2021-02-17 Nr. AB-3676-3-61-3-02515-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-438-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02515-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. S-70 „Dėl S. V. darbingumo lygio“; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, Tarnyba, atsakovas) Sprendimų kontrolės skyriaus (toliau – ir Tarnybos kontrolės skyrius) 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. SS-789 „Dėl S. V. darbingumo lygio“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija 2019 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą Nr. S-70, kuriuo atmetė pareiškėjo skundą dėl Tarnybos kontrolės skyriaus Sprendimo, kuriuo buvo paliktas galioti 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. STS-2502, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjui nustatyti 35 procentų darbingumo lygį nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d. Pareiškėjo teigimu, minėti sprendimai nėra teisėti ir pagrįsti, todėl turi būti panaikinti, kadangi priimant juos nebuvo gilintasi į pareiškėjo skundus dėl sveikatos pablogėjimo, sąlygoto patirtos nepagydomos traumos, kuri atsirado dėl jo dviejų nepagydomų ligų.

3. Nurodė, kad skundžiamuose sprendimuose neteisingai nurodyta, jog pareiškėjas sparčiai sveiksta nuo dviejų nepagydomų ligų, nepagrįstai jo darbingumo lygis buvo padidintas nuo 30 procentų iki 35 procentų. Teigė, kad iš skundžiamų sprendimų nėra aišku, kodėl po patirtos traumos pareiškėjo darbingumas padidėjo. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos kontrolės skyriaus veiksmų neteisėtumą rodo tai, jog negalėjo būti priimtas naujas sprendimas (padidinti darbingumą iki 35 procentų) nepanaikinus galiojančio sprendimo (kuriuo nustatytas 30 procentų darbingumas).

4. Pareiškėjas teismo posėdyje pažymėjo, kad geriau būtų paliktas jam prieš tai nustatytas darbingumo lygis. Teigė, kad sunku suprasti, kodėl patyrus dar ir (duomenys neskelbtini) traumą, konstatuota, jog jo sveikatos būklė pagerėjo.

5. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad darbingumo lygio vertinimas atliekamas įvertinus medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą ir asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti kriterijus. Medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgus į asmens sveikatos būklę ir į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.

7. Teigė, jog pareiškėjo darbingumo lygio nustatymui esminę įtaką daro diagnozuoti (duomenys neskelbtini) funkciniai sutrikdymai. Darbingumo lygio pasikeitimą nuo 30 procentų iki 35 procentų, lyginant su 2017 m. atliktu vertinimu, iš esmės lėmė sveikatos funkcijos sutrikdymo sunkumo pasikeitimas. Vertinant pareiškėjo darbingumo lygį 2017 m. periodu, buvo taikyta tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 1 priedo XVI dalies 82.4 papunkčio redakcija, kuri vertinama 35 procentų bazinio darbingumo verte ir kuri naudojama esant vidutiniam funkciniam sutrikimui, kurį sukėlė ligos liekamieji reiškiniai po taikyto (duomenys neskelbtini) gydymo, kai stebimi (duomenys neskelbtini) reiškiniai. Minėtas kriterijus buvo pritaikytas dėl būklės po 2017 m. lapkričio mėnesį taikytos (duomenys neskelbtini) bei dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų. Tuo tarpu, vertinant pareiškėjo darbingumo lygį 2018 m. periodu, nustačius, jog gydymas davė teigiamą efektą, šiuo metu gydymas nebėra reikalingas, paskirtas specialistų stebėjimas, o duomenų apie ligos progresavimą nėra, buvo pritaikytas Kriterijų aprašo 1 priedo XVI dalies 82.3 papunktis, kuris yra vertinamas 50 procentų bazinio darbingumo verte.

8. Nurodė, kad pareiškėjo darbingumo lygis šiuo metu negali būti įvertintas mažesne procentine išraiška, nes aukščiau paminėti sveikatos funkciniai sutrikimai vertinami vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo punktais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurios negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos. Nustatant darbingumo lygį yra vertinamas atsižvelgiant ne į konkrečias ligas ar patirtas asmenines traumas, o į jų įtakoje nustatytus funkcinius sutrikimus, dėl kurių masto yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Vertinant darbingumo lygį, Tarnybos kontrolės skyrius vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais ir jei reikia, papildomai gautais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą sveikatos funkcijos sutrikimą. Gydantis gydytojas yra atsakingas už informacijos teisingumą, o už pateiktas konsultacijas – jas surašę gydytojai specialistai.

