Legislator Case Law & Legislation
de6aabb0-11f8-4472-8e1b-afaafc53ea2c AI generated

Appeal dismissed; appellate court upheld lower court's finding that the trial judge correctly evaluated evidence regarding the loan contract.

Case Number de6aabb0-11f8-4472-8e1b-afaafc53ea2c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the appellant's appeal, upholding the first-instance judgment that the loan contract was validly concluded with the third party. The appellant argued the money was actually owed to the defendant, but the court found the trial judge properly evaluated the evidence without procedural errors. Consequently, the appeal was rejected, and the defendant was awarded the appellate court's litigation costs.

Legislator headnote

AI generated

CPK 176, 177, 178, 185, 326 str.; The appellate court may not overturn a first-instance judgment merely because the appellant offers a different interpretation of the evidence, provided the lower court did not violate procedural rules or fail to clarify the case essence.

Keywords

AI generated
civil appeal procedure evidence evaluation loan contract validity third party beneficiary litigation costs allocation appellate review standard procedural law Lithuania

Cited Legislation

AI generated
CPK 176 str.
CPK 177 str.
CPK 178 str.
CPK 185 str.
CPK 326 str. 1 d. 1 p.
CPK 93 str. 1 d.
CPK 93 str. 3 d.
Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-87-943/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01397-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.; 3.1.1.2.21. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „VORDANA“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „VORDANA“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

K. (V. K.) dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, I. Å . ir notarė D. B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VORDANA“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. 63 716,40 Eur skolÄ , 50 190,53 Eur palÅ«kanas, 5 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2010 m. birželio 11 d. su trečiuoju asmeniu I. Å . sudarė paskolos sutartį Nr. VB7-5128, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo paskolinti I. Å . 220 000 Lt (63 716,40 Eur). Nors paskolos sutartis buvo sudaryta su I. Å ., tačiau realiai pinigai buvo skolinami atsakovui V. K.. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad siekiant patogiau ir ekonomiÅ¡kiau sudaryti paskolos sandorį, buvo nuspręsta sutartį sudaryti I. Å . vardu, kuri turėjo 2006 m. spalio 30 d. jai iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ veikti atsakovo vardu. Tuo metu, kai buvo pasiraÅ¡yta paskolos sutartis, buvo sudarytas ir hipotekos sandoris (suraÅ¡ytas sutartinės hipotekos lakÅ¡tas), kuriuo už prievolę pagal 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartį buvo įkeistas atsakovui V. K. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas.

3. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad paskolinti pinigai buvo skirti sutvarkyti atsakovui V. K. priklausantį turtÄ , nes jo iÅ¡ valstybės įsigytas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo mažesnis – sudarė tik 0,25 ha. Atsakovas susitarė su kaimynu N. P., jog kartu (kaip buvę pastatų bendraturčiai), privatizuos papildomÄ Å¾emės plotÄ , tačiau kaimynas jį apgavo, todėl vėliau buvo kreiptasi į teismÄ ir Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-66-190/2006 bei Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-3°-158/2008 buvo pripažinta atsakovo nuosavybės teisė.

4. IeÅ¡kovas nurodė, jog atsakovas, įsigijęs papildomÄ Å¾emės plotÄ , ketino atlikti žemės sklypo padalinimÄ , suformuoti atskirÄ Å¾emės sklypÄ , kadangi tiek statiniai, tiek ir žemės sklypas iÅ¡ pradžių priklausė dviem savininkams, ir jį padalinti į kelis mažesnius sklypus, o vėliau naujai suformuotus sklypus (visus arba dalį) parduoti. Kadangi atsakovas yra garbingo amžiaus, neturintis specialių Å¡ių veiksmų atlikimui reikiamų žinių, jis įgaliojo visus su Å¡iais reikalais susijusius veiksmus atlikti savo sÅ«nų I.

K. (I. K.), kuriam 2005 m. vasario 1 d. buvo išduotas įgaliojimas, patvirtintas Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės D. M., bei I. Š., kuriai buvo išduotas 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimas, patvirtintas Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės G. Š.. Atsakovo sūnus I. K. ir I. Š. įgaliojimų išdavimo metu jau gyveno kartu kaip šeima. Nuosavybės tvarkymo procesui reikėjo didelių išlaidų, o pats atsakovas neturėjo pakankamai lėšų. Atsakovo sūnus I. K. buvo UAB „VORDANA“ vieno iš akcininkų ir direktoriaus Anupro Mišeikio pažįstamas.

Dėl Å¡ios priežasties, iÅ¡kilus finansavimo klausimui, buvo kreiptasi į UAB „VORDANA“ dėl paskolos. IeÅ¡kovei buvo nurodyta, kad pagerinus žemės sklypÄ (padidinus plotÄ , atsidalinus ir padalinus į mažesnius sklypus), jie (visi ar dalis) bus parduoti, dėl ko bus galimybė grÄ Å¾inti paskolintÄ pinigų sumÄ bei sumokėti sutartas palÅ«kanas.

5. IeÅ¡kovės žiniomis, atsakovui priklausančiame žemės sklype buvo atlikti visi pagerinimo darbai, iÅ¡ valstybės iÅ¡pirktas papildomas žemės sklypas, parengta naudojimosi tvarka ir padalinti sklypai (darbai užbaigti 2016 metais). Nors paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo 2012 m. birželio 11 d., tačiau ieÅ¡kovė, žinodama faktinę situacijÄ , susijusiÄ su žemės sklypu, paskolos grÄ Å¾inimo nereikalavo, kol nebuvo baigti žemės sklypų padalinimo darbai. IeÅ¡kovei pareikalavus grÄ Å¾inti paskolÄ , atsakovas kreipėsi į teismÄ dėl 2010 m. birželio 10 d. ir 2010 m. birželio 21 d. sutartinės hipotekos sandorių, kuriais buvo įkeistas atsakovui priklausantis turtas, pripažinimo negaliojančiais, kadangi I.

Š. viršijo jai įgaliojimu suteiktas teises. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1847-852/2017 atsakovo ieškinys dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo patenkintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-608-302/2018 minėtas apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

6. Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir jame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad I. Å . prievolė UAB „VORDANA“ buvo užtikrinta sutartine hipoteka. Sutartinės hipotekos sandoris buvo sudarytas 2010 m. birželio 11 d., kuriuo be V. K. žinios ir sutikimo buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teise priklausantis V. K., kuris pripažintas negaliojančiu. Tiek ieÅ¡kovės atlikti mokėjimo pavedimai I. Å ., pagrindžiantys pinigų perdavimo faktÄ paskolos gavėjui, tiek paskolos gavėjo I. Å . įsipareigojimas grÄ Å¾inti pinigus, patvirtina notarinės formos paskolos sutarties sudarymÄ tarp jos ir ieÅ¡kovės, pagal kuriÄ paskolos gavėjas yra I. Å ., tačiau neįrodo, jog paskola buvo perduota atsakovui.

7. Trečiasis asmuo I. Å . atsiliepimo į ieÅ¡kinį teismui nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog ieÅ¡kinį palaiko. Pinigai buvo skirti atsakovo žemės sklypų tvarkymui, todėl mano, kad nesÄ Å¾ininga, jog paskolÄ grÄ Å¾inti turi ji. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

9. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovei pinigus pervedus į trečiojo asmens I. Å . sÄ skaitÄ , atsakovui neturint jokių galimybių pasinaudoti paskolos dalyku, nėra pagrindo skolÄ pagal 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartį pripažinti atsakovo skola.

10. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės argumentu, kad paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovo vardu, veikiant trečiajam asmeniui I. Å . kaip įgaliotinei, nes paskolos sutartis yra realinė, ieÅ¡kovė, sudarydama paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu I. Å ., pervedė į jos sÄ skaitÄ pinigus, t. y. pinigai iÅ¡ tikrųjų buvo paskolos gavėjui perduoti, o taip pat ieÅ¡kovė paskolos sutarties turinio neginčija. Teismas nurodė, jog tuo atveju, jei Å¡alys realiai tarėsi dėl paskolos atsakovui, siekiant jam naudos, tai trečiasis asmuo I. Å ., turėdama įgaliojimÄ , bÅ«tų praÅ¡iusi pinigus pervesti į atsakovo sÄ skaitÄ . Teismo vertinimu, jei ieÅ¡kovė paskolino pinigus, pasitikėdama atsakovo sÅ«naus I. K. ir I. Å . nurodyta informacija dėl ketinamos gauti naudos iÅ¡ atsakovui priklausančio turto, tai nėra atsakovo tikrieji ketinimai, o paskolos sutarties Å¡alių ketinimai.

11. Teismas liudytojo I. K. parodymus, kad jis davė atsakovui iÅ¡ paskolintų pinigų 90 000 litų dalimis, vertino kritiÅ¡kai, nes Å¡ių aplinkybių liudytojas negalėjo pagrįsti įrodymais, o pats atsakovas Å¡iÄ aplinkybę kategoriÅ¡kai neigė.

12. Teismas taip pat atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-608-302/2018 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus. Nagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl to, ar I. Å . turi prievolę UAB „VORDANA“, kurios užtikrinimui buvo įkeistas atsakovui V. K. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Teismas sprendė, kad apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-608-302/2018 įrodinėjimo dalyku iÅ¡ dalies buvo tarp Å¡alių susiklostę prievoliniai santykiai ir konstatuota, kad įkeisdama ieÅ¡kovo (nagrinėjamoje byloje atsakovo) turtÄ savo asmeninių prievolių užtikrinimui, atsakovė I.

Å . virÅ¡ijo jai 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimu suteiktas teises. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas laikė, kad esant tam pačiam veikimo pagal įgaliojimÄ pagrindui, ir teismui kitoje byloje konstatavus, jog pagal paskolos sutartį I. Å . turėjo prisiėmusi savo asmenines prievoles, iÅ¡ paskolos sutarties kylančios prievolės yra asmeninės trečiojo asmens prievolės, o ne atsakovo.

