N-662-1304-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N662-1304/2012

Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00398-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 42.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarties D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. D. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Uostadvaris“ (toliau – ir UAB „Uostadvaris“) direktoriumi-grandininku ir uždarosios akcinės bendrovės „Storasis ungurys“ (toliau – ir UAB „Storasis ungurys“) grandininku, 2010 m. rugpjūčio 24 d., apie 08.00 val., atstovaudamas žvejybos įmones UAB „Uostadvaris“ ir UAB „Storasis ungurys“, vykdydamas verslinę žūklę ir grįždamas iš verslinės žvejybos statomais tinklais Kuršių mariose, išsikrovė sugautą žuvį neleistinoje ir su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu (toliau – ir RAAD) nesuderintoje vietoje Uostadvario kaime, Rusnės seniūnijoje, Šilutės rajone. Be to, veždamas sugautą žuvį nuo jam paskirtos išsikrovimo vietos Uostadvario uoste („Verslinės žvejybos leidimas vidaus vandens telkiniuose“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), neleistinai nepatikslino sugauto laimikio svorio žvejybos žurnaluose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Turėjo sugavęs: UAB „Uostadvaris“ – 370 vnt./280 kg karšių ir 13 vnt./18 kg starkių; UAB „Storasis ungurys“ – 180 vnt./147 kg karšių, 14 vnt./19 kg starkių ir 27 vnt./6 kg ešerių. Administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodyta, kad tokiais veiksmais D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-267 patvirtintų Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių (toliau – ir Verslinės žvejybos taisyklės) 7, 11, 11.1, 11.2 ir 11.22 punktus bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. 180 patvirtintų Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių (toliau – ir Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklės) 11, 25, 32 ir 35 punktus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 873 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimu D. K. už ATPK 873 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 550 Lt bauda.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 1 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Nurodė, jog ATPK 873 straipsnio 2 dalis yra blanketinė norma, šiuo atveju nukreipianti į Verslinės žvejybos taisykles bei Žurnalų išdavimo ir pildymo taisykles. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad Institucija pagrįstai nustatė, jog D. K. pažeidė Verslinės žvejybos taisyklių 7, 11, 11.1, 11.2 ir 11.22 punktų bei Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 11, 25, 32 ir 35 punktų reikalavimus, todėl ginčijamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pasisakydamas dėl Verslinės žvejybos taisyklių pažeidimo, teismas pažymėjo, kad šių taisyklių 7 punkte yra apibrėžta šiurkštaus pažeidimo sąvoka – tai žvejyba be leidimo arba viršijus skirtą žvejybos limitą (kvotą), žvejyba, naudojant draudžiamus arba tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, naudojant didesnį įrankių skaičių arba kitokio tipo įrankius nei nurodyta leidime, žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu, arba gaudymas žuvų, kurių žvejyba visiškai arba tuo metu uždrausta, žvejybos datos, žvejybos įrankių, sugautų žuvų rūšių ir/ar kiekio įrašų žvejybos žurnale nenurodymas arba apytikslio žuvų svorio nurodymas su didesne nei 20 proc. paklaida žvejybos vietoje į dėžes sudėtam žuvų kiekiui ir didesne nei 30 proc. paklaida į dėžes nesudėtam žuvų kiekiui, bet ne mažiau nei 20 kg, taip pat apytikslio žuvų svorio nurodymas su didesne nei 40 proc. paklaida, bet ne mažiau nei 30 kg – kai žuvų laimikis gabenamas į krantą tinkluose, taip pat sugautų žuvų tikslaus svorio neteisingas nurodymas arba sugautų žuvų iškrovimas leidime nenurodytose žuvų iškrovimo vietose.

