de69e43d-e9fa-4939-9a4d-f6e97692cd4e · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-2642-342/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-05386-2015-3                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S)              KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 22 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. Å .,2016 m. liepos 20 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas D. Å . skundu (b. l. 1-2) (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, (toliau – ir atsakovė) 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog 2013-08-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuriÄ jis atliko LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI – K) iki 2014-02-05. Akcentuoja, jog 2014-06-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas pareiÅ¡kėjui buvo nutrauktas. PraÅ¡ymÄ grindžia aplinkybe, jog LukiÅ¡kių TI – K buvo kalinamas žiauriomis, nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais, nebuvo užtikrintas minimalus laikymo areÅ¡tinės kamerose plotas, tenkantis vienam asmeniui.

Teigia, jog kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, sanitariniai įrenginiai nuo likusios kameros ploto buvo atitverti nedidele sienele, nuo lubų luposi tinkas ir dažai, buvo pelėsio, trÅ«ko oro, buvo drėgna, temperatÅ«ra neatitiko nustatytų reikalavimų, nebuvo įrengta vėdinimo sistema, o vėdinimas per langus buvo nepakankamas, kamerose ir čiužiniuose buvo kenkėjų. Dėl tokių neteisėtų LukiÅ¡kių TI – K veiksmų patyrė didelius psichologinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė pasitikėjimo savimi, bendravimo galimybių sumažėjimu, visaverčio gyvenimo ir socialinių įgÅ«džių sutrikimu, negalėjimu ramiai miegoti, dirglumu, nervingumu, baime aplinkai.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, atsiliepimu (b. l. 6-11) su skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI – K buvo laikomas nuo 2013-08-09 iki 2014-02-05. Pažymi, jog LukiÅ¡kių TI – K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Teigia, jog LukiÅ¡kių TI - K administracija neturi galimybės daryti įtakÄ suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Akcentuoja, jog atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Nurodo, jog suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama palaikyti Å¡varÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudarytos paslaugų teikimo sutartys vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiÅ«rai ir profilaktiniams darbams atlikti.

PaaiÅ¡kina, jog kamerų remontas LukiÅ¡kių TI – K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , turimus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam tikras lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymi, jog visose kamerose yra taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Nurodo, jog kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” (toliau – ir higienos normos) reikalavimus.

Teigia, jog asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Atkreipia dėmesį, jog tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, todėl sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Mano, jog pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia samprotavimais, jo nusiskundimai yra abstraktÅ«s, bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s, nepateiktos jokios faktinės aplinkybės, pagrindžiančios praÅ¡omÄ atlyginti žalos dydį.Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės atsakovės atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566; TAR, 2016-06-15, Nr. 2016-16849; toliau – ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalis (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTÄ® 78 straipsnio 3 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a:          Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI – K, atlyginimo.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ netinkamų jo laikymo LukiÅ¡kių TI – K sÄ lygų, kai kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl netinkamos ventiliacijos ir vėdinimo, dėl antisanitarinių sÄ lygų kamerose, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo.Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios” Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).PareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes.

Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. PareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo LukiÅ¡kių TI -K laikotarpiu minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtint Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Ä®sakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiais: 2013-08-09 iki 2014-02-05 buvo laikomas Lukiškių TI - K kamerose Nr. 106, 114, 136, 160, 173, 199 (b. l. 6-7). Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas laikotarpiais: 2013-08-09 ir nuo 2013-08-12 iki 2014-02-04.

IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 177 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus - jam teko nuo 1,845 kv. m. iki 2,65 kv. m. kameros ploto. Teismas nevertina ploto ryte ir vakare atskirai, o vertina, kad jeigu tÄ dienÄ reikiamas plotas buvo bent kuriÄ paros dalį nesuteiktas, reiÅ¡kia pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į teisės akte nustatytÄ ploto normÄ , o tuo pačiu į tinkamas laikymo sÄ lygas. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad LukiÅ¡kių TI - K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Kitais pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI - K laikotarpiais pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,69 iki 7,38 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai Å¡iuo aspektu nebuvo pažeisti. Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, jog tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista. PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina ir iÅ¡ neteisėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinus higienos normų reikalavimų.Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, inter alia reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nėra siekiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos higienos normų HN 76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Remiantis tuo, pataisos įstaigose administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog LukiÅ¡kių TI - K sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis juo. Remiantis higienos normų 21 punktu ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktu, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, kuriose turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sienos turi bÅ«ti dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis, sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. IÅ¡ atsakovo pateiktų į bylÄ Patikrinimų aktų, matyti, jog nė viename jų nebuvo nustatyta sanitarinių įrenginių netinkamas įrengimas. Be to, ir LukiÅ¡kių TI - K, kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, atsiliepime nurodė, kad visose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, Å¡i patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro aukščio pertvara.

Tai visiÅ¡kai atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. Nors pareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ sanitarinio mazgo atitvėrimo tvarka, tačiau teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad kreipėsi į LukiÅ¡kių TI - K administracijÄ dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl sanitarinio mazgo atitikties teisės aktų reikalavimams nenustatytas.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, jog kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinimo sistemos, vėdinimas per langus buvo nepakankamas, oro temperatÅ«ra neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, trÅ«ko oro, buvo drėgna, nuo lubų luposi tinkas ir dažai, kamerose ir čiužiniuose buvo kenkėjų.Ginčo laikotarpiu galiojusios higienos normos HN 76:2010 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi bÅ«ti 35 – 60 proc.; 56 punktas - kad ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių.

HN 76:2010 58 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Atsakovo atstovas teismui pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktus (b. l. 15-28; toliau – ir Patikrinimo aktai), iš kurių galima nustatyti, kokie pažeidimai rasti Lukiškių TI - K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas apytiksliai tuo laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI – K, arba tiksliai tuo laikotarpiu. 2013-02-06 Patikrinimo akte, patikrinus 203, 106 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2013-08-09 iki 2013-08-11), 388 kameras nustatyta, jog 106 kameroje oro temperatūra buvo per maža ir neatitiko HN 76:2010 reikalavimų; 2013-03-06 Patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinus 106 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2013-08-09 iki 2013-08-11), 391 kameras, HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta; 2013-05-17 Patikrinimo aktu, patikrinus 106 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2013-08-09 iki 2013-08-11), 115, 118, 110, 116, 400, 404 kameras, 106 kameroje HN 76:2010 nuostatų pažeidimų nenustatyta; 2013-07-25 Patikrinimo aktu, patikrinus 117, 104, 148, 385, 109, 106 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2013-08-09 iki 2013-08-11), 222, 374 kameras, HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta; 2013-10-24 Patikrinimo aktu, patikrinus 228, 227, 280, 106 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2013-08-09 iki 2013-08-11), 112a, 134, 138, 168, 223, 294, 296, 299, 344, nustatyta, jog 106 kameroje santykinė oro drėgmė didesnė nei reglamentuojama; 2013-03-12 Patikrinimo aktu, patikrinus 112, 114 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2013-08-12 ), 219, 360, 385 kameras, higienos normos pažeidimų nenustatyta; 2013-05-28 Patikrinimo aktu nustatyta, jog 136 kameroje (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2013-11-12 iki 2014-01-27) santykinė oro drėgmė neatitiko nustatytų reikalavimų; 2013-06-17 Patikrinimo aktu, patikrinus 136 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2013-11-12 iki 2014-01-27), 150, 152, 161 kameras, 136 kameroje pažeidimų nenustatyta; 2013-09-30 Patikrinimo aktu, patikrinus 7, 254, 57, 67, 29, 166, 76, 43, 57, 67, 252, 20, 90, 136 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2013-11-12 iki 2014-01-27) kameras, HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta.

Taigi, iÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI - K gyvenamosiose kamerose laikotarpiu atliktų patikrinimų metu esminių Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų, kurie galėtų turėti itin neigiamÄ poveikį asmeniui, nenustatyta. Kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, temperatÅ«ros, drėgnumo ir kiti parametrai iÅ¡ esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, o nustatyti neatitikimai buvo Å¡alinami. Reikia pažymėti, jog Higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo Å¡i higienos norma nereglamentuoja.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI - K dėl dezinsekcijos, deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba” (b. l. 123-125). Å ia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. LukiÅ¡kių TI - K 2013 m. gruodžio mėnesį dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su UAB „Dezinfa”, kuria bendrovė įsipareigojo LukiÅ¡kių TI - K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimÄ (b. l. 29-32).

Tai rodo, jog LukiÅ¡kių TI - K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Patikrinimų metu nė viename Patikrinimo akte graužikų, tarakonų bei kitų buitinių parazitų buvimo požymių vizualiai nenustatyta. Pažymėta, kad informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ LukiÅ¡kių TI - K registruojama. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog gyvenamųjų patalpų Å¡vara ir tvarka privalo rÅ«pintis ir patys suimtieji bei nuteistieji. IÅ¡ Patikrinimo aktų taip pat matyti, kad tikrintos kameros buvo vėdinamos natÅ«raliai per langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus.

Administracinėje byloje jokių langų ar vėdinimo netinkamumÄ patvirtinančių įrodymų nėra, taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl Å¡io galimo jo teisių pažeidimo kreipėsi į LukiÅ¡kių TI – K. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinės kamerose buvo laikomas 2013 - 2014 metais, t. y. laikotarpiu, apimančiu patikrinimo laikotarpį, spręstina, jog pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius dėl antisanitarinių gyvenimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI - K.

PareiÅ¡kėjas Å¡ias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Minėtų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Kitų suėmimo vykdymo sÄ lygų pažeidimų byloje nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, iÅ¡skyręs jį iÅ¡ kitų areÅ¡tinėje laikomų asmenų. Todėl pareiÅ¡kėjo sulaikymo sÄ lygas Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti „žeminančiomis” Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Be to, iÅ¡ minėtų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų turinio matyti, kad patikrinimai dėl sÄ lygų tam tikrose kamerose buvo atliekami pagal gautus skundus. Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundų dėl kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, nebuvo, taigi pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų laikymo sÄ lygų nesiskundė ir laikymo sÄ lygų pagerinti neprašė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl prastų gyvenimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė sveikatos sutrikimų ar kreipėsi į administracijÄ su tokio pobÅ«džio nusiskundimais, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo dvasinės bei fizinės bÅ«klės jo nurodyti pažeidimai stipriai nepaveikė.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, pareiÅ¡kėjo argumentai, jog gyvenamosiose kamerose nebuvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios higienos sÄ lygos, atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sÄ lygų LukiÅ¡kių TI - K, yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo bei jo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. PraktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, formuoja LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis; iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTÄ® 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnis) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius D.

Å . kalinimo sÄ lygas, apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI - K pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę į teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, t.y. teisę bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto. Tai reiÅ¡kia, jog aptariamu atveju Å¡i vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti. LVAT praktikoje suformuota taisyklė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis patiria neturtinę žalÄ (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A444-343/2013 ir kt.).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02), todėl konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus yra pagrindas vertinti pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ .         PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos, teigdamas, jog dėl aukščiau nurodytų, pareiÅ¡kėjo teigimu, netinkamų laikymo LukiÅ¡kių TI - K kamerose sÄ lygų, jis patyrė diskomfortÄ , pažeminimÄ , psichologinį sukrėtimÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus.Teismo vertinimu, nurodytas kalinimo perpildytoje gyvenamojoje patalpoje laikotarpis bei pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto norma sukėlė pareiÅ¡kėjui diskomfortÄ , be to, toks perpildymas iÅ¡ dalies trukdė naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime.

Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę – 177 paras, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį ir į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI - K trukmę (177 paras), pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui nagrinėjamu atveju priteistina neturtinė žala pinigais. Tiek EŽTT, tiek nacionaliniai teismai laikosi pozicijos, jog pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimÄ ir taikymÄ tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiÅ¡kimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausiai yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimÄ Cocchiarella prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 64886/01;

LVAT 2016-05-26 nutartį administracinėje byloje A-1193-662/2016). Taigi, EŽTT neformuoja jokių bendrų, iÅ¡samių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriuo turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, o pirminė žalos dydžio įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams (žr., pvz., 2004 m. spalio 19 d. sprendimÄ Dubjakova prieÅ¡ SlovakijÄ ; pareiÅ¡kimo Nr. 67299/01). Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad priteisdamas konkrečiÄ neturtinę žalÄ teismas turi atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įtvirtintus žalos nustatymo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ Ä¯vertinti ir materialiai kompensuoti yra ypatingai sunku, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ galima tik iÅ¡ naujo sukurti. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu.

Materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta, turinio, todėl pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ).Naujausioje LVAT praktikoje už kiekvienÄ kalinimo dienÄ , kuriÄ buvo pažeista minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto norma, asmeniui priteisiama nuo 6,00 iki 9,00 Eur (žr. 2015-12-10 nutartis administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015 ir A-2183-662/2015; 2015-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015; 2015-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015; 2016-02-17 nutartį administracinėje byloje A-2314-822/2016).

Tokiu atveju, remiantis Lietuvos teismų formuojama praktika, pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala galėtų bÅ«ti įvertintina 1062,00 Eur (177 x 6) (CK 6.250 straipsnis). Å ios bylos kontekste taip pat pažymėtina, jog LVAT praktikoje konstatuota, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu, t. y. pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (žr., pvz., LVAT 2008-10-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008).

VisiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais svarbu atsižvelgti į Å¡ios žalos ypatumus. Kadangi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl sprendžiant dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, reikia aiÅ¡kintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo bÅ«das, pareiÅ¡kėjo laikymo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpis, vienam asmeniui turinčios tekti minimalios ploto normos pažeidimo apimtis, pažeidimo tÄ sa, neigiamo poveikio pareiÅ¡kėjo sveikatai mastas ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus, bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).

Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į įstatymuose (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, CK 6.250 straipsnį) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, taip pat byloje nustatytÄ pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ , konstatuoja, jog tiek praÅ¡oma priteisti suma (30 000 Eur), tiek 1062,00 Eur suma yra neproporcinga (pernelyg didelė) kompensuoti tuos nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, kuriuos pareiÅ¡kėjas patyrė.

Teismas atkreipia dėmesį į bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, o bÅ«tent į tai, kad kitais nei pažeidimo laikotarpiais, pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,69 iki 7,38 kv. m. kameros ploto; taip pat į tai, jog pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė jokių individualių aplinkybių, kaip neturtinė žala pasireiÅ¡kė bÅ«tent jam, tik atkartojo Å¡abloniÅ¡kas frazes dėl neturtinės žalos elementų ir jos patyrimo, taip pat nepateikė duomenų, kad pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes; į tai, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI – K administracijai neteikė jokių skundų, pareiÅ¡kimų, praÅ¡ymų dėl per mažo kamerų ploto; bei į tai, jog iÅ¡ bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI - K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų (prieÅ¡ingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis).

Nurodytos aplinkybės mažina pažeidimo intensyvumÄ ir neigiamÄ poveikį pareiÅ¡kėjui, o tuo pačiu turi įtakos kompensacijos, kuri priteistina kaip neturtinės žalos atlyginimas, dydžiui. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti 30 000 Eur ar 1062,00 Eur suma nėra pagrindo, nes tokios sumos yra akivaizdžiai neadekvačios pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti teismų praktikoje paprastai atsižvelgiama ir į pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo metu buvusias Lietuvoje valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint bÅ«tinÄ jį socialinio draudimo staÅ¾Ä , 2013 metais sudarė 246,63 Eur, 2014 metais – 249 Eur; minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, nuo 2013 metų iki 2014-09-30 sudarė 289,62 Eur. Teismas mano, jog žalos atlyginimas už netinkamas sÄ lygas negali bÅ«ti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, atsižvelgęs į teisės aktų nuostatas, teismų praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo, dėl kurio pareiÅ¡kėjas jautė dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, mastÄ , trukmę ir aplinkybę, kad pažeidimo intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, į tai, jog byloje nėra duomenų, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėjo fizinė ar psichinė sveikata pablogėjo, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, jog skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI - K, pareiÅ¡kėjui priteistina 532,00 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTÄ® 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 127 straipsniu), teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo D.

Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui D. Å . (a.k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 532,00 Eur (penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus) neturtinės žalos atlyginimÄ .Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .SprendimÄ per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ Â arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                     Aušrelė Mažrimienė