de745a3c-e9bb-4b44-b9ef-1df7b5cb1874 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3739-821/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01608-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 12 d.VilniusVilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismasnustatė:PareiÅ¡kėjas kreipėsi j teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau - ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 10 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde ir jo papildyme (b. 1. 1-2, 9) nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016-07-15 iki 2016-11-18 buvo laikomas nežmoniÅ¡komis ir žiauriomis kalinimo sÄ lygomis.

Nurodytu laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, dalį ploto užėmė sanitarinis mazgas. Tualetas nebuvo atskirtas nuo kameros, iÅ¡ jo nuolat sklisdavo nemalonÅ«s kvapai. Kamerų langai maži, neÅ¡varÅ«s, neveikė ventiliacija, trÅ«ko oro, nebuvo užtikrintas apÅ¡vietimas. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo pažemintas orumas, patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , o dėl netinkamo apÅ¡vietimo pablogėjo regėjimas.Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimu (b. 1. 21-29) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kėju.Nurodė, kad 2010 m. gegužės 11 d.

Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė priežastis, dėl kurių kameros gali bÅ«ti perpildytos.PaaiÅ¡kino, kad už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji.

Jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras). LukiÅ¡kių TI-K sudaro paslaugų teikimo sutartis su bendrovėmis, vykdančiomis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , todėl remontÄ tenka daryti iÅ¡ naujo.

Kameros vėdinamos natÅ«raliai pro langÄ .Kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Kameros vėdinamos per langus. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus.Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiÅ¡kėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ laikytinas nepagrįstu, siekiant nesÄ Å¾iningai pasipelnyti valstybės sÄ skaita.

Atsakovės atstovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 3,66 EUR iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.Teismaskonstatuoja:Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2016-07-15 iki 2016-11 -18 (toliau - ir ginčo laikotarpis).IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos (b. 1. 21-22, 32-35) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2016-07-15 - 2017-07-17 buvo laikomas kameroje Nr. 171, kurios plotas 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2016- 07-18 iÅ¡vyko į Alytaus apskrities areÅ¡tinę.2016-07-21 atvyko iÅ¡ Alytaus apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 121, jos plotas 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2017-07-22 perkeltas į kamerÄ Nr. 135, kurios plotas 8,02 kv. m. (2 asmenys kameroje).

Toje pačioje kameroje laikytas iki 2016-07-27 (2 asmenys kameroje). 2016-07-28 iÅ¡vyko į Alytaus apskrities areÅ¡tinę.2016-08-01 atvyko iÅ¡ Alytaus apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108, kurios plotas 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2016-08-02 perkeltas į kamerÄ Nr. 323, jos plotas 7,75 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje pareiÅ¡kėjas laikytas iki 2016-10-10 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 2). 2016-10-11 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.2016-10-12 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 122, jos plotas 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2016-10-13 perkeltas į kamerÄ Nr. 318, jos plotas 7,81 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2016-10-14 perkeltas į kamerÄ Nr. 319, kurios plotas 7,78 kv. m. (1 asmuo kameroje).

Kameroje Nr. 319 pareiÅ¡kėjas laikytas iki 2016-11-07. 2016-11-08 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.2016-11-10 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 124, jos plotas 7,31 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2016-11-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 321, kurios plotas 7,70 kv. m. (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2016-11-17. 2016-11-18 iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas - esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Lietuvos vyliausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) ne kartÄ rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858- 1222/2013).Nuo 2010 m. gegužės 14 d.

įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau - ir {sakymas) 1.3.1 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime spręsdamas dėl galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, tarp jų ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ič prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).Vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatant, kiek laiko pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normÄ , vertinamas ir kameros plotas, tenkantis sanitariniam mazgui.

Atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad sanitarinio mazgo plotas apie 0,56 kv. m. (b. 1. 11).IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikytas 116 dienų. Ä®vertinus LukiÅ¡kių TI-K nurodytus kamerų plotus ir iÅ¡ jo atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (apie 0,56 kv. m.), pripažintina, kad minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui buvo nežymiai pažeista vienÄ dienÄ (2016-08-01, kai kameroje Nr. 108 buvo laikyti 2 asmenys), kai pareiÅ¡kėjui teko 3,41 kv. m. kameros ploto.Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sÄ lygų aspektais - kameros oro temperatÅ«ra, vėdinimu, apÅ¡vietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt.

Šiuos klausimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - ir HN 134:2015).Pareiškėjas teigia, kad kamerų langai maži, nešvarūs, neveikė ventiliacija, trūko oro, nebuvo užtikrintas apšvietimas.HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė nei 200 lx.

NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento verčių minėta higienos norma nereglamentuoja. Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė - nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu - 0,15-0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu - 0,05-0,15 m/s (HN 135:2015 16 punktas). Laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 135:2015 17 punktas). Laisvės atėmimo vietų įstaigų patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi.Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus LukiÅ¡kių TI-K (pareiÅ¡kėjo buvimo ar jam artimais laikotarpiais), nustatė, kad kameros pritaikytos natÅ«raliam vėdinimui per langÄ , temperatÅ«ros ir santykinės oro drėgmės rodikliai atitiko higienos normų reikalavimus (b. 1. 45- 48, 56-57, 68-69, 74, 86).

Kamerose buvo Å¡varu, kenkėjų požymių nenustatyta (b. 1. 52-53, 71-72, 89-90). 2016 m. kovo 18 d. ir 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo aktuose nurodyta, kad minėtu laikotarpiu kamerose Nr. 124 ir 122 dirbtinė apÅ¡vieta buvo mažesnė nei 200 lx (b. 1. 52-53, 64-66). Å ie pažeidimai buvo nedelsiant paÅ¡alinti (b. 1. 54, 67, 82-85). Kamerose Nr. 323 patikrinimo metu buvo nustatyta pelėsio požymių (b. 1. 77-78). Šį pažeidimÄ LukiÅ¡kių TI-K taip pat paÅ¡alino (b. 1. 63, 81-82). PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymais ir skundais nesikreipė, higienos normų neatitikčių Å¡alinti neprašė (b. 1. 37).

Byloje nėra jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti kitus pareiškėjo skunde nurodytus higienos reikalavimų pažeidimus.Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K tualetas nebuvo atskirtas nuo kameros, iš jo nuolat sklisdavo nemalonūs kvapai.Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau - Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5. punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.Atsakovės atstovas paaiškino, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Teismas su atsakovės atstovo nurodytais argumentais nesutinka.

Teismo vertinimu, tualetas turi bÅ«ti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis) besinaudodamas tualetu nebÅ«tų matomas kitų asmenų. Tualeto atskyrimas taip pat leistų iÅ¡vengti nemalonių kvapų kameroje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad dalinis tualeto atskyrimas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ , žemino orumÄ , neabejotinai kėlė diskomfortÄ ir kitus neigiamus potyrius. Pažymėtina, jog pagal Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ .

Tik iÅ¡ dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (žr., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09;m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ 81, 82, 90 punktus, pareiÅ¡kimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13).Byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikytas pareiÅ¡kėjas buvo įrengtos užuolaidos arba sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas kitu bÅ«du, todėl pripažintina, kad į kamerÄ Ä¯Ä—ję pareigÅ«nai ar pažvelgę pro duryse esantį stebėjimo langelį galėjo pareiÅ¡kėjÄ pastebėti besinaudojant tualetu ir taip pažeisti jo privatumÄ .Tai, kad nuteistajam (suimtajam) turi bÅ«ti užtikrintas privatumas ne tik nuo kameroje esančių asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų, pripažįstama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016,2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016,m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016, 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-511-662/2017 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis tualetu.Grįsdamas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjas teigė, kad dėl netinkamo apÅ¡vietimo pablogėjo jo regėjimas. Ä® bylÄ pateiktoje pažymoje apie pareiÅ¡kėjo sveikatÄ nurodyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu į gydytojus dėl pablogėjusio regėjimo nesikreipė (b. 1. 20).CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei j°s nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Al46-1240/2011,2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Al56-143/2012 ir kt.).Vertinant pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, vienÄ dienÄ buvo nežymiai pažeista minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniu, nustatyti keli higienos normų pažeidimai, kuriuos LukiÅ¡kių TI-K nedelsdamas paÅ¡alino.

Teismo vertinimu, privatumo neužtikrinimas ir iÅ¡ atviro sanitarinio mazgo nuolat sklindantys nemalonÅ«s kvapai yra pakankami, kad sukeltų diskomfortÄ , nepatogumų, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad priimtinų sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir orumo pažeminimÄ , o tai sudaro pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K trukmę, pažeidimų pobÅ«dį ir mastÄ , taip pat atsižvelgęs į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 10 000 EUR suma per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Atsižvelgdamas į laikymÄ nepriimtinomis sÄ lygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma bÅ«tų 50 EUR.Atsakovės atstovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 3,66 EUR (b. 1.

29) dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidų. PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad vykdydamas teismo nutartį LukiÅ¡kių TI-K buvo įpareigotas pateikti su ginču susijusiÄ medžiagÄ dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, kuriÄ sudaro 21 A4 formato lapas. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau - ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 ,JDėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, už vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimÄ nustatytinas 0,06 EUR (0,22 Lt).

LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 3,66 EUR (61 x 0,06).Teismo vertinimu, atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme.Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovės atstovo praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu,nusprendžia:PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V.

T. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 50 EUR (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. %Iveta PelienėTeisėja