de78b1f6-b39f-4e86-bacc-a84a36ddfa71 · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-59-908/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02934-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK KPV) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimo, kuriuo A.

V. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalį nutraukta, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių. Teismas n u s t a t ė : I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 1. A. V. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 2 dalyje, o bÅ«tent, 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 10.36 val., Vilniuje, Fizikų g. 18, vairuodamas automobilį Audi Q8, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo eismo įvykyje, kai eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, iš kurio pasitraukė pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 222 punkto reikalavimus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimu A. V. pradėtÄ administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukė, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių. II. Apeliacinio skundo praÅ¡ymai ir argumentai 3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimÄ , priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, t. y. paskirti A.

V. ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytÄ nuobaudÄ â€“ 1 300 Eur baudÄ . 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. V. dalyvavo eismo įvykyje, t. y. jis privačioje teritorijoje, transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telėje, vairuodamas transporto priemonę Audi Q8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino minėtÄ automobilį ir automatinius vartus. Å is įvykis atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo įstatymas) 2 straipsnio 14 dalyje nustatytÄ eismo įvykio sÄ vokÄ .

A. V. iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ir apie įvykį nepranešė nukentėjusiajam ar policijai. 3.2. Skunde pažymima tai, jog administracinei atsakomybei pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį taikyti nėra bÅ«tina nustatyti, dėl kieno kaltės ar kitokio KET pažeidimo kilo pats eismo įvykis, kurį pripažįstant, neturi reikÅ¡mės jo kilimo priežastys, t. y. jis gali kilti ir nepažeidžiant KET, pavyzdžiui, dėl nuo asmens valios nepriklausančių aplinkybių – automobilio gedimo. Atsakomybę už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos užtraukia ne eismo įvykį sukėlęs KET pažeidimas, o KET nuostatoms prieÅ¡taraujantis pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo asmuo susijęs, vietos (kasacinė nutaris administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-648/2020).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. V. yra linkęs sistemingai pažeidinėti KET reikalavimus: Administracinių nusižengimų registro duomenimis A. V. už KET pažeidimus baustas trylika kartų.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo ir kitų praÅ¡ymų negauta. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkintinas. Dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.

5. Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas transporto priemonės vairuotojas, pasitraukęs iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, kai padaryta žala virÅ¡ija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija). Sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, bÅ«tina nustatyti, ar jis atitinka Saugaus eismo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodytas sÄ lygas:

1) įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje;

2) judant transporto priemonei;

3) dėl to žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

6. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamas įvykis įvyko vieÅ¡oje vietoje, t. y. daugiabučio pastato, esančio Vilniuje, Fizikų g., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje – pastato kiemelyje. A. V. vairuojamas automobilis, susidÅ«rimo su vartais metu, judėjo atbuline eiga. Byloje nustatyta, kad dėl A. V. vairuojamo automobilio susidÅ«rimo su automobilių stovėjimo aikÅ¡telės vartais buvo padaryta 1 305 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 7). Ä®vertinus Å¡ias byloje nustatytas aplinkybes, įvykis, kurio metu A. V. vieÅ¡oje vietoje, vairuodamas transporto priemonę, susidÅ«rė su automobilių stovėjimo aikÅ¡telės pakeliamais/nuleidžiamais vartais, atitinka Saugaus eismo įstatyme nustatytÄ eismo įvykio sÄ vokÄ .

7. Pagal Saugaus eismo įstatymo 30 straipsnio nustatytus reikalavimus, įvykus eismo įvykiui, eismo dalyvis, susiję su eismo įvykiu:

1) nedelsdamas sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietÄ KET nustatyta tvarka;

2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus;

3) imtis visų reikiamų priemonių, kad bÅ«tų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iÅ¡kviesti medicinos pagalbÄ ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai;

4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. AnalogiÅ¡kos eismo dalyvio pareigos nurodomos ir KET XXIX skyriuje: įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietÄ Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (KET 219.1 punktas); pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietÄ kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (KET 219.2 punktas); su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iÅ¡kart po eismo įvykio privalo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (KET 221 punktas).

8. Pažymėtina, kad tiek pagal Saugaus eismo įstatymo nuostatas, tiek pagal KET, eismo dalyvio, susijusio su eismo įvykiu, pareiga yra pasilikti eismo įvykio vietoje. KET numatytos tik kelios Å¡ios pareigos iÅ¡imtys, t. y. kai policija leido palikti eismo įvykio vietÄ arba kai turi bÅ«ti suteikta pirmoji pagalba eismo dalyviui ar kitam nukentėjusiam asmeniui (KET 219.4 punktas). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pagrindo A. V. pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, vadovaujantis Å¡io punkto nuostatomis, nebuvo todėl nagrinėjamu atveju, A. V., bÅ«damas su eismo įvykiu susijęs asmuo, privalėjo vadovautis KET 222 punktu, kuris nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

9. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. V. ėmėsi veiksmų, siekdamas praneÅ¡ti apie įvykį ir padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiems asmenims ar policijai. Pirmosios instancijos teisminio bylos nagrinėjimo metu A. V. nurodė, kad apžiÅ«rėjo automobilių stovėjimo aikÅ¡telę ieÅ¡kodamas informacinio telefono numerio, galvojo, kad pasiskambins dėl padarytos žalos, numerio nerado, be to, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, pasižiÅ«rėjo, kad vartuose įlenkimų, įbrėžimų nebuvo, nuostolis nepadarytas, nematė žalos todėl nieko nekvietė, iÅ¡važiavo.

Å ias aplinkybes paneigia kita byloje esanti medžiaga. Liudytoja A. Å . teismo posėdžio metu parodė, kad iÅ¡lipęs vairuotojas pasižiÅ«rėjo ir paliko nukritusiÄ vartų dalį. Tai patvirtina ir byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose matyti, kad įvykus susidÅ«rimui A. V. pavažiuoja automobiliu į priekį, netrukus iÅ¡važiuoja iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, praleidžia į aikÅ¡telę „Škoda“ modelio automobilį, paskui kurį vėl į aikÅ¡telę įvažiavęs, iÅ¡lipa ir perduoda kažkÄ â€žÅ koda“ automobilio vairuotojui.

Po Å¡ių veiksmų A. V. pakelia nuo žemės nukritusiÄ vartų dalį ir jÄ atrėmęs į pastatÄ iÅ¡važiuoja iÅ¡ įvykio vietos (t. 1, b. l. 36). Minėti įrodymai patvirtina, kad A. V., po eismo įvykio pabendravęs su „Škoda“ automobilio vairuotoju ir patraukęs nukritusiÄ vartų dalį, nesirÅ«pino praneÅ¡ti apie eismo įvykį, kaip kad nurodė teismo posėdžio metu, o netrukus pasiÅ¡alino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtuose vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, jog A.

V., prieÅ¡ įlipdamas į automobilį, prasilenkia su galimai to namo gyventojais, kurie išėjo į laukÄ pro tos pačios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės vartus, tačiau jų nepasiteirauja dėl asmens, kuriam galėtų praneÅ¡ti apie įvykį. Vaizdo įrašė matyti ir tai, kad tie patys asmenys mobiliuoju telefonu ima fiksuoti matomus vartų pažeidimus. Teismo posėdžio metu apklaustas V. I. pažymėjo, kad įmonė, administruojanti pastatÄ , apie eismo įvykį gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ pastato bendraturčių, todėl kreipėsi į policijÄ .

Duomenų, kad A. V. bÅ«tų kreipęsis į policijÄ dėl jo sukelto įvykio, byloje nėra. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesiekė praneÅ¡ti apie eismo įvykio metu kilusiÄ Å¾alÄ , todėl KET 222 punkto sÄ lygos nebuvo įvykdytos.

10. ApibÅ«dinant ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo subjektyviuosius požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu, ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad pajuto vartų smÅ«gį į automobilio stogÄ . Kaip jau aptarta, vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, kaip A. V. pakelia nulūžusiÄ vartų dalį ir atremia jÄ Ä¯ pastatÄ , taigi padaryta žala Å¡iuo atveju akivaizdi ir be jokios abejonės buvo suprantama A.

V.. Atsižvelgtina ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį po eismo įvykio – patraukė nuo pravažiavimo vartų dalį, nesikreipė į Å¡alia esančius asmenis, išėjusius iÅ¡ namo, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti žalÄ patyrusio asmens duomenis, iÅ¡ įvykio vietos netrukus pasiÅ¡alino. Kartu pažymėtina, kad KET 5 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti KET ir jų laikytis, o ANK 2 straipsnio 2 dalyje – kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia, todėl A.

V. iÅ¡sakyti teiginiai, kaip jis vertino eismo įvykio situacijÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad A. V., aiÅ¡kiai suprasdamas, jog eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, metu buvo padaryta žala, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ eismo įvykio vietos nepranešęs nukentėjusiems asmenims ar policijai, nors tokiÄ pareigÄ turėdamas, tačiau jÄ ignoruodamas veikė ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais nurodoma, kad kaltinant asmenį pasiÅ¡alinimu iÅ¡ eismo įvykio vietos, administracinio nusižengimo protokole turėjo bÅ«ti nurodyta, koks bÅ«tent eismo įvykis įvyko ir dėl ko (kokių KET pažeidimų) įvyko, bei pažymima, kad A. V. nėra kaltinamas sukėlęs eismo įvykį, su jais nesutinka. Apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , kurioje aiÅ¡kinant ANK 426 straipsnio 1 dalį (kuri nuo ANK 426 straipsnio 2 dalies skiriasi tik padarytos žalos dydžiu) pažymėta, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį taikyti nėra bÅ«tina nustatyti, dėl kieno kaltės ar kokio KET pažeidimo kilo pats eismo įvykis.

Pripažįstant įvykį eismo įvykiu, neturi reikÅ¡mės jo kilimo priežastys, jis gali kilti ir nepažeidžiant KET, pavyzdžiui, dėl nuo asmens valios nepriklausančių aplinkybių – automobilio gedimo; svarbu, kad įvykis atitiktų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytas sÄ lygas. Atsakomybę už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos užtraukia ne eismo įvykį sukėlęs KET pažeidimas, o KET nuostatoms prieÅ¡taraujantis pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo asmuo susijęs, vietos (Lietuvos Aukščiausijo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-648/2020).

Visa tai nagrinėjamoje byloje ir buvo nustatyta, t. y. kad A. V. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus.

12. Įvertinus remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytas aplinkybes konstatuotina tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti A. V. veiksmai atitinka visus ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 10.36 val., Vilniuje, Fizikų g. 18, vairuodamas automobilį Audi Q8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo eismo įvykyje, kai eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, iš kurio pasitraukė pažeidęs Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus.

Atsižvelgus į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimas panaikinamas ir priimamas naujas nutarimas – A. V. pripažįstamas kaltu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir jam paskiriama administracinė nuobauda (bauda). Dėl administracinės nuobaudos skyrimo 13. Skiriant A. V. administracinę nuobaudÄ už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ atsižvelgiama į administracinio nusižengimo pobÅ«dį (A. V., aiÅ¡kiai matydamas eismo įvykiu, su kuriuo susijęs, sukeltÄ Å¾alÄ , tačiau ignoruodamas savo pareigÄ praneÅ¡ti apie eismo įvykį, iÅ¡ jo vietos pasiÅ¡alino be jokios pateisinamos priežasties), jo pavojingumÄ (buvo apsunkintos nukentėjusių asmenų galimybės surasti su eismo įvykiu susijusius asmenis, eismo įvykiu sukelta turtinė žala), į kaltės formÄ ir rūšį (administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia), tai, kad nėra nustatyta A.

V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, A. V. asmenybę (anksčiau baustas už KET pažeidimus 13 kartų). Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje padaryta pažeidimÄ numatoma nuo 1100 Eur iki 2000 Eur bauda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, jog eismo įvykis susijęs tik su turtinės žalos padarymu, nagrinėjamu atveju A. V. gali bÅ«ti paskirta mažesnė bauda (1300 Eur) nei ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas baudos vidurkis (1550 Eur).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimÄ , kuriuo A. V. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukta, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių, ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje.

A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 300 (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų) Eur baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti A. V., kad: bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ :

LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB bankas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB Medicinos bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB Å iaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB Citadele banke; mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001; nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis); vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėja Eglė Gruodienė