Legislator Case Law & Legislation
2023-11-22 Nr. AB-20563-3-63-3-01871-2023-9 AI generated

2023-11-22 Nr. AB-20563-3-63-3-01871-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2023-11-22 Nr. AB-20563-3-63-3-01871-2023-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos prašymą išduoti leidimą įeiti į fizinio asmens patalpas.

Legislator headnote

AI generated

2023-11-22 Nr. AB-20563-3-63-3-01871-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose 2023 m. rugsėjo 18 d. gautas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) prašymas išduoti leidimą patekti į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamoji patalpa), atlikti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų laikymosi patikrinimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-637-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01871-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos prašymą išduoti leidimą įeiti į fizinio asmens patalpas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose 2023 m. rugsėjo 18 d. gautas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) prašymas išduoti leidimą patekti į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamoji patalpa), atlikti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų laikymosi patikrinimą.

Prašymas pateiktas, vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 21 straipsnio 4 dalimi, iš esmės grindžiamas 2023 m. rugpjūčio 19 d. daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ir DNDB) „Šilas“ pirmininkės prašymu, kuriame nurodyta apie iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), sklindantį nemalonų kvapą, galbūt dėl laikomų gyvūnų ir kaupiamų atliekų (gaišenų). Administracija taip pat nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas persiuntė E. V. skundą dėl nuolatinės smarvės, sklindančios iš minėto buto, galbūt kaupiamų bute atliekų (gaišenų) ir įvairių gyvių veisimosi gretimuose butuose.

Prašyme nurodoma, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d., 2023 m. rugpjūčio 27 d., 2023 m. rugsėjo 10 d. nuvykus minėtu adresu, buto durų niekas neatidarė, o bute gyvenantis asmuo A. P. į telefoninius skambučius neatsakė.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, vadovaudamiesi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, Administracijos prašymo išduoti leidimą patekti į patalpas (duomenys neskelbtini), netenkino.

Teismas nurodė, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo ir savivaldybių administracijos, o šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodyta, kad šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnai turi teisę teisės aktuose nustatyta tvarka taikyti administracines nuobaudas, administracinio poveikio priemones ir priimti administracinius sprendimus. Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnai turi teisę patekti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ar įrodymus, su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, jeigu gyvūnų laikytojas, savininkas trukdo ar vengia, kad jo veikla būtų tikrinama, ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimus. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, apygardos administraciniam teismui gali būti teikiamas prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus.

Teismas konstatavo, kad pagal minėtų teisės normų turinį Įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnai (nagrinėjamu atveju – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija) teisę kreiptis į administracinį teismą ir prašyti leisti patekti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, turi išimtinai Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu tikslu ir esant šiame punkte nustatytoms sąlygoms, o būtent – siekiant atlikti patikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją bei įrodymus tuo atveju, jeigu yra pagrindo manyti, kad gyvūnų laikytojas, savininkas pažeidžia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimus ir trukdo tikrinimui ar jo vengia. Nors leidimą patekti į gyvenamąją patalpą prašoma išduoti, siekiant atlikti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų laikymosi patikrinimą, iš prašymo turinio matyti, jog ginčo bute gyvenančio asmens A. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nėra pradėta, kartu su prašymu nėra pateikti duomenys apie pavedimą atlikti patikrinimą Administracijoje gautų skundų pagrindu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas priėjo prie išvados, kad nėra Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo išduoti leidimą patekti į gyvenamąją patalpą, todėl prašymo netenkino.

III. Pareiškėjas Administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, leidžiant patekti į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos rajono meras gavo DNSB „Šilas“ pirmininkės prašymą, kuriame nurodoma, jog iš ginčo buto sklinda baisi smarvė, galbūt dėl laikomų gyvūnų ir kaupiamų atliekų (gaišenų). 2023 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas persiuntė E. V. skundą dėl nuolatinės smarvės, sklindančios iš gyvenamosios patalpos, galbūt kaupiamų bute atliekų (gaišenų) ir įvairių gyvių veisimosi gretimuose butuose. Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai 2023 m. rugpjūčio 24 d., 2023 m. rugpjūčio 27 d., 2023 m. rugsėjo 10 d. vyko minėtu adresu atlikti patikrinimo, tačiau buto durų niekas neatidarė, į telefoninius skambučius A. P. neatsiliepė, laikomų gyvūnų nebuvo galimybės patikrinti. Bute gyvenanti gyvūnų laikytoja trukdė ir vengė, kad jos veikla būtų tikrinama, ir buvo pagrindas manyti, jog ji pažeidžia Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimus. Teismas buvo informuotas, kad A. P. atžvilgiu nėra pradėta jokia administracinė teisena, nes nepatekus į patalpas nebuvo galimybės nustatyti, kokius įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimus A. P. pažeidžia.

Pareiškėjas pažymi, kad į teismą su analogišku prašymu buvo kreiptasi ir 2023 m. vasario 23 d. Buvo pradėta administracinė byla Nr. I-4335-583/2023, teisminio proceso Nr. 3-63-3-00217-2023-2. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi buvo priėmęs nutartį Administracijos prašymo išduoti leidimą patekti į minėtas patalpas netenkinti. Teismas priimdamas nutartį konstatavo, kad prašomas išduoti leidimas patekti į patalpas, kai dėl to paties fakto tyrimo yra pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, negali būti išduotas, nes procesiniai veiksmai turi būti atliekami pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas. Minėta nutartis atskiruoju skundu skundžiama nebuvo, todėl A. P. atžvilgiu nepradėjus administracinio nusižengimo teisenos į teismą buvo kreipiamasi su pakartotiniu prašymu ir remiamasi viešosios teisės reguliuojančių teisinių santykių taikymu, minėto prašymo apimtimi, tačiau teismas skundžiama nutartimi prašymo netenkino argumentais, kurie yra visiškai priešingi to paties teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties konstatuojamojoje dalyje nurodytiems. Pirmu atveju prašymas netenkintas, nes pradėta administracinio nusižengimo teisena, antruoju, kad nepradėta administracinio nusižengimo teisena.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo motyvais, kad nebuvo pateikti duomenys apie pavedimą atlikti patikrinimą, nes Administracijos vadovui buvo žinoma apie gautus skundus ir esamą padėtį, todėl jis pats pateikė prašymą teismui, patvirtintą savo parašu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi netenkintas Administracijos prašymas išduoti leidimą patekti į patalpas (duomenys neskelbtini), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priėjo prie išvados, kad nėra Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo išduoti leidimą patekti į gyvenamąją patalpą, todėl prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad, nors leidimą patekti į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), prašoma išduoti, siekiant atlikti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų laikymosi patikrinimą, iš prašymo turinio matyti, jog ginčo bute gyvenančio asmens A. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nėra pradėta, kartu su prašymu nėra pateikti duomenys apie pavedimą atlikti patikrinimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad ginčo bute gyvenanti gyvūnų laikytoja trukdė ir vengė, kad jos veikla būtų tikrinama, ir buvo pagrindas manyti, jog ji pažeidžia Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju į teismą buvo kreiptasi su pakartotiniu prašymu ir remiamasi viešosios teisės reguliuojančių teisinių santykių taikymu, tačiau teismas skundžiama nutartimi prašymo netenkino argumentais, kurie yra visiškai priešingi to paties teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties konstatuojamojoje dalyje nurodytiems. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo motyvais, kad nebuvo pateikti duomenys apie pavedimą atlikti patikrinimą, nes Administracijos vadovui buvo žinoma apie gautus skundus ir esamą padėtį, todėl jis pats pateikė prašymą teismui, patvirtintą savo parašu.

Pareiškėjo prašymas išduoti leidimą patekti į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), atlikti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų laikymosi patikrinimą, pateiktas vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktu.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 21 straipsnio, reglamentuojančio šio įstatymo vykdymo priežiūrą ir atsakomybę už jo pažeidimus, 3 dalies 2 punktas nustato, kad šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnai turi teisę patekti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ar įrodymus, su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, jeigu gyvūnų laikytojas, savininkas trukdo ar vengia, kad jo veikla būtų tikrinama, ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimus. Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas apygardos administraciniam teismui.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžiama, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą leidimą administracinis teismas gali išduoti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo vykdymą kontroliuojančioms institucijoms: 1) jeigu gyvūnų laikytojas, savininkas trukdo ar vengia, kad jo veikla būtų tikrinama, ir 2) yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimus.

Tikrinamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos prašymą išduoti leidimą patekti į gyvenamąją patalpą ir prie jo pridėtus dokumentus, sprendžia, kad šio įstatymo vykdymą kontroliuojančios institucijos prašymas neatitinka Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytų reikalavimų: prie prašymo nėra pridėta rašytinių duomenų, jog ginčo bute gyvenanti gyvūnų laikytoja, savininkė trukdė ar vengė, kad jos veikla būtų tikrinama, t. y. nebuvo galimybių patikrinti gyvūnų laikytojos veiklą kitais būdais, negu išduodant teismo leidimą patekti į gyvenamąją patalpą. Administracija prašyme tik nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d., 2023 m. rugpjūčio 27 d., 2023 m. rugsėjo 10 d. nuvykus gyvenamosios patalpos adresu buto durų niekas neatidarė, o bute gyvenantis asmuo į telefoninius skambučius neatsakė, tačiau nepateikė šių aplinkybių patvirtinančių įrodymų.

Pirmosios instancijos teismas nors ir nevisiškai tinkamai motyvavo nutartį, tačiau iš esmės padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti Administracijos prašymą dėl teismo leidimo išdavimo patekti į patalpas (duomenys neskelbtini). Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius