Appeal dismissed; appellate court upheld lower court's finding that the trial judge correctly evaluated evidence regarding the loan contract.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court dismissed the appellant's appeal, upholding the first-instance judgment that the loan contract was validly concluded with the third party. The appellant argued the money was actually owed to the defendant, but the court found the trial judge properly evaluated the evidence without procedural errors. Consequently, the appeal was rejected, and the defendant was awarded the appellate court's litigation costs.
Legislator headnote
AI generatedCPK 176, 177, 178, 185, 326 str.; The appellate court may not overturn a first-instance judgment merely because the appellant offers a different interpretation of the evidence, provided the lower court did not violate procedural rules or fail to clarify the case essence.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-87-943/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01397-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.; 3.1.1.2.21. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âVORDANAâ apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âVORDANAâ ieÅ¡kinį atsakovui V.
K. (V. K.) dÄl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, I. Å . ir notarÄ D. B.. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ uždaroji akcinÄ bendrovÄ (toliau â UAB) âVORDANAâ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡Ä pripažinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. 63 716,40 Eur skolÄ , 50 190,53 Eur palÅ«kanas, 5 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad 2010 m. birželio 11 d. su treÄiuoju asmeniu I. Å . sudarÄ paskolos sutartį Nr. VB7-5128, pagal kuriÄ ieÅ¡kovÄ Ä¯sipareigojo paskolinti I. Å . 220 000 Lt (63 716,40 Eur). Nors paskolos sutartis buvo sudaryta su I. Å ., taÄiau realiai pinigai buvo skolinami atsakovui V. K.. IeÅ¡kovÄ pažymÄjo, kad siekiant patogiau ir ekonomiÅ¡kiau sudaryti paskolos sandorį, buvo nusprÄsta sutartį sudaryti I. Å . vardu, kuri turÄjo 2006 m. spalio 30 d. jai iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ veikti atsakovo vardu. Tuo metu, kai buvo pasiraÅ¡yta paskolos sutartis, buvo sudarytas ir hipotekos sandoris (suraÅ¡ytas sutartinÄs hipotekos lakÅ¡tas), kuriuo už prievolÄ pagal 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartį buvo įkeistas atsakovui V. K. nuosavybÄs teise priklausantis nekilnojamasis turtas.
3. IeÅ¡kovÄ paaiÅ¡kino, kad paskolinti pinigai buvo skirti sutvarkyti atsakovui V. K. priklausantį turtÄ , nes jo iÅ¡ valstybÄs įsigytas žemÄs sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo mažesnis â sudarÄ tik 0,25 ha. Atsakovas susitarÄ su kaimynu N. P., jog kartu (kaip buvÄ pastatų bendraturÄiai), privatizuos papildomÄ Å¾emÄs plotÄ , taÄiau kaimynas jį apgavo, todÄl vÄliau buvo kreiptasi į teismÄ ir Vilniaus miesto 4-ojo apylinkÄs teismo 2006 m. gegužÄs 4 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-66-190/2006 bei Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2A-3°-158/2008 buvo pripažinta atsakovo nuosavybÄs teisÄ.
4. IeÅ¡kovas nurodÄ, jog atsakovas, įsigijÄs papildomÄ Å¾emÄs plotÄ , ketino atlikti žemÄs sklypo padalinimÄ , suformuoti atskirÄ Å¾emÄs sklypÄ , kadangi tiek statiniai, tiek ir žemÄs sklypas iÅ¡ pradžių priklausÄ dviem savininkams, ir jį padalinti į kelis mažesnius sklypus, o vÄliau naujai suformuotus sklypus (visus arba dalį) parduoti. Kadangi atsakovas yra garbingo amžiaus, neturintis specialių Å¡ių veiksmų atlikimui reikiamų žinių, jis įgaliojo visus su Å¡iais reikalais susijusius veiksmus atlikti savo sÅ«nų I.
K. (I. K.), kuriam 2005 m. vasario 1 d. buvo iÅ¡duotas įgaliojimas, patvirtintas Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarÄs D. M., bei I. Å ., kuriai buvo iÅ¡duotas 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimas, patvirtintas Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarÄs G. Å .. Atsakovo sÅ«nus I. K. ir I. Å . įgaliojimų iÅ¡davimo metu jau gyveno kartu kaip Å¡eima. NuosavybÄs tvarkymo procesui reikÄjo didelių iÅ¡laidų, o pats atsakovas neturÄjo pakankamai lÄšų. Atsakovo sÅ«nus I. K. buvo UAB âVORDANAâ vieno iÅ¡ akcininkų ir direktoriaus Anupro MiÅ¡eikio pažįstamas.
DÄl Å¡ios priežasties, iÅ¡kilus finansavimo klausimui, buvo kreiptasi į UAB âVORDANAâ dÄl paskolos. IeÅ¡kovei buvo nurodyta, kad pagerinus žemÄs sklypÄ (padidinus plotÄ , atsidalinus ir padalinus į mažesnius sklypus), jie (visi ar dalis) bus parduoti, dÄl ko bus galimybÄ grÄ Å¾inti paskolintÄ pinigų sumÄ bei sumokÄti sutartas palÅ«kanas.
5. IeÅ¡kovÄs žiniomis, atsakovui priklausanÄiame žemÄs sklype buvo atlikti visi pagerinimo darbai, iÅ¡ valstybÄs iÅ¡pirktas papildomas žemÄs sklypas, parengta naudojimosi tvarka ir padalinti sklypai (darbai užbaigti 2016 metais). Nors paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo 2012 m. birželio 11 d., taÄiau ieÅ¡kovÄ, žinodama faktinÄ situacijÄ , susijusiÄ su žemÄs sklypu, paskolos grÄ Å¾inimo nereikalavo, kol nebuvo baigti žemÄs sklypų padalinimo darbai. IeÅ¡kovei pareikalavus grÄ Å¾inti paskolÄ , atsakovas kreipÄsi į teismÄ dÄl 2010 m. birželio 10 d. ir 2010 m. birželio 21 d. sutartinÄs hipotekos sandorių, kuriais buvo įkeistas atsakovui priklausantis turtas, pripažinimo negaliojanÄiais, kadangi I.
