de62cc6e-4a4d-4823-bece-aac9c092aeeb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2A-1241-467/2011Teisminio proceso Nr.2-01-3-02226-2010-1                 Procesinio sprendimo kategorijos 40.2.; 42.8.; 50.5.; 106.7.; 121.18.; 121.21.; 125.10.1.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. gegužės 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),kolegijos teisėjų        Romualdos Janovičienės,  Petro Jaržemskio,   sekretoriaujant          Aurelijai Drevnickaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv.

ArÅ«nui Bertuliui,atsakovo atstovui      adv. Tomui Petkevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Mokslinės gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo MG AB „Precizika“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Belvilis“ dėl skolos priteisimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :             IeÅ¡kovas MG AB „Precizika“ 2010-02-04 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Belvilis“ 33051,73 Lt įsiskolinimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, jog 2007-02-01 sudarė su atsakovu negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡nuomojo atsakovui 310 kv.m ploto negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo naudotis patalpomis ir mokėti nuomos mokestį bei kitus mokesčius sutartyje nustatyta tvarka. IeÅ¡kovas savo įsipareigojimus vykdė ir kas mėnesį teikė atsakovui PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. Å alių pasiraÅ¡ytos sutarties dėl patalpų nuomos 2 punkte Å¡alys susitarė, kad už komunalines, eksploatacines ir kitas paslaugas atsakovas turi apmokėti pagal sutarties priede Nr.2 nurodytus įkainius.

Atsakovas visada apmokėdavo pateiktas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras ir neprieÅ¡taravo dėl įkainių už elektros energijÄ , tačiau, likus porai mėnesių iki sutarties nutraukimo, atsakovas pradėjo nemokėti ieÅ¡kovui už suvartotÄ elektros energijÄ , todėl susidarė įsiskolinimas.             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ dokumentinio proceso tvarka, 2010 m. vasario 9 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė ieÅ¡kovo MG AB „Precizika“ naudai iÅ¡ atsakovo UAB „Belvilis“ 33051,73 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2010-02-09 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 496 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

             Atsakovas UAB „Belvilis“ 2010-03-20 pateikė teismui prieÅ¡taravimus, praÅ¡ydamas panaikinti preliminarų sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kovo reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties vykdymo metu atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui per daug už elektros energijÄ . Permoka susidarė dėl to, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalavo iÅ¡ atsakovo apmokėti už nuomojamoms patalpoms teikiamÄ elektros energijÄ pagal didesnį tarifÄ negu privalėjo pagal sutartį.

Pagal sutarties nuostatas atsakovas privalėjo mokėti tik tokiÄ sumÄ , kokiÄ už elektros energijÄ tiekėjui sumokėjo ieÅ¡kovas, nes ieÅ¡kovas neturi teisės (licencijos) verstis elektros energijos tiekėjo ar tarpininko komercine veikla, o tai reiÅ¡kia ir už papildomÄ užmokestį perduoti jÄ kitiems abonentams (vartotojams). Todėl atsakovas, nustatęs, kad dėl tokių ieÅ¡kovo veiksmų patyrė 47671,21 Lt nuostolių, 2009-11-15 kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su pareiÅ¡kimu dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo, kuriuo informavo, kad nemokės ieÅ¡kovui už nuomos ir komunalines paslaugas iki atsakovo piniginės prievolės nevirÅ¡ys ieÅ¡kovo esamo skolinio įsipareigojimo sumos.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimu preliminarų sprendimÄ panaikino ir ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas su atsakovu 2007-02-01 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡nuomojo atsakovui 310 kv.m ploto negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo naudotis patalpomis ir mokėti nuomos mokestį bei kitus mokesčius sutartyje nustatyta tvarka. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis sutarties nuostatomis, pateikė atsakovui PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras Nr.0004185, 0004235, 0004264, 0004308, 0004334, 0004361, 0004413, 0004160, 0004161, kurios yra neapmokėtos.

Tarp Å¡alių ginčas kilo dėl taikomo elektros energijos tarifo. IÅ¡ Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties 2 dalies teismas nustatė, jog be nuomos mokesčio atsakovas įsipareigojo sumokėti mokesčius už negyvenamųjų patalpų komunalines, eksploatacines ir kitas suteiktas paslaugas pagal sutarties priede Nr.2 nurodytus įkainius. Minėto priedo 1.4 punkte nustatyta, kad atsakovas už elektros energijÄ apmoka pagal elektros skaitiklio parodymus (pagal galiojančius elektros tiekimo įmonės tarifus). Elektros energijos tiekimo įmonė AB Rytų skirstomieji tinklai ieÅ¡kovui MG AB „Precizika“ tiekė elektros energijÄ atskirais laikotarpiais atitinkamais tarifais, bet atsakovas privalėjo apmokėti ir mokėjo pagal didesnį tarifÄ .

Tokiu bÅ«du atsakovo paskaičiavimais buvo permokėta 47671,21 Lt, kÄ patvirtina ir elektros tiekimo įmonės pateikta informacija. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad skirtumÄ tarp sumos, kuriÄ sumokėjo ieÅ¡kovas energijos tiekėjui, ir sumos, kuriÄ atsakovas už elektros energijÄ sumokėjo ieÅ¡kovui, sudaro elektros tinklų priežiÅ«rai ir apÅ¡vietimui skirtos lėšos. Å alių sutarties priedo Nr.2 1.4 punktas neįpareigojo atsakovo sumokėti už elektros tinklų priežiÅ«rÄ , su tuo susijusių darbuotojų samdymÄ , apÅ¡vietimÄ ir panaÅ¡ias iÅ¡laidas.

Visoms kitoms iÅ¡laidoms taikytinos kitos priedo Nr.2 nuostatos (2.2 p.). Tačiau teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovo pozicijos kitimÄ , laikė tai ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo keitimu, dėl to Å¡iÄ pozicijÄ pagrindžiančių įrodymų nevertino (CPK 430 str. 4 d.). Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad tinkamai vykdė sutarties sÄ lygas, įpareigojančias atsakovÄ mokėti iÅ¡laidas už elektros energijÄ , t.y. mokėti už elektros energijÄ pagal didesnį tarifÄ nei mokėjo pats.

Teismas pažymėjo, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija konstatavo, kad ieÅ¡kovas neturi teisės imti užmokesčio už perduotÄ elektros energijÄ atsakovui, o tik reikalauti padengti pagrįstas ir protingas faktines iÅ¡laidas už energijos perdavimÄ . Teismas laikė, kad ieÅ¡kovas tokių iÅ¡laidų ieÅ¡kiniu nereikalavo, konkretaus jų dydžio nenurodė, nepateikė patirtų nuostolių ar iÅ¡laidų pavirtinančių įrodymų, be to toks reikalavimas keičia ieÅ¡kinio pagrindÄ (CPK 178 str.).

Spręsdamas dėl atsakovo atlikto įskaitymo, teismas nustatė, kad įstatymo nustatyta tvarka įskaitymui buvo iÅ¡laikyta, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų prieÅ¡taravęs dėl įskaitymo pareiÅ¡kimo, jį ginčijęs, duomenų nėra. IeÅ¡kovas apie įskaitymÄ informavo 2009-11-19, o byla teisme iÅ¡kelta tik 2010-02-09. Todėl teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad įskaitymo aplinkybė jam nebuvo žinoma iki bylos nagrinėjimo teisme. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo prievolė sumokėti už sutarties pagrindu teiktÄ elektros energijÄ pasibaigė prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymu, todėl preliminarų sprendimÄ panaikino ir ieÅ¡kinį atmetė.

             Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas MG AB „Precizika“ praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodo, kad, pateikdamas pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 33051,73 Lt įsiskolinimÄ , kilusį iÅ¡ negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pateiktų neapmokėtų sÄ skaitų-faktÅ«rų matyti, kad atsakovo įsiskolinimÄ sudaro nuompinigiai (11253 Lt su PVM), mokestis už Å¡ilumos energijÄ (6592,06 Lt su PVM), mokestis už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ (562,63 Lt su PVM), mokestis už bendro naudojimo patalpų inžinerinių sistemų eksploatacijÄ ir remontÄ (675,17 Lt su PVM), mokestis už bendro naudojimo patalpų priežiÅ«rÄ ir apsaugÄ (675,17 Lt su PVM), mokestis už Å¡altÄ vandenį ir kanalizacijÄ (617,82 Lt su PVM), mokestis už lankainių pakeitimÄ (2480,50 su PVM), mokestis už sunaudotÄ elektros energijÄ (10195,38 Lt su PVM).

Ginčas tarp Å¡alių kilo tik dėl mokesčio už sunaudotÄ elektros energijÄ ir lankainių pakeitimÄ , t.y. dėl 12675,88 Lt sumos. Likusios įsiskolinimo dalies (20375,85 Lt) atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir iki ieÅ¡kinio padavimo neginčijo, todėl ieÅ¡kovas akcentavo atsakovo įsiskolinimo dalį už sunaudotÄ elektros energijÄ . Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas pakeitė savo ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ , nes nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos ieÅ¡kovas suformulavo savo ieÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimÄ priteisti skolÄ ) bei ieÅ¡kinio pagrindÄ (skola atsirado iÅ¡ negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties netinkamo vykdymo), kurio bylos nagrinėjimo metu nekeitė.

Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu nereikalavo priteisti elektros energijos tarifo dydį sudarančių papildomų iÅ¡laidų, nenurodė jo konkretaus dydžio, todėl bylos nagrinėjimo metu papildomai pareikÅ¡tas reikalavimas keičia ieÅ¡kinio pagrindÄ , yra nepagrįsta byloje surinkta medžiaga. Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl 2007-02-01 negyvenamųjų patalpų sutarties priedo Nr.2 punkto 1.4 nuostatų turinio aiÅ¡kinimo. Teismas pažeidė sutarčių aiÅ¡kinimo principus (CK 6.193 str. 1-2, 5 d.), nes vadovavosi tik pažodiniu ginčo sutarties tekstu, neatsižvelgė į tikruosius Å¡alių ketinimus, ginčo sutarties sudarymo tikslÄ bei Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo.

IeÅ¡kovas elektros energijÄ perka iÅ¡ visuomeninio tiekėjo, jÄ perteikdamas atsakovui, patiria energijos nuostolį, nes elektros energija, tiekiama tinklais ir skirstoma, sumažėja. Dėl to ieÅ¡kovas turi papildomų administracinių iÅ¡laidų dėl atsakovo sunaudojamo elektros energijos kiekio administravimo ir elektros įrenginių priežiÅ«ros. Å alys abipusiu sutarimu nustatė (o paskui savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino), kad atsakovui pagal sutartį bus taikomas AB Rytų skirstomųjų tinklų tarifas, taikomas vartotojams, kurie sunaudoja tokį pat energijos kiekį kaip atsakovas, t.y. elektros energijos tarifas (kaina) pagal sutarties priedo Nr.2 1.4 punktÄ susidės iÅ¡ kainos, kuriÄ moka ieÅ¡kovas, pirkdamas elektros energijÄ iÅ¡ AB Rytų skirstomųjų tinklų, papildomai pridedant energijos nuostolius, kurie patiriami, skirstant ir pertiekiant elektros energijÄ atsakovui, ir pagrįstas bei protingas iÅ¡laidas, ieÅ¡kovo patiriamas, perteikiant elektros energijÄ atsakovui.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto iÅ¡laidų apskaičiavimo matyti, jog realiai ieÅ¡kovas kiekvienÄ mėnesį patirdavo didesnes iÅ¡laidas, nei reikalavo sumokėti iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovas sutarties galiojimo laikotarpiu visų iÅ¡laidų atlyginimo nereikalavo tik todėl, kad siekė, jog atsakovas nemokėtų didesnės elektros energijos kainos, nei ta, kuriÄ jis turėtų mokėti, jeigu gautų elektros energijÄ tiesiogiai iÅ¡ AB Rytų skirstomųjų tinklų. Atsakovas ieÅ¡kovo praneÅ¡imus apie taikytinÄ elektros energijos tarifÄ (kainÄ ) gavo, nepateikė jokių prieÅ¡taravimų ir nesutikimų dėl tokių tarifų.

IeÅ¡kovas, iÅ¡raÅ¡ydamas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, detaliai nurodydavo mokėtinas sumas, tarp jų - atsakovo sunaudotos elektros energijos kiekį, taikytinÄ tarifÄ ir galutinę kainÄ apmokėjimui. Atsakovas pateiktas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras apmokėdavo, todėl tokiais savo veiksmais aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad jose nurodytos sumos yra paskaičiuotos teisingai ir pagal sutarties nuostatas. Sudarant ginčo sutartį, tuo metu galiojusių Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 14 punktas įtvirtino subabonento pareigÄ atlyginti abonento pagrįstas ir protingas iÅ¡laidas, kÄ patvirtino ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Teismas, netinkamai aiÅ¡kindamas ginčo sutarties nuostatas, nepagrįstai ir neteisėtai iÅ¡kraipė sutarties priedo Nr.2 antros dalies nuostatų tikrÄ jÄ prasmę. Teismas taip pat nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad atsakovo prievolė sumokėti už sutarties pagrindu perteiktÄ elektros energijÄ pasibaigė prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymu, nes atsakovas, turėdamas įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui, kilusį iÅ¡ ginčo sutarties netinkamo vykdymo, atliko vienaÅ¡aliÅ¡kus ir nepagrįstus mokėjimų perskaičiavimus, kurių metu nustatė tariamÄ permokÄ , ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad turi vienarūšį galiojantį reikalavimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu.

Atsakovas kildina savo reikalavimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo neva įvykdyto delikto (neteisėtai taikyto didesnio elektros energijos tarifo), tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pritaikyta deliktinė civilinė atsakomybė, jog yra aiÅ¡kiai ir neginčytinai nustatytas atsakovo prieÅ¡prieÅ¡inis reikalavimas ieÅ¡kovui, jog Å¡is reikalavimas yra vykdytinas. Nors įskaitymas galimas vienaÅ¡aliu pareiÅ¡kimu, tačiau atsakovas iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovui apie įskaitymÄ .

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad neva tokį įskaitymÄ atsakovas atliko 2009-11-19 praneÅ¡imu, nes ieÅ¡kovas 2009-11-19 gavo ne atsakovo praneÅ¡imÄ apie įskaitymÄ , bet atsakovo 2009-11-03 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr.STR000291 ir 2009-11-05 tarpusavio suderinimo aktÄ , pasiraÅ¡ytÄ tik atsakovo. Aplinkybę, kad 2009-11-19 praneÅ¡imu atsakovas neatliko jokio įskaitymo, patvirtina ir ieÅ¡kovo 2009-12-03 raÅ¡tas „Dėl įsiskolinimo“, kuriuo ieÅ¡kovas pakartotinai reikalavo padengti įsiskolinimÄ .

Atsakovas neatliko įskaitymo iki ieškinio šioje byloje padavimo, todėl pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bylos nagrinėjimo metu įskaitymas yra negalimas. Nors ieškovas atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad atsakovo prieštaravimų argumentai dėl įskaitymo yra suformuluoti tarsi priešieškinio reikalavimas, o CPK 430 straipsnio 4 dalies nuostatos imperatyviai draudžia dokumentiniame procese reikšti priešieškinį, tačiau teismas dėl to iš viso nepasisakė.

Atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai paskaičiavo, o teismas nepagrįstai pritarė tokiam paskaičiavimui, kad atsakovas neva permokėjo ieÅ¡kovui 47671,21 Lt. Atsakovo faktiÅ¡kai ieÅ¡kovui sumokėtų ir neva permokėtų mokėjimų už elektros energijÄ faktas byloje taip pat nebuvo įrodytas. Tinkamai aiÅ¡kinant ginčo sutarties nuostatas, matyti, kad jokia tariama atsakovo permoka negalėjo susidaryti, nes ieÅ¡kovas teisėtai, pagrįstai ir pagal sutarties nuostatas iÅ¡raÅ¡ydavo PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, kurias ieÅ¡kovas privalėjo apmokėti.

Teismas neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų tarpusavio ryšį bei patikimumÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovo 2009-11-19 praneÅ¡imas apie tariamÄ Ä¯skaitymÄ galimai yra suraÅ¡ytas Å¡ios bylos nagrinėjimo metu atgaline data, siekiant suklaidinti teismÄ melagingu suklastotu raÅ¡ytiniu įrodymu. Dėl to, vadovaujantis CPK 184 straipsnio 2 dalimi, toks atsakovo pateiktas 2009-11-19 praneÅ¡imas teismo negalėjo bÅ«ti pripažintas įrodymu. Teismas pažeidė CPK 249 straipsnyje įtvirtintas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės taisykles bei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ (CPK 17 str.), nes teismo posėdžio metu realiai nebuvo pagarsinti visi atsakovo pateikti įrodymai, nors, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , jais rėmėsi.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Belvilis“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog apeliantas nesÄ Å¾iningai nutyli, kad greta reikalavimų dėl skolos priteisimo, pareiÅ¡kė nauju pagrindu grindžiamÄ reikalavimÄ , kuriuo ginčijo savarankiÅ¡kÄ sandorį - įskaitymÄ . Atsiliepimu bei praÅ¡ymu apeliantas ginčijo atsakovo įskaitymo pagrindu buvusias aplinkybes. Apeliantas nurodė, kad iÅ¡ atsakovo pagrįstai reikalavo didesnių sumų sumokėjimo už elektros energijÄ , negu pats faktiÅ¡kai mokėjo elektros energijos tiekimo įmonei.

Taip apeliantas pakeitė savo reikalavimo pagrindÄ ir dalykÄ . Teismas teisingai nurodė, kad faktinės aplinkybės, susijusios su elektros energijos perdavimu atsakovui visÄ sutarties galiojimo laikÄ , nebuvo pirminio ieÅ¡kinio pagrindu. Kadangi ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo keitimas yra draudžiamas dokumentiniame procese (CPK 430 str. 4 d.), teismas Å¡iomis apelianto prielaidomis pagrįstai nesivadovavo. Apeliantas skunde nesuformuluoja jokio konkretaus praÅ¡ymo, kuris bÅ«tų grindžiamas pastabomis dėl menamai netinkamai aiÅ¡kintų sutarties nuostatų, todėl nėra aiÅ¡ku, ko Å¡iuo paaiÅ¡kinimu apeliantas apskritai siekia.

Prielaidomis dėl menamai netinkamo sutarties aiÅ¡kinimo apeliantas ginčija sprendimo motyvus, tačiau ne galutinę sprendimo iÅ¡vadÄ . Sutarties nuostatos dėl atsiskaitymo už elektros energijÄ apskritai neturėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos nagrinėjamoje byloje (CPK 430 str. 4 d.). Apeliantas tvirtina, kad jis turi teisę reikalauti atsakovo tokių pat sumų, kokias atsakovas mokėtų, pirkdamas elektros energijÄ iÅ¡ tiekėjo, t.y. apeliantas save prilygina elektros energijos tiekėjui, nors neturi teisės verstis elektros energijos pardavimo veikla.

Todėl toks sutarties nuostatų aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir yra neteisėtas. Atsakovas sutarties pagrindu nuomotas patalpas naudojo nuo 2004-01-01 iki 2010-01-31. VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį apeliantas tiekė elektros energijÄ atsakovui ir už tai reikalavo mokėti kainÄ , didesnę nei pats apeliantas mokėjo elektros energijos tiekėjui. Tačiau iÅ¡laidas, virÅ¡ijančias pajamas (pelnÄ ) iÅ¡ elektros energijos perdavimo veiklos, turi teisę gauti tik atitinkamÄ licencijÄ turintys Å«kio subjektai.

Kitiems subjektams, neturintiems atitinkamos licencijos, draudžiama vykdyti elektros energijos tiekimo veiklÄ , taigi ir pardavinėti elektros energijÄ už savo paties nustatytas kainas. Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas ir sutarties turinį, pagrįstai nustatė, kad sutartimi atsakovas įsipareigojo apmokėti už elektros energijÄ tarifu, kokį moka apeliantas tiekimo įmonei. Apeliantas neigia gavęs atsakovo praneÅ¡imÄ apie įskaitymÄ ir todėl įskaitymas tariamai nėra įvykęs. Tačiau atsakovas kartu su prieÅ¡taravimais pateikė siuntos pristatymo patvirtinimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad apeliantui 2009-11-18 buvo siunčiama paÅ¡to siunta.

Atsakovas tvirtina, kad Å¡ia paÅ¡to siunta apeliantui įteikė taip pat ir praneÅ¡imÄ dėl įskaitymo. Apeliantas Å¡io argumento nepripažįsta, tačiau jį siekia paneigti savo paties parengtu gautų dokumentų registracijos žurnalo nuoraÅ¡u bei atsakovo vėliau pateiktu praneÅ¡imu dėl permokos už elektros energijÄ . Tačiau visos aplinkybės, kuriomis remiamasi atsakovo praneÅ¡ime dėl įskaitymo, jau buvo atsiradusios iki praneÅ¡imo įteikimo apeliantui. Apelianto pateikiamas gautų dokumentų registracijos žurnalas yra parengtas paties apelianto, todėl yra nepatikimas, neturi įrodomosios galios.

Todėl, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, sprendime pagrįstai nurodyta, kad praneÅ¡imas apie įskaitymÄ buvo įteiktas atsakovui. Apeliantas pasirinko netinkamÄ pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ (CK 1.137 str.), t.y. neginčijo praneÅ¡imo apie įskaitymÄ , tačiau reikalavo jau pasibaigusios prievolės vykdymo. Atsakovas tinkamai ir pagrįstai, remdamasis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis bei sutarties teksto analize, informavo apeliantÄ apie prieÅ¡prieÅ¡inę piniginę reikalavimo teisę bei atitinkamai nurodė, kad visoje apelianto reikalavimo teisės apimtyje yra taikomas įskaitymas.

IeÅ¡kovas, siekdamas paneigti pritaikytÄ Ä¯skaitymÄ (nuginčyti šį sandorį), turi pareikÅ¡ti atitinkamÄ reikalavimÄ teisme. RyÅ¡ium su dokumentiniame procese taikomais apribojimais (CPK 430 str. 4 d.), toks reikalavimas nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas negali bÅ«ti. Todėl atsakovo atliktam įskaitymui esant nenuginčytam, teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto ieÅ¡kinyje nurodyta prievolė yra pasibaigusi (CK 6.130 str. 1 d.). Apeliantas nurodo, kad atsakovas nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių permokos sumokėjimo faktÄ apeliantui.

Tačiau sumokėjimo faktÄ patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti, atsižvelgus į aplinkybę, jog apeliantas atsiskaitymo fakto už visÄ sutartinių santykių laikotarpį neginčijo, o Å¡alių pripažintų (neginčijamų) aplinkybių papildomai įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 5 p.). Atsakovo permokos faktÄ Ä¯rodo ir aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje apeliantas reikalavo sumokėti tik už laikotarpį nuo 2009-10-21 iki 2010-01-31. Taigi laikytina, kad už visÄ likusį laikÄ atsakovas yra tinkamai atsiskaitęs. Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismo posėdžio metu buvo pažeistos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės taisyklės, tačiau byla buvo iÅ¡nagrinėta laikantis tiek rungtyniÅ¡kumo, tiek ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovas apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovo atstovas – prašė atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir iÅ¡tirti nauji įrodymai – UAB „Belvilis“ mokėjimo dokumentai ir jų suvestinė.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo MG AB „Precizika“ apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .Bylos duomenys tvirtina, kad Å¡i civilinė byla ieÅ¡kovo MG AB „Precizika“ praÅ¡ymu buvo iÅ¡nagrinėta dokumentinio proceso tvarka (CPK XXII skyrius), kuriam taikytinos specialios proceso teisės normos.

Viena iÅ¡ jų yra numatyta CPK 430 straipsnio 4 dalyje – dokumentiniame procese negalima pakeisti ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieÅ¡kinio reikalavimus bei pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ teismo posėdyje po to, kai atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus sprendimo, konstatavo, jog ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu keičia ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (pateikė papildomÄ savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ ), o tai pagal CPK nuostatas yra draudžiama (CPK 141 str. 1 d., 430 str. 4 d.).

Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, skunde teigia, kad visos bylos nagrinėjimo metu jis reikalavo skolos iš atsakovo priteisimo ir jokie papildomi reikalavimai nagrinėjamoje byloje pareikšti nebuvo, tačiau sutikti su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo, kadangi jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš ieškinio (b.l. 1-3) matyti, kad ieškovas reikalauja iš atsakovo skolos priteisimo. Šio reikalavimo pagrindas yra šalių sutartis (b.l. 6-8) ir iš jos atsiradusi atsakovo skolinė prievolė.

Atsakovas prieÅ¡taravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo ir ieÅ¡kinio (b.l. 47-57) su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutiko, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas pagal galiojančius teisės aktus galėjo reikalauti iÅ¡ atsakovo už perteiktÄ elektros energijÄ tik tokių sumų, kurias pats turėjo mokėti elektros energijos tiekimo įmonei. Tuo tarpu atsakovas nustatė, kad ieÅ¡kovas mokėjo už tiekiamÄ elektros energijÄ Å¾enkliai mažesnes sumas negu atsakovas mokėjo ieÅ¡kovui, todėl atsakovas pateikė ieÅ¡kovui permokÄ pagrindžiantį paskaičiavimÄ ir informavo ieÅ¡kovÄ apie pritaikytÄ Ä¯skaitymÄ ieÅ¡kovo piniginių reikalavimų atžvilgiu.

IÅ¡ ieÅ¡kovo atsiliepimo į prieÅ¡taravimus (b.l. 73-77) ir praÅ¡ymo (b.l. 140-141) matyti, kad Å¡alia reikalavimo dėl skolos priteisimo ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė nauju pagrindu grindžiamÄ reikalavimÄ , kuriuo ginčija savarankiÅ¡kÄ sandorį – įskaitymÄ , t.y. naujais procesiniais dokumentais ieÅ¡kovas jau ginčija atsakovo įskaitymo pagrindu buvusias aplinkybes. IeÅ¡kovas nurodė, kad iÅ¡ atsakovo pagrįstai reikalavo didesnių sumų sumokėjimo už elektros energijÄ , negu pats faktiÅ¡kai mokėjo elektros energijos tiekimo įmonei, t.y. reikalavimo pagrindu nurodė ne tik Å¡alių sutarties pažeidimÄ , bet ir teisę reikalauti papildomų sumų už pertiektÄ elektros energijÄ .

Be to, remdamasis Å¡ia aplinkybe, ieÅ¡kovas pakeitė ir reikalavimo dalykÄ , nes pradėjo ginčyti atsakovo praneÅ¡imÄ dėl įskaitymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad faktinės aplinkybės, susijusios su elektros energijos perdavimu atsakovui visÄ sutarties galiojimo laikÄ , nebuvo pirminio ieÅ¡kinio pagrindu ir dėl to teisingai įvertino jas kaip ieÅ¡kinio pagrindo keitimÄ , o ieÅ¡kovo siekį nuginčyti atsakovo atliktÄ Ä¯skaitymÄ , kaip ieÅ¡kinio dalyko pakeitimÄ . Kadangi ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo keitimas, kaip jau buvo minėta, yra draudžiamas dokumentiniame procese (CPK 430 str. 4 d.), pirmosios instancijos teismas Å¡iais apelianto atsikirtimais pagrįstai nesivadovavo ir jų netenkino.

Taigi ieÅ¡kovo tiek atsiliepime į prieÅ¡taravimus, tiek ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, kuriais siekiama nuginčyti atsakovo atliktÄ Ä¯skaitymÄ , iÅ¡ esmės nėra susiję su nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo pareikÅ¡to pradinio ieÅ¡kinio pagrindu ir dalyku. SavarankiÅ¡kas reikalavimas, grindžiamas naujomis faktinėmis aplinkybėmis, negalėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas dokumentiniame procese, o turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas kaip savarankiÅ¡kas reikalavimas kitoje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko keitimÄ reglamentuojančias teisės normas, ieÅ¡kinį iÅ¡nagrinėdamas dokumentinio proceso tvarka.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , konstatavo, jog byloje tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl elektros energijos tarifo dydžio.

IeÅ¡kovas teigė, kad jis turėjo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo didesnės kainos negu pats faktiÅ¡kai mokėjo elektros energijos tiekėjui. Atsakovas tvirtino, jog ieÅ¡kovas turėjo teisę reikalauti tik tokių sumų, kurias faktiÅ¡kai patyrė dėl elektros energijos tiekimo atsakovui. Teismas, remdamasis Å¡alių sutarties priedo I.4 punktu, kuriame numatyta, jog atsakovas už elektros energijÄ apmoka pagal elektros energijos skaitiklio parodymus, pagal galiojančius elektros energijos tiekimo įmonės tarifus, bei įvertinęs abiejų Å¡alių argumentus, konstatavo, kad nenustatyta, jog pagal Å¡alių sutartį atsakovas bÅ«tų įpareigotas mokėti papildomus mokesčius, susijusius su elektros energijos tiekimu, tinklų priežiÅ«ra.

IeÅ¡kovas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino Å¡alių sutarties nuostatas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje Å¡alių sutarties nuostatos dėl atsiskaitymo už elektros energijÄ apskritai neturėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos, kadangi byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka ir reikalavimas dėl įskaitymo nuginčijimo negalėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas (CPK 430 str. 4 d.). Nepaisant to, teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam Å¡alių sutarties sÄ lygų vertinimui.Apeliantas tvirtina, kad Å¡alys susitarė, jog atsakovas mokės ieÅ¡kovui už elektros energijÄ pagal tarifus, kurie yra nustatyti elektros energijos tiekėjo vartotojų grupei, kuriai priklausytų atsakovas, pats tiesiogiai pirkdamas elektros energijÄ iÅ¡ licencijuoto tiekėjo.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas prilygina save elektros energijos tiekėjui (licencijuotam elektros energijos pardavėjui), nors jis neturi teisės verstis elektros energijos pardavimo veikla. Todėl toks sutarties nuostatų aiÅ¡kinimas, kaip norėtų apeliantas, yra negalimas dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, todė atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas Å¡alių sutarties pagrindu nuomotas patalpas naudojo nuo 2004-01-01 iki 2010-01-31. VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį ieÅ¡kovas tiekė elektros energijÄ atsakovui ir už tai reikalavo mokėti kainÄ , didesnę nei pats ieÅ¡kovas mokėjo elektros energijos tiekėjui.

Pagal teisės aktus iÅ¡laidas, virÅ¡ijančias pajamas (pelnÄ ) iÅ¡ elektros energijos perdavimo veiklos, turi teisę gauti tik atitinkamÄ licencijÄ turintys Å«kio subjektai (Elektros energetikos įstatymo 2 str. 17, 32 d.) — nepriklausomi tiekėjai (EEÄ® 2 str. 16, 32 d.) bei visuomeniniai tiekėjai (EEÄ® 2 str. 43, 32 d.). Kitiems subjektams, neturintiems atitinkamos licencijos, draudžiama vykdyti elektros energijos tiekimo veiklÄ ir pardavinėti elektros energijÄ už savo paties nustatytas kainas. Todėl ir apeliantas visÄ sutartinių santykių laikÄ iÅ¡ atsakovo turėjo teisę reikalauti ne AB Rytų skirstomųjų tinklų ar bet kurio kito elektros energijos tiekėjo nustatytÄ elektros energijos pardavimo kainÄ , o tik sutartimi sulygtÄ elektros energijos tarifÄ , kokį mokėjo pats tiekimo įmonei.

Todėl teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovas sutartimi įsipareigojo apmokėti už elektros energijÄ tarifu, kokį mokėjo ieÅ¡kovas elektros energijos tiekimo įmonei. Apeliacinio skundo motyvai Å¡ios iÅ¡vados pagrįstumo nepaneigia.IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovas jam nebuvo įteikęs praneÅ¡imo apie įskaitymÄ , todėl įskaitymas tarp Å¡alių nėra įvykęs, o atsakovo pateiktas į bylÄ tokio praneÅ¡imo nuoraÅ¡as galimai suraÅ¡ytas atgaline data.

Tačiau toks apelianto teiginys prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir nėra pagrįstas objektyviais neginčijamais įrodymais. Atsakovas kartu su prieÅ¡taravimais teismui pateikė siuntos pristatymo patvirtinimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad apeliantui 2009-11-18 buvo siunčiama paÅ¡to siunta. Atsakovas neneigia, kad nurodytÄ dienÄ ieÅ¡kovo siųstÄ paÅ¡to siuntÄ yra gavęs, tačiau įrodinėja, kad su Å¡ia siunta atsakovas jam neatsiuntė ir neįteikė praneÅ¡imo dėl įskaitymo. Tokius savo teiginius apeliantas įrodinėja savo paties parengtu gautų dokumentų registracijos žurnalo nuoraÅ¡u bei atsakovo vėliau pateiktu praneÅ¡imu dėl permokos už elektros energijÄ .

Tačiau visos aplinkybės, kuriomis atsakovas remiasi savo praneÅ¡ime dėl įskaitymo, o bÅ«tent - atsakovo permoka ieÅ¡kovui - jau buvo atsiradusios iki praneÅ¡imo įteikimo. Apelianto pateiktas gautų dokumentų registracijos žurnalas yra parengtas paties apelianto, todėl negali bÅ«ti vertinamas kaip objektyvus įrodymas, besÄ lygiÅ¡kai patvirtinantis apelianto nurodytas aplinkybes, nes ieÅ¡kovas Å¡iame dokumente gali įraÅ¡yti bet kokius įraÅ¡us savo pasirinkimu. Todėl minimas ieÅ¡kovo gautų dokumentų registracijos žurnalo iÅ¡raÅ¡as nepaneigia atsakovo pateiktų įrodymų, kad ieÅ¡kovui buvo siųsta ir jo gauta paÅ¡to siunta, kurioje, tarp kitų buvo ir praneÅ¡imas apie įskaitymo taikymÄ .

Todėl, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad minimas praneÅ¡imas buvo įteiktas atsakovui. IeÅ¡kovas neginčijo praneÅ¡imo apie įskaitymÄ , tačiau reikalavo jau pasibaigusios prievolės vykdymo. Atmestini apelianto argumentai dėl atsakovo reikalavimo teisės vykdytinumo, nes atsakovas tinkamai ir pagrįstai informavo ieÅ¡kovÄ apie prieÅ¡prieÅ¡inę piniginę reikalavimo teisę bei atitinkamai nurodė, kad visoje ieÅ¡kovo reikalavimo teisės apimtyje yra taikomas įskaitymas.

Nei įstatymas, nei teismų praktika ar doktrina nenustato, kad įskaitomi gali bÅ«ti tik teismo įsiteisėjusiu sprendimu patvirtinti reikalavimai. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai taikė įskaitymÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu. IeÅ¡kovas, siekdamas paneigti pritaikytÄ Ä¯skaitymÄ (nuginčyti šį vienaÅ¡alį sandorį), turi pareikÅ¡ti atitinkamÄ reikalavimÄ teisme. RyÅ¡ium su dokumentiniame procese taikomais apribojimais (CPK 430 str. 4 d.), toks reikalavimas nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas negali bÅ«ti.

Todėl atsakovo atliktam įskaitymui esant nenuginčytam, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto ieÅ¡kinyje nurodyta prievolė yra pasibaigusi (CK 6.130 str. 1 d.). Ä®skaitymui, kaip ir bet kokiam kitam sandoriui, galioja sandorio teisėtumo prezumpcija (CK 1.78 str. 2 d.). Todėl ir nagrinėjamoje byloje pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ atsakovui nereikia pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinio, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas ryÅ¡ium su iki tol atliktu apelianto reikalavimo teisės įskaitymu.

Atsakovas apie pritaikytÄ Ä¯skaitymÄ informavo teismÄ , gindamasis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, todėl toks pareiÅ¡kimas nelaikytinas prieÅ¡iniu reikalavimu, juo labiau, kad nagrinėjamoje byloje prieÅ¡ieÅ¡kinys ir negalėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas. Dėl to ir ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai dėl įskaitymo pagrįstumo/nepagrįstumo, atsakovo reikalavimo teisės buvimo/nebuvimo nenagrinėtini Å¡ioje civilinėje byloje. Kaip minėta, nurodyti apelianto argumentai galėtų bÅ«ti kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl įskaitymo nuginčijimo.

Å ioje byloje tokį reikalavimÄ , kaip jau buvo pasisakyta, pareikÅ¡ti draudžia įstatymas.             Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad atsakovas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, patvirtinančių permokos sumokėjimo faktÄ . Toks apelianto argumentas iÅ¡ esmės yra pagrįstas, tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys, ieÅ¡kovas atsiskaitymo fakto už visÄ sutartinių santykių laikotarpį neginčijo, o Å¡alių pripažintų (neginčijamų) aplinkybių papildomai įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 5 p.).

Be to atsakovo permokos faktÄ Ä¯rodo ir aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas reikalavo sumokėti tik už laikotarpį nuo 2009-10-21 iki 2010-01-31, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog už visÄ likusį laikÄ atsakovas yra tinkamai atsiskaitęs. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas pateikė ir teisėjų kolegija CPK 3I4 straipsnio tvarka priėmė bei iÅ¡tyrė naujus įrodymus – atsakovo mokėjimo dokumentus ir jų suvestinę, kas neginčijamai patvirtina atsakovo sumokėjimo ir susidariusios permokos faktÄ .

             Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas tvirtina, kad teismo posėdžio metu buvo pažeistos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės taisyklės, kadangi atsakovo atstovas nepateikė apelianto atstovui raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, kurie buvo prijungti prie bylos medžiagos bei kuriais teismas vadovavosi, priimdamas galutinį sprendimÄ . Tačiau, kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo, jame remiamasi atsakovo atsikirtimais, iÅ¡dėstytais prieÅ¡taravimuose, bei žodžiu atsakovo atstovo pateiktais paaiÅ¡kinimais.

Teismo sprendime nuorodos į atsakovo atstovo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytus argumentus nėra, nors jie iÅ¡ esmės ir nesiskiria nuo atsakovo atstovo žodinių paaiÅ¡kinimų, įtrauktų į teismo posėdžio protokolÄ . Apeliantas pripažįsta, kad jo atstovė turėjo galimybę į pateiktus paaiÅ¡kinimus, kuriais sprendime remiasi teismas, atsikirsti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta nesilaikant rungtyniÅ¡kumo ar Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principų.

Be to apeliantas konkrečiai ir nenurodo, prie kokios konkrečios teismo iÅ¡vados buvo prieita remiantis atsakovo raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, kurie tariamai nebuvo pateikti apeliantui (CPK 12 str., 178 str.). Procesinių teisės normų pažeidimas sudaro pagrindÄ panaikinti teismo sprendimÄ , tik tada, kai dėl Å¡io pažeidimo byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Apeliantas tokių aplinkybių nenurodo ir neįrodo. Vien tik pats tam tikrų byloje esančių dokumentų nepateikimo apeliantui faktas, kai jais iÅ¡ esmės nesiremiama priimant sprendimÄ , nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti.Kiti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu panaikinti iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas. Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina valstybei 6,40 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a :             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Mokslinės gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ (įmonės kodas 122663561) valstybei 6 (Å¡eÅ¡is) litus 40 centų paÅ¡to iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkė                                                                      Alma Urbanavičienė Kolegijos teisėjai                                                                        Romualda Janovičienė                                                                                                                                                                                                   Petras Jaržemskis Â