Taip pat atkreipė dėmesį, jog Verslinės žvejybos taisyklių 11 punkte numatyta, kad žuvų išteklių naudotojai privalo: turėti žvejybos vietoje leidimą ir žvejoti jame nurodytose vietose, laiku, įrankiais bei laikytis leidimo sąlygų (Verslinės žvejybos taisyklių 11.1 p.); turėti žvejybos vietoje žvejybos žurnalą ir pildyti jį laikantis Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. 180, reikalavimų (Verslinės žvejybos taisyklių 11.2 p.);

Kauno mariose sužvejotas žuvis iškrauti tik su Kauno RAAD, o Kuršių mariose – su Klaipėdos RAAD suderintose žuvų iškrovimo vietose (Verslinės žvejybos taisyklių 11.22 p.). Pabrėžė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos RAAD UAB „Uostadvaris“ ir UAB „Storasis ungurys“ buvo išdavęs verslinės žvejybos leidimus vidaus vandens telkiniuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) žvejoti statomais tinklaičiais Kuršių mariose, o leidimuose nurodyta, jog žuvų iškrovimo vieta – Uostadvario uostas;

žvejyba galima tik tamsiu paros metu; esant būtinumui laimikį išsikrauti kitoje žuvų išsikrovimo vietoje, nei nurodyta leidime, apie tai darbo valandomis pranešti leidimą išdavusiai institucijai tel. (duomenys neskelbtini), kitu laiku – Klaipėdos arba Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkams V. M., tel. (duomenys neskelbtini), S. S., tel. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, akcentavo, kad byloje nėra ginčo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, veikdamas UAB „Uostadvaris“ ir UAB „Storasis ungurys“ interesais, vykdė verslinę žvejybą ir (ar) sugavo žuvį Kuršių mariose bei buvo sulaikytas Uostadvario kaime, iškėlus laivą, kuriame buvo tinklaičiai su visa sugauta žuvimi, ant tralo.

Teismas pažymėjo, jog D. K. savo kaltę neigia iš esmės argumentuodamas tuo, kad grįždamas su pagauta žuvimi pastebėjo, jog prakiuro valties dugnas, todėl, norėdamas ištraukti laivą ir apžiūrėti valties dugną bei tuomet spręsti dėl žuvies iškrovimo, buvo priverstas plaukti į kitą žuvies iškrovimo vietą Uostadvario kaime, kur buvo paliktas jo nuosavas visureigis su priemone valčiai sausuma gabenti – tralu, tačiau buvo sulaikytas pareigūnų. Šiuo aspektu teismas atkreipė dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodoma įvykio eigos bei teisinio vertinimo versija paneigta teisminio nagrinėjimo metu liudytojais apklaustų V.

V., L. J. ir A. T. parodymais, kurie nurodė, jog D. K. buvo stabdytas automobiliui jau ištempus tralą ir važiuojant jam link savo namų valdos, esančios netoli sulaikymo vietos; tralu tempiamoje valtyje buvo tinklai su Kuršių mariose sugauta ir iš tinklų neišpinta žuvimi. Liudytojai taip pat paaiškino, kad sulaikymo vietoje nei vienas iš žūklės grįžusių asmenų nenurodė apie valties dugno prakiurimą bei besisunkiantį į valtį vandenį, o liudytoju apklaustas D. D., kuris kartu su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu vykdė verslinę žvejybą, nurodė, jog buvo apsemtas tik valties dugnas ir valtyje veikiantis vandens siurblys pumpavo vandenį.

Tai įvertinęs, teismas padarė išvadą, kad net ir konstatavus, jog valties korpusas buvo pažeistas, jos techninė būklė nebuvo tokia, kad nebūtų galima vykdyti žvejybos laimikio iškrovimo numatytoje vietoje, be to, valties techninė įranga leido vandenį šalinti iš valties ir grėsmės valčiai nuskęsti nebuvo. Taip pat pabrėžė, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolų matyti, jog D. K., surašant jam administracinių teisės pažeidimų protokolus, paaiškinimo neteikė ir jokių svarbių aplinkybių dėl būtinumo iškrauti žuvį kitoje vietoje, nei numatyta leidime, nenurodė, o savo versiją apie valties defektus iškėlė tik 2010 m. rugsėjo 14 d. paaiškinime, t. y. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dieną.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad D. K. iškelta versija dėl valties dugno prakiurimo yra siekimas išvengti administracinės atsakomybės bei žuvies ištekliams padarytos žalos atlyginimo, todėl laikytina nepagrįsta. Juolab kad, kaip nurodė pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, sprendimą dėl žvejybos laimikio išsikrovimo kitoje vietoje jis priėmė dar traukiant tinklus, kai pastebėjo sunkiantis į valtį vandenį, t. y. dar Kuršių mariose. Tuo tarpu minėtuose Klaipėdos RAAD UAB „Uostadvaris“ bei UAB „Storasis ungurys“ išduotuose verslinės žvejybos leidimuose vidaus vandens telkiniuose yra numatyta, kokie veiksmai turi būti atliekami esant būtinumui žuvį iškrauti kitoje žuvų išsikrovimo vietoje, nei nurodyta leidime, tačiau byloje nėra duomenų, kad D.

K., iš anksto žinodamas, jog vyksta išsikrauti laimikio į leidimuose nenurodytą žuvies išsikrovimo vietą, ir (ar) po to, kai į šią vietą atvyko, būtų minėtais telefonais susisiekęs ar kitaip informavęs atsakingus pareigūnus (institucijas) apie tokią būtinybę. Pabrėžė, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu neneigė, jog tokios informacijos neteikė. Vertindamas D. K. teiginį, kad tinklai iš valties nebuvo iškrauti, o juos siekta kartu su žūklės laimikiu ir valtimi nugabenti į išsikrovimo vietą, todėl tokio veiksmo negalima laikyti žuvies iškrovimu, teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartimi šioje administracinio teisės pažeidimo byloje konstatavo, kad nagrinėjama situacija laikytina žuvies iškrovimu.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus dėl būtinojo reikalingumo teismas taip pat vertino kaip nepagrįstus, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju D. K. praplaukė išsikrovimo vietą ir valtį su žvejybos laimikiu ištraukė į krantą Uostadvario kaime, t. y. valties pakrovimo vieta ant tralo yra apie 2–3 kilometrus nutolusi nuo leidime numatytos žuvies iškrovimo vietos, todėl esant grėsmei, kad valtis gali nuskęsti, plaukimas tolesnį atstumą, nei numatyta išsikrovimo vieta, yra logiškai nepaaiškinamas, paneigiantis D.

K. argumentus. Be to, kaip nustatyta iš Institucijos atstovo ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, Uostadvario uoste yra galimybė valtimi užplaukti ant seklesnės vietos ir tada iškrauti žuvį nesant grėsmės, kad valtis nuskęs, todėl teiginiai, jog valtis su visa įranga uoste būtų nuskendusi, taip pat nepagrįsti, o aplinkybė, jog po 2010 m. rugpjūčio 24 d. valtis buvo remontuojama (buvo lopomas aliuminis šios valties dugnas), nepagrindžia asmens nurodytų aplinkybių dėl būtinybės išsikrauti žuvį kitoje vietoje.

Teismas akcentavo, kad D. K., nepranešdamas atsakingoms institucijoms (pareigūnams) apie būtinybę išsikrauti laimikį kitoje, nei leidime nurodyta, vietoje, neabejotinai pažeidė Verslinės žvejybos taisyklių 11.1 ir 11.22 punktus, o šie pažeidimai pagrįstai laikytini šiurkščiais pažeidimais (Verslinės žvejybos taisyklių 7 p.).

Pasisakydamas dėl Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių pažeidimo, teismas nurodė, jog šių taisyklių 25 punktas numato, kad Kuršių mariose, Kauno mariose ir didesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose žvejojantys žuvų išteklių naudotojai iškrauti iš plaukiojimo priemonių laimikį gali tik su tuo RAAD, kuris išduoda leidimą verslinei žvejybai, suderintoje vietoje. Iškrovimo vietos nurodomos leidime žvejybai. Tuo tarpu Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 32 punkte nustatyta, kad prieš nuvežant Kuršių mariose sugautas žuvis nuo laimikio iškrovimo vietos (bet ne vėliau kaip per valandą), žuvys pasveriamos ir žurnale (skiltyje „Tikslus svoris“) įrašomas tikslus jų svoris pagal atskiras žuvų rūšis.

Kiekvienos žuvų rūšies laimikio svorio paklaida negali viršyti 5 procentų. Draudžiama neįrašytas į žurnalą žuvis nugabenti nuo vandens telkinio. Žuvys, nugabentos iš 29, 32–341 punktuose nurodytų vietų ir nustatyta tvarka neįrašytos į žurnalą, laikomos sužvejotomis neteisėtai (Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 35 p.). Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju buvo nustatytas žuvies iškrovimo faktas, o D. K. neginčija, jog sugautas laimikis nebuvo pasvertas ir duomenys nebuvo įrašyti žurnale, grafoje „Tikslus svoris“, tačiau tvirtina, kad patikslinti žuvų svorio jis negalėjo, nes buvo sulaikytas pareigūnų.

Šiuo aspektu atkreipė dėmesį, jog pagal nurodytą teisinį reglamentavimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo Kuršių mariose sugautą žuvį iškrauti Uostadvario uoste, ją pasverti ir patikslintą svorį įrašyti žurnale, grafoje „Tikslus svoris“, o tik atlikęs šiuos laimikio iškrovimo bei svėrimo veiksmus, galėjo sugautą žuvį išgabenti į jos apdorojimo ar realizavimo vietą arba pristatyti su visa valtimi iki Uostadvario kaimo, kur buvo palikęs valties gabenimo priemonę – tralą. Tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog šių veiksmų D.

K. neatliko, t. y. praplaukė verslinės žvejybos leidimuose nurodytą žuvies iškrovimo vietą, žuvį iškrovė neleistinoje vietoje, ją išgabendamas iš išsikrovimo vietos nepatikslino žuvies svorio ir jo neįrašė į žvejybos žurnalus. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentą, kad jis per 1 valandą galėjo tikslinti įrašus žurnale, teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklės numato, jog įrašai apie tikslų svorį padaromi prieš nuvežant Kuršių mariose sugautas žuvis nuo laimikio iškrovimo vietos (bet ne vėliau kaip per valandą).

Taigi laimikis nuo išsikrovimo vietos gali būti nuvežamas tik padarius įrašus apie jo tikslų svorį, o 1 valandos trukmė numatyta žuvies išpynimui iš tinklų ir kitiems veiksmams atlikti, tačiau neišvykstant iš išsikrovimo vietos, todėl Institucija pagrįstai D. K. inkriminavo ir Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 32 punkto pažeidimą bei pagrįstai, vadovaujantis Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 35 punkto nuostatomis, visą sugautą laimikį pripažino neteisėtu.

Vertindamas D. K. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimą, teismas pažymėjo, jog iš Institucijos 2010 m. spalio 4 d. pažymos matyti, kad D. K. nuo 2005 m. sausio 25 d. iki 2010 m. rugsėjo 7 d. buvo 15 kartų baustas už aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimus, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo, jog asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos neturėjo jokio prevencinio poveikio, kadangi jis ir toliau daro pažeidimus gamtos išteklių naudojimo srityje. Taip pat nurodė, kad Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, nustatė, jog D. K. 2010 m. rugsėjo 7 d. jau buvo baustas pagal ATPK 873 straipsnio 1 dalį, ir pripažino tai asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), tačiau, nepaisant to, paskyrė jam baudos vidurkį. Kita vertus, vadovaudamasis non reformatio in peius principu, teismas konstatavo, kad jis neturi pagrindo revizuoti pareigūno sprendimo dėl administracinės atsakomybės taikymo apimties. Kartu atkreipė dėmesį, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina padarytos žalos skaičiavimo pagrįstumą.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teigia, kad plaukiojimo priemonės su visa žuvimi ištraukimas iš vandens ir nutempimas nuo kranto negali būti laikomas administraciniu teisės pažeidimu, kadangi nei Verslinės žvejybos taisyklės, nei Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklės to tiesiogiai nedraudė, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo suvokti neigiamų tokios savo veikos pasekmių ir negali būti laikomas pažeidęs Verslinės žvejybos taisyklių bei Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių nuostatas. Pažymi, jog 2011 m. sausio 5 d. buvo papildytos Verslinės žvejybos taisyklės, kurių 7 punkte buvo pateikta žuvų iškrovimo sąvoka, be to, 2011 m. kovo 8 d. Uostadvario kaimo krantinė buvo įrašyta į žuvų laimikio iškrovimo vietų sąrašą, o UAB „Uostadvaris“ bei UAB „Storasis ungurys“ išduotuose verslinės žvejybos leidimuose yra leidžiama Kuršių mariose sužvejotą žuvį iškrauti Uostadvario kaime. Taip pat nurodo, kad neturėjo jokio tikslo išsikrauti žuvį leidimuose nenurodytoje vietoje, o iki Uostadvario kaimo plaukė dėl to, jog ten buvo reali galimybė ištraukti valtį iš vandens ir ją apžiūrėti. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilis su valtimi nebuvo pasukęs važiuoti į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenamojo namo kiemą, ką patvirtina liudytojų parodymai, o visos abejonės aiškintinos jo naudai. Pabrėžia, jog nei Verslinės žvejybos taisyklės, nei Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklės nereglamentuoja termino, per kurį po žvejybos Kuršių mariose pabaigos privaloma atvykti iki žuvų išsikrovimo vietos ir žvejybos žurnale įrašyti tikslų svorį pagal atskiras žuvų rūšis, bei nedraudžia plaukti iki Uostadvario kaimo, neužsukant į Uostadvario uostą. Be to, tvirtina, kad visos žuvys buvo įrašytos į žvejybos žurnalą, todėl negali būti laikomos sužvejotomis neteisėtai, o padarytos žalos dydis yra lygus nuliui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį nepakeistą. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra motyvuota ir pagrįsta, o D. K. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta byloje surinkta medžiaga, jo veika kvalifikuota tinkamai ir administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo taisyklių. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, grįždamas iš verslinės žvejybos statomais tinklais Kuršių mariose, išsikrovė sugautą žuvį neleistinoje ir su Institucija nesuderintoje vietoje, veždamas žuvį nuo jam paskirtos išsikrovimo vietos, neleistinai neįrašė sugautos žuvies tikslaus svorio žvejybos žurnaluose, taip šiurkščiai pažeisdamas Verslinės žvejybos taisyklių 7, 11, 11.1, 11.2 ir 11.22 punktus bei Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 11, 25, 32 ir 35 punktus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju D. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 873 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 873 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad verslinės žvejybos vidaus vandenyse nuostatų šiurkštus pažeidimas užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 800 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės užsiimti žvejyba atėmimą iki 2 metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Taigi ATPK 873 straipsnio 2 dalies dispozicija yra blanketinė norma, todėl, surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio straipsnio pagrindu, turi būti nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, kurias jis pažeidė. Atsižvelgiant į tai, D. K. surašytuose administracinių teisės pažeidimų protokoluose aiškiai nurodyta, kad jis kaltinamas pažeidęs Verslinės žvejybos taisyklių 7, 11, 11.1, 11.2 ir 11.22 punktus bei Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 11, 25, 32 ir 35 punktus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v.

Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. K. pažeidė Verslinės žvejybos taisyklių 7, 11, 11.1, 11.2 ir 11.22 punktų bei Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 25, 32 ir 35 punktų reikalavimus bei padarė ATPK 873 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl D. K. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą daryti. Aplinkybė, jog vėliau, papildžius Verslinės žvejybos taisyklių 7 punktą, jame buvo pateikta žuvų iškrovimo sąvoka, o Uostadvario kaimo krantinė vėliau buvo įrašyta į žuvų laimikio iškrovimo vietų sąrašą, asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepaneigia ir jo atsakomybės nepašalina, kadangi tiek pažeidimo padarymo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas įpareigoja žuvų išteklių naudotojus laikytis leidimo verslinei žvejybai sąlygų, Kuršių mariose sužvejotas žuvis iškrauti tik su Klaipėdos RAAD suderintose žuvų iškrovimo vietose, o sugautų žuvų iškrovimą leidime verslinei žvejybai nenurodytose žuvų iškrovimo vietose apibrėžia kaip šiurkštų pažeidimą.

Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nagrinėjamo įvykio metu minėtų reikalavimų nesilaikė. Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju yra sprendžiamas D. K. administracinės atsakomybės pagal ATPK 873 straipsnio 2 dalį klausimas, o Institucijos nutarime nurodytas siūlymas atlyginti žalą nėra privalomai vykdytinas, nes toks siūlymas nelaikytinas pagal ATPK 37 straipsnį priimtu įpareigojimu atlyginti padarytą nuostolį, todėl tuo atveju, jeigu asmuo nesutiks savanoriškai atlyginti nurodyto dydžio žalą, ji gali būti išieškota tik Institucijai pradėjus atskirą bylą civilinio proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N4-57/2006, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-447/2012 ir kt.).

Taigi, Institucijos apskaičiuotas padarytos žalos dydis nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako.

Kita vertus, pabrėžtina, kad nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu, t. y. 2010 m. rugpjūčio 24 d. galiojusi Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 11 punkto redakcija numatė, jog žvejybos metu žvejybiniame padalinyje ar žvejybos laive gali būti pildomas tik vienas Žurnalas, išskyrus atvejus, kai žvejybos įrankius pastatęs atsakingas už žvejybą asmuo negali jų tikrinti; šiuo atveju pildomas Žurnalas, kuriame yra įrašas apie šių įrankių pastatymą. Tačiau šiuo metu galiojanti Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 11 punkto redakcija įtvirtina, kad žvejybos metu žvejybiniame padalinyje ar žvejybos laive gali būti pildomas tik vienas Žurnalas, išskyrus atvejus, kai iš vienos plaukiojimo priemonės tikrinami keleto Žuvų išteklių naudotojų žvejybos įrankiai; tokiu atveju žvejyboje turi būti atskirų Žuvų išteklių naudotojų atsakingi už žvejybą asmenys, atitinkamai pildomi kiekvieno Žuvų išteklių naudotojo Žurnalai ir rūšiuojamos atskirai kiekvieno Žuvų išteklių naudotojo sugautos žuvys.

Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 8 straipsnio 2 dalis numato, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Be to, blanketinio teisinio reguliavimo pakeitimai patenka į ATPK 8 straipsnio 2 dalies taikymo sritį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-598/2012 ir kt.).

Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju iš vienos plaukiojimo priemonės buvo tikrinami dviejų žuvų išteklių naudotojų (UAB „Uostadvaris“ ir UAB „Storasis ungurys“) žvejybos įrankiai, todėl žvejybos metu žvejybos laive buvo pildomi du žvejybos žurnalai ir rūšiuojamos atskirai kiekvieno žuvų išteklių naudotojo sugautos žuvys, o žvejyboje buvo abiejų minėtų žuvų išteklių naudotojų atsakingas už žvejybą asmuo – D. K.. Taigi šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas pagerina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį, todėl turi grįžtamąją galią (ATPK 8 str. 2 d.).

Tai įvertinus, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju D. K. inkriminuotas Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 11 punkto pažeidimas šalintinas iš jam suformuluoto kaltinimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Laimė Baltrūnaitė

Skirgailė Žalimienė