Å . virÅ¡ijo jai įgaliojimu suteiktas teises. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkriÄio 23 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. e2-1847-852/2017 atsakovo ieÅ¡kinys dÄl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojanÄiu buvo patenkintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkriÄio 20 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2A-608-302/2018 minÄtas apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
6. Atsakovas V. K. pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir jame nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad I. Å . prievolÄ UAB âVORDANAâ buvo užtikrinta sutartine hipoteka. SutartinÄs hipotekos sandoris buvo sudarytas 2010 m. birželio 11 d., kuriuo be V. K. žinios ir sutikimo buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, nuosavybÄs teise priklausantis V. K., kuris pripažintas negaliojanÄiu. Tiek ieÅ¡kovÄs atlikti mokÄjimo pavedimai I. Å ., pagrindžiantys pinigų perdavimo faktÄ paskolos gavÄjui, tiek paskolos gavÄjo I. Å . įsipareigojimas grÄ Å¾inti pinigus, patvirtina notarinÄs formos paskolos sutarties sudarymÄ tarp jos ir ieÅ¡kovÄs, pagal kuriÄ paskolos gavÄjas yra I. Å ., taÄiau neįrodo, jog paskola buvo perduota atsakovui.
7. TreÄiasis asmuo I. Å . atsiliepimo į ieÅ¡kinį teismui nepateikÄ, taÄiau teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog ieÅ¡kinį palaiko. Pinigai buvo skirti atsakovo žemÄs sklypų tvarkymui, todÄl mano, kad nesÄ Å¾ininga, jog paskolÄ grÄ Å¾inti turi ji. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ.
9. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovei pinigus pervedus į treÄiojo asmens I. Å . sÄ skaitÄ , atsakovui neturint jokių galimybių pasinaudoti paskolos dalyku, nÄra pagrindo skolÄ pagal 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartį pripažinti atsakovo skola.
10. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovÄs argumentu, kad paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovo vardu, veikiant treÄiajam asmeniui I. Å . kaip įgaliotinei, nes paskolos sutartis yra realinÄ, ieÅ¡kovÄ, sudarydama paskolos sutartį su treÄiuoju asmeniu I. Å ., pervedÄ Ä¯ jos sÄ skaitÄ pinigus, t. y. pinigai iÅ¡ tikrųjų buvo paskolos gavÄjui perduoti, o taip pat ieÅ¡kovÄ paskolos sutarties turinio neginÄija. Teismas nurodÄ, jog tuo atveju, jei Å¡alys realiai tarÄsi dÄl paskolos atsakovui, siekiant jam naudos, tai treÄiasis asmuo I. Å ., turÄdama įgaliojimÄ , bÅ«tų praÅ¡iusi pinigus pervesti į atsakovo sÄ skaitÄ . Teismo vertinimu, jei ieÅ¡kovÄ paskolino pinigus, pasitikÄdama atsakovo sÅ«naus I. K. ir I. Å . nurodyta informacija dÄl ketinamos gauti naudos iÅ¡ atsakovui priklausanÄio turto, tai nÄra atsakovo tikrieji ketinimai, o paskolos sutarties Å¡alių ketinimai.
11. Teismas liudytojo I. K. parodymus, kad jis davÄ atsakovui iÅ¡ paskolintų pinigų 90 000 litų dalimis, vertino kritiÅ¡kai, nes Å¡ių aplinkybių liudytojas negalÄjo pagrįsti įrodymais, o pats atsakovas Å¡iÄ aplinkybÄ kategoriÅ¡kai neigÄ.
12. Teismas taip pat atsižvelgÄ Ä¯ Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkriÄio 20 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. e2A-608-302/2018 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus. NagrinÄtoje byloje buvo sprendžiama dÄl to, ar I. Å . turi prievolÄ UAB âVORDANAâ, kurios užtikrinimui buvo įkeistas atsakovui V. K. nuosavybÄs teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Teismas sprendÄ, kad apeliacine tvarka nagrinÄtoje civilinÄje byloje Nr. e2A-608-302/2018 įrodinÄjimo dalyku iÅ¡ dalies buvo tarp Å¡alių susiklostÄ prievoliniai santykiai ir konstatuota, kad įkeisdama ieÅ¡kovo (nagrinÄjamoje byloje atsakovo) turtÄ savo asmeninių prievolių užtikrinimui, atsakovÄ I.
Å . virÅ¡ijo jai 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimu suteiktas teises. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas laikÄ, kad esant tam paÄiam veikimo pagal įgaliojimÄ pagrindui, ir teismui kitoje byloje konstatavus, jog pagal paskolos sutartį I. Å . turÄjo prisiÄmusi savo asmenines prievoles, iÅ¡ paskolos sutarties kylanÄios prievolÄs yra asmeninÄs treÄiojo asmens prievolÄs, o ne atsakovo.
13. Aplinkybes, kad atsakovo valdytas žemÄs sklypas buvo padidintas, atidalintas, padalintas ir suformuoti nauji Å¡eÅ¡i žemÄs sklypai, o žemÄs sklypo reikalų tvarkymas užtruko ir pareikalavo iÅ¡laidų, teismas vertino kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas vertinant paskolos teisinius santykius, todÄl jų plaÄiau netyrÄ ir nurodÄ, kad tai galÄtų bÅ«ti kito ginÄo objektu, treÄiajam asmeniui I. Å . įrodinÄjant sukurtÄ atsakovo naudÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 14.
Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovÄ UAB âVORDANAâ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinÄti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Pirmosios instancijos teismas netaikÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 2.132 straipsnio, nors nagrinÄjamu atveju egzistuoja sÄ lygos, kurioms esant galima teigti, jog atsakovÄs atstovÄ I. Å . sudarÄ sandorį kaip atsakovo atstovÄ, o ne asmeniÅ¡kai.
Teismas neargumentavo, kodÄl paskolos sutartis negali bÅ«ti sudaroma per atstovÄ . Teismas nepagrįstai nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ neginÄijo paskolos sutarties turinio, nors ieÅ¡kovÄ bÅ«tent ir reikalavo, jog paskolos sutartis bÅ«tų pripažinta sudaryta per atstovÄ ir skolÄ pripažinti atsakovui. 14.2. Teismas pažeidÄ CK 6.193 straipsnio nuostatas. Teismas privalÄjo aiÅ¡kintis tikruosius Å¡alių ketinimus, nes ieÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄjo, jog paskolos sutartis buvo sudaryta atstovaujamojo (atsakovo) interesais, t. y. sutartis teises ir pareigas sukÄlÄ atsakovui, o ne jo atstovei â treÄiajam asmeniui.
Be to, nesutiktina su teismo iÅ¡vada, kad sutarties tekstas yra aiÅ¡kus. Paskolos sutarties 3 punkte nurodoma âpavedimu sumokÄti Paskolos gavÄjui į I. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiÄ AB SEB banke, banko kodas 70440â, kas yra nelogiÅ¡ka. AiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ neatsietai, o visos sutarties turinio kontekste, atsižvelgiant į paskolos sÄ lygų tarpusavio ryšį, jos sudarymo tikslÄ , esmÄ ir kitas aplinkybes, akivaizdžiai galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys tarÄsi dÄl paskolos sutarties sÄ lygų, kaip geriau jas įforminti.
Visur sutartyje vartojamos sÄ vokos âPaskolos davÄjasâ ir âPaskolos gavÄjasâ, taÄiau bÅ«tent 3 punkte nurodoma, kad pinigai paskolos gavÄjui pervedami į I. Å . sÄ skaitÄ . CK 6.193 straipsnio 4 dalis nagrinÄjamoje byloje taikyta apskritai nepagrįstai, nes nÄ vienos iÅ¡ Å¡alių nebuvo teigiama ir įrodinÄjama, kad sutarties sÄ lygas pasiÅ«lÄ kažkuri Å¡alis, kad sutartis sudaryta prisijungimo bÅ«du. 14.3. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dÄl Å¡ios priežasties priÄmÄ nepagrįstÄ bei neteisÄtÄ sprendimÄ .
Teismas taip pat pažeidÄ Ä¯rodinÄjimo taisykles. Teismo iÅ¡vados dÄl įrodymų vertinimo yra prieÅ¡taringos, nenuoseklios, nelogiÅ¡kos. Pagal teismo sprendime nurodytas įrodinÄtinas aplinkybes, sprÄstina, kad teismas neatskleidÄ bylos esmÄs. Teismas turÄjo įvertinti visas ieÅ¡kovÄs nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovo žemÄs sklypu, įgaliojimų treÄiajam asmeniui ir I. K. (jie tvarkÄ Å¾emÄs iÅ¡pirkimo, dalijimo klausimus) suteikimu. Liudytojas I. K. ir treÄiasis asmuo teisme nurodo, kad dalis pinigų buvo atiduoti atsakovui.
TikÄtina, kad atsakovas dÄl savo amžiaus gali neprisiminti ar kitaip suvokti tam tikrus faktus. 14.4. Atsakovo dalyvavimas ar nedalyvavimas sudarant paskolos sutartį nÄra svarbus, nes treÄiasis asmuo bei atsakovo sÅ«nus I. K. veikÄ pagal įgaliojimus, kurie buvo galiojantys ir neginÄijami. Teismas visas iÅ¡vadas padarÄ, remdamasis tik atsakovo paaiÅ¡kinimais, taÄiau nevertino ieÅ¡kovÄs atstovo Anupro MiÅ¡eikio, liudytojo I. K. bei treÄiojo asmens I. Å . parodymų. 14.5. Teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymo byloje pripažinti bÅ«tinu notarÄs, kuri tvirtino paskolos sutartį, dalyvavimÄ .
NotarÄs paaiÅ¡kinimai bÅ«tų svarbÅ«s nustatinÄjant sandorio Å¡alių tikruosius ketinimus bei aiÅ¡kinant paskolos sutarties turinį, jos sudarymo aplinkybes. Tokiu bÅ«du buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisÄ Ä¯ teisingÄ bylos nagrinÄjimÄ , taip pat civilinio proceso principai â rungimosi, lygiateisiÅ¡kumo. Siekiant paÅ¡alinti šį pažeidimÄ , byla apeliacinÄs instancijos teisme turÄtų bÅ«ti nagrinÄjama žodinio proceso tvarka. 14.6.
TreÄiasis asmuo I. Å . 2019 m. sausio 10 d. teismo posÄdžio metu praÅ¡Ä suteikti galimybÄ pateikti įrodymus, kurie bÅ«tų patvirtinÄ, jog skolinti pinigai buvo panaudoti atsakovo interesams tenkinti, taÄiau teismas praÅ¡ymo netenkino, o teismo sprendime nurodo, kad aplinkybÄs dÄl pinigų panaudojimo yra neįrodytos. Tik po bylos nagrinÄjimo treÄiajam asmeniui buvo sudaryta galimybÄ gauti nurodytus įrodymus â 2009 m. birželio 3 d. valstybinÄs žemÄs pirkimoâpardavimo sutartį, kurioje treÄiasis asmuo veikia kaip atsakovo įgaliotinÄ.
15. Atsakovas V. K. atsiliepime į ieÅ¡kovÄs apeliacinį praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 15.1. Teismas tinkamai iÅ¡tyrÄ ir įvertino visas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, nepažeidÄ Ä¯rodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių. 15.2. Å alis, praÅ¡anti bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka, turi pagrįsti praÅ¡ymÄ , nurodydama iÅ¡imtines aplinkybes. 2018 m. lapkriÄio 12 d. vykusio parengiamojo posÄdžio metu, ieÅ¡kovÄ nepraÅ¡Ä notarÄs D.
B. dalyvavimÄ pripažinti bÅ«tinu, o tokį praÅ¡ymÄ pateikÄ tik 2019 m. sausio 10 d. teismo posÄdžio metu. Taip pat ieÅ¡kovÄ nenurodo, kokias reikÅ¡mingas aplinkybes teismas bÅ«tų galÄjÄs iÅ¡siaiÅ¡kinti, jei bÅ«tų apklausÄs notarÄ, todÄl nÄra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinÄjimo apeliaciniame procese formos taisyklÄs. 15.3. IeÅ¡kovÄs praÅ¡omas pridÄti naujas įrodymas neatitinka sÄ sajumo reikalavimų â 2009 m. birželio 3 d. pirkimo â pardavimo sutartis negali patvirtinti, kad 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartis sudaryta su atsakovu. 15.4.
