijamus sandorius teikė investicines paslaugas, todėl ši jo veikla patenka taip pat ir į LR finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau - FPRĮ) taikymo sritį (FPRĮ 2 str. 2 d.).

Atsakovas nevykdė įstatyme numatytos jam pareigos ir nesudarė galimybių susipažinti su obligacijų emisijos produktais, jų ieškovams neįteikė, neišaiškino investicijų rizikingumo. Obligacijų pasirašymo sutartyse esantis 1.22 punktas neatitinka tikrovės, nes ieškovai nebuvo supažindinti su šiais dokumentais, nei su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, realiai šie dokumentai ieškovams nebuvo įteikti. Atsakovas BAB bankas „Snoras“ nesurinko įrodymų apie ieškovų finansinę padėtį, patirtį investavimo srityje, jų tikslus.

Konstatuotina, kad atsakovas pažeidė FPRÄ® 22 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus. Å iuo atveju suklydimas turėjo esminės reikÅ¡mės, nes ieÅ¡kovai sudarė sandorius su prielaida, kad egzistuoja indėlių draudimo apsaugos Å¡iems sandoriams, kuri, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, buvo klaidinga. IeÅ¡kovai iÅ¡ viso nesuprato, kad pasiraÅ¡ydami banko pateiktÄ sutartį, jie tampa ne indėlininkais, o investuotojais ir kokios iÅ¡ to kyla rizikos. IeÅ¡kovai yra neprofesionalÅ«s investuotojai, todėl bÅ«tų neteisinga, jei jie turėtų prisiimti rizikÄ dėl sandorio esminių sÄ lygų klaidingo supratimo.

Atsakovas bankas „Snoras“ tuo tarpu yra profesionali, licencijuota kredito įstaiga, ir pagal jos atžvilgiu taikytinus teisės aktus jai tenka pareiga tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinti klientams visų jos teikiamų paslaugų esmę bei paaiÅ¡kinti kylančias rizikas. Kadangi Å¡ios pareigos netinkamas vykdymas lėmė esminį neprofesionalaus investuotojo suklydimÄ , todėl atsakovas turėtų prisiimti iÅ¡ viso to kylančias neigiamas pasekmes. Svarbi aplinkybė yra ta, kad bankas klientams pateikdavo standartinę sutarties formÄ ir ieÅ¡kovai sutartį sudarydavo prisijungimo bÅ«du.

Visiems IeÅ¡kovams informacija apie siÅ«lomÄ produktÄ buvo pateikta žodžiu ir banko darbuotojai paruoÅ¡toje sutarties formoje tik parodydavo ieÅ¡kovams, kurioje vietoje jiems reikia pasiraÅ¡yti. VisÄ sutarčių ir jų priedų paketÄ tokiu atveju turėjo sudaryti daugiau kaip 60 puslapių. Objektyviai vertinant, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartis ieÅ¡kovams fiziÅ¡kai nebuvo įmanoma perskaityti visų Å¡ių dokumentų. Negana to, minėti sutarčių priedai ieÅ¡kovams realiai netgi nebuvo įteikti.

Taigi, esant abejonių, ar bankas suteikė visÄ reikalingÄ informacijÄ ieÅ¡kovams, Å¡iÄ aplinkybę reiktų vertinti ieÅ¡kovų naudai. IeÅ¡kovai nebÅ«tų sudarę Å¡ių sutarčių, jeigu minėtÄ informacijÄ bÅ«tų žinoję. Visi ieÅ¡kovai pripažinti neprofesionaliais investuotojais, tačiau bankas nevykdė FPRĮ nuostatų ir netaikė ieÅ¡kovams įstatyme numatytos apsaugos. Vidutinis normaliai protingas žmogus buvusiomis aplinkybėmis niekaip nebÅ«tų galėjęs tinkamai įvertinti aplinkybių ir savarankiÅ¡kai spręsti, kad draustumo aspektu obligacijos labiau rizikingas produktas nei indėlis.

Jei atsakovas bÅ«tų suteikęs visÄ Ä®statymo numatytÄ informacijÄ , nei vienas ieÅ¡kovas ginčo sutarčių nebÅ«tų sudaręs ir bÅ«tent atsakovo neteisėti veiksmai nulėmė ir jo darbuotojų elgesys turėjo esminę reikÅ¡mę ieÅ¡kovų suklydimui (CK 1.90 str.). Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieÅ¡kovai ginčijamus sandorius sudarė dėl esminio suklydimo, kurį nulėmė atsakovo AB banko „Snoras“ neteisėti veiksmai. Pažymėtina, kad atsakovui bankui „Snoras“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ieÅ¡kovai negali savo teisių ir interesų adekvačiai apginti kitais gynimo bÅ«dais, t.y. kreditorinių reikalavimų patvirtinimu bankroto byloje ir galimu daliniu patenkinimu.

IeÅ¡kovai taip pat rėmėsi CK 1.91 str., nurodė, kad nuslėpė esmines aplinkybes, kuriuos žinodami ieÅ¡kovai nebÅ«tų sudarę sutarčių. Atsakovas jau 2011-01-18 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr.03-02 buvo informuotas apie 2010 m. rugsėjo mėnesį atlikto inspektavimo metu nustatytus pažeidimus ir įpareigotas juos paÅ¡alinti, bankas pažeidė LR bankų įstatymo reikalavimus ir savo veiklos trÅ«kumų nepaÅ¡alino. Å i informacija turėjo bÅ«ti atskleista atsakovo iÅ¡leistuose obligacijų emisijų prospektuose, atsakovas turėjo informacijÄ pateikti Vertybinių popierių komisijai, atitinkamai paskelbti Centrinėje informacijos bazėje, savo tinklapyje (LR Vertybinių popierių įstatymo 2 str. 36 d., 6 str. 1 d., 18 str.).

Tačiau atsakovas to neapdarė, slėpė reikÅ¡mingÄ informacijÄ ir nuo ieÅ¡kovų, ir nuo Lietuvos banko ir tokiu bÅ«du suklaidino ieÅ¡kovus, siekdamas prisivilioti kuo daugiau lėšų iÅ¡ neprofesionalių klientų, sÄ moningai nutylėdamas savo veikos trÅ«kumus. Tikroji banko padėtis – kad ji žymiai blogesnė nei anksčiau, paaiÅ¡kėjo tik 2011-11-24, lai buvo paskirtas laikinasis administratorius. Pripažinus sutartis negaliojančiomis yra taikytina restitucija, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovui bankui „Snoras“ yra iÅ¡kelta bankroto byla ir jis negali bÅ«ti įpareigotas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams lėšų kita tvarka, negu pagal Ä®monių bankroto įstatyme nustatytÄ kreditorių eiliÅ¡kumÄ , restitucijos bÅ«das yra pakeistinas.

Pritaikius restitucijÄ , ieÅ¡kovų sumokėtos už obligacijas lėšos yra laikytinos piniginėmis lėšomis jų asmeninėse sÄ skaitose. Remiantis Å¡iomis įstatymo nuostatomis, ieÅ¡kovams priklausančios lėšos yra laikytinos indėlių draudimo objektu, todėl įvykus draudiminiam įvykiui - banko „Snoras“ bankrotui, VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ privalo iÅ¡mokėti ieÅ¡kovams indėlių draudimo iÅ¡mokas (b.l. 1-11, 1 t.; 2-8, 164-173, 3 t., 80-93, 4 t.).Atsakovas BAB bankas „Snoras“ atsiliepimuose į ieÅ¡kinį, dublikÄ ir praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo prašė Å¡iuos ieÅ¡kovų procesinius dokumentus atmesti.

Nurodė, kad klientų einamojoje sÄ skaitoje esančios lėšos yra draudžiamos indėlių draudimu, todėl nuostata dėl kliento piniginių lėšų grÄ Å¾inimo užtikrinimo turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ir taikoma bÅ«tent banko sÄ skaitoje laikomų piniginių lėšų atžvilgiu, bet ne vertybinių popierių – banko obligacijų– atžvilgiu. Sutartyje nėra teigiama, kad banko skolos vertybiniai popieriai – obligacijos - yra draudžiami indėlių draudimu, todėl konstatuotina, kad bankas nepateikė klientams melagingos informacijos ir jų nesuklaidino. Atsakovas pateikė ieÅ¡kovams kaip neprofesionaliems klientams Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 30-45 punktuose nurodytÄ informacijÄ , o ieÅ¡kovai raÅ¡tu patvirtino, kad visÄ Å¡iÄ informacijÄ gavo.

Sudarydami neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis ieÅ¡kovai raÅ¡tu patvirtino, kad gavo apibendrinto finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ . Jei ieÅ¡kovai nesuprato Å¡io apraÅ¡ymo nuostatų, jie galėjo kreiptis į banko darbuotojus dėl papildomų paaiÅ¡kinimų. Be to, obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties 1.22 p. yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad „pasiraÅ¡ydamas Å¡iÄ sutartį, investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sÄ lygos su juo buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, jis su jomis sutinka ir jos iÅ¡reiÅ¡kia investuotojo valiÄ .

PrieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su prospektu ir galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka. Investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma ieÅ¡kovų patvirtino, jog turi galimybę nuolatos naudotis interneto ryÅ¡iu, o baziniai prospektai, fiksuotų palÅ«kanų obligacijų emisijų galutinės sÄ lygos, indėlių sertifikatų bendrųjų sÄ lygų apraÅ¡ai, taip pat ir pavedimų vykdymo, sujungimo ir sandorių paskirstymo politika, interesų konfliktų vengimo politikos santrauka, finansinių priemonių užtikrinimo veiksmai bei finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymas buvo vieÅ¡ai skelbiami banko internetiniame puslapyje.

Taigi, ieÅ¡kovai turėjo galimybę internete pasitikrini dokumentų sÄ lygas. IeÅ¡kovai banke turėjo ne vienÄ terminuotojo indėlio sutartį, todėl jiems turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kuo terminuotojo indėlio sutartis skiriasi nuo obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties. Be kita ko, terminuotojo indėlio sutartyje nurodytas indėlio terminas, kuriam suėjus bankas perveda indėlį klientui arba klientas jį gali atsiimti pats anksčiau. Atsakovas nenuslėpė nuo ieÅ¡kovų terminuotojo indėlio ir ginčijamų sutarčių skirtumų, bei nepateikė jokios tikrovės neatitinkančios informacijos, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovai turėjo visas galimybes tinkamai susipažinti su visais dokumentais susijusiais su įsigyjamu produktu.

Manytina, kad ieÅ¡kovai neįdėjo visų pastangų, kad iÅ¡ esmės suvoktų perkamo bankinio produkto esmę, rizikas ir kt. Ä®statymo pareiga suteikti klientui reikalingÄ informacijÄ reiÅ¡kia informacijos, kurios pakaktų vidutiniam neprofesionaliam investuotojui priimti pagrįstÄ investicinį sprendimÄ , suteikimÄ , tačiau negali bÅ«ti iÅ¡plečiama tiek, kas suponuotų banko pareigÄ neabejotinai įsitikinti, kaip konkretus klientas jam pateikiamÄ informacijÄ supranta, nes tai yra tiesiog objektyviai neįgyvendinama.

Tokio tikslo nei Europos SÄ jungos teisės aktuose, nei juos įgyvendinančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra. Investuotojų interesų apsauga nereiÅ¡kia, kad bet kuriuo atveju už neprofesionalių investuotojų, kaip specialių investavimo žinių neturinčių arba mažai turinčių, patirtus finansinius nuostolius turi atsakyti stipresnioji pusė – bankas. Klientų pasiraÅ¡ymas finansiniuose dokumentuose nėra ir negali bÅ«ti vien tik formalus veiksmas. Laisva valia pasiraÅ¡ydamas atitinkamuose dokumentuose, klientas prisiima vykdyti jame nustatytus įsipareigojimus ir turi pareigÄ tinkamai su jais susipažinti ir visus neaiÅ¡kumus aptarti su banko darbuotojais.

IeÅ¡kovai turėjo pareigÄ bent jau perskaityti visus jiems pateikiamus pasiraÅ¡yti finansinės priemonės įsigijimo dokumentus, bei visus iÅ¡kilusius klausimus aiÅ¡kintis su banko darbuotojais. IeÅ¡kovai bÅ«dami atidÅ«s ir rÅ«pestingi, turėjo galimybę suprasti minimalius obligacijų skirtumus nuo terminuotųjų banko indėlių. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas dėjo visas pastangas ir įvykdė visus įstatymų reikalavimus, bei suteikė visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ ieÅ¡kovams prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas su jais ginčijamas sutartis.

Atsakovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai turėjo pareigas bÅ«ti atidÅ«s ir rÅ«pestingi, todėl klaidingas įsivaizdavimas, Å¡iuo atveju, negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. PasiraÅ¡ydami sutartis ieÅ¡kovai visiÅ¡kai nevertino sÄ lygos, kad obligacijos nėra indėlių draudimo objektai ir dėl Å¡ios sandorio sÄ lygos bankui nereikė jokių pretenzijų iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo bankui. Konstatuotina, kad ieÅ¡kovai nepagrindė ir neįrodė, nei vienos ieÅ¡ ieÅ¡kinyje ir dublike nurodytų aplinkybių, galinčių pagrįsti ginčijamų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais.

IeÅ¡kovų į bylÄ pateikti reklaminiai straipsniai ir ieÅ¡kovų patvirtinimas aplinkybės, kad bankas vykdė plačiÄ platinamų investicinių produktų reklaminę kampanijÄ , kaip tik įrodo, kad perskaitę Å¡iuos straipsnius ginčijamų sandorių sudarymo dienomis ieÅ¡kovai atvyko į bankÄ bÅ«tent tuo tikslu, t. y. sudaryti ginčijamas sutartis. Kitaip tariant, patys ieÅ¡kovai patvirtina, kad jie buvo iÅ¡ anksto apsisprendę sudaryti ginčijamas sutartis. IeÅ¡kovai neturėjo tikslo sudaryti terminuotųjų indėlių sutarčių, nes juos domino didesnė finansinė grÄ Å¾a, todėl mažai tikėtina, kad ginčijamos sutartys buvo sudarytos banko darbuotojų iniciatyva.

IeÅ¡kovai cituodami straipsnius, pabrėžė, kad obligacijos buvo siÅ«lomos tik kaip alternatyva terminuotiesiems indėliams, tačiau ne kaip pakaitalas. IeÅ¡kovai, taip pat, nepagrįstai tapatina straipsnių teiginius apie investicijų saugumÄ , iÅ¡imdami tai iÅ¡ straipsnių konteksto, su indėlių draudimo institutu. Juo labiau straipsniuose nėra nurodyta, kad obligacijoms, kaip ir indėliams, yra taikoma draudimo apsauga pagal IÄ®IDÄ®. Taigi, konstatuotina, kad bankas neskatino obligacijų įsigijimo vietoj indėlių, o reklaminė kampanija negalėjo sudaryti ieÅ¡kovų klaidingo įsitikinimo dėl draudimo apsaugos pagal IÄ®DÄ® taikymo banko siÅ«lomų investicinių produktų atžvilgiu.

Patikslinto ieÅ¡kinio teiginys dėl neva obligacijų platinimo metu banko vykdytos agresyvios rinkodaros neturi jokio faktinio pagrindo. Net jei daryti prielaidÄ , kad ieÅ¡kovams įsigyti obligacijas pasiÅ«lė banko darbuotojai, tai negali vienareikÅ¡miÅ¡kai reikÅ¡ti agresyvios rinkodaros. Atsakovas informavo, kad banko darbuotojams darbo užmokesčiai buvo mokami du kartus į mėnesį. Banke buvo nustatyta skatinimo sistema, galiojusi visiems banko ir banko grupę sudariusių subjektų darbuotojams. Banko darbuotojų skatinimÄ reglamentavo banko valdybos patvirtintos 2011-04-05 AB banko „Snoras“ ir jo finansinės grupės darbuotojų skatinimo taisyklės. Filialų darbuotojai (taisyklių 12.6 p.) be kita ko buvo skatinami už tiesioginį pardavimų vykdymÄ (taisyklių 12-17 p.).

Atkreiptinas dėmesys, kad skatinimas buvo skiriamas metodikoje aprašyta tvarka (taisyklių 14 p. ir taisyklių priedas Nr.

1) ir tik iÅ¡leidus banko prezidento įsakymÄ (taisyklių 17 p.). Taigi, neteisinga ieÅ¡kovų pozicija, kad darbuotojams buvo mokama už kuo didesnį skaičių obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių. Tam, kad darbuotojas galėtų pretenduoti į premijÄ jis turėjo vykdyti planÄ 100 proc. visų jį sudarančių produktų atžvilgių, o ne tik obligacijų. IeÅ¡kovų argumentai dėl apgaulės taip pat nepagysti. IeÅ¡kovai nenurodo dėl kokios konkrečiai banko finansinės bÅ«klės ar banko veiklos perspektyvų jie buvo apgauti.

Remiantis LR Vertybinių popierių įstatymo 6 str. 1 d. prospekte pateikiama informacija apie emitentÄ , jo vertybinius popierius, kurie bus vieÅ¡ai siÅ«lomi arba įtraukiami į prekybÄ reguliuojamoje rinklioje, t. y. turi bÅ«ti pateikta visa informacija, kuri atsižvelgiant į konkretaus emitento iÅ¡leistų vertybinių popierių, kurie bus vieÅ¡ai siÅ«lomi arba įtraukiami į prekybÄ , ypatumus, yra bÅ«tina, kad investuotojai, remdamiesi Å¡ia informacija galėtų teisingai įvertinti emitento ir kiekvieno garanto turtÄ ir įsipareigojimus, finansinę bÅ«klę, pelnÄ ir nuostolius, veiklos perspektyvas, taip pat Å¡ių vertybinių popierių suteikiamas teises.

Ä®statymo 2 str. 10 p. apibrėžia esminį įvykį kaip su emitentu susijusį jam žinomÄ ir privalomÄ Å¾inoti įvykį, informacijos apie kurį atskleidimas gali turėti didelį poveikį jo iÅ¡leistų vertybinių popierių rinkos kainai, o 18 str. nustato, jog emitentas, kurio vertybinius popieriais lesta prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka nedelsdamas turi pateikti reguliuojamos rinkos, kurioje prekiaujama jo iÅ¡leistais vertybiniais popieriais, operatoriui, VPK ir VPÄ® 28 str. nustatyta tvarka vieÅ¡ai paskelbti, įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, paskelbti savo tinklapyje informacinį praneÅ¡imÄ apie kiekvienÄ esminį įvykį.

Tačiau Lietuvos banko 2011-01-18 nutarimu bankui nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, bankui buvo duoti privalomi nurodymai bei laikinai nustatyti individualūs draudimai teikti tam tikras finansines paslaugas (LR BĮ 72 str. 1 d.). Nutarimo preambulėje konstatuojama, jog tokių priemonių imamasi dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų ir banko veiklos trūkumų. Taigi, Lietuvos bankas nebuvo konstatavęs banko veiklos keliamos grėsmės banko veiklos stabilumui ir patikimumui, kas savo ruoštu reiškia, kad nutarimo priėmimo metu valstybės prižiūrimos institucijos neįžvelgė pagrindo konstatuoti, kad banko Snoras veikla yra nestabili ir nepatikima.

Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Nutarime nurodytus pažeidimų ir duotų privalomų nurodymų neįtraukimas į Prospektus neatitiko VPÄ® 6 str. 1 d. numatytų reikalavimų. Be to, vieÅ¡ai paskelbtame Lietuvos banko tinklapyje vieÅ¡ai paskelbtose kredito įstaigų veiklos 2010 m. audituotuose rezultatuose buvo akcentuojama, kad 2010 m. visi bankai vykdė Lietuvos banko nustatytus veiklos rizikÄ ribojančius normatyvus (kaip ir 2011-06-23 Lietuvos banko valdybos pirmininko praneÅ¡ime Seina). Nei viename bylos dokumente, taip pat ir ieÅ¡kovų minimame Lietuvos banko nutarime Nr.03-2 nėra objektyvių duomenų, įrodančių, kad ginčo obligacijų sutarčių sudarymo metu arba Prospektų paskelbimo metu buvusiÄ blogÄ banko finansinę bÅ«klę arba nemokumÄ .

Bankas buvo kredito įstaiga, kuri užsiėmė finansine veikla, kuri yra rizikinga, nes priklauso nuo daugybės aplinkybių, apie šias rizikas ieškovai buvo informuoti. Banko finansinė būklė nuolat ir gana greitai gali kisti, o nuo obligacijų sutarčių sudarymo iki banko nemokumo praėjo nemažai laiko, bankroto byla iškelta tik 2011-12-07. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad Lietuvos banko tinklapyje buvo paskelbta informacija apie banko inspektavimo ir priežiūrinio tikinimo rezultatus. Atsakovas apie inspektavimo rezultatus informavo VPK, kuri nustatyta tvarka 2011-02-20 apie tai paskelbė Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje, plačiai skelbta įvairiose žiniasklaidos priemonėse.

Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovai nepateikė jokių argumentų ar aplinkybių, kad bÅ«tų nukrypta nuo jau susiformavusios teismų praktikos panaÅ¡iose bylose (b.l. 1-9, 2 t.; 22-29, 3 t.; 18-22, 4 t., 15-19, 5 t.).Atsakovas VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimuose į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, dublikÄ ir pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo, prašė juos atmesti, bei nurodė iÅ¡ esmės tapačius atsakovo BAB banko „Snoras“ atsiliepime iÅ¡dėstytiems argumentams motyvus.

Nurodė, kad prie ieÅ¡kinio nėra pridėtų dokumentų įrodančių, kad 2011-11-24 ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodomas pinigų sumas laikė banke pagal indėlio ar banko sÄ skaitos sutartį. Draudžiamo įvykio dienÄ ieÅ¡kovai jau buvo savo valia perdavę bankui pinigus, skirtus apmokėti už įgyjamas obligacijas, t.y. neturėjo reikalavimo teisių į Å¡ias pinigines lėšas. Taigi, jie neturi teisės į indėlio draudimo iÅ¡mokas už įgytas banko obligacijas pagal IÄ®DÄ®.

Å iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovai, įgydami obligacijas, savo valia ir noru perdavė banko nuosavybėn jiems priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas banko obligacijas. Todėl bankas yra jiems perduotų piniginių lėšų savininkas, o ne jų saugotojas. Tokia situacija, kai investicinė įmonė negali grÄ Å¾inti klientui priklausančių vertybinių popierių iÅ¡skirtinai dėl emitento nemokumo (bankroto), nepatenka į Investuotojų direktyvos reguliavimo sferÄ (direktyvos 2 str. 2 d.) ir Å¡ios direktyvos apsauga tokiu atveju negali bÅ«ti taikoma.

Tai, kad obligacijos nėra draudimo objektas, yra expressis verbis įtvirtinta teisės akte – IÄ®IDÄ®, kurio nežinojimas, negali bÅ«ti suprantamas kaip pateisinama priežastis konstatuoti ieÅ¡kovų valios trÅ«kumÄ , sudarant ginčo sutartis. Pačiose ginčo sutartyse nėra nurodyta, kad banko obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu. Banko obligacijos, dėl kurių Å¡ioje byloje kyla ginčas, yra skolos vertybiniai popieriai, todėl patenka į Indėlių direktyvos 7 str. 2 d. bei I priedo 12 p. numatytas iÅ¡imtis.

Kadangi ieÅ¡kovų ginčo sutartimis įsigyti vertybiniai popieriai nėra draudžiami indėlių draudimu (tiesiogiai numatyta teisės aktuose), ieÅ¡kovų teiginiai apie tai, kad atsakovas juos suklaidino, neatskleidė visos su sandorių rizika susijusios informacijos yra atmestini. Tai, kad ieÅ¡kovai suprato sudarantys ne įprastÄ terminuoto indėlio sutartį, o vertybinių popierių įgijimo sutartį, patvirtina faktas, jog sudarydami ginčo sutartis, tuo pačiu metu, jie sudarė ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, kurios nebÅ«na sudaromos pasiraÅ¡ant terminuoto indėlio sutartį.

IeÅ¡kovų niekas nevertė skubėti pasiraÅ¡yti sutartis, jie turėjo neribotÄ galimybę susipažinti su jų sÄ lygomis iki pasiraÅ¡ymo bei iÅ¡siaiÅ¡kinti obligacijų, kaip skolos vertybinių popierių esmę ir tai, kad joms netaikomas draudimas pagal IÄ®IDÄ®. Å iuo atvejus pažymima, kad bet kuris protingas ir atidus asmuo priimantis sprendimÄ dėl investavimo, negali teisintis nesupratęs ir negalėjęs suprasti jam pasiÅ«lytų sutarties sÄ lygų ar nesuvokęs sandorio esmės. IeÅ¡kovai neįrodė, jog ginčijamas sutartis sudarė suklydimo įtakoje, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas.

Ieškovams su atsakovu sudarant ginčijamas sutartis esminiais šių sandorių elementais buvo obligacijų išpirkimo terminas ir atsakovo mokamos palūkanos. Ieškovai, sudarydami ginčo sutartis, suprato arba privalėjo suprasti, kad didesnes palūkanas už obligacijas (lyginant su banko siūlomomis palūkanomis už terminuotus indėlius) jie gauna dėl padidintos rizikos, kadangi didesnes palūkanas už vertybinius popierius atsakovas galėjo pasiūlyti klientams todėl, kad nereikėjo mokėti draudimo įmokos indėlių ir investicijų draudimui, ir sutaupomos lėšos galėjo būti mokamos klientams.

Ginčijamų sutarčių sudarymo metu atsakovas nebuvo nemokus, todėl indėlių draudimo taikymas / netaikymas banko obligacijų atžvilgiu buvo neaktualus ir negali bÅ«ti pripažįstamas esminiu ginčijamo sandorio elementu, kuris bÅ«tų lėmęs ieÅ¡kovų valiÄ sudaryti sutartis. Aplinkybė, kad obligacijoms nėra taikomas indėlių draudimas, tapo svarbi tik po to, kai buvo sustabdyta atsakovo veikla, t. y. Å¡i aplinkybė neegzistavo sutarčių sudarymo metu. Ginčo sutartyse nėra nurodyta, kad indėlių sertifikatai ar obligacijos yra draudžiami indėlių draudimu.

Be to, ieÅ¡kovai klaidingai teigia, kad jų suklydimas pasireiÅ¡kia tuo, kad jie manė, jog obligacijos yra apdraustos įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau sutarčių sÄ lygos nėra deklaratyvios ir bet koks asmuo, pasiraÅ¡ytinai iÅ¡reiÅ¡kiantis patvirtinimÄ , kad yra susipažinęs su sandorio sÄ lygomis ir visa susijusia informacija, negali teisintis nesupratęs tokios sutarties nuostatos esmės. Dar daugiau, visi be iÅ¡imties ginčo sutartyse nurodomi dokumentai (apraÅ¡ai, prospektai, galutinės sÄ lygos ir t. t.) buvo patalpinti ir vieÅ¡ai prieinami atsakovo interneto tinklapyje, todėl ieÅ¡kovai galėjo su jais susipažinti naudodamiesi internetu.

IeÅ¡kovai sutartyse patvirtino, kad sutinka su sutarčių sÄ lygomis ir jos jiems suprantamos, kad jie buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta jų pasekmes. Todėl pasiraÅ¡ydami ginčijamas sutartis, ieÅ¡kovai turėjo matyti nuorodas į standartines sÄ lygas, kas reiÅ¡kia jų akceptavimÄ . Kitaip tariant, net jeigu tokios standartinės sÄ lygos ir nebÅ«tų pateiktos ieÅ¡kovams, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti naudojama kaip pagrindas pripažinti tokias sÄ lygas negaliojančiomis.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovai privalo įrodyti, jog atsakovas pažeidė minėtose teisės normose nurodytas pareigas, o ne atsakovas įrodyti, jog tų teisės normų nepažeidė. Kadangi ieÅ¡kovai buvo ilgalaikiai banko klientai ir jame laikė savo santaupas terminuotų indėlių pavidalu, vėliau vykdė investicinę veiklÄ , bankas neturėjo tikslo „pritraukti“ ieÅ¡kovų pinigines lėšas. Bankas neturėjo motyvo klaidinti ieÅ¡kovus, teikti jiems melagingÄ informacijÄ . Be to, byloje nėra jokių duomenų ar juos patvirtinančių įrodymų, kad atsakovo darbuotojai tyčia klaidintų ieÅ¡kovus.

PrieÅ¡ingai - darbuotojai privalėjo kelti kvalifikacijÄ , iÅ¡klausyti mokymus apie banko finansines priemones, o mokymo medžiagoje buvo aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta, jog obligacijos nėra draudžiamos indėlių draudimu. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog atsakovo darbuotojai klaidino ieÅ¡kovus ir siekė pritraukti pinigines lėšas priklausančias jiems. Atsiliepimuose pažymima, kad ieÅ¡kovų praÅ¡oma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieÅ¡tarauja restitucijÄ reglamentuojančioms teisės normoms, o patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovų minimas nutarimas nelaikytinas esminiu sandorio elementu, egzistavusiu ginčo sandorių sudarymo metu, nes jis nepatvirtina, kad tuo metu bankas buvo nemokus.

KitÄ vertus, apie nutarimÄ buvo skelbiama vieÅ¡ai, todėl bankas nenutylėjo reikÅ¡mingos sandoriui informacijos, o tai, jog bankas po minėto nutarimo priėmimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė iÅ¡saugoti savo konkurencingumÄ , savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo. Taigi, ieÅ¡kovai negali bÅ«ti pripažinti indėlininkais IÄ®IDÄ® prasme ir net pripažinus ieÅ¡kovų ginčijamas sutartis negaliojančiomis, ieÅ¡kovų pagal sutartis sumokėtos lėšos netaptų draudimo objektu (b.l. 111-124, 1 t.; 13-20, 3 t.; 23-36, 4 t., 1-14, 5 t.).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė M.

G. G. palaikė ieÅ¡kinį, prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad į banko sÄ skaitÄ pravesdavo jos pensijÄ , ji pasitikėjo banku. Ä®sigyti obligacijų nutarė, nes didesnės palÅ«kanos. Banko darbuotoja pasiÅ«lė pirkti, perskaitė, kad bus draudžiama įstatymo nustatyta tvarka. Prospekto jokio jai nedavė, davė tų popierių buvo daug. PaaiÅ¡kino, kad jos iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis universitetinis, dirbo agronome, Technikume dėstytoja, Mokėjimo agentÅ«ros Skyriaus vedėja. Ūkio banke obligacijų taip pat turėjo ir valstybinių obligacijų, suprato, kad tai yra vertybinis popierius.

Ūkio bankas iÅ¡pirko obligacijas, turėjo „PajÅ«rio autorika“ akcijų 50 proc. VisÄ laikÄ internetu naudojosi, bankas skelbėsi, kad jis geros bÅ«klės. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji nesuklydo, juos apgavo, nes įsiÅ«lė tokiÄ sutartį. Jokių rizikų neįžvelgė. Sutartyse buvo paraÅ¡yta – draudžiama įstatymo nustatyta tvarka.IeÅ¡kovė J. J. palaikė ieÅ¡kinį, prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad turėjo santaupas banke pasidėję taupomajame banke, Å vitrigailos skyriuje, jį uždarė ir pranešė, kad atsiimti indėlį, vyras pasiÅ«lė, kad į SnorÄ bankÄ padėti.

Nuėjo, kad indėlį padėti ir jÄ Ä¯tikimo, kad pajamos bus didesnės. Apie draudimÄ darbuotoja nepasakojo tada. Sutartį perskaitė, suprato, kad priima indėlį saugoti. Tėvai turėjo obligacijų, galvojo, kad tai saugu. Turėjo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbo pardavėja, virėja. Kitų obligacijų neturėjo, akcijų taip pat neturėjo, vertybinių popierių turbÅ«t turėjo taupomajam banke. Negirdėjo, kad tuo metu bankas galėtų bankrutuoti. Suprato, kad obligacijos ir indėliai ne tas pats, tačiau galvojo, kad tai patikima.

Nepamena kokius dokumentus banke pasirašė.Ieškovų advokatas V. M. palaikė ieškovų ieškinį, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Visi ieškovai yra neprofesionalūs investuotojai. Jų tikslas buvo ne pelno siekimas. Iniciatyva sudaryti sutartis kilo iš banko pusės. Bankas turėjo pareigas tokių klientų apsaugai – išaiškinti siūlomų produktų esmę dėl siūlomų produktų, rizikos. Šių pareigų bankas nevykdė ar vykdė formaliai, dėl to ieškovai suklydo ar buvo suklaidinti ir to pasėkoje sudarė ginčo sutartis.

IeÅ¡kovai nesuprato sutarčių esmės skirtumų ir rizikos. Bankas veikė ir kaip bankas, ir kaip emitentas ir kaip platintojas, todėl turėjo vykdyti įstatymų nustatytas informavimo pareigas, nevykdė IÄ®IDÄ® 13 str. pareigos informuoti apie draudžiamus ir nedraudžiamus atvejus. Banko pažeidimus konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Realiai ieÅ¡kovai negavo nei rizikos apraÅ¡ymo santraukos, nei bazinių prospektų. Atsakovas nesurinko duomenų apie ieÅ¡kovų iÅ¡silavinimÄ , patirtį, parmiegÄ vykdė formaliai.

Kitas pažeidimas - Snore platinimÄ vykdė licencijos neturintys darbuotojai. Apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, kad bankas nebuvo atskleidęs savo realios finansinės padėties ir nebuvo nurodęs, kad Lietuvos banko nutarimu kad buvo pripažinti pažeidimai nebuvo vykdomi nurodymai ir pažeidimai nebuvo paÅ¡alinti. Žinodami tokiÄ informacijÄ ieÅ¡kovai labai rintai bÅ«tų pagalvoję ar tokias sutartis sudaryti. Atsakovas nuslėpė tÄ informacijÄ ir nuo ieÅ¡kovų ir nuo Lietuvos banko ir tai tyčiniai ir kryptingi veiksmai.Atsakovo BAB banko Snoras A.

M. prašė ieÅ¡kinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. IeÅ¡kovės nurodė, kad suprato, jog tai kitas produktas nei indėliai, siekė didesnių palÅ«kanų, pasitikėjo banku. Suklydimo dėl sandorio nebuvo, galbÅ«t buvo suklydimas dėl banko veiklos perspektyvų. Jokiuose banko dokumentuose nebuvo nurodyta, kad obligacijos draudžiamos taip pat kaip ir indėliai. Suklydimas dėl draudimo nepripažintinas turinčiu esminės reikÅ¡mės, ieÅ¡kovai norėjo gauti didesnę finansinę grÄ Å¾Ä , tai ir turėjo suvokti, kad toks produktas turi didesnę rizikÄ .

Vieno ieÅ¡kovo suma ženkliai didesnė nei draudimo suma – tai draudimas padengtų tik dalį, tai rodo, kad draudimas ieÅ¡kovei nebuvo esminė aplinkybė. Dalis ieÅ¡kovų pervesdavo pinigus iÅ¡ kitų bankų, nutraukė indėlių sutartis, kad įsigytų obligacijas. Dalis ieÅ¡kovų paskirstė savo rizikÄ . Dalis ieÅ¡kovų yra įmonių vadovai. Obligacijos istoriÅ¡kai žinomos žmonėms, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. IeÅ¡kovų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo ieÅ¡kinio patenkinti.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie sandorių sudarymo metu tariamai buvusiÄ blogÄ banko turtinę bÅ«klę ar negalimumÄ vykdyti sandorius. Prašė priteisti 4.980,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, duomenys apie kurias pateikti su 2013-10-17 d. pareiÅ¡kimu.Atsakovo VÄ® Indėlių Investicijų draudimas atstovė S. S. prašė ieÅ¡kinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. IeÅ¡kovai suprato ir turėjo įžvelgti sutarčių skirtumus. PraÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas 814,77 Eur.

IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė M. G. G. atsakovo banke nuo 2000 m. buvo sudariusi / pratęsusi 20 terminuotojo indėlio sandorių (b.l. 13, 2 t.). 2011-04-06 ji su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr.Z9924455, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovei paslaugas, atidarant bei uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , vykdyti ieÅ¡kovės pavedimus dėl vertybinių popierių (b.l.64-72, 2 t.). 2011-04-06 ieÅ¡kovė sudarė su atsakovu AB banku „Snoras“ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110406Z990005, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 280 vnt. obligacijų su 4% metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 27988,18 Lt.

Sutartyje buvo numatyta šių obligacijų išpirkimo data - 2012-04-27 (b.l. 12, 1 t.). Pažymėtina, kad paskutinį terminuotojo indėlio sandorį ieškovė atsakovo banke sudarė 2011-05-31,t.y. jau po ieškovės ginčijamo sandorio sudarymo (b.l. 13, 2 t.). Byloje yra duomenys, kad ieškovė turėjo galimybę nuolatos naudotis interneto ryšiu (b.l. 65, 2 t.). Ji atsisakė pateikti bankui duomenis apie save, nurodydama, jog supranta, kad bankas neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti ar investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (b.l. 72, 2 t.).

BAB banko „Snoras“ bankroto byloje yra patvirtintas ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas (b.l.15, 1 t.).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas Ž. B. nuo 2002 m. atsakovo banke buvo sudaręs / pratęsęs 11 terminuotojo indėlio sandorių (b.l. 15, 2 t.). 2011-05-11 jis su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9932719, pagal kuriÄ Â atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovui paslaugas, atidarant bei uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , vykdyti ieÅ¡kovo pavedimus dėl vertybinių popierių (b.l.22-31, 2 t.). 2011-05-11 sudarė su atsakovu AB banku „Snoras“ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110511V990016, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 268 vnt. obligacijų su 4% metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 26793,3Lt.

Sutartyje buvo numatyta šių obligacijų išpirkimo data - 2012-06-01 (b.l. 27, 1 t.). Pažymėtina, kad vienas terminuotojo indėlio sandoris buvo sudarytas jau po ginčijamos sutarties pasirašymo, t.y. 2011-10-12 (b.l. 15, 2 t.). Ieškovas atsisakė bankui pateikti duomenis apie save, nurodydamas, kad supranta, jog bankas neturėdamas žinių apie jo finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti ar investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (b.l. 30, 2 t.).

BAB banko „Snoras“ bankroto byloje yra patvirtintas ieÅ¡kovo finansinis reikalavimas (b.l. 30-33, 1 t.). IeÅ¡kovas turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirbo veterinarijos gydytoju. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė P. B. atsakovo banke buvo sudariusi 2 terminuotojo indėlio sandorius (b.l. 16, 2 t.). 2011-06-07 ji su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. Z9934414, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovei paslaugas, atidarant bei uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , vykdyti ieÅ¡kovės pavedimus dėl vertybinių popierių (b.l. 33-42, 2 t.). 2011-06-07 ieÅ¡kovė sudarė su atsakovu AB banku „Snoras“ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110607Z990001, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 100 vnt. obligacijų su 4% metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 9996,33 Lt.

Sutartyje buvo numatyta šių obligacijų išpirkimo data - 2012-07-05 (b.l. 34, 1 t.). Byloje yra duomenys, kad ieškovė turėjo galimybę nuolatos naudotis interneto ryšiu (b.l. 34, 2 t.). Ji atsisakė pateikti bankui duomenis apie save, nurodydama, jog supranta, kad bankas neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti ar investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (b.l.41-42, 2 t.). BAB banko „Snoras“ bankroto byloje yra patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas.

IeÅ¡kovė turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , baigė dirbo mokytoja, Å¡iuo metu yra pensininkė.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė E. L. atsakovo banke buvo sudariusi 1 terminuotojo indėlio sutartį (b.l. 18, 2 t.). 2011-03-09 ji su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr.K9922358, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovei paslaugas, atidarant bei uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , vykdyti ieÅ¡kovės pavedimus dėl vertybinių popierių (b.l.94-103, 2 t.). 2011-03-09 ieÅ¡kovė sudarė su atsakovu AB banku „Snoras“ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110309K990007, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 200 vnt. obligacijų su 4% metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 19995,78Lt.

Sutartyje buvo numatyta šių obligacijų išpirkimo data - 2012-03-22 (b.l. 44, 1 t.). Byloje yra duomenys, kad ieškovė turėjo galimybę nuolatos naudotis interneto ryšiu (b.l. 95, 2 t.). Ji atsisakė pateikti bankui duomenis apie save, nurodydama, jog supranta, kad bankas neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti ar investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (b.l. 102, 2 t.). BAB banko „Snoras“ bankroto byloje yra patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas.

IeÅ¡kovė turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , baigė Kauno technikos universitetÄ , dirba direktorės pareigose UAB „Edmonas“. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė J. J. nuo 2006 m. atsakovo banke sudarė / pratęsė 15 terminuotojo indėlio sandorių (b.l. 19, 2 t.). 2011-10-28 ji su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr.V9962031, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovei paslaugas, atidarant bei uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , vykdyti ieÅ¡kovės pavedimus dėl vertybinių popierių (b.l. 84-92, 2 t.). 2011-10-28 ieÅ¡kovė sudarė su atsakovu AB banku „Snoras“ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20111028V990016, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 532 vnt. obligacijų su 4,5% metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 53199,63Lt.

Sutartyje buvo numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data - 2012-11-05 (b.l. 57, 1 t.). IeÅ¡kovė nepateikė bankui duomenų apie galimybę naudotis interneto ryÅ¡iu, turimÄ investavimo patirtį, investavimo lÅ«kesčius, nurodydama, jog supranta, kad bankas neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti ar investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (b.l. 85, 92, 2 t.). BAB banko „Snoras“ bankroto byloje yra patvirtintas ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas.

IeÅ¡kovė baigė Vilniaus prekybos technikumÄ , įgijo maisto paruoÅ¡imo technologo specialybę, dirbo padavėja, kasininke kontroliere.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė N. D. nuo 2006 m. atsakovo banke sudarė / pratęsė 20 terminuotojo indėlio sandorių (b.l. 20, 2 t.). 2011-01-10 ji su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr.V9914342, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovei paslaugas, atidarant bei uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , vykdyti ieÅ¡kovės pavedimus dėl vertybinių popierių (b.l. 44-53, 2 t.).

N. D. 2011-07-29 sudarė su atsakovu AB banku „Snoras“ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110729V990029, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 2450 vnt. obligacijų su 5% metine palÅ«kanų norma, kiekvienos nominali vertė 100 Lt, už kurias sumokėjo 244995,84 Lt. Sutartyje buvo numatyta Å¡ių obligacijų iÅ¡pirkimo data - 2012-08-02 (b.l. 74, 1 t.). Byloje yra duomenys, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę nuolatos naudotis interneto ryÅ¡iu (b.l. 45,2 t.). Ji atsisakė pateikti bankui duomenis apie save, nurodydama, jog supranta, kad bankas neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti ar investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (b.l. 52, 2 t.).

BAB banko „Snoras“ bankroto byloje yra patvirtintas ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas (b.l.78-81, 1 t.). IeÅ¡kovė turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirba direktore UAB „Ebemina“.CK 1.103 straipsnis numato, kad obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iÅ¡ obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens joje nustatytais terminais nominaliÄ obligacijos vertę, metines palÅ«kanas ar kitokį ekvivalentÄ arba kitas turtines teises. 1994-05-30 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985-12-20 Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sÄ lygas.

Å alių sudarytose obligacijų sutartyse (1.22 punkte) numatyta: „Investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes“. Nurodyta, kad „Investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sÄ lygos su juo buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, jis sutinka su jomis ir jos iÅ¡reiÅ¡kia jo valiÄ . PrieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su prospektu ir galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka“.Kaip jau minėta, ieÅ¡kovai sudarė su banku neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis.

Å iose sutartyse ieÅ¡kovai savo paraÅ¡ais patvirtino, kad jie gavo ir susipažino su finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymu bei veiksmais, kurių bankas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santrauka, įskaitant santraukos forma pateikiamÄ indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos banko atžvilgiu apraÅ¡ymu. Nurodoma, kad „Obligacija yra terminuotas ne nuosavybės vertybinis popierius, pagal kurį įmonė, iÅ¡leidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai“.

Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymo 8 punkte („Rizika ir pelningumas“) numatyta, kad: „Investuojant į obligacijas, rizikÄ lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas iÅ¡leidęs subjektas neiÅ¡pirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Nurodoma, kad praktiÅ¡kai nerizikingos yra tik valstybių iÅ¡leistos pinigų rinkos priemonės (iždo vekseliai), kitais atvejais bÅ«tina įvertinti galimÄ emitento bankroto rizikÄ .

Be to, obligacijų reklaminėse skrajutėse atsakovas nurodė: „PrieÅ¡ priimdami sprendimÄ investuoti, bÅ«tinai susipažinkite su interneto svetainėje www.snoras.lt paskelbtomis banko SNORAS obligacijÄ emisijos galutinėmis sÄ lygomis ir Baziniu prospektu bei jame apraÅ¡ytais rizikos veiksniais, įvertinkite, ar Jums Å¡i rizika priimtina".Teismas sprendžia, kad teisingam Å¡ios civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡minga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 iki kurios priėmimo nagrinėjama byla Vilniaus apygardos teismo 2014-01-13 nutartimi buvo sustabdyta.

Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pasisakydamas dėl draudimo apsaugÄ obligacijoms nustatančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, pažymėjo, kad banko iÅ¡leistos obligacijos neatitinka indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina, tačiau atkreipė dėmesį, kad Lietuvos įstatymų leidėjas pasirinko tokį modelį, kuriuo Indėlių direktyvÄ ir Investuotojų direktyvÄ Ä¯gyvendino viename nacionalinės teisės akte – IÄ®IDÄ®.

Taigi kasacinis teismas, atsižvelgęs į direktyvų nuostatas ir ESTT praktikÄ , neneigia, kad obligacijoms, kaip tokioms, galima apsauga pagal Investuotojų direktyvÄ , tačiau pabrėžė, kad vertinant, ar konkrečiu atveju gali bÅ«ti taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo sistema, turi bÅ«ti tenkinamos visos joje nustatytos taikymo sÄ lygos (asmuo turi patekti tarp Investuotojų direktyvoje nurodytų subjektų, kuriems gali bÅ«ti taikoma kompensavimo sistema, turi bÅ«ti įvykęs Investuotojų direktyvoje apibrėžtas draudžiamasis įvykis).

Pasisakydamas dėl draudžiamojo įvykio pagal Investuotojų direktyvÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad investuotojų garantijų sistema taikoma tais atvejais, kai kompetentingos institucijos nustato, jog investicinė įmonė dėl tiesiogiai su jos finansine padėtimi susijusių priežasčių nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų investuotojams ir pastaruoju metu nematyti, kad Å¡ie įsipareigojimai bus įvykdyti vėliau; arba dėl tiesiogiai su investicinės įmonės finansine padėtimi susijusių priežasčių teismas priėmė sprendimÄ , dėl kurio stabdoma investuotojų galimybė kelti jai savo reikalavimus.

Kompensacija pagal Å¡iÄ direktyvÄ mokama tada, kai investicinė įmonė negali grÄ Å¾inti investuotojams lėšų arba negali grÄ Å¾inti investuotojams jiems priklausančių finansinių priemonių (Investuotojų direktyvos 2 straipsnio 2 dalis). Kompensacija pagal Investuotojų direktyvos nuostatas nemokama tais atvejais, kai yra galimybė investuotojams grÄ Å¾inti finansines priemones. Kasaciniam teismui nustačius, kad vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė (bankas „Snoras“) sutapo, konstatuota, kad tai nesudaro pagrindo iÅ¡plėsti Investuotojų direktyvos apsaugos bei jÄ Ä¯gyvendinančio IÄ®IDÄ® tokia apimtimi, kad Å¡ie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos.

Pagal Investuotojų direktyvÄ emitento bankrotas ir jo nulemtas obligacijų nuvertėjimas (nepasiteisinusi investicinė rizika) nepriskiriama prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema. Byloje nėra ginčo, kad paminėtos obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartys tarp Å¡alių yra sudarytos, taip pat neginčijama ir aplinkybė, kad atsakovas BAB bankas „Snoras“ veikė ir kaip emitentas, ir kaip investicinė įmonė, o ieÅ¡kovų reikalavimas kildinamas dėl emitento bankroto. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl obligacijoms taikomos apsaugos pagal Indėlių direktyvÄ ir Investuotojų direktyvÄ , nacionaliniu lygmeniu įgyvendintas IÄ®IDÄ®, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju svarbus atsakovo, kaip emitento, o ne atsakovo, kaip investicinės bendrovės, bankrotas, t. y. bankas, kaip emitentas, o ne bankas, kaip investicinė bendrovė, dėl bankroto negali (negalės) vykdyti įsipareigojimų, prisiimtų pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį – iÅ¡pirkti obligacijų (Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių 1.12 p., 1.18 p.).

Kaip jau minėta, Investuotojų direktyvoje įtvirtinta apsauga (kompensacinė sistema) taikoma investicinei įmonei, bet netaikoma (neapsaugo) nuo vertybinius popierius (šiuo atveju – obligacijas) išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju ieškovų įsigytoms obligacijoms pagal obligacijų pasirašymo sutartis, netaikytinas ir Investuotojų direktyvoje, perkeltoje į IĮIDĮ, nustatytas draudimas (apsauga).Teismas nesutinka su ieškovų išdėstytais argumentais, kuriais remiantis prašoma pripažinti negaliojančiomis dėl suklydimo ir apgaulės obligacijų pasirašymo sutartis (CK 1.90 str., 1.91 str.).

IeÅ¡kovai savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jie nėra profesionalÅ«s investuotojai, kÄ iÅ¡ esmės atspindi su ieÅ¡kovais pasiraÅ¡ytos neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartys, todėl jiems turėjo bÅ«ti taikomas aukščiausias investuotojų interesų apsaugos lygis, taip pat, kad ginčijamos obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartys buvo sudarytos atsakovui neįgyvendinus jam įstatymų nustatytų pareigų suteikti aiÅ¡kiÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ apie obligacijas (FPRÄ® 22 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d., 6 d.), o nesurinkus visos reikiamos informacijos apie ieÅ¡kovus, neturėjo teikti investicinių paslaugų (FPRÄ® 22 str. 5 d., 7 d., Investicinių paslaugų teikimo taisyklių 53 p.).

Be to, ieÅ¡kovai teigia, kad buvo tyčia suklaidinti dėl obligacijų saugumo ir banko sėkmingo veikimo, o žinodami visÄ informacijÄ tokių sutarčių nebÅ«tų sudarę.Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje civilinėje byloje nagrinėjo iÅ¡ esmės tapačias aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmų tinkamumu, teisingos ir iÅ¡samios informacijos pateikimu potencialiems neprofesionaliems investuotojams ir padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pareigos aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti ieÅ¡kovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko, tačiau pažymėjo, kad ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotojÄ yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo.

Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui gana pažįstamas finansinis produktas, kuris nelaikytinas nauju ar neįprastu, todėl suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu. Teismo vertinimu, tokie kasacinio teismo teiginiai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl asmens suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo (CK 1.90 str.), reikalinga įvertinti Å¡ias faktines aplinkybes:

1) ar atsakovas ieÅ¡kovui (neprofesionaliam investuotojui) suteikė visÄ , iÅ¡samiÄ , aiÅ¡kiÄ informacijÄ apie obligacijas;

2) net ir nustačius, kad atsakovas (bankas) nevisiÅ¡kai aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleidė ieÅ¡kovui visus galimus obligacijų padarinius, vertinti asmens priskyrimÄ vidutiniam vartotojui ir spręsti, ar asmeniui, įsigyjančiam obligacijas, jų draustumas buvo esminė aplinkybė, lemianti apsisprendimÄ sudaryti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį. Tokia iÅ¡vada grindžiama tuo, jog ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotojÄ yra pakankamai esminis, kuris bÅ«tų pagrindas sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-915/2016).

Ä®vertinęs byloje esančius duomenis, teismas, kaip jau buvo paminėta, nustatė, kad obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyse ieÅ¡kovai pasiraÅ¡ytinai patvirtino, jog jie yra susipažinę su prospektu ir galutinėmis sÄ lygomis, taip pat sudarant neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis jie pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ ir kitus dokumentus. Ä® bylÄ nepateikti CPK leistini įrodymai, kurie paneigtų tokiÄ iÅ¡vadÄ (CPK 178 str.).

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014). Jei iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas sandorį bÅ«tų vis tiek sudaręs, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

IeÅ¡kovė M. G. G. yra baigusi Lietuvos žemės Å«kio akademijÄ , jos profesija agronomė; Ž. B. pagal iÅ¡silavinimÄ yra veterinarijos gydytojas, dirba Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje Vilniaus skyriuje; P. B. yra baigusi Lietuvos žemės Å«kio akademijÄ , dirbo mokytoja; E. L. yra baigusi Kauno technikos universitetÄ , cheminės inžinerijos fakultetÄ , yra įgijusi vieÅ¡ojo maitinimo inžinieriaus - technologo specialybę, o Å¡iuo metu dirba UAB „Edmonas“ direktorės pareigose;

J. J. yra baigusi Vilniaus prekybos technikumÄ , kur įgijo maisto paruoÅ¡imo techniko - technologo specialybę, iki 1998 m. dirbo padavėja ir kasininke; N. D. turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirba UAB „Ebemina“ direktorės pareigose. IÅ¡ to galima spręsti, kad visi ieÅ¡kovai turėjo gyvenimiÅ¡kos patirties, beveik visi ieÅ¡kovai buvo įgiję aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡skyrus J. J., kuri baigusi technikumÄ ir taip pat turėjo darbinės ir gyvenimiÅ¡kos patirties. Visi ieÅ¡kovai, iÅ¡skyrus Ž.

B., nurodė, kad nuolat naudojosi internetu. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad visi ieÅ¡kovai atitinka vidutinio vartotojo kategorijÄ . Taigi, ieÅ¡kovai galėjo ir privalėjo suvokti skirtumus tarp obligacijų ir indėlių, taip pat apie obligacijų nedraudžiamumÄ ir didesnį rizikingumÄ . Neatidumas ir (ar) nerÅ«pestingumas neatitinka suklydimo sampratos. Teismų praktikoje pažymima, kad tikėjimasis, jog sudarant rizikingÄ sandorį jo vykdymo metu nekils rizikos, dar nereiÅ¡kia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iÅ¡ tokio sandorio atsiradę neigiami padariniai negali bÅ«ti prilyginami suklydimui.

IeÅ¡kovai nepateikė objektyvių duomenų, kad jie neturėjo galimybės visapusiÅ¡kai įvertinti sudarytų sandorių sÄ lygas, sutarčių jiems tinkamumÄ , kad juos kas nors skubino priimti sprendimÄ investuoti. Po sutarčių sudarymo iki pat atsakovui iÅ¡keliant bankroto bylÄ ieÅ¡kovai reikalavimų dėl sutarčių nuginčijimo tuo pagrindu, kad ji neatitiko ieÅ¡kovų valios, nebuvo pareiÅ¡kę, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys teisme gautas 2012-12-19. Teismo vertinimu, tai patvirtina, jog Å¡ioms sutartims taikoma draudiminė apsauga ar kitos ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės (kaip kad prospektuose nurodyti skaičiai apie banko turtÄ ir įsipareigojimus) nebuvo esminė sÄ lyga ieÅ¡kovams priimant sprendimÄ dėl sandorių sudarymo.

Dėl Å¡ių aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovai suklydo dėl sudarytų sandorių esmės (esminių sÄ lygų). Banko pareiga veikti geriausiais investuotojo interesais apima ne tik pareigÄ suteikti informacijÄ , bet ir surinkti informacijÄ apie klientÄ tam, kad investuotojui bÅ«tų galima pateikti labiausiai jo lÅ«kesčius ir investavimo patirtį atitinkančius investavimo variantus. IÅ¡ byloje esančių neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių matyti, kad visi ieÅ¡kovai atsisakė pateikti bankui duomenis apie save, o klientui (potencialiam klientui) atsisakius suteikti informacijÄ arba pateikus nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, bankas neturi pareigos įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siÅ«lomų teikti investicinių paslaugų tinkamumo klientui.

Taigi, neturėdamas visos reikiamos informacijos apie ieÅ¡kovus, atsakovas negalėjo individualizuoti jų investavimo poreikių. BÅ«dami pakankamai atidÅ«s ir rÅ«pestingi ieÅ¡kovai turėjo (galėjo) suvokti informacijos teikimo atsisakymo pasekmes, tuo labiau, kad atsisakymo pasekmės buvo aiÅ¡kiai nurodytos. IeÅ¡kovai taip pat teigia, kad obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartys turi bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis ir kitu sandorių negaliojimo pagrindu – dėl apgaulės (CK 1.91 str.). TokiÄ pozicijÄ grindžia banko vieÅ¡ai skelbta informacija apie obligacijų saugumÄ (ir jų draustumÄ ), akcentuojant dideles palÅ«kanas (grÄ Å¾Ä ) bei kad buvo skleista klaidinga informacija apie banko finansinę padėtį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , neturi pagrindo sutikti, kad ieÅ¡kovai buvo klaidinami ir (ar) tyčia apgaudinėjami, todėl sutiktina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis pripažinti negaliojančiomis ir Å¡iuo pagrindu. Apgaulė pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių.

Taigi, teismų praktikoje pripažįstama, kad kai reiÅ¡kiamas reikalavimas sudarytÄ sandorį pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015; kt.).

Teismo vertinimu aplinkybė, kad Lietuvos bankas 2011-01-18 nutarimu uždraudė atsakovui BAB bankui „Snoras“ sudaryti arba pratęsti neprofesionalių rinkos dalyvių terminuotųjų indėlių sutartis, pagal kurias palÅ«kanų norma bÅ«tų didesnė nei rinkos vidurkis ir tai, jog bankas po minėto nutarimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė iÅ¡saugoti savo konkurencingumÄ , savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo klientus. IeÅ¡kovų pateikti argumentai apie banko turtÄ ir įsipareigojimus iÅ¡ bankroto administratoriaus 2012 m. ataskaitos savaime nereiÅ¡kia, jog bankas ieÅ¡kovams sudarant ginčo sutartis buvo nemokus ir nebegalėjo vystyti savo veiklos bei siÅ«lyti obligacijas, nurodyti jų pranaÅ¡umus kaip antai didesnes palÅ«kanas.

Teismas nesiremia ieÅ¡kovų informacijos žinių portaluose atspaudais kaip neabejotinos informacijos Å¡altiniu, vertina Å¡iÄ informacijÄ kaip nuomonę. Kitų neabejotinų duomenų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovų nurodytas aplinkybes ir banko nemokumÄ Â anksčiau nei nurodyta bankroto byloje, į bylÄ nėra pateikta, o ieÅ¡kovų teiginiai daugiau deklaratyvÅ«s. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai įsigijo banko obligacijas iÅ¡ obligacijų emisijos banko Snoras Fiksuotų palÅ«kanų obligacijos Nr.1, 2, 4, 5, 7, 9, 11, 12, kurios buvo iÅ¡leistos pagal obligacijų programÄ , patvirtintÄ LR Vertybinių popierių komisijoje 2010-07-01 ir 2011-06-15.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovų nurodyti argumentai nėra pakankami spręsti apie banko nemokumÄ ginčo sutarčių sudarymo metu. Argumentai, kad bankas skleidė informacijÄ Å¾iniasklaidoje apie gerÄ savo finansinę padėtį ar reklamÄ taip pat nėra lemiami. Teismų praktikoje nurodoma, kad bet kuriam vidutiniam vartotojui (ieÅ¡kovai pagal bylos medžiagÄ tokiais laikytini) turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kad reklamoje (tiek apie produktÄ , tiek apie jo pardavėjÄ ) nėra pateikiama iÅ¡sami informacija ir prieÅ¡ sandorio sudarymÄ atitinkamu produktu ar jo tiekėju bÅ«tina pasidomėti nuodugniau, siekiant iÅ¡vengti neigiamų padarinių.

Lankstinukuose buvo nurodyta, jog iÅ¡samiÄ informacijÄ apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemÄ galima rasti interneto svetainėje www.iidraudimas.lt, apie Snoro banko obligacijas – banko tinklapyje www.snoras.lt. IeÅ¡kovai turėjo galimybes pasinaudoti ir internetu. Teismo vertinimu, bÅ«tent ieÅ¡kovams kyla pareiga pagrįsti, jog visuomenės informavimo priemonėse skelbiami praneÅ¡imai apie banko finansinę padėtį, kuriais remiasi ieÅ¡kovai įrodinėdami apgaulės faktÄ , buvo melagingi (CPK 178 str.).

Kaip nustatyta Å¡ioje byloje, banko veikla buvo apribota Lietuvos banko valdybos 2011-11-16 nutarimu, o nemokiu jis pripažintas 2011-11- 24 nutarimu, bankroto byla bankui iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2011-12-07 nutartimi, įsiteisėjusia 2011-12- 20. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad 2011 metų pabaigoje bankui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, pati savaime nėra pakankama pagrįsti, kad banko iki moratoriumo skelbti duomenys apie jo veiklÄ - tuo labiau apie veiklÄ 2009, 2010 metais yra akivaizdžiai melagingi. IeÅ¡kovai teigia, kad sudarant obligacijų sutartis atsakovas nuo ieÅ¡kovų nuslėpė reikÅ¡mingas aplinkybes apie savo tikrÄ jÄ finansinę padėtį.

Norint obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl apgaulės ir ar suklydimo (CK 1.91 str., 1.90 str.) reikalinga įrodyti, kad jų sudarymo dienÄ bankas buvo nemokus, tačiau teismas pažymi, kad ieÅ¡kovų pateikti argumentai to nepagrindžia, kaip ir Lietuvos banko valdybos 2011-11-24 nutarimo Nr. 03-196 turinys, kadangi jame neatsispindi aktualus laikotarpis. IÅ¡ esmės ieÅ¡kovai jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė teiginio, jog metų ar pusės metų laikotarpį banko turtinė padėtis negalėjo labai pasikeisti.

Lietuvos banko valdybos 2011-11-16 nutarime dėl akcinės bendrovės banko Snoras veiklos apribojimo Nr. 03-186 nurodyta, kad pagal Lietuvos banko turimus duomenis apie 2011 m. lapkričio 15-16 dienomis sparčiai prastėjo banko likvidumo situacija, todėl konstatuota, kad kyla reali grėsmė, jog bankas artimiausiu metu turės likvidumo problemų. Vien tai, kad anksčiau buvo atliekamas AB banko Snoras inspektavimas, inspektavimo metu aptikti tam tikri banko veiklos trūkumai, nereiškia, kad bankas jau tada buvo nemokus.

Teismui nustačius, kad byloje nėra kitų įrodymų, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovų teigimÄ , jog banko darbuotojai patikino apie obligacijų draustumÄ ar banko veiklos stabilumÄ , pelningumÄ , nėra pagrindo konstatuoti tyčinius ir (ar) nesÄ Å¾iningus atsakovo veiksmus siekiant suklaidinti ieÅ¡kovus. Dar kartÄ pažymėtina, kad ginčo aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos retrospektyviai, nes, tikėtina, egzistuojant faktinei situacijai – atsakovo bankrotui – nė vienas iÅ¡ obligacijas įsigijusių asmenų, patekusių į tokiÄ situacijÄ , tikėtinai nesudarytų analogiÅ¡kų sutarčių, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl apgaulės argumentai apie darbuotojų suklaidinimÄ , nesant kitų objektyvių duomenų, nėra pakankami spręsti dėl atsakovo nesÄ Å¾iningų ir neteisėtų veiksmų.

Teismo vertinimu, nepagrįsti ir ieÅ¡kovų argumentai apie LR vertybinių popierių rinkos įstatymo normų pažeidimÄ .Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nenustačius tyčinių ir sÄ moningų banko veiksmų, kuriais ieÅ¡kovai buvo suklaidinti dėl sudaromų sandorių esmės, bei nustačius, kad obligacijų įsigijimo sandorių draudiminė apsauga nebuvo esminė sÄ lyga, lėmusi ieÅ¡kovų apsisprendimÄ dėl sutarčių sudarymo, konstatuoja nesant pagrindo ginčijamų sutarčių pripažinti negaliojančiomis pagal CK 1.90 str. ir  1.91 str. IeÅ¡kovai, sudarydami ginčo sandorį, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti Å¡ių sandorių esmę bei jo sukeliamas pasekmes ir rizikÄ .

Å iais argumentais ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 178 str.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų: IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju, atsakovas VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo priteisti 814,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovo BAB banko „Snoras“ įrodymai, patvirtinantys patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nėra pateikti.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas LITEKO duomenimis turėjo daug panaÅ¡aus pobÅ«džio bylų, kur buvo atstovaujami tos pačios advokatų kontoros ir to paties advokato, į tai, kad teisės naujumo ar taikymo problematikos Å¡ioje byloje nėra indentifikuota, ieÅ¡kinį dėl obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmetus, atsakovo praÅ¡oma atlyginti suma laikytina nepagrįsta ir todėl yra mažinama, t.y. iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteistina po 30,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡skyrus Damalakienę, kadangi jos dalis reikalavimo dėl indėlio sertifikato įsigijimo buvo patenkinta teismo 2016-05-27 d. nutartimi patvirtinta taikios sutartimi (b.l. 184, t. 3), todėl iÅ¡ jos priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265-270 straipsniais,nusprendė:IeÅ¡kovų M.

G. G., Ž. B., P. B., E. L., J. J. ir N. D. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ naudai iÅ¡ ieÅ¡kovų M. G. G., Ž. B., P. B., E. L., J. J. ir po 30,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.Priteisti atsakovo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės N. D. 15,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ .             Teisėja                                                                                                                                                                        Eglė Surgailienė