9. Paaiškino, kad NDNT nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo lygio procentų. Tai, kad pareiškėjo atžvilgiu ankstesniu laikotarpiu buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygis, nereiškia, kad jis yra nekintamas ir praėjus nustatytam laikotarpiui negali mažėti ar didėti.

10. Teismo posėdyje atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokius teisės aktus, procedūras pažeidė NDNT. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, pajutęs, jog sveikatos būklė pablogėjo, bet kada gali kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad NDNT Vilniaus IV teritorinis skyrius, atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 22 d. gautą prašymą, atliko pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. STS-2502 nustatė pareiškėjui 35 procentų darbingumo lygį nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Tarnybos kontrolės skyrių, kuris, atlikęs pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. SS-789 nusprendė 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. S-70 Tarnybos kontrolės skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, pažymėjo, kad nustatant darbingumo lygį, vykdomos iš esmės dvi savarankiškos procedūros, t. y. atliekamas asmens medicininių kriterijų vertinimas ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų pagal klausimyną vertinimas.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Tarnybos kontrolės skyriaus sprendimu, kuriuo išnagrinėjus jo skundą ir atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Nagrinėjamu atveju, pakartotinis pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pareiškėjui nesutinkant su NDNT Vilniaus IV teritorinio skyriaus sprendimu.

15. Teismas nustatė, kad Tarnybos kontrolės skyrius, atlikdamas pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, 2019 m. sausio 2 d. raštu Nr. R-7 kreipėsi į pareiškėjo gydymo įstaigą dėl papildomų medicininių dokumentų išdavimo ir prašė patikslinti siuntimo į NDNT duomenis, pateikiant: 1) (duomenys neskelbtini) konsultacijos išvadas dėl (duomenys neskelbtini) traumos (2018 m. balandžio 12 d.) padarinių (diagnozės, ligų kodai, (duomenys neskelbtini)); 2) (duomenys neskelbtini) konsultacijos išvadas. Viešoji įstaiga Antakalnio poliklinika 2019 m. sausio 15 d. informavo, jog pareiškėjas buvo nukreiptas (duomenys neskelbtini) konsultacijai į Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikas.

Visi prašomi dokumentai buvo gauti 2019 m. kovo 25 d. Pakartotiniame darbingumo lygio vertinimo akte ir ginčijamame Sprendime be kita ko nustatyta, kad vertinant bazinį pareiškėjo darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10-AM kodą (duomenys neskelbtini) vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XV skyriaus 81.3 papunkčiu, kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuojamas nenurodytų (duomenys neskelbtini) ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būsenos ir kt.) vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, atlikti veiklos, kuriai reikia nuolatinio susikoncentravimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimų; vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą).

Taikant minėtą papunktį nustatytas 55 procentų bazinis darbingumo lygis, nes remiantis byloje esančiais ir papildomai gautais duomenimis, pareiškėjui po reabilitacinio gydymo dėl (duomenys neskelbtini) traumos padarinių ((duomenys neskelbtini)) išlieka vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas: skausmai, nedidelė (duomenys neskelbtini). Rentgenologiškai stebima nedidelė (duomenys neskelbtini). Sveikatos būklė patvirtinta: 2018 m. liepos 8 d., 2018 m. liepos 24 d., 2018 m. spalio 16 d., 2019 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijų, 2018 m. spalio 26 d. siuntimo į NDNT duomenimis.

Atitinkamai nurodyta, kad mažesnė bazinio darbingumo lygio procentinė vertė nenustatyta, nes medicininiais dokumentais nepatvirtintas sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, kasdieniame gyvenime yra labai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos). Nagrinėjamu atveju, medicininių dokumentų duomenimis patvirtintas vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas: skausmai, nedidelė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), duomenų, kad asmuo kasdieniame gyvenime būtų labai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos, nėra.

Remiantis Kriterijų aprašo 6.2. papunkčiu, pagal šią diagnozę nustatytas bazinis darbingumo lygis, prilygintas koeficientui 0,8.

16. Teismas taip pat nurodė, kad ginčijamame Sprendime taip pat konstatuota, jog vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10-AM kodą (duomenys neskelbtini) vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XVI skyriaus 82.3 papunkčiu, kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuojama (duomenys neskelbtini), kai vidutinį funkcinį sutrikimą sukėlė ligos liekamieji reiškiniai po taikyto (duomenys neskelbtini) gydymo stebimi (duomenys neskelbtini) (po gydymo pasireiškia 2-3 ligos pasekmės): lėtinis skausmas, depresija, nuovargis, pykinimas ir vėmimas ir (ar) viduriavimas, šlapinimosi sutrikimai, svorio kritimas, infekcijos, limfotakos sutrikimai, ostcoporozė ir kt. Taikant minėtą papunktį nustatytas 50 procentų bazinis darbingumo lygis, nes remiantis byloje esančiais ir papildomai gautais duomenimis, vertinamajam 2017 m. diagnozuota (duomenys neskelbtini), išlieka vidutinis funkcijos sutrikimas dėl (duomenys neskelbtini). Duomenų apie ligos (duomenys neskelbtini) nėra, specifinis gydymas netaikomas. Sveikatos būklė patvirtinta 2018 m. rugsėjo 18 d. (duomenys neskelbtini) konsultacija, 2019 m. sausio 11 d. ir 2019 m. vasario 22 d. medicinos dokumentų išrašų, 2018 m. spalio 26 d. siuntimo į NDNT duomenimis. Atitinkamai nurodyta, kad, skirtingai nei 2017 m., šiuo metu mažesnė bazinio darbingumo lygio procentinė vertė negali būti nustatyta, nes medicininiais dokumentais nepatvirtinta, jog po (duomenys neskelbtini) ligos gydymo išlieka 4 ir daugiau ligos pasekmės: lėtinis skausmas, depresija, nuovargis, pykinimas ir vėmimas ir (ar) viduriavimas, šlapinimosi sutrikimai, svorio kritimas, infekcijos, limfotakos sutrikimai, ostcoporozė ir kt., tęsiama nepageidaujamų reiškinių korekcija. Remiantis medicininių dokumentų duomenimis, patvirtinta, kad po pravesto (duomenys neskelbtini) gydymo dėl (duomenys neskelbtini). Duomenų apie (duomenys neskelbtini) nėra, specialus gydymas netaikomas.

17. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo darbingumo lygio nustatymas Tarnybos kontrolės skyriaus atliktas laikantis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatyto teisinio reguliavimo, Tarnybos sprendimas priimtas laikantis teisės aktuose nustatytų taisyklių ir procedūrų, pagrįstas objektyviais duomenimis (tyrimų rezultatais, gydytojų išvadomis). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nepateikė konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog vertinant jo darbingumo lygį turėtų būti taikomi mažesnes bazinio darbingumo vertes atitinkantys Kriterijų aprašo punktai, nepateikė argumentų dėl asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno užpildymo netinkamumo, nenurodė, į kokius pareiškėjo argumentus nebuvo atsakyta Komisijos sprendime.

18. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad atsakovas nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neatlieka asmenų išsamios medicininės apžiūros dėl sveikatos būklės ištyrimo. Tarnybos kontrolės skyrius yra viešojo administravimo įstaiga, kurios funkcija – priimti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, vadovaujantis jai pateiktais dokumentais.

19. Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, sutiko su Tarnybos pozicija, kad atsakovas, kiekvieno vertinimo metu darbingumo lygį nustato iš naujo, vadovaudamasis jam pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais (siuntimo duomenimis, išrašais iš medicininių dokumentų, instrumentinių, laboratorinių ir kitų tyrimų duomenimis, dokumentais, liudijančiais apie asmens išsilavinimą ir t. t.) ir nėra susaistytas ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo procentų. Darbingumo lygio nustatymą reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Taigi teisinis reglamentavimas suponuoja galimą asmens darbingumo lygio kitimą priklausomai nuo jo sveikatos būklės atitinkamame laikotarpyje.

20. Teismas nurodė, kad ginčijamų Tarnybos kontrolės skyriaus bei Komisijos sprendimų turinys atitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus – sprendimai yra tinkamai pagrįsti faktiniais duomenimis (nurodyta, kokie duomenys buvo vertinami, nustatant pareiškėjo darbingumo lygį, pateikti paaiškinimai, kaip nustatytas darbingumo lygis). Ginčijami sprendimai aiškiai yra pagrįsti teisės aktų nuostatomis, kurių taikymą lėmė nustatyti faktiniai duomenys, t. y. nurodytas darbingumo lygio vertinimo teisinis pagrindas. Iš ginčijamo sprendimo pareiškėjas iš esmės galėjo (turėjo) suprasti sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus. Tai, kad pareiškėjo netenkina Tarnybos kontrolės skyriaus skundžiamo Sprendimo motyvai ir (ar) pareiškėjas nesutinka su nustatyto darbingumo lygiu, nesudaro pagrindo teigti, kad Tarnybos kontrolės skyriaus sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų ir sprendimas priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

21. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus sprendė, kad ginčijami Tarnybos kontrolės skyriaus ir Komisijos sprendimai dėl pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, pareiškėjo pakartotinis darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Tarnybos kontrolės skyrius atlikdamas pakartotinį darbingumo lygio vertinimą vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu Sprendimu nustatydamas darbingumo lygį laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, Komisija, palikdama nepakeistą Tarnybos kontrolės skyriaus sprendimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

22. Teismas atkreipė dėmesį, kad pasikeitus asmens sveikatos būklei, pareiškėjas gali kreiptis į NDNT iš naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir, kartu su prašymu, pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8, 9 ir 10 punktuose (gydančiojo gydytojo užpildytą siuntimą, medicininių tyrimų išrašus ir kt.).