13. Aplinkybes, kad atsakovo valdytas žemės sklypas buvo padidintas, atidalintas, padalintas ir suformuoti nauji Å¡eÅ¡i žemės sklypai, o žemės sklypo reikalų tvarkymas užtruko ir pareikalavo iÅ¡laidų, teismas vertino kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas vertinant paskolos teisinius santykius, todėl jų plačiau netyrė ir nurodė, kad tai galėtų bÅ«ti kito ginčo objektu, trečiajam asmeniui I. Å . įrodinėjant sukurtÄ atsakovo naudÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 14.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „VORDANA“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Pirmosios instancijos teismas netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.132 straipsnio, nors nagrinėjamu atveju egzistuoja sÄ lygos, kurioms esant galima teigti, jog atsakovės atstovė I. Å . sudarė sandorį kaip atsakovo atstovė, o ne asmeniÅ¡kai.

Teismas neargumentavo, kodėl paskolos sutartis negali bÅ«ti sudaroma per atstovÄ . Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė neginčijo paskolos sutarties turinio, nors ieÅ¡kovė bÅ«tent ir reikalavo, jog paskolos sutartis bÅ«tų pripažinta sudaryta per atstovÄ ir skolÄ pripažinti atsakovui. 14.2. Teismas pažeidė CK 6.193 straipsnio nuostatas. Teismas privalėjo aiÅ¡kintis tikruosius Å¡alių ketinimus, nes ieÅ¡kovė įrodinėjo, jog paskolos sutartis buvo sudaryta atstovaujamojo (atsakovo) interesais, t. y. sutartis teises ir pareigas sukėlė atsakovui, o ne jo atstovei – trečiajam asmeniui.

Be to, nesutiktina su teismo iÅ¡vada, kad sutarties tekstas yra aiÅ¡kus. Paskolos sutarties 3 punkte nurodoma „pavedimu sumokėti Paskolos gavėjui į I. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke, banko kodas 70440“, kas yra nelogiÅ¡ka. AiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ neatsietai, o visos sutarties turinio kontekste, atsižvelgiant į paskolos sÄ lygų tarpusavio ryšį, jos sudarymo tikslÄ , esmę ir kitas aplinkybes, akivaizdžiai galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys tarėsi dėl paskolos sutarties sÄ lygų, kaip geriau jas įforminti.

Visur sutartyje vartojamos sÄ vokos „Paskolos davėjas“ ir „Paskolos gavėjas“, tačiau bÅ«tent 3 punkte nurodoma, kad pinigai paskolos gavėjui pervedami į I. Å . sÄ skaitÄ . CK 6.193 straipsnio 4 dalis nagrinėjamoje byloje taikyta apskritai nepagrįstai, nes nė vienos iÅ¡ Å¡alių nebuvo teigiama ir įrodinėjama, kad sutarties sÄ lygas pasiÅ«lė kažkuri Å¡alis, kad sutartis sudaryta prisijungimo bÅ«du. 14.3. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl Å¡ios priežasties priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ sprendimÄ .

Teismas taip pat pažeidė įrodinėjimo taisykles. Teismo išvados dėl įrodymų vertinimo yra prieštaringos, nenuoseklios, nelogiškos. Pagal teismo sprendime nurodytas įrodinėtinas aplinkybes, spręstina, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas turėjo įvertinti visas ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovo žemės sklypu, įgaliojimų trečiajam asmeniui ir I. K. (jie tvarkė žemės išpirkimo, dalijimo klausimus) suteikimu. Liudytojas I. K. ir trečiasis asmuo teisme nurodo, kad dalis pinigų buvo atiduoti atsakovui.

Tikėtina, kad atsakovas dėl savo amžiaus gali neprisiminti ar kitaip suvokti tam tikrus faktus. 14.4. Atsakovo dalyvavimas ar nedalyvavimas sudarant paskolos sutartį nėra svarbus, nes trečiasis asmuo bei atsakovo sÅ«nus I. K. veikė pagal įgaliojimus, kurie buvo galiojantys ir neginčijami. Teismas visas iÅ¡vadas padarė, remdamasis tik atsakovo paaiÅ¡kinimais, tačiau nevertino ieÅ¡kovės atstovo Anupro MiÅ¡eikio, liudytojo I. K. bei trečiojo asmens I. Å . parodymų. 14.5. Teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo byloje pripažinti bÅ«tinu notarės, kuri tvirtino paskolos sutartį, dalyvavimÄ .

Notarės paaiÅ¡kinimai bÅ«tų svarbÅ«s nustatinėjant sandorio Å¡alių tikruosius ketinimus bei aiÅ¡kinant paskolos sutarties turinį, jos sudarymo aplinkybes. Tokiu bÅ«du buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , taip pat civilinio proceso principai – rungimosi, lygiateisiÅ¡kumo. Siekiant paÅ¡alinti šį pažeidimÄ , byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. 14.6.

Trečiasis asmuo I. Š. 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu prašė suteikti galimybę pateikti įrodymus, kurie būtų patvirtinę, jog skolinti pinigai buvo panaudoti atsakovo interesams tenkinti, tačiau teismas prašymo netenkino, o teismo sprendime nurodo, kad aplinkybės dėl pinigų panaudojimo yra neįrodytos. Tik po bylos nagrinėjimo trečiajam asmeniui buvo sudaryta galimybė gauti nurodytus įrodymus – 2009 m. birželio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje trečiasis asmuo veikia kaip atsakovo įgaliotinė.

15. Atsakovas V. K. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 15.1. Teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, nepažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių. 15.2. Å alis, praÅ¡anti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, turi pagrįsti praÅ¡ymÄ , nurodydama iÅ¡imtines aplinkybes. 2018 m. lapkričio 12 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu, ieÅ¡kovė neprašė notarės D.

B. dalyvavimÄ pripažinti bÅ«tinu, o tokį praÅ¡ymÄ pateikė tik 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu. Taip pat ieÅ¡kovė nenurodo, kokias reikÅ¡mingas aplinkybes teismas bÅ«tų galėjęs iÅ¡siaiÅ¡kinti, jei bÅ«tų apklausęs notarę, todėl nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės. 15.3. IeÅ¡kovės praÅ¡omas pridėti naujas įrodymas neatitinka sÄ sajumo reikalavimų – 2009 m. birželio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartis negali patvirtinti, kad 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartis sudaryta su atsakovu. 15.4.

Bylos grÄ Å¾inimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio priemonė, o nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta jokių pažeidimų, nėra jokių materialiosios ar procesinės teisės normų taikymo ar aiÅ¡kinimo trÅ«kumų, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo yra nepagrįstas ir neteisėtas. 15.5. Civilinėje byloje Nr. e2A-608-302/2018 yra nustatyti prejudiciniai faktai, jog 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartis sudaryta su atsakove bei tai, jog teiginiai, kad pinigai skolinti žemės sklypo dokumentų rengimui, stokoja logikos, nes tokio dydžio skolos suma svetimo sklypo dokumentų tvarkymui yra neadekvati. 15.6.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad sÄ lyga dėl subjekto, kuris turėjo gauti pinigus, yra aiÅ¡ki. Pagal įstatymÄ paskolos gavėju laikomas asmuo, kuris gavo paskolos dalykÄ . Fakto, kad 90 000 Lt buvo perduota dalimis atsakovui, negalėjo pagrįsti liudytojas I. K.. IÅ¡ esmės ieÅ¡kovė siekia, kad atsakovas atsakytų pagal paskolos sutartį, nes jis turi pakankamai turto. 15.7. Aplinkybė, kad įrodymai buvo įvertinti nepalankiai ieÅ¡kovei, dar nereiÅ¡kia, kad jie buvo įvertinti netinkamai ar pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino trečiojo asmens ir liudytojo parodymų, nes teismas juos vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. 15.8. IeÅ¡kovės vadovo elgesys neatitinka objektyviai rÅ«pestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijaus bei vadovo pareigos veikti sÄ Å¾iningai ir protingai juridinio asmens atžvilgiu, nes atsakovas kreipėsi į teismÄ atsakovu nurodydamas ne tÄ asmenį, kuris yra paskolos gavėjas pagal 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 17. Atsakovo sūnui – I. K. 2005 m. vasario 1 d. buvo išduotas įgaliojimas, patvirtintas Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės D. M.. Trečiajam asmeniui I. Š. išduotas 2006 m. spalio 30 d. įgaliojimas, patvirtintas Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės G. Š..

18. IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo I. Å . 2010 m. birželio 11 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė paskolino trečiajam asmeniui I. Å . 220 000 Lt (63 716,40 Eur) iki 2012 m. birželio 11 d. Paskolos sutartis patvirtinta Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės D. B.. Byloje pateikti I. Å . sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad paskolos suma jai buvo perduota: 2010 m. birželio 28 d. pervesta 100 000 Lt, o 2011 m. vasario 1 d. – 120 000 Lt. 2010 m. birželio 11 d. taip pat buvo pasiraÅ¡ytas hipotekos lakÅ¡tas, kuriuo atsakovas, atstovaujamas trečiojo asmens I.

Å . pagal įgaliojimÄ , įkeitė jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakÅ¡tas taip pat patvirtintas Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės D. B.. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1847-852/2017 2010 m. birželio 11 d. hipotekos lakÅ¡tas, kartu su jo 2016 m. gegužės 4 d. pakeitimu, buvo pripažintas negaliojančiu, kadangi buvo sudarytas I. Å . virÅ¡ijant jai suteiktus įgaliojimus. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-608-302/2018 apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo 19. IeÅ¡kovė pateikė trečiojo asmens I. Å . po teismo sprendimo priėmimo gautÄ 2009 m. birželio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas, atstovaujamas I. Å . pagal įgaliojimÄ , įsigijo valstybinės žemės.

20. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimÄ inicijuoja bylos Å¡alis (CPK 314 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

21. Ä®vertinus ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus – 2009 m. birželio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, matyti, kad pridedamas įrodymas egzistavo ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. sutartis sudaryta dar 2009 metais, o byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama 2018-2019 metais, vadinasi Å¡is įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas ir pirmosios instancijos teismui. Taip pat ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog pridedamos 2009 m. birželio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties negalėjo gauti anksčiau nei buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama ir į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės pridedama 2009 m. birželio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis neturi įtakos byloje pareikÅ¡tų reikalavimų vertinimui, kadangi ginčas kilęs dėl 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutarties sudarymo, o ne dėl 2009 m. birželio 3 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių. Todėl Å¡is įrodymas neatitinka ir sÄ sajumo reikalavimų (CPK 180 straipsnis).

23. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei vadovaujantis CPK 314 straipsniu, teisėjų kolegija atsisako priimti ieÅ¡kovės naujai pateiktus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

25. Apeliantė tvirtina, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, nes teismas nepagrįstai netenkino praÅ¡ymo 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartį tvirtinusios notarės D. B. dalyvavimÄ pripažinti bÅ«tinu ir tik tokiu bÅ«du, apeliantės teigimu, apeliacinės instancijos teismas gali iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo galimai padarytÄ procesinių teisės normų pažeidimÄ . Taigi, siekiant iÅ¡nagrinėti apeliantės praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, pirmiausia bÅ«tina nustatyti tai, ar pirmosios instancijos teisės pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo pripažinti trečiojo asmens notarės D. B. dalyvavimÄ bÅ«tinu.

26. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2019 m. sausio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė žodžiu pateikė praÅ¡ymÄ dėl notarės dalyvavimo pripažinimo bÅ«tinu, tačiau aiÅ¡kiai nenurodė, kokias aplinkybes gali patvirtinti notarė D. B.. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad iki 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio byloje vyko du posėdžiai – 2018 m. lapkričio 12 d. parengiamasis posėdis ir 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdis. 2018 m. lapkričio 12 d. parengiamojo posėdžio metu ieÅ¡kovė neteikė praÅ¡ymo notarės dalyvavimÄ pripažinti bÅ«tinu, nors tokį praÅ¡ymÄ reiÅ¡kė trečiojo asmens I.

Å . atžvilgiu. Dar daugiau, trečiasis asmuo notarė D. B. neatvyko ir į 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdį. Teismui pasiteiravus Å¡alių nuomonės dėl bylos nagrinėjimo neatvykus trečiajam asmeniui notarei, ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad notarei apie teismo posėdį yra tinkamai praneÅ¡ta, todėl mano, jog bylÄ nagrinėti galima. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį į skundÄ argumentu, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas tik 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu buvo nesavalaikis.

Jau 2018 m. gruodžio 12 d. neatvykus į teismo posėdį notarei D. B., ieÅ¡kovė, manydama, kad notarės dalyvavimas teismo posėdyje yra bÅ«tinas, turėjo galimybę pateikti tokį praÅ¡ymÄ .

27. Antra, iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė iÅ¡ esmės siekia, kad notarė pateiktų paaiÅ¡kinimus dėl 2010 m. birželio 11 d. paskolos sandorio sudarymo. IÅ¡ esmės ieÅ¡kovė sutapatina trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus su liudytojo parodymais. Notarė D. B. nagrinėjamoje byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo. CPK trečiajam asmeniui imperatyviai nenumato pareigos pateikti atsiliepimų ar kitų procesinių dokumentų į ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (CPK 47 straipsnis), taip pat ir dalyvauti teismo posėdyje, apie kurį buvo tinkamai praneÅ¡ta, todėl ieÅ¡kovei nepagrindus, kuo bylai yra reikÅ¡mingi trečiojo asmens notarės paaiÅ¡kinimai, nėra pagrindo pripažinti notarės dalyvavimÄ byloje bÅ«tinu.

Taip pat pažymėtina, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, kuris sandorius tvirtina Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) nustatyta tvarka. Notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (Notariato įstatymo 30 straipsnis). Notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę.

Jeigu sandorį sudaro atstovas, patikrinami jo įgaliojimai (Notariato įstatymo 31 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nėra reiÅ¡kiami reikalavimai notarei dėl jos atliktų pareigų, todėl laikytina, jog 2019 m. sausio 10 d. sandoris buvo patvirtintas notarės jį sudariusių asmenų ir jiems sandorio turinys buvo gerai žinomas, ypač, kai pati ieÅ¡kovė pripažino, kad atsakovas sandorio tvirtinimo metu net nedalyvavo. Visa tai įvertinus, teisėjų kolegija, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo notarės dalyvavimÄ pripažinti bÅ«tinu, nes ieÅ¡kovė nepagrindė kokias aplinkybes papildomai galėtų paaiÅ¡kinti notarė, kuri tik vykdė jai įstatymo priskirtas funkcijas.

Pripažinti Å¡alies ar kito byloje dalyvaujančio asmens dalyvavimÄ procese bÅ«tinu yra teismo diskrecinė teisė, kuriÄ jis įgyvendina pagal bylos medžiagÄ Ä¯vertinęs galimybes tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti atitinkamÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės.

28. Atsižvelgiant į tai, jog teisėjų kolegija nenustatė procesinių teisės normų, susijusių su trečiojo asmens dalyvavimo pripažinimo bÅ«tinu, pažeidimo, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo tenkinti ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka bÅ«tent dėl Å¡ios ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės. Dėl sandorio sudarymo per atstovÄ 29. Pagal CK 2.132 straipsnio 1 dalį asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, iÅ¡skyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobÅ«džio gali bÅ«ti asmenų sudaromi tiktai asmeniÅ¡kai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius.

Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktÄ ir nevirÅ¡ijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieÅ¡ tai nurodytų sÄ lygų (atskleisdamas atstovavimo faktÄ ir veikdamas neiÅ¡einant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktÄ patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi iÅ¡ konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Abiem Å¡iais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovÄ , sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2017).

30. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netaikė CK 2.132 straipsnio, nors nagrinėjamu atveju egzistuoja sÄ lygos, kurioms esant galima teigti, jog atsakovo atstovė I. Å . sudarė 2010 m. birželio 11 d. paskolos sandorį kaip atsakovo atstovė, o ne asmeniÅ¡kai. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka, kadangi 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartis neatitinka nė vienos iÅ¡ CK 2.132 straipsnyje nustatytų sÄ lygų.

31. Kaip matyti iÅ¡ 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutarties, joje aiÅ¡kiai nurodoma, kad paskolos gavėja yra trečiasis asmuo I. Å ., sandoryje niekur nėra minima, kad atsakovė veiktų pagal jai iÅ¡duotÄ atsakovo įgaliojimÄ , todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atstovavimo faktas nebuvo atskleistas. Be kita ko, bylos nagrinėjimo metu Å¡alys patvirtino, kad atsakovas sandorio tvirtinimo metu nedalyvavo. Atkreiptinas dėmesys, jog tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2010 m. birželio 11 d., buvo tvirtinamas ir hipotekos lakÅ¡tas, kuriuo buvo įkeistas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, hipotekos sandorį sudarant trečiajam asmeniui, veikiančiam pagal įgaliojimÄ .

Pažymėtina 2010 m. birželio 11 d. hipoteka laikytina svetimo daikto hipoteka (CK 4.181 straipsnis), kadangi joje aiškiai nurodoma, kad skolininkas yra trečiasis asmuo I. Š., o įkeičiamo daikto savininkas – atsakovas. Tuo atveju, jei hipoteka būtų sudaroma atsakovo prievolei užtikrinti (paprastoji hipoteka), hipotekos lakšte skolininku būtų nurodomas pats atsakovas, o ne trečiasis asmuo I. Š.. Taigi, ta pati notarė, tuo pat metu tvirtino du sandorius, kurių vienas buvo sudaromas trečiojo asmens asmeniškai ir trečiojo asmens, kaip atsakovės atstovės, aiškiai nurodant sandoriuose jų šalis.

Bet kuriam protingam (rÅ«pestingam ir atidžiam) žmogui iÅ¡ tokių aplinkybių turėtų bÅ«ti suprantama kas yra paskolos gavėjas, kaip užtikinama jo grÄ Å¾intina paskola. Kaip jau buvo minėta, pagal Notariato įstatymo 31 straipsnį, tuo atveju, jeigu sandorį sudaro atstovas, patikrinami jo įgaliojimai – nesant 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartyje jokių įrašų apie tai, kad trečiasis asmuo I. Å . veikė kaip atsakovo įgaliotinė, t. y. atstovavimo faktas nėra atskleistas, nėra pagrindo atsakovui taikyti CK 2.133 straipsnyje nustatytus padarinius.

Be to, 2010 m. birželio 11 d. sutartyje abi Å¡alys – tiek paskolos gavėjas (trečiasis asmuo), tiek paskolos davėjas (ieÅ¡kovė) patvirtina, kad sutartis atitinka jų valiÄ , sutarties prasmė ir pasekmės Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kintos. Dėl paskolos sutarties sudarymo 32. Ä®statyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

33. Vertinant 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutarties turinį matyti, kad ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo sulygo dėl 220 000,00 Lt (63 716,40 Eur) sumos paskolos suteikimo, kuriÄ trečiasis asmuo įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2012 m. birželio 11 d. Sutarties 3 punkte nurodoma, kad paskolos davėjas įsipareigoja pavedimu sumokėti paskolos gavėjui į I. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke, banko kodas 70440, o byloje trečiojo asmens I. Å . sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad paskolos suma bÅ«tent jai ir buvo perduota: 2010 m. birželio 28 d. pervesta 100 000 Lt, o 2011 m. vasario 1 d. – 120 000 Lt. Taigi, tiek paskolos turinys, tiek Å¡alių atlikti veiksmai patvirtina, kad paskolos teisiniai santykiai susiklostė bÅ«tent tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens I. Å ..

34. Atmestini kaip nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, jog neva Sutarties 3 punkte yra kalbama apie du skirtingus asmenis – paskolos gavėjÄ ir I. Å ., nurodant sÄ lygÄ â€žpavedimu sumokėti paskolos gavėjui į I. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke, banko kodas 70440“. Pabrėžtina, kad 2010 m. birželio 11 d. sutarties įžanginėje dalyje Å¡alys aiÅ¡kiai apsibrėžia sÄ vokas „paskolos davėjas“ ir „paskolos gavėjas“, o pastarÄ ja bÅ«tent įvardinama I. Å .. Sutarties 3 punkte nurodoma, kad pinigai pervedami bÅ«tent paskolos gavėjui, o ne kitam asmeniui. Tai, kad tame pačiame punkte nurodomi ir banko sÄ skaitos, į kuriÄ pervedami pinigai, savininko duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina faktÄ , kad paskola buvo suteikta bÅ«tent trečiajam asmeniui I. Å ., nes pinigai pervesti bÅ«tent į jai priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ .

35. Apeliantė akcentuoja, kad teismas privalėjo aiÅ¡kintis tikruosius Å¡alių ketinimus, nes ieÅ¡kovė įrodinėjo, jog paskolos sutartis buvo sudaryta atstovaujamojo (atsakovo) interesais. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ tiesų pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010), tačiau pabrėžia, jog sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės taikomos siekiant atskleisti sutarties Å¡alių ketinimus bei įsipareigojimus viena kitos atžvilgiu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė paskolos sutarties turinio neginčija, kadangi nėra ginčo dėl ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens I. Å . tarpusavio įsipareigojimų aiÅ¡kinimo. Nagrinėjamu atveju, prisidengiant sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, yra siekiama perkelti paskolos gavėjo teises ir pareigas atsakovui, paneigti sutarčių uždarumo principÄ .

36. Sutarties uždarumo principas reiÅ¡kia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas jÄ sudariusiems asmenims ir, iÅ¡skyrus įstatyme įtvirtintas iÅ¡imtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo iÅ¡imtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos Å¡alių, teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014).

Pabrėžtina, kad 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartyje nėra nurodyta, kad paskola suteikiama atsakovo naudai, o net ir tuo atveju (jei tai bÅ«tų nustatyta), kad atsakovė gautas lėšas naudojo atsakovo žemės sklypų tvarkymui, nesudaro pagrindo ieÅ¡kovei paskolos grÄ Å¾inimo reikalauti iÅ¡ atsakovo, kuris nėra paskolos teisinių santykiu dalyvis, kÄ bÅ«tent ir lemia sutarties uždarumo principas. Ä®vertinus ieÅ¡kovės argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kovė reikalavimÄ pripažinti paskolos sutartį su atsakovu, grindžia tik tuo, jog atsakovas turi turto, o toks motyvas, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeidžia civilinių teisinių santykių stabilumÄ , bendruosius teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių 37. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodinėjimo taisykles ir dėl Å¡ios priežasties priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ sprendimÄ . Apeliantė taip pat teigia, kad teismo sprendimas yra pagrįstas nelogiÅ¡komis iÅ¡vadomis bei neatskleista bylos esmė.

38. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis Å¡ių civilinio proceso įstatymo nuostatų, teismas, nagrinėdamas bylÄ , turi visapusiÅ¡kai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis Å¡alys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

39. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nevertino ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo žemės sklypu, įgaliojimų trečiajam asmeniui I. Å . ir I. K. (jie tvarkė žemės iÅ¡pirkimo, sklypo padalijimo dokumentus) suteikimu. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka, nes ieÅ¡kovės reikalavimas tirti aplinkybes, susijusias su žemės sklypo padalinimu, iÅ¡eina už ieÅ¡kinio ribų – ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartį sudarytÄ su atsakovu ir priteisti skolÄ , tačiau byloje nėra ginami trečiojo asmens I.

Å . interesai, t. y. Å¡is asmuo byloje savarankiÅ¡kų reikalavimų nėra pareiÅ¡kęs, kurie bÅ«tų susiję su pinigų panaudojimu atsakovo žemės sklypui. Aplinkybės, susijusios su žemės sklypo padalinimu ir pirkimu, nagrinėjamai bylai nėra reikÅ¡mingos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jas tirti, pripažindamas, kad Å¡ios aplinkybės galėtų bÅ«ti kito ginčo objektu, trečiajam asmeniui I. Å . įrodinėjant sukurtÄ atsakovo naudÄ , jei tokia bÅ«tų nustatyta.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus, susijusius su žemės sklypo dalinimu/pardavimu, nes bÅ«tent teismo pareiga nustatyti, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, todėl nėra pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimo pažeidimÄ (CPK 185 straipsnis) bei tai, kad buvo neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnis).

40. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė trečiajam asmeniui galimybės pateikti įrodymus, kurie bÅ«tų patvirtinę, jog skolinti pinigai buvo panaudoti atsakovo interesams tenkinti. Pirma, trečiasis asmuo I. Å . nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, nedalyvavo 2018 m. lapkričio 11 d. parengiamajame posėdyje. IÅ¡ byloje esančio 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o nustatyta, kad duodama paaiÅ¡kinimus I. Å . ir paklausta teismo, ar supranta, jog savo paaiÅ¡kinimus reikia pagrįsti įrodymais ir ar gali pateikti teismui įrodymus, kad trečiasis asmuo sumokėjo valstybei už atsakovo naudai iÅ¡pirktÄ Å¾emę, trečiasis asmuo nurodė, jog Å¡iuo metu įrodymų neturi, tačiau gali kreiptis į notarÄ , ir juos gauti, tačiau nors ir 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdis buvo atidėtas, iki kito teismo posėdžio, t. y. 2019 m. sausio 10 d. trečiasis asmuo I.

Š. jokių įrodymų teismui nepateikė, kas taip pat patviritna, kad trečiasis asmuo I. Š. nebuvo suinteresuota įrodymų teikimu byloje.

41. Ä®rodymų rinkimas ir teikimas – Å¡alių pareiga (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Ä®rodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniÅ¡kumu ir dispozityvumu. RungtyniÅ¡kumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (Å¡is straipsnis nurodo, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Å¡io kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese Å¡is principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios Å¡alys renkasi savo įrodinėjimo taktikÄ ir strategijÄ , t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

Taigi, nors trečiajam asmeniui I. Å . 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu ne kartÄ buvo pabrėžta, jog ji savo teiginius turi įrodyti, trečiasis asmuo nesiėmė jokių priemonių, jog įrodymus gautų bei nepateikė įrodymų, kad jos minimų dokumentų nepavyko gauti dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių (CPK 178 straipsnis).

42. Be kita ko, CPK 226 straipsnyje įtvirtinta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. CPK 181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ .

43. Pirmiau nurodytos civilinio proceso įstatymo nuostatos patvirtina, kad įrodymai turi bÅ«ti pateikti ir surinkti pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu. Vėlesnis įrodymų teikimas gali eliminuoti Å¡alies galimybę remtis atitinkamais įrodymais grindžiant savo reikalavimus arba atsikirtimus – teismas gali atsisakyti priimti teikiamus įrodymus, jeigu, teismo vertinimu, jie galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau, t. y. iki pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme proceso pabaigos. Nagrinėjamu atveju parengiamasis posėdis byloje vyko 2018 m. lapkričio 12 d.

Nors trečiasis asmuo I. Š. parengiamajame posėdyje nedalyvavo, tačiau trečiasis asmuo atvyko į 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdį, kurio metu, galima teigti, kad trečiajam asmeniui I. Š. tapo žinoma, jog ji turi teisę teismui pateikti įrodymus. Įvertinus visas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu atsisakė sudaryti trečiajam asmeniui galimybę gauti jos nurodomus dokumentus, nes trečiasis asmuo I.

Š. nepasinaudojo savo teise pateikti teismui įrodymus dar iki 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio.

44. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas visas iÅ¡vadas padarė, remdamasis tik atsakovo paaiÅ¡kinimais, tačiau nevertino ieÅ¡kovės atstovo Anupro MiÅ¡eikio, liudytojo I. K. bei trečiojo asmens I. Å . parodymų. Apeliantės argumentas yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas vertino tiek byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, tiek liudytojo I. K. parodymus, tačiau konstatavo, jog jie yra nepagrįsti įrodymais. Svarbu pažymėti, kad Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai visada yra Å¡iek tiek subjektyvÅ«s, nes tiek Å¡alys, tiek tretieji asmenys yra teisiÅ¡kai suinteresuoti bylos baigtimi, todėl bÅ«tent įrodymų visumos vertinimas leidžia nustatyti teismui faktÄ labiau tikėtina buvus ar nebuvus (CPK 185 straipsnis).

Teismas pagrįstai kritiÅ¡kai vertino liudytojo I. K. parodymus, nes liudytojÄ ir atsakovÄ Å¡iuo metu sieja konfliktiniai santykiai, taip pat liudytojas yra trečiojo asmens I. Å . sugyventinis, todėl tikėtina, kad liudytojas I. K. taip pat yra suinteresuotas bylos baigtimi. Kita vertus, teisėjo kolegijos vertinimu, liudytojas I. K., nurodydamas, kad davė atsakovui iÅ¡ paskolintų pinigų 90 000 Lt dalimis, tik patvirtino faktÄ , jog iÅ¡ ieÅ¡kovės gautais pinigais disponavo ne atsakovas, o trečiasis asmuo I.

Å . ir liudytojas I. K..

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ bylos duomenų darydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė 2010 m. birželio 11 d. paskolos sutartį sudarė su trečiuoju asmeniu I. Å ., pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ar neatskleidė bylos esmės (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jų paaiÅ¡kinimų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Dėl procesinės bylos baigties 46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme 47. Teisėjų kolegijai atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

48. Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių (Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintos teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija)), atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos 1 089 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias atsakovas patyrė apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vordana“, juridinio asmens kodas 124274555, 1 089 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjai Marius Bajoras Antanas Rudzinskas Egidija Tamošiūnienė