Bylos grÄ Å¾inimas nagrinÄti pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio priemonÄ, o nagrinÄjamu atveju nebuvo padaryta jokių pažeidimų, nÄra jokių materialiosios ar procesinÄs teisÄs normų taikymo ar aiÅ¡kinimo trÅ«kumų, todÄl ieÅ¡kovÄs reikalavimas grÄ Å¾inti bylÄ nagrinÄti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo yra nepagrįstas ir neteisÄtas. 15.5. CivilinÄje byloje Nr. e2A-608-302/2018 yra nustatyti prejudiciniai faktai, jog 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartis sudaryta su atsakove bei tai, jog teiginiai, kad pinigai skolinti žemÄs sklypo dokumentų rengimui, stokoja logikos, nes tokio dydžio skolos suma svetimo sklypo dokumentų tvarkymui yra neadekvati. 15.6.
NagrinÄjamu atveju teismas konstatavo, kad sÄ lyga dÄl subjekto, kuris turÄjo gauti pinigus, yra aiÅ¡ki. Pagal įstatymÄ paskolos gavÄju laikomas asmuo, kuris gavo paskolos dalykÄ . Fakto, kad 90 000 Lt buvo perduota dalimis atsakovui, negalÄjo pagrįsti liudytojas I. K.. IÅ¡ esmÄs ieÅ¡kovÄ siekia, kad atsakovas atsakytų pagal paskolos sutartį, nes jis turi pakankamai turto. 15.7. AplinkybÄ, kad įrodymai buvo įvertinti nepalankiai ieÅ¡kovei, dar nereiÅ¡kia, kad jie buvo įvertinti netinkamai ar pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.
IeÅ¡kovÄ nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino treÄiojo asmens ir liudytojo parodymų, nes teismas juos vertino kartu su kitais byloje esanÄiais įrodymais. 15.8. IeÅ¡kovÄs vadovo elgesys neatitinka objektyviai rÅ«pestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijaus bei vadovo pareigos veikti sÄ Å¾iningai ir protingai juridinio asmens atžvilgiu, nes atsakovas kreipÄsi į teismÄ atsakovu nurodydamas ne tÄ asmenį, kuris yra paskolos gavÄjas pagal 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartį. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a :
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisÄjų kolegija nei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatÄ, todÄl byla nagrinÄjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
DÄl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 17. Atsakovo sÅ«nui â I. K. 2005 m. vasario 1 d. buvo iÅ¡duotas įgaliojimas, patvirtintas Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarÄs D. M.. TreÄiajam asmeniui I. Å . iÅ¡duotas 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimas, patvirtintas Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarÄs G. Å ..
18. IeÅ¡kovÄ ir treÄiasis asmuo I. Å . 2010 m. birželio 11 d. sudarÄ paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovÄ paskolino treÄiajam asmeniui I. Å . 220 000 Lt (63 716,40 Eur) iki 2012 m. birželio 11 d. Paskolos sutartis patvirtinta Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarÄs D. B.. Byloje pateikti I. Å . sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad paskolos suma jai buvo perduota: 2010 m. birželio 28 d. pervesta 100 000 Lt, o 2011 m. vasario 1 d. â 120 000 Lt. 2010 m. birželio 11 d. taip pat buvo pasiraÅ¡ytas hipotekos lakÅ¡tas, kuriuo atsakovas, atstovaujamas treÄiojo asmens I.
Å . pagal įgaliojimÄ , įkeitÄ jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakÅ¡tas taip pat patvirtintas Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarÄs D. B.. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkriÄio 23 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. e2-1847-852/2017 2010 m. birželio 11 d. hipotekos lakÅ¡tas, kartu su jo 2016 m. gegužÄs 4 d. pakeitimu, buvo pripažintas negaliojanÄiu, kadangi buvo sudarytas I. Å . virÅ¡ijant jai suteiktus įgaliojimus. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkriÄio 20 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2A-608-302/2018 apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
DÄl naujų įrodymų priÄmimo 19. IeÅ¡kovÄ pateikÄ treÄiojo asmens I. Å . po teismo sprendimo priÄmimo gautÄ 2009 m. birželio 3 d. valstybinÄs žemÄs pirkimoâpardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas, atstovaujamas I. Å . pagal įgaliojimÄ , įsigijo valstybinÄs žemÄs.
20. PažymÄtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinÄs instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymÄta, jog papildomų įrodymų pateikimas apeliacinÄs instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimÄ inicijuoja bylos Å¡alis (CPK 314 straipsnis), o apeliacinÄs instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galÄjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vÄlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinÄjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginÄo sprendimui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).
21. Ä®vertinus ieÅ¡kovÄs pateiktus įrodymus â 2009 m. birželio 3 d. valstybinÄs žemÄs pirkimoâpardavimo sutartį, matyti, kad pridedamas įrodymas egzistavo ir bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, t. y. sutartis sudaryta dar 2009 metais, o byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinÄjama 2018-2019 metais, vadinasi Å¡is įrodymas galÄjo bÅ«ti pateiktas ir pirmosios instancijos teismui. Taip pat ieÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, jog pridedamos 2009 m. birželio 3 d. valstybinÄs žemÄs pirkimoâpardavimo sutarties negalÄjo gauti anksÄiau nei buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas.
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dÄl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinÄs instancijos teismui, pridÄjimo prie bylos yra atsižvelgiama ir į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga â iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turÄti įtakos vertinant apeliacinÄs instancijos teisme įrodinÄjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkriÄio 11 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 2A-1014/2013).
NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄs pridedama 2009 m. birželio 3 d. valstybinÄs žemÄs pirkimoâpardavimo sutartis neturi įtakos byloje pareikÅ¡tų reikalavimų vertinimui, kadangi ginÄas kilÄs dÄl 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutarties sudarymo, o ne dÄl 2009 m. birželio 3 d. valstybinÄs žemÄs pirkimoâpardavimo sutarties sudarymo aplinkybių. TodÄl Å¡is įrodymas neatitinka ir sÄ sajumo reikalavimų (CPK 180 straipsnis).
23. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei vadovaujantis CPK 314 straipsniu, teisÄjų kolegija atsisako priimti ieÅ¡kovÄs naujai pateiktus įrodymus, jų nevertina ir dÄl jų nepasisako. DÄl žodinio bylos nagrinÄjimo 24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, taÄiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nÄra privalomas.
25. ApeliantÄ tvirtina, kad žodinis bylos nagrinÄjimas yra bÅ«tinas, nes teismas nepagrįstai netenkino praÅ¡ymo 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartį tvirtinusios notarÄs D. B. dalyvavimÄ pripažinti bÅ«tinu ir tik tokiu bÅ«du, apeliantÄs teigimu, apeliacinÄs instancijos teismas gali iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo galimai padarytÄ procesinių teisÄs normų pažeidimÄ . Taigi, siekiant iÅ¡nagrinÄti apeliantÄs praÅ¡ymÄ dÄl bylos nagrinÄjimo žodinio proceso tvarka, pirmiausia bÅ«tina nustatyti tai, ar pirmosios instancijos teisÄs pagrįstai netenkino ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymo pripažinti treÄiojo asmens notarÄs D. B. dalyvavimÄ bÅ«tinu.
26. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2019 m. sausio 10 d. vykusio teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovÄ Å¾odžiu pateikÄ praÅ¡ymÄ dÄl notarÄs dalyvavimo pripažinimo bÅ«tinu, taÄiau aiÅ¡kiai nenurodÄ, kokias aplinkybes gali patvirtinti notarÄ D. B.. Pirma, atkreiptinas dÄmesys, kad iki 2019 m. sausio 10 d. teismo posÄdžio byloje vyko du posÄdžiai â 2018 m. lapkriÄio 12 d. parengiamasis posÄdis ir 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posÄdis. 2018 m. lapkriÄio 12 d. parengiamojo posÄdžio metu ieÅ¡kovÄ neteikÄ praÅ¡ymo notarÄs dalyvavimÄ pripažinti bÅ«tinu, nors tokį praÅ¡ymÄ reiÅ¡kÄ treÄiojo asmens I.
Å . atžvilgiu. Dar daugiau, treÄiasis asmuo notarÄ D. B. neatvyko ir į 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posÄdį. Teismui pasiteiravus Å¡alių nuomonÄs dÄl bylos nagrinÄjimo neatvykus treÄiajam asmeniui notarei, ieÅ¡kovÄs atstovas nurodÄ, kad notarei apie teismo posÄdį yra tinkamai praneÅ¡ta, todÄl mano, jog bylÄ nagrinÄti galima. TeisÄjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį į skundÄ argumentu, kad ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymas tik 2019 m. sausio 10 d. teismo posÄdžio metu buvo nesavalaikis.
Jau 2018 m. gruodžio 12 d. neatvykus į teismo posÄdį notarei D. B., ieÅ¡kovÄ, manydama, kad notarÄs dalyvavimas teismo posÄdyje yra bÅ«tinas, turÄjo galimybÄ pateikti tokį praÅ¡ymÄ .
27. Antra, iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantÄ iÅ¡ esmÄs siekia, kad notarÄ pateiktų paaiÅ¡kinimus dÄl 2010 m. birželio 11 d. paskolos sandorio sudarymo. IÅ¡ esmÄs ieÅ¡kovÄ sutapatina treÄiojo asmens paaiÅ¡kinimus su liudytojo parodymais. NotarÄ D. B. nagrinÄjamoje byloje dalyvauja kaip treÄiasis asmuo. CPK treÄiajam asmeniui imperatyviai nenumato pareigos pateikti atsiliepimų ar kitų procesinių dokumentų į ieÅ¡kovÄs pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (CPK 47 straipsnis), taip pat ir dalyvauti teismo posÄdyje, apie kurį buvo tinkamai praneÅ¡ta, todÄl ieÅ¡kovei nepagrindus, kuo bylai yra reikÅ¡mingi treÄiojo asmens notarÄs paaiÅ¡kinimai, nÄra pagrindo pripažinti notarÄs dalyvavimÄ byloje bÅ«tinu.
Taip pat pažymÄtina, kad notaras yra valstybÄs įgaliotas asmuo, atliekantis Å¡io įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinanÄias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisÄtų sandorių ir dokumentų, kuris sandorius tvirtina Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau â Notariato įstatymas) nustatyta tvarka. Notarai privalo iÅ¡aiÅ¡kinti atliekamų notarinių veiksmų prasmÄ ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (Notariato įstatymo 30 straipsnis). Notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybÄ.
Jeigu sandorį sudaro atstovas, patikrinami jo įgaliojimai (Notariato įstatymo 31 straipsnis). NagrinÄjamoje byloje nÄra reiÅ¡kiami reikalavimai notarei dÄl jos atliktų pareigų, todÄl laikytina, jog 2019 m. sausio 10 d. sandoris buvo patvirtintas notarÄs jį sudariusių asmenų ir jiems sandorio turinys buvo gerai žinomas, ypaÄ, kai pati ieÅ¡kovÄ pripažino, kad atsakovas sandorio tvirtinimo metu net nedalyvavo. Visa tai įvertinus, teisÄjų kolegija, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymo notarÄs dalyvavimÄ pripažinti bÅ«tinu, nes ieÅ¡kovÄ nepagrindÄ kokias aplinkybes papildomai galÄtų paaiÅ¡kinti notarÄ, kuri tik vykdÄ jai įstatymo priskirtas funkcijas.
Pripažinti Å¡alies ar kito byloje dalyvaujanÄio asmens dalyvavimÄ procese bÅ«tinu yra teismo diskrecinÄ teisÄ, kuriÄ jis įgyvendina pagal bylos medžiagÄ Ä¯vertinÄs galimybes tinkamai iÅ¡nagrinÄti bylÄ ir priimti atitinkamÄ sprendimÄ dÄl ginÄo esmÄs.
28. Atsižvelgiant į tai, jog teisÄjų kolegija nenustatÄ procesinių teisÄs normų, susijusių su treÄiojo asmens dalyvavimo pripažinimo bÅ«tinu, pažeidimo, darytina iÅ¡vada, kad nÄra pagrindo tenkinti ir ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ bylÄ apeliacinÄs instancijos teisme nagrinÄti žodinio proceso tvarka bÅ«tent dÄl Å¡ios ieÅ¡kovÄs nurodytos aplinkybÄs. DÄl sandorio sudarymo per atstovÄ 29. Pagal CK 2.132 straipsnio 1 dalį asmenys turi teisÄ sudaryti sandorius per atstovus, iÅ¡skyrus tuos sandorius, kurie dÄl savo pobÅ«džio gali bÅ«ti asmenų sudaromi tiktai asmeniÅ¡kai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius.
Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktÄ ir nevirÅ¡ijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeiÄia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieÅ¡ tai nurodytų sÄ lygų (atskleisdamas atstovavimo faktÄ ir veikdamas neiÅ¡einant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių paÄių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniÅ¡kai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-102/2012).
Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti â nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktÄ patvirtinanÄiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi iÅ¡ konkreÄių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Abiem Å¡iais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovÄ , sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. lapkriÄio 13 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. e3K-3-394-684/2017).
30. ApeliantÄ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netaikÄ CK 2.132 straipsnio, nors nagrinÄjamu atveju egzistuoja sÄ lygos, kurioms esant galima teigti, jog atsakovo atstovÄ I. Å . sudarÄ 2010 m. birželio 11 d. paskolos sandorį kaip atsakovo atstovÄ, o ne asmeniÅ¡kai. TeisÄjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka, kadangi 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartis neatitinka nÄ vienos iÅ¡ CK 2.132 straipsnyje nustatytų sÄ lygų.
31. Kaip matyti iÅ¡ 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutarties, joje aiÅ¡kiai nurodoma, kad paskolos gavÄja yra treÄiasis asmuo I. Å ., sandoryje niekur nÄra minima, kad atsakovÄ veiktų pagal jai iÅ¡duotÄ atsakovo įgaliojimÄ , todÄl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atstovavimo faktas nebuvo atskleistas. Be kita ko, bylos nagrinÄjimo metu Å¡alys patvirtino, kad atsakovas sandorio tvirtinimo metu nedalyvavo. Atkreiptinas dÄmesys, jog tÄ paÄiÄ dienÄ , t. y. 2010 m. birželio 11 d., buvo tvirtinamas ir hipotekos lakÅ¡tas, kuriuo buvo įkeistas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, hipotekos sandorį sudarant treÄiajam asmeniui, veikianÄiam pagal įgaliojimÄ .
PažymÄtina 2010 m. birželio 11 d. hipoteka laikytina svetimo daikto hipoteka (CK 4.181 straipsnis), kadangi joje aiÅ¡kiai nurodoma, kad skolininkas yra treÄiasis asmuo I. Å ., o įkeiÄiamo daikto savininkas â atsakovas. Tuo atveju, jei hipoteka bÅ«tų sudaroma atsakovo prievolei užtikrinti (paprastoji hipoteka), hipotekos lakÅ¡te skolininku bÅ«tų nurodomas pats atsakovas, o ne treÄiasis asmuo I. Å .. Taigi, ta pati notarÄ, tuo pat metu tvirtino du sandorius, kurių vienas buvo sudaromas treÄiojo asmens asmeniÅ¡kai ir treÄiojo asmens, kaip atsakovÄs atstovÄs, aiÅ¡kiai nurodant sandoriuose jų Å¡alis.
Bet kuriam protingam (rÅ«pestingam ir atidžiam) žmogui iÅ¡ tokių aplinkybių turÄtų bÅ«ti suprantama kas yra paskolos gavÄjas, kaip užtikinama jo grÄ Å¾intina paskola. Kaip jau buvo minÄta, pagal Notariato įstatymo 31 straipsnį, tuo atveju, jeigu sandorį sudaro atstovas, patikrinami jo įgaliojimai â nesant 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartyje jokių įrašų apie tai, kad treÄiasis asmuo I. Å . veikÄ kaip atsakovo įgaliotinÄ, t. y. atstovavimo faktas nÄra atskleistas, nÄra pagrindo atsakovui taikyti CK 2.133 straipsnyje nustatytus padarinius.
Be to, 2010 m. birželio 11 d. sutartyje abi Å¡alys â tiek paskolos gavÄjas (treÄiasis asmuo), tiek paskolos davÄjas (ieÅ¡kovÄ) patvirtina, kad sutartis atitinka jų valiÄ , sutarties prasmÄ ir pasekmÄs Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kintos. DÄl paskolos sutarties sudarymo 32. Ä®statyme paskolos sutartis apibrÄžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davÄjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavÄjo) nuosavybÄn pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavÄjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davÄjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybÄs kitų daiktų ir mokÄti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavÄjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). DÄl to Å¡i sutartis yra realinÄ, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti bÅ«tinas pinigų arba rūšies požymiais apibÅ«dinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavÄjui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
33. Vertinant 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutarties turinį matyti, kad ieÅ¡kovÄ ir treÄiasis asmuo sulygo dÄl 220 000,00 Lt (63 716,40 Eur) sumos paskolos suteikimo, kuriÄ treÄiasis asmuo įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2012 m. birželio 11 d. Sutarties 3 punkte nurodoma, kad paskolos davÄjas įsipareigoja pavedimu sumokÄti paskolos gavÄjui į I. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiÄ AB SEB banke, banko kodas 70440, o byloje treÄiojo asmens I. Å . sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad paskolos suma bÅ«tent jai ir buvo perduota: 2010 m. birželio 28 d. pervesta 100 000 Lt, o 2011 m. vasario 1 d. â 120 000 Lt. Taigi, tiek paskolos turinys, tiek Å¡alių atlikti veiksmai patvirtina, kad paskolos teisiniai santykiai susiklostÄ bÅ«tent tarp ieÅ¡kovÄs ir treÄiojo asmens I. Å ..
34. Atmestini kaip nepagrįsti ieÅ¡kovÄs argumentai, jog neva Sutarties 3 punkte yra kalbama apie du skirtingus asmenis â paskolos gavÄjÄ ir I. Å ., nurodant sÄ lygÄ âpavedimu sumokÄti paskolos gavÄjui į I. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiÄ AB SEB banke, banko kodas 70440â. PabrÄžtina, kad 2010 m. birželio 11 d. sutarties įžanginÄje dalyje Å¡alys aiÅ¡kiai apsibrÄžia sÄ vokas âpaskolos davÄjasâ ir âpaskolos gavÄjasâ, o pastarÄ ja bÅ«tent įvardinama I. Å .. Sutarties 3 punkte nurodoma, kad pinigai pervedami bÅ«tent paskolos gavÄjui, o ne kitam asmeniui. Tai, kad tame paÄiame punkte nurodomi ir banko sÄ skaitos, į kuriÄ pervedami pinigai, savininko duomenys, teisÄjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina faktÄ , kad paskola buvo suteikta bÅ«tent treÄiajam asmeniui I. Å ., nes pinigai pervesti bÅ«tent į jai priklausanÄiÄ banko sÄ skaitÄ .
35. ApeliantÄ akcentuoja, kad teismas privalÄjo aiÅ¡kintis tikruosius Å¡alių ketinimus, nes ieÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄjo, jog paskolos sutartis buvo sudaryta atstovaujamojo (atsakovo) interesais. TeisÄjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ tiesų pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , esant ginÄui dÄl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-128/2010), taÄiau pabrÄžia, jog sutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklÄs taikomos siekiant atskleisti sutarties Å¡alių ketinimus bei įsipareigojimus viena kitos atžvilgiu.
TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄ paskolos sutarties turinio neginÄija, kadangi nÄra ginÄo dÄl ieÅ¡kovÄs ir treÄiojo asmens I. Å . tarpusavio įsipareigojimų aiÅ¡kinimo. NagrinÄjamu atveju, prisidengiant sutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklÄmis, yra siekiama perkelti paskolos gavÄjo teises ir pareigas atsakovui, paneigti sutarÄių uždarumo principÄ .
36. Sutarties uždarumo principas reiÅ¡kia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas jÄ sudariusiems asmenims ir, iÅ¡skyrus įstatyme įtvirtintas iÅ¡imtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo iÅ¡imtys â įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos treÄiųjų asmenų, ne tik jos Å¡alių, teisÄms ir pareigoms (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužÄs 20 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-257/2014).
PabrÄžtina, kad 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartyje nÄra nurodyta, kad paskola suteikiama atsakovo naudai, o net ir tuo atveju (jei tai bÅ«tų nustatyta), kad atsakovÄ gautas lÄÅ¡as naudojo atsakovo žemÄs sklypų tvarkymui, nesudaro pagrindo ieÅ¡kovei paskolos grÄ Å¾inimo reikalauti iÅ¡ atsakovo, kuris nÄra paskolos teisinių santykiu dalyvis, kÄ bÅ«tent ir lemia sutarties uždarumo principas. Ä®vertinus ieÅ¡kovÄs argumentus, apeliacinÄs instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡ esmÄs ieÅ¡kovÄ reikalavimÄ pripažinti paskolos sutartį su atsakovu, grindžia tik tuo, jog atsakovas turi turto, o toks motyvas, teisÄjų kolegijos vertinimu, pažeidžia civilinių teisinių santykių stabilumÄ , bendruosius teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnis).
DÄl įrodymų vertinimo ir įrodinÄjimo taisyklių 37. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidÄ Ä¯rodinÄjimo taisykles ir dÄl Å¡ios priežasties priÄmÄ nepagrįstÄ bei neteisÄtÄ sprendimÄ . ApeliantÄ taip pat teigia, kad teismo sprendimas yra pagrįstas nelogiÅ¡komis iÅ¡vadomis bei neatskleista bylos esmÄ.
38. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis Å¡ių civilinio proceso įstatymo nuostatų, teismas, nagrinÄdamas bylÄ , turi visapusiÅ¡kai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis Å¡alys įrodinÄja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nuosekliai plÄtojamoje praktikoje įrodinÄjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisÄtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonÄmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu.
Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybÄms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinÄjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinÄjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybÄs buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esanÄių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinÄjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
39. ApeliantÄs teigimu, teismas nepagrįstai nevertino ieÅ¡kovÄs nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo žemÄs sklypu, įgaliojimų treÄiajam asmeniui I. Å . ir I. K. (jie tvarkÄ Å¾emÄs iÅ¡pirkimo, sklypo padalijimo dokumentus) suteikimu. TeisÄjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka, nes ieÅ¡kovÄs reikalavimas tirti aplinkybes, susijusias su žemÄs sklypo padalinimu, iÅ¡eina už ieÅ¡kinio ribų â ieÅ¡kovÄ praÅ¡o pripažinti 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartį sudarytÄ su atsakovu ir priteisti skolÄ , taÄiau byloje nÄra ginami treÄiojo asmens I.
Å . interesai, t. y. Å¡is asmuo byloje savarankiÅ¡kų reikalavimų nÄra pareiÅ¡kÄs, kurie bÅ«tų susijÄ su pinigų panaudojimu atsakovo žemÄs sklypui. AplinkybÄs, susijusios su žemÄs sklypo padalinimu ir pirkimu, nagrinÄjamai bylai nÄra reikÅ¡mingos, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakÄ jas tirti, pripažindamas, kad Å¡ios aplinkybÄs galÄtų bÅ«ti kito ginÄo objektu, treÄiajam asmeniui I. Å . įrodinÄjant sukurtÄ atsakovo naudÄ , jei tokia bÅ«tų nustatyta.
Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakÄ vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus, susijusius su žemÄs sklypo dalinimu/pardavimu, nes bÅ«tent teismo pareiga nustatyti, ar įrodymai turi ryšį su įrodinÄjimo dalyku, todÄl nÄra pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimo pažeidimÄ (CPK 185 straipsnis) bei tai, kad buvo neatskleista bylos esmÄ (CPK 327 straipsnis).
40. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesudarÄ treÄiajam asmeniui galimybÄs pateikti įrodymus, kurie bÅ«tų patvirtinÄ, jog skolinti pinigai buvo panaudoti atsakovo interesams tenkinti. Pirma, treÄiasis asmuo I. Å . nepateikÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį, nedalyvavo 2018 m. lapkriÄio 11 d. parengiamajame posÄdyje. IÅ¡ byloje esanÄio 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posÄdžio garso įraÅ¡o nustatyta, kad duodama paaiÅ¡kinimus I. Å . ir paklausta teismo, ar supranta, jog savo paaiÅ¡kinimus reikia pagrįsti įrodymais ir ar gali pateikti teismui įrodymus, kad treÄiasis asmuo sumokÄjo valstybei už atsakovo naudai iÅ¡pirktÄ Å¾emÄ, treÄiasis asmuo nurodÄ, jog Å¡iuo metu įrodymų neturi, taÄiau gali kreiptis į notarÄ , ir juos gauti, taÄiau nors ir 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posÄdis buvo atidÄtas, iki kito teismo posÄdžio, t. y. 2019 m. sausio 10 d. treÄiasis asmuo I.
Å . jokių įrodymų teismui nepateikÄ, kas taip pat patviritna, kad treÄiasis asmuo I. Å . nebuvo suinteresuota įrodymų teikimu byloje.
41. Ä®rodymų rinkimas ir teikimas â Å¡alių pareiga (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Ä®rodinÄjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais â rungtyniÅ¡kumu ir dispozityvumu. RungtyniÅ¡kumo (rungimosi) principo esmÄ yra ta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybÄmis, kurių nereikia įrodinÄti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (Å¡is straipsnis nurodo, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Å¡io kodekso nuostatų, turi teisÄ laisvai disponuoti jiems priklausanÄiomis procesinÄmis teisÄmis), o įrodinÄjimo procese Å¡is principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad paÄios Å¡alys renkasi savo įrodinÄjimo taktikÄ ir strategijÄ , t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).
Taigi, nors treÄiajam asmeniui I. Å . 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posÄdžio metu ne kartÄ buvo pabrÄžta, jog ji savo teiginius turi įrodyti, treÄiasis asmuo nesiÄmÄ jokių priemonių, jog įrodymus gautų bei nepateikÄ Ä¯rodymų, kad jos minimų dokumentų nepavyko gauti dÄl ne nuo jos priklausanÄių aplinkybių (CPK 178 straipsnis).
42. Be kita ko, CPK 226 straipsnyje įtvirtinta, kad pasirengimo nagrinÄti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinÄius reikÅ¡mÄs bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdanÄias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. CPK 181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisÄ atsisakyti priimti įrodymus, jeigu Å¡ie įrodymai galÄjo bÅ«ti pateikti anksÄiau, o jų vÄlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinÄjimÄ .
43. Pirmiau nurodytos civilinio proceso įstatymo nuostatos patvirtina, kad įrodymai turi bÅ«ti pateikti ir surinkti pasirengimo nagrinÄti bylÄ teisme metu. VÄlesnis įrodymų teikimas gali eliminuoti Å¡alies galimybÄ remtis atitinkamais įrodymais grindžiant savo reikalavimus arba atsikirtimus â teismas gali atsisakyti priimti teikiamus įrodymus, jeigu, teismo vertinimu, jie galÄjo bÅ«ti pateikti anksÄiau, t. y. iki pasirengimo nagrinÄti bylÄ teisme proceso pabaigos. NagrinÄjamu atveju parengiamasis posÄdis byloje vyko 2018 m. lapkriÄio 12 d.
Nors treÄiasis asmuo I. Å . parengiamajame posÄdyje nedalyvavo, taÄiau treÄiasis asmuo atvyko į 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posÄdį, kurio metu, galima teigti, kad treÄiajam asmeniui I. Å . tapo žinoma, jog ji turi teisÄ teismui pateikti įrodymus. Ä®vertinus visas aplinkybes, teisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2019 m. sausio 10 d. teismo posÄdžio metu atsisakÄ sudaryti treÄiajam asmeniui galimybÄ gauti jos nurodomus dokumentus, nes treÄiasis asmuo I.
Å . nepasinaudojo savo teise pateikti teismui įrodymus dar iki 2019 m. sausio 10 d. teismo posÄdžio.
44. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas visas iÅ¡vadas padarÄ, remdamasis tik atsakovo paaiÅ¡kinimais, taÄiau nevertino ieÅ¡kovÄs atstovo Anupro MiÅ¡eikio, liudytojo I. K. bei treÄiojo asmens I. Å . parodymų. ApeliantÄs argumentas yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas vertino tiek byloje dalyvaujanÄių asmenų paaiÅ¡kinimus, tiek liudytojo I. K. parodymus, taÄiau konstatavo, jog jie yra nepagrįsti įrodymais. Svarbu pažymÄti, kad Å¡alių ir treÄiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai visada yra Å¡iek tiek subjektyvÅ«s, nes tiek Å¡alys, tiek tretieji asmenys yra teisiÅ¡kai suinteresuoti bylos baigtimi, todÄl bÅ«tent įrodymų visumos vertinimas leidžia nustatyti teismui faktÄ labiau tikÄtina buvus ar nebuvus (CPK 185 straipsnis).
Teismas pagrįstai kritiÅ¡kai vertino liudytojo I. K. parodymus, nes liudytojÄ ir atsakovÄ Å¡iuo metu sieja konfliktiniai santykiai, taip pat liudytojas yra treÄiojo asmens I. Å . sugyventinis, todÄl tikÄtina, kad liudytojas I. K. taip pat yra suinteresuotas bylos baigtimi. Kita vertus, teisÄjo kolegijos vertinimu, liudytojas I. K., nurodydamas, kad davÄ atsakovui iÅ¡ paskolintų pinigų 90 000 Lt dalimis, tik patvirtino faktÄ , jog iÅ¡ ieÅ¡kovÄs gautais pinigais disponavo ne atsakovas, o treÄiasis asmuo I.
Å . ir liudytojas I. K..
45. TeisÄjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nÄra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ bylos duomenų darydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄ 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartį sudarÄ su treÄiuoju asmeniu I. Å ., pažeidÄ procesines įrodinÄjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ar neatskleidÄ bylos esmÄs (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
ApeliantÄ, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos paÄius įrodymus, pateikia savo nuomonÄ dÄl jų turinio, taÄiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidÄs teisÄs normas ar netinkamai jas taikÄs. ApeliantÄ iÅ¡ esmÄs siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jų paaiÅ¡kinimų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinÄs aplinkybÄs, nei tai padarÄ pirmosios instancijos teismas.
Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimÄ reguliuojanÄias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantÄs nuomonÄ dÄl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apeliantÄs nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. DÄl procesinÄs bylos baigties 46. TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatÄ visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ procesinÄs ir materialinÄs teisÄs normas, todÄl priÄmÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ sprendimÄ , kurio naikinti nÄra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo apeliacinÄs instancijos teisme 47. TeisÄjų kolegijai atmetus ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ , teisÄ Ä¯ bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinÄs instancijos teisme įgijo atsakovas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
48. Atsakovas pateikÄ teismui įrodymus apie apeliacinÄs instancijos teisme patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių (Rekomendacijos dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintos teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija)), atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteistinos 1 089 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų, kurias atsakovas patyrÄ apeliacinÄs instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âVordanaâ, juridinio asmens kodas 124274555, 1 089 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus) bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme atlyginimo.
TeisÄjai Marius Bajoras Antanas Rudzinskas Egidija TamoÅ¡iÅ«nienÄ