III. 23. Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti.

24. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Skundžiamame sprendime teigiama, kad po pritaikyto gydymo jo sveikata, neva, pagerėjo, tačiau visiškai neatkreipiamas dėmesys į tai, jog nustatant 30 procentų darbingumo lygį (vietoje dabar ginčijamo 35 procentų darbingumo lygio) – šis 30 procentų darbingumo lygis ir buvo nustatytas po pritaikyto gydymo, minimo tiek skundžiamame sprendime, tiek atsakovo atsiliepime. Nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovas šių prieštaravimų ir nelogiškumo nesugebėjo paaiškinti, todėl, pareiškėjo nuomone, vien šio fakto (aplinkybės) pakanka skundą patenkinti.

25. Pareiškėjas paaiškina, kad skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui akivaizdžiai prieštarauja ir medicininiai dokumentai, nes papildomas gydymas dėl (duomenys neskelbtini) ligos ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjui nebuvo taikytas ir teikiant medicininius dokumentus didesniam darbingumo netekimo nustatymui po patirtos (duomenys neskelbtini) traumos, todėl nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis tiek atsakovo, tiek ir teismo sprendimo teiginiai, neva jo sveikata po patirtos (duomenys neskelbtini) traumos pagerėjo. Skundžiamu atveju turėjo būti bent paliktas ankstesnis darbingumo lygis (30), o ne jį padidinant (iki 35) po patirtos traumos.

26. Pareiškėjas pažymi, kad objektyviai medicinine prasme negali pagerėti jo sveikata, kai gydymo kursas buvo atliktas tik vienas, po šio gydymo kurso atlikimo jam buvo nustatytas 30 proc. darbingumas, po šio nustatymo joks gydymas nebuvo atliktas, įvyko trauma, to pagrindu buvo surinkti dokumentai ir kreiptasi dėl didesnio nedarbingumo nustatymo, tačiau vietoje to buvo nustatytas naujas (didesnis) darbingumo lygis.

27. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

28. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo.

29. Kadangi nurodydamas ginčijamus klausimus pareiškėjas skunde remiasi iš esmės tais pačiais argumentais ir įrodymais, naujų įrodymų nepateikia, naujų reikalavimų nekelia, atsakovas mano, kad nėra tikslinga kartoti nesutikimo su skundu motyvų, išsamiai išdėstytų atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Komisijos ir Tarnybos kontrolės skyriaus sprendimų, kuriais pareiškėjui S. V. laikotarpiui nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, sprendė, kad pareiškėjo darbingumo lygio nustatymas Tarnybos kontrolės skyriaus atliktas laikantis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatyto teisinio reguliavimo, skundžiami sprendimai priimti laikantis teisės aktuose nustatytų taisyklių ir procedūrų, yra pagrįsti objektyviais duomenimis (tyrimų rezultatais, gydytojų išvadomis), atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Tarnybos kontrolės skyrius, atlikdamas pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, vykdė teisės aktais priskirtas funkcijas, neviršijo savo kompetencijos, todėl nenustatė pagrindo panaikinti Tarnybos kontrolės skyriaus ir Komisijos sprendimus ir pareiškėjo skundą atmetė.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad neteisingai buvo įvertintos bylos aplinkybės, teismo sprendimui prieštarauja byloje esantys medicininiai dokumentai, o teismo išvados, neva jo sveikata po patirtos (duomenys neskelbtini) traumos pagerėjo, yra visiškai nepagrįsta. Šiuo atveju turėjo būti bent paliktas ankstesnis darbingumo lygio procentas, jo nedidinant. Objektyviai medicinine prasme jo sveikata negalėjo pagerėti, nes po gydymo kurso jam buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, po jo joks gydymas nebuvo taikytas, tik įvyko trauma, dėl to jis ir kreipėsi dėl didesnio nedarbingumo nustatymo.

33. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

34. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

35. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

36. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, kurio tikslas – užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus, 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis - asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją, įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Pagal Įstatymo 20 straipsnio 6 dalį, darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį. Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais (20 straipsnio 7 dalis).

37. Įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtino Darbingumo lygio nustatymo kriterijų ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos, su atitinkamais priedais, aprašus.

38. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą (1 punktas). Darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) (2 punktas). Darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – Kriterijų aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu (4 punktas).

39. Kriterijų aprašas apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis, bei jų taikymą (1 punktas). Šiuo Kriterijų aprašu turi vadovautis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatydama asmenų darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipdamos asmenis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti (2 punktas). Kriterijų aprašo 3 punktas numato, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas) ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas). Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 punktas). Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis (5 punktas). Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų 6.1–6.4 punktuose nustatyta tvarka. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Pagal Kriterijų aprašo 11 punktą, apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1789/2012). Nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012, 2019 m. gruodžio 30 d. Nutartį administracinėje byloje Nr. A-847-602/2019). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. kovo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-22/2013 nurodė, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.

41. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų, patikrino pareiškėjo apskųstus aktus teismui suteiktos kompetencijos ribose. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija nepasisako, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu, jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, paneigiančios ar pakeičiančios nustatytas Tarnyboje. Kitokių specialistų pagrįstų medicininių išvadų, nei buvo pateiktos, nagrinėjamoje byloje nėra. Abejoti byloje esančiais išrašais iš medicininių dokumentų bei pareiškėjui atliktų ir medicininiuose dokumentuose aprašytų tyrimų duomenimis teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

42. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad tiek NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, tiek Komisija pareiškėjo darbingumo lygį nustatė įvertinusios medicininių dokumentų apie pareiškėjo sveikatos būklę ir organizmo funkcinius sutrikimus visumą. Atliekant medicininių kriterijų vertinimą, t. y. nustatant asmens bazinį darbingumą, buvo analizuojamos visos pareiškėjui nustatytos ligos, papildomai gauti pareiškėjo medicininiai dokumentai, atsižvelgiant į Kriterijų apraše nurodytus kriterijus.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamų sprendimų teisėtumą, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo procedūrą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, neperžengė administracinio teismo kompetencijos ribų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo darbingumo lygis nustatytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Ne kiekviena patirta trauma ar funkcinis organizmo sutrikimas ilgam laikui mažina darbingumo lygį, asmeniui nustatytos diagnozės ir pagal jas nustatyti bazinio darbingumo dydžiai nėra sumuojami, todėl asmeniui sergant sunkia liga, tačiau esant geriems pritaikyto gydymo rezultatams, bazinis darbingumas gali ir padidėti, nepaisant papildomų naujai nustatytų lengvesnių ligų ar traumų.

44. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

45. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes ir įrodymus, tačiau nekonkretizuoja, kokias aplinkybes ir įrodymus teismas įvertino netinkamai ar apskritai neįvertino.

46. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad šiuo atveju turėjo būti paliktas jam nustatytas 30 proc. darbingumo lygis jo nedidinant iki 35 proc., teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip jau buvo minėta, tiek NDNT, tiek Komisija pareiškėjo darbingumo lygį nustatė įvertinusios medicininių dokumentų apie pareiškėjo sveikatos būklę ir organizmo funkcinius sutrikimus visumą. Pareiškėjui išduotame siuntime į NDNT buvo nurodytos visos tuo metu pareiškėjui nustatytos diagnozės (pagrindinė ir kitos), kurios ir buvo vertintos nustatant pareiškėjo darbingumą. Pareiškėjo argumentas, kad anksčiau pareiškėjui buvo nustatytas 30 proc. darbingumas, todėl po patirtos traumos atliekant naują vertinimą, jis negalėjo padidėti iki 35 proc., nepagrįstas, kadangi, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kiekvieno vertinimo metu darbingumo lygis nustatomas iš naujo pagal pateiktus medicininius ir kitus dokumentus (siuntimu į NDNT, išrašais iš medicininių dokumentų, instrumentinių, laboratorinių ir kitų tyrimų duomenimis, kt.). NDNT, iš naujo atlikdama vertinimą, nėra saistoma ankstesnių vertinimų ir sprendimų dėl asmeniui nustatyto darbingumo lygio ir objektyviai asmens sveikatos būklę vertina iš naujo pagal jai pateiktus medicininius ir kitus dokumentus.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų nenurodė.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus pareiškėjo sveikatos būklei, jis turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo į NDNT ir medicininių dokumentų parengimo dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo.

49. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė