2018-03-28 Nr. AB-6547-3-61-3-00098-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2043-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00098-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2016 m. spalio 4 d., 2016 m. spalio 10 d., 2016 m. lapkričio 7 d., 2016 m. lapkričio 8 d. ir 2016 m. lapkričio 9 d. skunduose Lukiškių TI-K nurodė, jog Lukiškių TI-K vietoje margarino pusryčiams duodami hidrinti riebalai, kurie kenkia sveikatai ir sukelia vėžį. Lukiškių TI-K ne kartą reikalavo, kad būtų kviečiami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Visuomenės sveikatos centro darbuotojai ir atliktų hidrintų riebalų cheminę analizę, tačiau šie darbuotojai nebuvo kviečiami. Pažymėjo, kad košės skiedžiamos vandeniu, kas pažeidžia Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2006 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 4107-117, kuriame patvirtintos maitinimo organizavimo taisyklės. Teigė, kad pavalgius duodamų raugintų agurkų pasidaro bloga, pradeda pykinti, skaudėti skrandį, dėl to pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K 2016 m. lapkričio 8 d. teko valgyti atšalusį maistą (pietus), nes maistas vegetarams dalinamas nesilaikant Lukiškių TI-K dienotvarkės (pietūs atnešami 11 val. 30 min., vakarienė – 16 val. 30 min.). Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 8 d. buvo vedamas pasivaikščioti 10 val. 30 min., grižo 12 val. 00 min., kai maistas jau buvo atšalęs. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. V-675 maistą būtina laikyti ne žemesnėje kaip 68 C temperatūroje, o pagal galiojančius teisės aktus nuteistiesiems ir suimtiesiems per parą 3 kartus turi būti tiekiamas šiltas maistas. Dėl nekokybiško, nepilnaverčio, atšalusio, teisės aktų reikalavimų neatitinkančio maisto, kuris alina pareiškėjo organizmą, kenkia pareiškėjo sveikatai ir ją žaloja, nes jis nebegauna dienos energinės ir maistinės vertės normos, pareiškėjo maitinimas prilygintinas kankinimui ir pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį.

3. 2016 m. spalio 22 d. skunde pareiškėjas skundė Lukiškių TI-K Buhalterinės apskaitos skyriaus veiksmus, areštuojant pareiškėjo sąskaitoje, esančioje Lukiškių TI-K, esančias lėšas – 5 Eur, kuriuos pareiškėjui 2016 m. spalio 6 d pervedė sesuo. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 668 straipsnio nuostatas draudžiama išieškoti lėšas, neviršijančias Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą. Pasak pareiškėjo, dėl to, kad jo artimieji negali jam pervesti lėšų, jis negali apsipirkti Lukiškių TI-K parduotuvėje, tai pažeidžia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnį, pareiškėjas negali įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų, higienos priemonių, taksofono kortelių, vokų, pašto ženklų. Tokia situacija žemina žmogaus orumą, pareiškėjas negali tinkamai bendrauti su šeimos nariais, yra diskriminuojamas, lyginant su kitais suimtaisiais, kuriems neribojama teisė naudoti lėšas, neviršijančias minimalios mėnesinės algos, nors jų sąskaitas, esančias Lukiškių TI-K, yra areštavę antstoliai. Tuo pažeidžiami Konvencijos 3, 8 ir 14 straipsniai.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2016 m. lapkričio 8 d. jis buvo nuvestas į Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno V. L. kabinetą, kur pokalbio metu jam darytas psichologinis poveikis, iš pareiškėjo reikalauta, kad jis atsisakytų 2016 m. lapkričio 7 d. skundo, kurį rašė dėl to, jog 2016 m. spalio 31 d. Lukiškių TI-K medicinos tarnybos laikino sulaikymo kameroje jis buvo laikytas kartu su nuteistuoju, kuris nėra buvęs valstybės tarnautojas.

5. Pareiškėjas manė, kad jo Lukiškių TI-K pateikti skundai buvo išnagrinėti netinkamai, nesiekta šalinti padarinius, taisyti klaidas ar kaip nors atlyginti žalą, taigi, pareiškėjas, vadovaudamasis BVK nuostatomis, juos skundė Departamentui, tačiau ir Departamentas 2017 m. sausio 3 d. rašte Nr. 2S-6841 pareiškėjo skundą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, nesivadovavo įstatymais, teisingumo ir protingumo principais.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K rašte Nr. 96-3593 pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, jog šiuo metu nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodamas 80 proc. margarinas be konservantų bei kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) darbuotojai maisto produktų cheminės analizės neatlieka. Pažymėjo, kad suimtųjų ir (arba) nuteistųjų skundai, susiję su maitinimo kokybe, persiunčiami UAB „Pontem“, teikiančiai maitinimo paslaugas Lukiškių TI-K; atsakymus suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems teikia ši bendrovė. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K Buhalterinės apskaitos skyrius, vykdydamas antstolių patvarkymus, vadovaujasi CPK 662, 736, 739 ir 754 straipsniais, kad dėl antstolio procesinių veiksmų ir atsisakymo procesinius veiksmus atlikti, gali būti paduotas skundas antstoliui, tuo tarpu, įstaiga, gavusi antstolio patvarkymą privalo jį vykdyti. Atkreipė dėmesį, kad, kad apklausus V. L. nustatyta, jog su pareiškėju bendrauta Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka, kultūringai ir mandagiai, su atsakymu pateikta V. L. 2016 m. lapkričio 11 d. pažyma „Dėl pokalbio su nuteistuoju J. S.“.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. 9.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo atsakyta dėl maitinimo, jog šiuo metu nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodamas 80 proc. margarinas (be konservantų), o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai maisto produktų cheminės analizės neatlieka, kad Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba patvirtino, jog minėtą dieną pareiškėjas kreipėsi dėl skrandžio skausmų ir jam buvo paskirtas gydymas, bet nebuvo patvirtinta, kad skausmai atsirado dėl suvalgytų agurkų, kad pagamintą maistą jusliniu būdu tikrina Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai, išduoti leidžia budintis direktoriaus padėjėjas, kad minėtą dieną maistas pripažintas tinkamu ir išduotas visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, tą dieną daugiau nusiskundimų dėl apsinuodijimų iš kitų suimtųjų / nuteistųjų negauta, kad Lukiškių TI-K administracija paaiškino, jog maistas dalinamas griežtai laikantis nustatytos dienotvarkės, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodomi Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėti veiksmai nėra įrodyti. Todėl teismas sprendė, kad šiuo aspektu pareiškėjui neturtinė žala nebuvo padaryta.

11. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 585 straipsnį antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims, todėl Lukiškių TI-K, gavęs antstolio patvarkymą, jį privalo vykdyti. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumą dėl antstolio pavedimų vykdymo. Taip pat pabrėžė, kad pareiškėjui buvo tinkamai atsakyta į šį nusiskundimą

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjui kiekvieną mėnesį skiriamos piniginės išmokos – 11,40 Eur, todėl pareiškėjas gali įsigyti būtiniausių prekių bei reikmenų ir apmokėti minėtas išlaidas.

13. Įvertinęs Lukiškių TI-K pareigūno V. L. paaiškinimus, teismas sprendė, kad pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, abstraktūs, todėl nepagrįsti. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo nusiskundimai, jog jo skundai nebuvo tinkamai nagrinėjami, įvertinus byloje esančius įrodymus, yra nepagrįsti, pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K administracija ar Kalėjimų departamentas, teikdami atsakymus į pareiškėjo skundus, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nėra.

III. 14. Pareiškėjas J. S. apeliaciniu skundu prašo iš naujo išnagrinėti jo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, ir jį tenkinti.

15. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Pareiškėjas teigia buvęs diskriminuojamas kitų nuteistųjų, kurie galėjo nevaržomai disponuoti savo sąskaitose esančiomis lėšomis, atžvilgiu. Pažymi, kad Lukiškių TI-K nesilaiko Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto, pagal kurį išieškojimas negalimas iš lėšų sumos, kuri neviršija Vyriausybės nustatyto MMA.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį pareiškėjui J. S., padarytos dėl netinkamo maitinimo, sąskaitoje buvusių lėšų areštavimo, netinkamu pareiškėjo skundų išnagrinėjimu ir reikalavimu atsisakyti skundo.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nenustatė Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtos veikos, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atmetė.

20. Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų patyrė didelę neturtinę žalą, taip pat mano, kad Lukiškių TI-K neteisėtai areštavo jo sąskaitoje buvusius pinigus.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

22. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

23. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pareiškėjo ir atsakovo atstovo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo nurodytus pažeidimus.

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lukiškių TI-K, areštuodamas pareiškėjo laivės atėmimo įstaigos sąskaitoje buvusias lėšas, vykdė antstolės S. K. 2015 m. spalio 21 d. patvarkymus vykdyti išieškojimą dėl 25 089,83 Eur ir 140,60 Eur arešto, 2015 m. lapkričio 6 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų dėl 1 143,63 Eur arešto, 2016 m. kovo 10 d. patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laivės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dėl 455 Eur ir 425 Eur arešto, taip pat antstolio S. G. 2014 m. lapkričio 26 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laivės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dėl 1577,16 Eur arešto (1 t., b. l. 132, 133, 134, 128–129, 130–131, 135).

26. Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs pareiškėjo, 2016 m. lapkričio 3 d. atsakyme Nr. 96-3656 „Dėl skundo“ nurodė, jog vadovaudamiesi CPK 754 ir 662 straipsniais, vykdo antstolių patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laivės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjo artimųjų pervedami pinigai į jo asmeninę sąskaitą Lukiškių TI-K laikomi nuo trečiųjų asmenų gautais pinigais. CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaičiavimų iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintinų išmokų bei davinių dalies tvarką bei apribojimus vykdyti išskaičiavimus iš CPK 739 straipsnyje nurodytų sumų. Iš kitų piniginių lėšų, priklausančių skolininkui ir esančių pas trečiuosius asmenis, ar trečiųjų asmenų mokamų skolininkui yra išskaičiuojama visa apimtimi (1 t., b. l. 117).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-822/2016) patvirtina, kad pataisos įstaiga, gavusi teisėtą antstolio patvarkymą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, šį patvarkymą privalo vykdyti, pervesdama skolininko pinigų sumas, išskyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Nurodytoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pažymėjo, kad nuteistiems asmenims jų artimųjų pervedamos piniginės lėšos nepriskiriamos tokioms išmokoms, iš kurių išieškojimas nėra galimas.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad Kybartų PN pažeidė į CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išieškojimą į pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Lukiškių TI-K sąskaitoje, nukreipė antstoliai, kurių priimtų patvarkymų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl šiuo aspektu nėra nustatyti būtent Lukiškių TI-K, kurie nagrinėjamoje byloje yra atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, neteisėti veiksmai.

29. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą ir nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti nepagrįstais ir (ar) neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmus pagal pateiktus antstolių patvarkymus areštuojant pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Lukiškių TI-K sąskaitoje.

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

31. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ištyrusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su minėto teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti kitus pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės nenurodė byloje esančius duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių argumentų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su netinkamos kokybės maistu, netinkamu pareiškėjo skundų išnagrinėjimu ir reikalavimu atsisakyti skundo, iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės aktų normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendime išdėstė pareiškėjo skundo šioje dalyje nepagrįstumą pagrindžiančius motyvus. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pritaria, kad minėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos.

32. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė